Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016-05-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-60912672-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nutarė nubausti K. V. už du pažeidimus, numatytus LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 145 str. 5 d. ir už vieną pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d. bei galutinę nuobaudą už visus pažeidimus paskyrė 1447 Eur.

Asmuo nubaustas už tai, kad kontrolės metu pasvėrus mobiliomis svarstyklėmis nustatyta, kad vilkiko ašių grupės apkrova (faktinė apkrova - 25,35 t) viršijo leidžiamą (18 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos svėrimo paklaida 0,2 t) - tai galinių varančių ašių grupės faktinė apkrova — 24,95 t viršijo leidžiamą (18 t) - 6,95 t. Pasvėrus transporto priemonių junginį nustatyta, kad junginio bendroji masė 57 t, o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą bendroji masė - 55,8 t viršijo leidžiamą (40 t) - 15,8 t. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas K. V. automobilyje esančiu kėlimo įrenginiu pakrovė medienos krovinį, neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas vežti tokia sunkiasvore transporto priemone minėto svorio krovinį.

Teismo posėdžio metu K. V. atstovas advokatas D. Ž. paaiškino, kad atsakomybė pagal 145 str. 5 d. yra taikyta du kartus, kas yra neteisėta ir neatitinka teisinio reguliavimo. Įstatymų leidėjas, konstatuodamas nusikaltimų sudėtis, nurodo kelis vienodos reikšmės požymius (pavyzdžiui, kelis skirtingus veiksmus), kurių kiekvienas atskirai paimtas kartu su kitais nusikaltimo sudėties požymiais sudaro visą nusikaltimą, Jei kaltininkas padarė nusikaltimą, atitinkantį kelis įstatyme numatytus alternatyvius požymius, pripažįstama, kad padaryti ne keli, o vienas nusikaltimas. Administracinio pažeidimo teisėje galioja baudžiamosios teisės principai, todėl šiais išaiškinimais galima vadovautis. Bendroji taisyklė yra tokia: kiekvienoje BK specialiosios dalies straipsnio ir jo dalies dispozicijoje aprašomi tik pavienės, t. y. vienos nusikalstamos veikos požymiai. Tai rodo, kad ATPK 145 str. 5 d. numačius atsakomybę už dvi veikas - bendrosios masės viršijimą arba ašies (ašių) apkrovą užtenka padaryti vieną ar abi veikas, vis tiek bus laikoma, kad padarytas vienas pažeidimas. Baudimas du kartus pagal tą patį straipsnį yra neteisėtas ir turėtų būti naikinamas pripažįstant, kad asmuo padarė vieną pažeidimą. Dėl ATPK 145 str. 6 d. taikymo yra teisėkūros problema. Tai, „kad asmuo neįsitikino, prieš pakraudamas krovinį“, rodo, kad K. V. negali būti laikomas šio pažeidimo subjektu. Skunde yra cituojama parengiamoji medžiaga, iš kurios akivaizdu, kad atsakomybę įstatymo leidėjas siekia taikyti ne pačiam vežėjui, o svetimo krovinio pateikėjui. Tam asmeniui, kuris pats pasikrauna ir vežasi, ta atsakomybė negalėtų būti taikoma, nes čia kalbama apie įsitikinimą. Nežinoti, ar yra leidimas, gali tik svetimas subjektas. Pats vairuotojas žino, ar jis turi tą leidimą, ar neturi. Kaip jis gali įsitikinti tuo, kas yra aišku be jokių papildomų pastangų. Šio straipsnio subjektas turėtų būti krovinio siuntėjas, vežėjui svetimo krovinio pateikėjas. Pats pakrovimas negali būti pavojingas, kadangi asmuo yra baudžiamas už viršsvorio vežimą. Dėl šių priežasčių K. V. yra be pagrindo du kartus baustas pagal ATPK 145 str. 5 d. ir 6 d. Prašydamas tenkinti K. V. skundą, prašė jo veiką perkvalifikuoti į ATPK 145 str. 5 d., laikant, kad įvykdyta viena veika, o pagal 6 d. bylą nutraukti ir paskirti ATPK 145 str. 5 d. sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Prašo skirti minimalią baudą, kadangi yra lengvinanti aplinkybė. Asmuo neneigia, pripažino padarytą veiką. Jis dirba paprastu vairuotoju, turtinė padėtis nėra labai gera, todėl turėtų būti taikoma minimali sankcija, kuri užtikrins teisingumo įgyvendinimą. Minimali bausmė yra pakankamai didelė. Institucijos atstovė sutinka su tuo, kad negali būti asmuo du kartus baudžiamas už tą patį pažeidimą, tačiau protokole taip jiems suformavo programa. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo prisipažino ir gailėjosi. Pareiškėjas yra ne teisininkas ir nežino, kokius žodžius reikia suformuluoti, todėl toks jo pasakymas „išėjo kaip išėjo“ parodo asmens apgailestavimą, kad pažeidė įstatymą. Įstatymas turi būti pritaikytas teisingai ir pareiškėjas nubaustas pagal 5 d. vieną kartą, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių jam būtų skiriama minimali bauda, kuri yra pakankamai didelė - 868 eurai. Apie tai, kad yra išimtas leidimas vairuotojams turėtų būti pranešta iš anksto, nes tai jiems leistų vežti didesnį svorį. Kadangi tokios informacijos vadovas nebuvo pateikęs ir kaip teigė institucijos atstovė, nėra tokios informacijos, kad įmonės vadovas iš viso būtų ėmęs leidimą, tai rodo, kad nėra kaip įsitikinti tuo, kas yra akivaizdžiai aišku. Ši straipsnio dalis K. V. negali būti taikoma, nes įstatymų leidėjas nenumatė, nuobaudos už tai, kad pakraunamas viršsvoris, o už tai, kad asmuo „neįsitikino“. Nutarime matyti, kad yra paskirtos trys nuobaudos. Reiškia institucija matė tris pažeidimus ir subendrinus paskyrė vieną galutinę nuobaudą. Asmuo baustas pagal to straipsnio 5 d. du kartus.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovė O. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dvigubo baudimo šiuo atveju nėra. Problema yra su techninėmis galimybėmis. Kai įsigaliojo bendras registras, yra atitinkami klasifikatoriai. Klasifikatoriuje yra fiksuojamas viršsvoris ir ašių apkrovos viršijimas. Programiškai ir techniškai jie to pataisyti negali. Jei eliminuos vieną kurį iš jų, kur nutarime du kartus kartojasi tas pats straipsnis, tuomet eliminuos vieną klasifikatoriuje numatytą pažeidimą. Ne dėl institucijos kaltės, o dėl techninės problemos du kartus nutarime paminėtas ATPK 145 str. 5 d. Pažeidimas yra toks, kad yra viršyta bendroji masė ir ašių apkrova. Ir vienas ir kitas yra teisingai kvalifikuotas pagal straipsnio 5 d. ir pagal 5 d. paskirta bauda. Bauda paskirta atsižvelgus į visas žinomas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, todėl buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Tai, kad asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, nemano, kad yra lengvinanti aplinkybė, suteikianti teisę taikyti minimalią baudą. Prisipažinimas nėra gailėjimasis. Dėl ATPK 145 str. 6 d., tai įstatymo leidėjas numato atsakomybę trims subjektams: siuntėjui, ar įgaliotam atstovui, įmonei, pakrovusiai krovinį, ir įgaliotam atstovui ir pakrovėjui. Protokole yra užfiksuota, kad šis krovininis automobilis, kurį vairavo K. V., yra su kėlimo įranga. Savo pasiaiškinime K. V. parašė, kad jis pats pakrovė šį krovinį. Dėl leidimo galiojimo ir įsitikinimo - leidimai yra trijų rūšių: važiuoti vieną kartą su sunkiasvore, važiuoti mėnesį ir važiuoti metus. Leidimai, kurie išduodami vienam važiavimui nėra duodami fiziškai žmogui į rankas. Jie yra skelbiami inspekcijos internetiniame tinklalapyje. Faktiškai vairuotojas, išvažiavęs į reisą, gali net nežinoti, ar leidimas įmonės vadovo yra išimtas, ar ne. Įmonės vadovas gali tai padaryti nuotoliniu būdu ir nuotoliniu būdu šis leidimas bus paskelbtas. Įsitikinti jis gali arba internetu telefone, arba pasiskambinti vadovui ir pasiklausti, ar tikrai yra išduotas leidimas. Šiuo atveju matosi akivaizdus ignoravimas. Viršsvoris yra gana didelis. Žmogus, kuris pradirbo įmonėje ne vienerius metus vairuotoju, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu K. V., įsitikinti ir iš savo vidinės patirties gali žinoti, kiek galima vežti, kiek sudaro viršsvoris, kiek galima pakrauti į mašiną, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju mano, kad asmuo nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Prašo teismo palikti galioti nutarimu paskirtą baudą. K. V. dalyvavo bylos nagrinėjimo metu. Jis sėdėjo ir tylėjo. Ji jo paklausė, kiek metų jis dirba. Asmuo atsakė, kad dirba ilgai. Jis pasakė “ką padarysi, išėjo kaip išėjo“. Nepateikė jokio paaiškinimo, nesakė, kad gailisi. Akivaizdus viršsvoris - 16 tonų. Tai kelia pavojų visiems eismo dalyviams ir labai gadina valstybės kelius. Vairuotojai žino savo transporto priemonių pakrovimo būdą ir svorius. Vežant medieną, jei medieną pakrauna į miškovežį iki 1,60 m., tuomet faktiškai viršsvorio niekada nebūna. Jei žmogus veža akivaizdžiai didesnį kiekį, jis rizikuoja, todėl jis turi prisiimti atitinkamą riziką. K. V. pats pasikrovė, jis žinojo teisės aktų reikalavimus. Jos nuomone, tai yra tokia įmonės politika. Šios įmonės vairuotojai labai dažnai pakliūna ir visada veža labai didelius viršsvorius. Jos nuomone, nuo 1 t iki 3 t viršsvorio galima ir nepastebėti, tai gali priklausyti ir nuo medienos drėgnumo. Vežant tokius didelius viršsvorius, tai yra sąmoninga veikla. Galima vežti 40 t be atskiro leidimo. Iki 1 t taikoma paklaida, tai reiškia, kad iki 41 t, jei tai būtų bendras sąstato svoris, asmuo nebūtų baudžiamas. Šiuo atveju bendras svoris buvo 57 t, tai akivaizdus, sąmoningas perkrovimas. Mašina su kroviniu buvo sulaikyta. Kol krovinys nenukraunamas, yra uždrausta toliau važiuoti. Leidimą išduoda iki 48 t. Šiai transporto priemonei realiai galėjo būti išduotas leidimas 48 t. Ši transporto priemonė yra šešių ašių. Įsigaliojus teisės aktų ir ATPK pakeitimams, kuomet nuobaudos tapo diferencijuojamos nuo svorio, įmonės vadovas buvo užėjęs į inspekciją ir pasiteiravo dėl leidimo. Tačiau tai tikriausiai vienintelė įmonė, vežanti mišką jų regione, kuri neišsiima leidimų. Byloje nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į ATPK nuobaudų skyrimo taisykles buvo paskirta atitinkama nuobauda, kuri vadovaujantis ATPK 33 str. sujungta ir paskirta viena subendrinta nuobauda už visus pažeidimus. Taip pat nebuvo pateikta duomenų apie asmens finansinę padėtį, todėl nėra jokio pagrindo mažinti baudos dydį. Nesutinka dėl “pakrovėjo“ sąvokos, nes tai akivaizdus įstatymo nepaisymas tiek iš vairuotojo, tiek iš įmonės vadovo pusės. Šiuo atveju nuobauda yra ne per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Dvigubo baudimo pagal ATPK 145 str. 5 d. nėra, nes pačiame protokole yra atskirai aprašyta veika: bendrosios masės viršijimas ir ašių apkrovos viršijimas, ir kiekviena veika kvalifikuota atskirai. Programa formuoja nutarimą, todėl nagrinėjantis asmuo nieko negali padaryti. Asmuo buvo nubaustas pagal ATPK 145 str. 5 d. tik vieną kartą, pagal ATPK 145 str. 6 d. taip pat vieną kartą. Galutinė nuobauda paskirta vadovaujantis įstatymais. Bauda yra subendrinta. Jokių lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kad pareiškėjas atėjo ir sutiko su pažeidimu bei pasakė „išėjo, kaip išėjo“, tai nėra lengvinanti aplinkybė. Yra visiškas teisės aktų ignoravimas, todėl asmuo turi būti baudžiamas ganėtinai griežtai, vadovaujantis nuobaudų skyrimo taisyklėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų (ATPK 145 str. 5 d.).

Šioje teisės normoje numatytas pažeidimas gali būti padaromas arba alternatyviais veiksmais, arba dvejais veiksmais tuo pačiu metu, t. y. galima arba viršyti leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t, arba didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, taip pat galima padaryti abu pažeidimus vienu metu. Pažeidimus padarant vienu metu laikytina, kad padaryta viena veika, t. y. vienas pažeidimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. V. viršijo tiek leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, tiek didžiausiąją leidžiamąją masę. Nutarime šie du veiksmai išskirti ir kvalifikuoti kaip atskiri pažeidimai, už kiekvieną iš jų paskirta 1447 Eur bauda. Kita vertus, galutinė bauda taip pat paskirta 1447 Eur, kas reiškia, kad baudos subendrintos apėmimo būdu ir toks nutarime nurodytų K. V. veikų kvalifikavimas įtakos galutinei nuobaudai neturėjo.

Valstybės kelių transporto inspekcijos atstovė paaiškino, kad dvigubo baudimo šiuo atveju nėra, o tokį nutarimo surašymą lėmė tai, kad yra problema su techninėmis galimybėmis. Kai įsigaliojo bendras registras, yra atitinkami klasifikatoriai. Klasifikatoriuje yra fiksuojamas viršsvoris ir ašių apkrovos viršijimas. Programiškai ir techniškai jie to pataisyti negali. Jei eliminuos vieną kurį iš jų, kur nutarime du kartus kartojasi tas pats straipsnis, tuomet eliminuos vieną klasifikatoriuje numatytą pažeidimą. Ne dėl institucijos kaltės, o dėl techninės problemos du kartus nutarime paminėtas ATPK 145 str. 5 d. Programa formuoja nutarimą, todėl nagrinėjantis asmuo nieko negali padaryti. Asmuo buvo nubaustas pagal ATPK 145 str. 5 d. tik vieną kartą.

Faktiškai atsižvelgiant į galutinį nuobaudos dydį galima sutikti su nurodytais argumentais. Visgi teisiškai žiūrint nutarime išskaidant vieną pažeidimą į du ir už juos abu skiriant atskiras nuobaudas, skiriant galutinę nuobaudą nuobaudos gali būti ir neapimamos, o tai jau turi įtakos galutinei nuobaudai. Jei institucija traktuoja, kad tokiu atveju jie vis dėlto fiksuoja tik vieną, o ne du pažeidimus, ši aplinkybė turėtų kokia nors forma atsispindėti kur nors nutarime. Atsižvelgiant į tai, nutarimas šioje dalyje naikintinas, nustatant, kad buvo padarytas tik vienas pažeidimas, numatytas ATPK 145 str. 5 d.

Dėl skundo argumentų, kad byla pagal ATPK 145 str. 6 d. turėtų būti nutraukta, nesutiktina.

Krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (ATPK 145 str. 6 d.).

Skunde nurodoma, kad K. V. negali būti atsakomybės subjektas pagal šią teisės normą, be to, tokiu būdu baudžiamas du kartus už tą patį. Su tokia pozicija nesutiktina. ATPK 145 str. 6 d. numatytas savarankiškas pažeidimas. Vien dėl to, kad tas pats asmuo ir veža krovinį viršydamas leidžiamą ašies (ašių) apkrovą bei didžiausiąją leidžiamąją masę, ir tuo pačiu pakrauna bei veža krovinį, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, nereiškia, kad asmuo baudžiamas du kartus. Galimos situacijos, kai šie asmenys nesutaptų, pvz. jei nagrinėjamu atveju krovinio vežime dalyvautų du asmenys, kurių vienas veža krovinį, o kitas jį pasikrauna su transporto priemonės medienos pasikrovimo mechanizmu. Kita vertus, tokioje situacijoje pažeidimai, numatyti ATPK 145 str. 5 d. ir 145 str. 6 d. turi sutapties požymių, į ką atsižvelgtina skiriant nuobaudą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, į tai buvo atsižvelgta ir nuobauda paskirta apėmimo būdu, todėl asmuo dvigubai nėra baudžiamas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog transporto priemonės vairuotojas tokioje situacijoje taip pat atsako pagal ATPK 145 str. 6 d. Pvz. Kauno apygardos teismas 2015-11-03 nutartyje byloje Nr. ATP-1033-238/2015 yra pasisakęs, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje LR ATPK 145 straipsnio redakcijoje atsakomybė numatyta ne tik siuntėjui, bet ir vairuotojui bei vežėjui. Siuntėjas važtaraštyje turi visas galimybes sumažinti pakrovimui išduodamos medienos kiekį ir taip užtikrinti, kad nebūtų viršyta didžiausioji leidžiama transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė ir (ar) ar didžiausia leidžiama ašies (ašių) apkrova. Todėl atsakomybė pagal LR ATPK 145 straipsnį nagrinėjamu atveju taikoma ir vairuotojui, ir vežėjui, ir siuntėjui, nes visi šie subjektai savo veiksmais gali užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus dydžius. Panevėžio apygardos teismas 2015-10-14 nutartyje byloje Nr. ATP-559-185/2015 konstatavo, jog byloje nustatyta, kad transporto priemonių junginys, kurį pakrovė pats vairuotojas D. T., buvo sunkiasvoris ir vežti tokį krovinį buvo reikalingas leidimas. Ar apeliantas buvo neatsargus ir nesiėmė priemonių įsitikinti, ar yra gautas leidimas vežti tokį krovinį, ar tyčia (tiesiogine/netiesiogine) siekė neatlikinėti kažkokių įsitikinimo veiksmų, pažeidimo sudėčiai reikšmės neturi. Svarbus yra pats neįsitikinimo faktas. Taigi atsižvelgus į šiuos duomenis darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju abejonių dėl vairuotojo K. V. atsakomybės nekyla, kadangi jis pats pasikrovė medieną, taigi, šiuo atveju buvo krovinio pakrovėjas ir tuo pačiu atsakingas už pakrovimo darbus asmuo, taip pat vežėjas. Be to, asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonė, su kuria vežtas krovinys, taip pat priklauso šiai įmonei, o iš paaiškinimo dėl krovinio vežimo (3 b. l.) ir krovinio važtaraščio (5 b. l.) matyti, kad tiek krovinio siuntėjas, tiek krovinio gavėjas, tiek krovinio vežėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, akivaizdu, kad K. V. yra ne tik atsakingas kaip krovinio pakrovėjas ir atsakingas už pakrovimo darbus asmuo, bet ir kaip siuntėjo bei krovinio vežėjo įgaliotas asmuo. Aiškinant, kad K. V. negali būti atsakomybės subjektas pagal ATPK 145 str. 6 d. tokioje situacijoje reikštų, kad K. V. net ir savo iniciatyva, o ne vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu, galėtų kiekvieną kartą daryti analogiškus pažeidimus ir jam už juos nekiltų atsakomybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad asmuo už ATPK 145 str. 6 d. numatytą pažeidimą atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

Dėl nuobaudos dydžio pastebėtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje priimant nutarimą konstatuota, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrindas skirti baudą, artimą sankcijos vidurkiui. Vidurkis pagal ATPK 145 str. 5 d. sudaro 1447 Eur, pagal 145 str. 6 d. – 434 Eur. Būtent tokio dydžio nuobaudos paskirtos nutarimu už atskirus pažeidimus ir paskirta galutinė 1447 Eur nuobauda. Pažymėtina, kad lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. pripažįstamas tik kaltininko nuoširdus, o ne formalus, gailėjimasis, kurio požymių nagrinėjamu atveju nematyti. K. V. net formaliai žodžiu nėra išreiškęs gailėjimosi priimant nutarimą. Į skundo nagrinėjimą paaiškinti aplinkybių asmuo taip pat neatvyko. Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovė O. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo užėjęs į inspekciją ir pasiteiravo dėl leidimo. Tačiau tai tikriausiai vienintelė įmonė, vežanti mišką jų regione, kuri neišsiima leidimų. Galima vežti 40 t be atskiro leidimo. Iki 1 t taikoma paklaida, tai reiškia, kad iki 41 t, jei tai būtų bendras sąstato svoris, asmuo nebūtų baudžiamas. Šiuo atveju bendras svoris buvo 57 t, tai akivaizdus, sąmoningas perkrovimas. Žmogus, kuris pradirbo įmonėje ne vienerius metus vairuotoju, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu K. V., gali įsitikinti ir iš savo patirties gali žinoti, kiek galima vežti, kiek sudaro viršsvoris, kiek galima pakrauti į mašiną, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Vežant medieną, jei medieną pakrauna į miškovežį iki 1,60 m aukščio, tuomet faktiškai viršsvorio niekada nebūna. Jei žmogus veža akivaizdžiai didesnį kiekį, jis rizikuoja, todėl jis turi prisiimti atitinkamą riziką. K. V. pats pasikrovė, jis žinojo teisės aktų reikalavimus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovės nuomone, tokia yra įmonės politika. Šios įmonės vairuotojai labai dažnai pakliūna ir visada veža labai didelius viršsvorius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad konstatuoti, jog K. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 5 dalimi, 145 straipsnio 6 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

K. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016-05-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-60912672-16.

K. V. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 5 d. ir jam paskirti 1447 Eur baudą;

K. V. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 6 d. ir jam paskirti 434 Eur baudą;

Vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. galutinę nuobaudą K. V. skirti 1447 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt septynių) baudą.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.