- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- e2AT-21-489/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01970-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- K. V.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
- 2.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovo advokato Dainiaus Žiedo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu K. V. buvo nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį (už du administracinius teisės pažeidimus) ir pagal 145 straipsnio 6 dalį (už vieną administracinį teisės pažeidimą) galutine administracine nuobauda – 1447 Eur bauda už tai, kad kontrolės metu pasvėrus transporto priemonę mobiliomis svarstyklėmis nustatyta, jog vilkiko ašių grupės apkrova (faktinė apkrova 25,35 t) viršijo leidžiamą (18 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos svėrimo paklaida 0,2 t) – galinių varančių ašių grupės faktinė apkrova 24,95 t viršijo leidžiamą (18 t) – 6,95 t. Pasvėrus transporto priemonių junginį nustatyta, kad junginio bendroji masė 57 t, o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą, bendroji masė – 55,8 t viršijo leidžiamą (40 t) – 15,8 t. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas K. V. automobilyje esančiu kėlimo įrenginiu pakrovė medienos krovinį, neįsitikinęs, jog yra išduotas leidimas vežti tokia sunkiasvore transporto priemone minėto svorio krovinį.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimu K. V. skundas tenkintas iš dalies, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: K. V. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį 1447 Eur bauda, pagal 145 straipsnio 6 dalį – 434 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 1447 Eur bauda.
3. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracine tvarka nubausto K. V. atstovo advokato D. Žiedo apeliacinis skundas atmestas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovas advokatas D. Žiedas prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. V. nutraukti.
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas teigia, kad teismai neteisingai aiškino ATPK 145 straipsnio 6 dalį, neatskleidė šio pažeidimo subjekto sampratos, todėl nepagrįstai vairuotoją K. V. kelis kartus nubaudė už tų pačių teisės aktų pažeidimą pagal skirtingas ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalis. Taip, pažeidus non bis idem principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį), padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, nulėmęs neteisėtų sprendimų priėmimą.
5.2. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos dvi uždraustos veikos – krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone, viršijant leidžiamus parametrus, jeigu neįsitikinta, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Normos sankcijoje numatyta, kad atsakomybėn traukiami krovinius vežti pateikusių įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys (siuntėjai) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys, arba pakrovėjai. Šio pažeidimo subjektas yra: 1) siuntėjas (įmonės vadovas ar atsakingas asmuo), 2) krovėjo įmonės vadovas ar atsakingas asmuo ar 3) pakrovimo darbus atliekantis pakrovėjas.
5.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad vežtas medienos krovinys nuosavybės teise priklausė UAB „T“, kurioje vairuotoju dirbdamas K. V. į bendrovės vilkiką pakrovė įmonės medienos rastus ir gabeno į paskirties vietą. Tai reiškia, kad vairuotojas nėra nei siuntėjas (vadovas ar atsakingas asmuo), nei krovimo įmonės vadovas, atsakingas asmuo ar pakrovimo darbus, kaip paslaugą, atliekantis pakrovėjas.
5.4. Pareiškėjo teigimu, abiejų instancijų teismai nepasisakė dėl skundų argumentų, kad, traukiant K. V. atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, jam inkriminuotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 7 ir 8 punktų pažeidimai. Šiuose punktuose numatyta: krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina; krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir patvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Šių taisyklių 1 dalyje „Bendrosios nuostatos“ nurodyta, kad kitos vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse bei Kelių eismo taisyklėse vartojamas sąvokas. Pagal Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 2 dalį siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita, 5 dalyje – krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
5.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintos Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, kurių 2.2 punkte apibrėžtas vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. Pagal 2.3 punktą siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. Pagal Krovinių vežimo taisyklių 3 punktą vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą (kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo siuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą) ir vežimus savo sąskaita (kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita).
5.6. Pasak pareiškėjo, taisyklės reglamentuoja siuntėjo veiklą, todėl miškovežio vairuotojas, nebūdamas siuntėjas (jo atstovas, darbuotojas), negalėjo pažeisti Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 7 ir 8 punktų reikalavimų, o kartu ir ATPK 145 straipsnio 6 dalies. Tai, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra krovinio siuntėjas (tiekėjas), patvirtina parengiamoji įstatymo medžiaga, kurios nuostatos cituotos skunduose, tačiau teismai dėl to iš viso nepasisakė.
5.7. Taigi pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį atsakomybė kyla ne vežėjui (vairuotojui ir transporto vadybininkui), vežančiam normatyvų neatitinkantį krovinį ir už tai atsakantį pagal to paties straipsnio 1–5 dalis, o kitam subjektui, kuris nežino, ar vežėjas turi leidimą vežti didesnius krovinius, ir, neįsitikinęs leidimo buvimu, tokį krovinį pateikia ar pakrauna. Taigi pakrovėjas ATPK 145 straipsnio 6 dalies prasme negali sutapti su vežėju, pervežančiu tą patį krovinį. Vežėjo vairuotojui nereikia prieš pakrovimą įsitikinti leidimo buvimu, nes jis žino, kokiomis sąlygomis vykdo vežimus ir kiek gali pasikrauti, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. O krovinio pateikėjas ar pakrovėjas privalo išsiaiškinti, kokį krovinį gali pateikti ar pakrauti, o to nepadaręs ir pateikęs ar pakrovęs didesnį nei leistina, tampa atsakingas pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Leidimai išduodami vežti 48 t krovinį (Kelių įstatymo 20 straipsnis), o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas 57 t krovinio pakrovimas. Leidimų tokio svorio kroviniui pervežti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, todėl neįmanoma atlikti ir ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos – įsitikinti leidimo vežti 57 t, koks Lietuvos Respublikoje negali būti išduotas, gavimu.
5.8. Pareiškėjo nuomone, krovinio pakrovimas į transporto priemonę, nesilaikant nustatytų reikalavimų, savaime nėra pavojinga veika (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Ši veika tampa pavojinga tik tada, kai netinkamai pakrautas krovinys pradedamas gabenti keliais, už tai numatyta atsakomybė ATPK 145 straipsnio 1–5 punktuose. Atsakomybės už krovinio pasikrovimą ir vėlesnį vežimą tam pačiam asmeniui taikymas pažeidžia dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką draudimo principą (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įmonei vežant krovinį savo sąskaita ir savo jėgomis jį pasikraunant, tas pats subjektas (jo atstovas) už tų pačių teisės aktų pažeidimus negali būti traukiamas atsakomybėn pagal dvi ATPK sudėtis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus viršininkas Dainius Lipsevičius prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
6.1. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo pateiktu aiškinimu, kad pakrovėjas ATPK 145 straipsnio 6 dalies prasme negali sutapti su vežėju, pervežančiu tą patį krovinį, nes tokių nuostatų ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nėra ir tai yra tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Toks interpretavimas reikštų, kad jei tos pačios įmonės du skirtingi darbuotojai atliktų veiksmus (vienas vežimą, kitas pakrovimą), tai pakrovimą (ar atitinkamai krovinio siuntimą) atlikęs įmonės darbuotojas neturėtų būti baudžiamas vien dėl to, kad šie darbuotojai dirba toje pačioje įmonėje, kuriai ir priklauso pakraunamas ir siunčiamas krovinys. Taip pat ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nėra jokių nuorodų, kad atsakomybės subjektas būtų tik vežėjui svetimo krovinio pateikėjas – šioje normoje neišskiriamas krovinys pagal jo priklausomybę, taigi kalbama apie bet kokį krovinį.
6.2. Taip pat atsiliepime laikomi nepagrįstais pareiškėjo teiginiai, kad nubaudimas pagal ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalis būtų nubaudimas už tą patį veiksmą. Tai savarankiškos pažeidimų sudėtys, išskirtos į skirtingas to paties straipsnio dalis. Vairuotojas pats pakrovė krovinį į transporto priemonę, todėl jis patenka į ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytų atsakomybės subjektų ratą. Šioje normoje naudojama sąvoka „pakrovėjas“, taigi atsakomybė taikoma ir tam asmeniui, kuris atliko ir pakrovimo darbus. Vien tai, kad tas pats asmuo atliko ir pakrovimo ir vežimo veiksmus, nešalina atsakomybės pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį.
6.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad įmonės, kurioje pažeidimo metu dirbo K. V., vairuotojai ne kartą buvo traukti atsakomybėn dėl leistinų ašių apkrovos ar bendrosios masės viršijimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neprašo mažinti K. V. paskirtos baudos, o prašo tik nutraukti bylą pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, o tai nelemia paskirtos baudos dydžio, nes ji liktų tokia, kokia paskirta pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, t. y. 1447 Eur. D. Lipsevičiaus įsitikinimu, toks prašymas, jei būtų tenkintas, turėtų įtakos ne K. V. teisinei padėčiai, o būtų svarbus aiškinant K. V. darbovietės darbuotojų, atsakingų už krovinių pateikimą ir pakrovimą, atsakomybės ir jos atribojimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovo advokato D. Žiedo prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 145 straipsnio 6 dalies taikymo
8. Pareiškėjas teigia, kad pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį atsakomybė kyla krovinio siuntėjui (tiekėjui), todėl K. V., kaip UAB „T“ miškovežio vairuotojas, pakrovęs, šios įmonės rastus ir gabenęs į paskirties vietą, nėra šio administracinio teisės pažeidimo subjektas.
8.1. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) įstatymų leidėjas aiškiai nurodė atsakomybėn traukiamus asmenis: tai krovinius vežti pateikusių įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys (siuntėjai) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys, arba pakrovėjai. Šie asmenys baudžiami už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Draudimas pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia daugiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, nustatytas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkte.
8.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje Nr. e2AT-6-788/2017 išaiškino, kad krovinio siuntimas ir pakrovimas nėra tapatūs veiksmai, jei tas pats asmuo neturėdamas atitinkamo leidimo pakrauna ir siunčia keliais vežti sunkiasvorį krovinį, jis gali atsakyti ir pagal dvi ATPK 145 straipsnyje numatytas sudėtis. Pakrovimo darbus atlikusios įmonės vadovas ir vežimo įmonės vadovas sutapo, todėl tas pats asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalis.
8.3. Šioje aktualioje nagrinėjamoje byloje nutartyje nurodyta, kad Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo taip pat nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.
8.4. Susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 patvirtinti medienos vežimo kelių transportu reikalavimai reglamentuoja saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra privalomi visiems medieną vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (2, 3 punktai). 13 punkte nustatyta, kad mediena turi būti vežama neviršijant maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintų susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, bei vežamo svorio, nustatyto tai transporto priemonei (junginiui). Reikalavimų 15 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako už tai, jog būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų.
8.5. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Minėto įstatymo 2 straipsnyje pateikta kelių naudotojo sąvoka – tai asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų statiniais.
8.6. Nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims.
8.7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors keliu važiavęs be leidimo sunkiasvoriu transportu su kroviniu K. V., buvo krovinį vežusios transporto priemonės vairuotojas (ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas), tačiau jis kartu laikytinas ir krovinio pakrovėju (ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu), nes pats pakrovė medienos krovinį vilkike esančiu kėlimo įrenginiu, neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas vežti sunkiasvore transporto priemone būtent tokio svorio krovinį.
8.8.Teismai teisingai sprendė, kad šiuo atveju krovinio pakrovimas, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti, ir važiavimas keliais be leidimo viršijant leidžiamą vilkiko ašių apkrovą nėra tapatūs veiksmai. Kadangi K. V. nuobaudos paskirtos už skirtingus administracinius teisės pažeidimus, kurių kiekvienas padarytas K. V. skirtingai veikiant įstatymo uždraustu būdu, turi tik jam būdingus atskirus pažeidimo sudėties požymius, nėra pagrindo teigti, kad šis asmuo du kartus nubaustas už tą pačią veiką, t. y. konstatuoti non bis idem principo pažeidimą.
8.9. Darytina bendra išvada, kad pareiškėjo skundžiamų Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, dėl kurio šiuos sprendimus reikėtų naikinti ar keisti.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovo advokato Dainiaus Žiedo prašymą atnaujinti bylą.