Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Transalma“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl skolos dydžio pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras dydžio.

12. Ieškovė pateikė pradinės kreditorės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2024 m. rugpjūčio 16 d. 1398,80 Eur sumai (skolos likutis 1221,35 Eur), 2024 m. lapkričio 18 d. 1208,80 Eur sumai, 2024 m. rugsėjo 13 d. 2187,54 Eur sumai. Pagal pateiktą mokėjimų grafiką matyti, kad atsakovei buvo išrašytos sąskaitos-faktūros 2024 m. rugpjūčio 23 d. 159 Eur ir 2024 m. rugsėjo 30 d. 183 Eur. Iš pateiktų sąskaitų-faktūrų ir mokėjimo grafiko matyti, kad skolos suma yra 4 959,69 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovė sumokėjo – 2025 m. rugsėjo 1 d. 221,35 Eur, 2025 m. spalio 1 d. 200 Eur, 2025 m. rugpjūčio 1 d. 159 Eur, 2025 m. liepos 16 d. 183 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi 2025 m. birželio 27 d. 300 Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2025 m. gruodžio 30 d. 350 Eur sumos apmokėjimą, taip pat 2025 m. lapkričio 28 d. mokėjimą 150 Eur sumai. Taigi, pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, atsakovės ir ieškovės pateiktus atsakovės mokėjimus, likusi nesumokėta skolos dalis yra 3396,34 Eur.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023).

15. Tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024). Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

16. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas yra nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai.

17. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

18. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas komercinės sutarties apibrėžimas, anot kurio, tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą ūkio subjekto apibrėžtį, tai asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį, t. y. šis įstatymas netaikomas: 1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymą; 3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis; 4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka; 5) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.

19. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).

20. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarties forma (rašytinė ar žodinė) neturi reikšmės MAPKSVPĮ taikymui (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2A-970-459/2024). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą (Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2108-924/2025). Šalių žodinė sutartis dėl prekių savo prasme atitinka paminėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą komercinės sutarties sampratą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-822-580/2023).

21. Taigi, nors pradinė kreditorė ir atsakovė nesudarė rašytinės sutarties, tačiau išrašytos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina šalių sudarytą žodinę sutartį. Ieškovė nurodė, kad turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis šiuo galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsakovė, už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, privalo sumokėti MAPKSVPĮ numatytas palūkanas, pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras (ieškovė palūkanas skaičiuoja remdamasi šiuo atveju mokėjimų grafike nurodytu terminu – iki 2025 m. rugsėjo 30 d., kuri pratęsė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus terminus, buvusia palūkanų norma, šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkei atsirado pareiga mokėti palūkanas, t.y. 10,15 proc., vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis. Ieškovė iš viso paskaičiavo 45,38 Eur palūkanų.

22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 3396,34 Eur skola ir 45,38 Eur palūkanų.

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

23. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis.

24. MAPKSVPĮ 7 straipsnis apibrėžia išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje byloje konstatuota, jog pradinė kreditorė su atsakove sudarė žodinę sutartį, kuri patenka į paminėto įstatymo taikymo sritį, ieškovė taip pat turi teisę į paminėtų išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad MAPKSVPĮ 7 straipsnis nustato tik kreditoriaus, įgijusio teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką, inter alia, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta maksimali neįrodinėtina 40 Eur suma, susijusi su galimu išieškojimu dėl pavėluoto mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022). Taigi, ieškovė net neturi pareigos įrodymais pagrįsti šios 40 Eur išieškojimo išlaidų sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 40 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos pagal MAPKSVPĮ.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10,15 proc. proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti, ieškovė reikalauja kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų, kurios pasižymi tuo, kad yra skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Jas reglamentuoja CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje ir yra nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis šio MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1–2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, teisė į MAPKSVPĮ nustatyto dydžio palūkanas atsiranda, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nėra nustatyti. Nagrinėjamu atveju, Pradinis kreditorius su atsakove sudarė komercinį sandorį, yra ūkio subjektai, kurių viena šalis suteikė paslaugas ir prekes, o kita šalis įgijo pareigą atsiskaityti už gautas paslaugas ir prekes, todėl taikytinos MAPKSVPĮ nuostatos. Bylos iškėlimo teisme dieną (2025 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu), vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis, taikytinas 10,15 procentų procesinių palūkanų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir laiku su Pradiniu kreditoriumi bei ieškove neatsiskaitė, ieškovei iš atsakovės turi būti priteisiamos 10,15 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 363 Eur patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti ir 89 Eur žyminio mokesčio.

28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos apmokėjo jau po ieškinio pateikimo teismui, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 452 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transalma“ 3396,34 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 34 ct) skolą, 45,38 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 38 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3481,72 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 72 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 452 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.