Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, ir jai paskirta 42 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirta 28 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėta visa šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė – 28 paros arešto, areštą keičiant į laisvės atėmimą (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir paskirta galutinė 8 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityta Ž. B. atlikta bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. B. nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2022 m. gegužės 19 d. apie 19.17 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, veikdama kartu su T. B., iš prekybos salės lentynų paėmė 5 vienetus degtinės „Danzka“ 0,7 l, – bendros 69,95 Eur vertės (vieneto vertė – 13,99 Eur), prekes paslėpė kuprinėje ir už jas nesumokėję pasišalino iš parduotuvės, tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 19.38 val. sugrįžo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, iš prekybos salės lentynų paėmė 6 vienetus degtinės „Danzka“ 1 l – bendros 116,94 Eur vertės (vieneto vertė – 19,49 Eur), prekes paslėpė kuprinėje ir už jas nesumokėjusi pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 186,84 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios Ž. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Ž. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2022 m. gegužės 19 d. du kartus – apie 19.17 val. ir apie 19.38 val., veikdama kartu su kitu nuteistuoju, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), bendrai pagrobė vienuolika vienetų (pirmąjį kartą – penkis vienetus, antrąjį kartą – šešis vienetus) 0,7 l ir 1 l talpos degtinės „Danzka“ ir tokiu būdu, pagrobdama svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą padarė bendrą 186,84 Eur žalą.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija, nesutinka, kad ji padarė tęstinę nusikalstamą veiką ir teigia, kad jos įvykdyta vagystė turi būti vertinama kaip du atskiri administraciniai nusižengimai, kadangi ji iš parduotuvės per du kartus pagrobė prekes, kurių vertė kiekvienų atveju neviršijo 3 MGL. Taip pat nuteistoji savo apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistosios Ž. B. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 4 dalį teisės taikymo klaidų nepadarė. Nors nuteistosios nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai, tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu Ž. B. paskirtų bausmių bendrinimas yra neteisingas, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, keistinas.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

8. BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK nėra pateikta tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžtis, tikslinga vadovautis teismų praktikoje suformuota pozicija bei kriterijais, leidžiančias veiką kvalifikuoti kaip pavienę tęstinę nusikalstamą veiką.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kurių kiekvienas, vertinant jį atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Paprastai veiksmai turėtų būti tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-46-719/2023). Be kita ko, teismų praktikoje, įvertinus turto pagrobimo bylų specifiką, nusikalstamos veikos tęstinumo papildomais kriterijais pripažįstami tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-788/2021, 2K-76-648/2023).

10. Nagrinėjamu atveju, Ž. B. atlikti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baigtas tęstinis baudžiamasis nusižengimas. Ž. B. ir kito bendrai veikusio nuteistojo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Nuteistosios atlikti nusikalstami veiksmai atitinka aukščiau aptartoje teismų praktikoje suformuotus tęstinės nusikalstamos veikos požymius, t. y. Ž. B., veikdama kartu su kitu nuteistuoju, atliko du tapačius veiksmus – tą pačią dieną (2022 m. gegužės 19 d.), du kartus, tarp nusikalstamų veiksmų praėjus kiek daugiau nei dvidešimčiai minučių, atvyko į tą pačią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), turėdami bendrą ir vieningą sumanymą – pagrobti alkoholinius gėrimus, ir tai įgyvendino du kartus nuteistosios kuprinėje paslėpdami alkoholinius gėrimus bei išėję iš parduotuvės už juos nesumokėję.

11. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės skunde nurodytu argumentu, kad ji padarė du atskirus administracinius nusižengimus, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, vertinant tai, kad jos du kartus atlikti nusikalstami veiksmai buvo analogiški, kiekvienu atveju jais buvo siekiama to paties rezultato – pagrobti alkoholinius gėrimus, kurie buvo pagrobti tokiu pačiu būdu, iš tos pačios vietos, tarp atskirų nusikalstamų veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo. Nors kiekvienu atskiru atveju nuteistosios pagrobtų alkoholinių gėrimų vertė neviršijo 3 MGL, t. y. 150 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kuomet vienas ar keli atskiri veiksmai gali atitikti administracinio nusižengimo požymius, tačiau jų visumą laikytina kaip nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju susiklostė būtent tokia teisinė situacija, kuomet Ž. B. veiksmai formaliai atitinka dviejų atskirų administracinių nusižengimų požymius, tačiau vertinant šiuos veiksmus kaip visumą ir remiantis pavienei tęstinei nusikalstamai veikai būdingais požymiais, nuteistosios įvykdytas turto pagrobimas laikytinas vienu tęstiniu baudžiamuoju nusižengimu, padarytu įgyvendinant vieną sumanymą, tai yra veikiant vieninga tyčia.

12. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl šioje dalyje Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajai Ž. B. paskirtos bausmės

13. Nuteistosios apeliaciniame skunde, be kita ko, keliamas klausimas ir dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Šį savo skunde išdėstytą prašymą apeliantė iš esmės motyvuoja argumentu, jog padarė du administracinius nusižengimus, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegija konstatavusi, kad nuteistosios veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pakartotinai šio nuteistosios argumento nevertina.

14. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 42 parų arešto bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantei vienu trečdaliu sumažintą – 28 parų arešto bausmę.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. B. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė yra proporcinga tiek jos padarytam baudžiamajam nusižengimui, tiek jos asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. B. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajai taip pat įvertino tai, kad ji yra teista penkiolika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias tiek su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, viešajai tvarkai, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 1–22), naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu nuteistoji itin daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, be kitų administracinių nusižengimų yra bausta ir už smulkias vagystes (2 t., b. l. 104–122). Be to, nuteistoji nedirba, SODRA duomenų bazės išraše užfiksuota, kad Ž. B. iš viso yra dirbusi tik trijose darbovietėse vos po keletą mėnesių (2 t., b. l. 124). Apygardos teismo vertinimu, šie nuteistąją charakterizuojantys duomenys pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. B. nusikalstamas veikas daro sistemingai, jos daromos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, tuo tarpu priešingai, tai jos pragyvenimo šaltinis ir pasirinkto nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė.

17. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai Ž. B. nustatė arešto bausmės dydį artimą baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, maksimumui, t. y. 42 paras arešto. Apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, parinkdamas bausmės dydį, teisingai įvertino tai, jog nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgė bei motyvuotai įvertino nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą nuteistajai skirti arešto bausmę, o jos dydis pagrįstai buvo nustatytas artimas galimam maksimaliam bausmės dydžiui, skirtinam už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

18. Nors pirmosios instancijos teismas nuteistajai parinko tinkamą bausmės rūšį bei dydį, tačiau bendrindamas ankstesniu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir šiuo skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu skirtas bausmes netinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Ž. B. atžvilgiu buvo priimti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. teismo baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 4 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2022 m. vasario 15 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d.), skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendis bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendis (neįsiteisėjęs). Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, tačiau nebendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme įvertinus tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis dar buvo neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl skundžiamu nuosprendžiu atlikto bausmių bendrinimo.

20. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejai yra numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje ir pagal šią normą teismai bausmių apėmimą taiko tais atvejais, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis arba kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

21. Aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, teismų praktikoje pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

22. Ž. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 4 d., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant jai galutinę 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, į paskirtos galutinės bausmės laiką buvo įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).

23. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Ž. B. paskirtą 28 parų arešto bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, t. y. visiško bausmių sudėjimo būdu. Visgi, parinkdamas visišką bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai ir toks bausmių subendrinimas nepagrįstai sunkina nuteistosios Ž. B. teisinę padėtį.

24. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu Ž. B. yra nuteista už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, tuo tarpu šiuo skundžiamu nuosprendžiu Ž. B. pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Taigi, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu skirtas bausmes privalėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę, prilygstančią griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę Ž. B., netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas ir apeliantei paskyrė neteisingą bausmę.

25. Įvertinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir rūšies skirtumą yra pagrindas minėtais nuosprendžiais Ž. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Šiuo atveju griežtesnė bausmė Ž. B. paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė) ir ši bausmė apima Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtą švelnesnę 28 parų arešto bausmę.

26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

27. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. balandžio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2023-13942. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąją Ž. B. sudaro 60,00 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistosios.

28. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. skundas tenkinamas iš dalies, į tai, kad antrinė teisinė pagalba Ž. B. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios Ž. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių bendrinimo pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Ž. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę ir paskirti galutinę subendrintą – 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.