- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-961-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11821-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- D. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. (D. S.) ieškinį atsakovei S. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. S. (toliau – atsakovė) 2 640,38 Eur žalos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 buvo nustatyta, jog 2016 m. birželio 1 d. Ispanijos Karalystėje dėl atsakovės kaltės, pastarajai vairuojant ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Transporto priemonė nebuvo apdrausta, todėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteista solidariai iš atsakovės, kaip kalto dėl eismo įvykio asmens ir ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę 2 182,68 Eur draudimo kompensacija, išmokėta Ispanijos Karalystės nacionaliniam draudikų biurui, ir lygiomis dalimis 437,37 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas 2018 m. gruodžio 5 d. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018, pervesdamas 2 640,38 Eur sumą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pažymėjo, jog eismo įvykio metu ieškovas buvo 3 mėnesiams išvykęs į Rusijos Federaciją ir negalėjo sutrukdyti atsakovei savavališkai naudotis automobiliu. Sutuoktinės kaltais veiksmais padarytą žalą atlygino 2018 m. gruodžio 5 d. iš savo asmeninių lėšų, t. y. po to, kai 2017 m. gegužės 25 d. buvo nutraukta šalių santuoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio metu šalys gyveno santuokoje, todėl civilinė atsakomybė – solidari. Žala apmokėta iš bendros šalių sąskaitos, esančios Ispanijos Karalystėje. Kadangi šalių susitarimu, žalą turėjo atlyginti ieškovas, ši prievolė nutraukiant santuoką nepadalinta. Įvertinus atsakovės blogą finansinę padėtį, sunkią sveikatos būklę, ieškovo įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus išlaikymą, ji turėtų būti atleista nuo 1/2 dalies žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas advokatas A. D. žodžiu pareiškė prašymą išdėstyti teismo sprendimą tuo atveju, jei būtų priteista 1/4 dalis ieškovo sumokėtos sumos, 2 metams, įvertinus atsakovės blogą finansinę padėtį ir sunkią sveikatos būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17387-987/2019 ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 2 640,38 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 640,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 983,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimo vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui.
6. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog eismo įvykio kilimo metu ieškovė ir atsakovas buvo santuokoje ar / ir transporto priemonė, kurią vairavo ieškovė, galimai buvo šeimos turtas, pati savaime neeliminuoja ar / ir nemažina atsakovės civilinės atsakomybės, kuri jai kilo kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai.
7. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės prielaidą, jog ieškovas žalą atlygino iš bendros šalių sąskaitos, esančios Ispanijos Karalystėje, jam mokėjimo pervedimą atlikus iš Lietuvos Respublikoje esančios banko sąskaitos. Duomenų apie bendrą sąskaitą Ispanijos Karalystėje atsakovė nepateikė, teismo posėdžio metu, be kita ko, paaiškindama, kad į Ispanijos Karalystėje buvusią sąskaitą ji pati nei karto nepervedė lėšų, nes nedirbo, o tik išsiimdavo šeimos reikmėms ieškovo pervestas lėšas.
8. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sumažinti atlygintinos žalos dydį, pačiai atsakovei teismo posėdyje žodžiu patvirtinus, kad ji ir ieškovas nuosavybės teise valdo butą Lietuvos Respublikoje bei butą Ispanijos Karalystėje.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovė turi turto, iš kurio gali būti įvykdyti finansiniai įsipareigojimai ieškovui, tačiau nesiima aktyvių veiksmų jam padalinti, nors sutuoktiniai jau yra nutraukę santuoką.
10. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė ir toliau gyvena jai ir ieškovui priklausančiame bute, niekur nedirba, o už butą yra mokama vien ieškovo lėšomis, darė išvadą, kad šiai dienai ji neturi jokių realių pajamų, iš kurių galėtų pradėti vykdyti bent jau dalimis teismo sprendimą. Kadangi šalys turi bendro vertingo nekilnojamojo turto, dėl kurio padalinimo iki šiol nėra susitarusios, teismo sprendimo vykdymas atidėtas 6 mėnesių terminui, suteikiant galimybę ieškovui ir atsakovei susitarti dėl bendro turto padalinimo bei atitinkamai atsakovės skolos pagal šį sprendimą įskaitymo į dalintino bendro turto balansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17387-987/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės 660,10 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 660,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 254,87 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai – 3/4 nuo teismui pateiktų pažymų sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą atsirado 2016 m. birželio 1 d., kai šalys buvo dar santuokoje, bendrai valdydamos jungtinį turtą – automobilį, todėl jų atsakomybė yra solidari. Santuokos nutraukimo byloje ši solidarioji sutuoktinių prievolė nebuvo paaiškėjusi (žinoma), todėl ir nebuvo nepadalinta.
11.2. Atsakovė serga vėžiu, jai rekomenduojamas antras gydymo etapas, šiuo metu ji yra pripažinta neįgalia, jai paskirta 118,80 Eur šalpos neįgalumo pensija, jokių kitų pajamų atsakovė neturi, todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad esamo nekilnojamojo turto dalinė nuosavybė patvirtina jos gerą finansinę padėtį.
11.3. Butas Lietuvos Respublikoje yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas, o užsiimti dalies buto, esančio Ispanijos Karalystėje, atidalinimu ir pardavimu ji negali, nes šiuo metu yra intensyvaus gydymo etape, taip pat neturi tam reikiamų lėšų, o ginti ir atstovauti atsakovės turtinius interesus užsienio šalyje Lietuvos Respublika negali. Atsakovės gaunamos šalpos neįgalumo pensijos užtenka tik būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl dėl visiško nuostolių atlyginimo jai atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298-541/2018 konstatuota abiejų šalių kaltė – atsakovės, kaip kalto dėl eismo įvykio asmens, ir ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių prejudicinių faktų ir tenkino ieškinį visiškai, perkeldamas visą atsakomybės naštą atsakovei.
11.5. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsisakymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepagrįsti, atsakovei gaunant 118,80 Eur dydžio pajamas per mėnesį, kurios užtikrintų jos prašomos patvirtinti atlygintino žalos dydžio sumokėjimą ieškovui, išdėstant mokėjimus lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį dvejiems metams.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17387-987/2019 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Byloje atsakove? nei?rodine?jo aplinkybe?s, kad automobilis, kuri? ji vairuodama padare? eismo i?vyki?, buvo bendroji jungtine? šaliu? nuosavybe?, tode?l negali ja remtis apeliaciniame skunde.
12.2. De?l atsakove?s kaltu? neteise?tu? veiksmu? atsiradusi prievole? atlyginti jos veiksmais padaryta? žala? pagal teisine? prigimti? yra jos asmenine? prievole?.
12.3. Ieškovo kaltės klausimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298-541/2018 nespręstas, jos nekonstatuojant.
12.4. Apeliaciniame skunde nei?vardinta, kokiu? konkrečiai nepriimtinu? ir sunkiu? pasekmiu? dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų, taip pat kam jos atsirastu?.
12.5. Nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos nėra atsakovės vienintelis gyvenamasis bu?stas. Šalims lygiomis dalimis priklauso butas Ispanijos Karalystėje, kuriame atsakove? ne vienerius metus gyveno. Su Lietuvos Respublika atsakove?s nesieja nei darbas, nei šeima, nei socialiniai ryšiai, todėl ji gale?tu? gyventi bet kuriame jai priklausanc?iame bute.
12.6. Valstybės garantuojama teisinė pagalba skiriama ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Ispanijos Karalystėje, todėl atsakovei kreipusis per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, ji jai būtų suteikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 nustatyta, jog 2016 m. birželio 1 d. Ispanijos Karalystėje, atsakovė, būdama neblaivi, vairavo ieškovui priklausančią transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjęs asmuo patyrė 2 182,68 Eur žalą; transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, 2017 m. birželio 12 d. atlyginusiam žalą nukentėjusiam asmeniui, 2 182,68 Eur žalos kompensaciją 2017 m. rugpjūčio 4 d. išmokėjo ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, iš atsakovės, atsakingos už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, ir ieškovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, jam priteisiant solidariai 2 182,68 Eur žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 182,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 437,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 4,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 214 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pervedė 2 640,38 Eur sumą.
16. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, teigė, kad, atlyginęs iš asmeninių lėšų atsakovės kaltais veiksmais padarytą 2 640,38 Eur z?ala? po to, kai jų santuoka Vladimiro m. Lenino rajono teismo baro Nr. 2 2017 m. geguz?e?s 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-610/2017 buvo nutraukta, jis įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakovę. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad šalių susitarimu, ieškovas atlyginęs 2 640,38 Eur z?ala? iš jų bendros atsiskaitomosios sa?skaitos Ispanijos Karalystės banke, įgydamas teisę tik į 1/2 dalį skolos, nuo kurios mokėjimo ji, atsižvelgiant į sveikatos būklę, ginamų interesų pusiausvyrą, turėtų būti atleista.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų neblaiviai vairavus didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę), o atsakovė duomenų apie bendrą sąskaitą Ispanijos Karalystės banke nepateikė, ieškinį tenkino visiškai, savo iniciatyva atidėdamas teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams.
18. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – Marbelos miesto vietinės policijos valdybos Skundų skyriaus protokolo Nr. 07440/16 vertimą iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą, kuris, jo teigimu, patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, padariusi nusikalstamą veiką, todėl prievolė atlyginti padarytą žalą jai kyla nepriklausomai nuo transporto priemonės apdraudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu fakto.
20. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naują rašytinį įrodymą – Marbelos miesto vietinės policijos valdybos Skundų skyriaus protokolo Nr. 07440/16 vertimą iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą, nenustatyta, ieškovui nepateikus racionalaus paaiškinimo, kodėl 2018 m. gegužės 31 d. atliktas minėtas vertimas negalėjo ir nebuvo pateiktas laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jis yra nevertintinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog 2016 m. birželio 1 d., kada atsirado solidarioji prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, šalys nebuvo nutraukę santuokos ir valdė transporto priemonę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl galiojant prezumpcijai, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir atsakomybės už žalą, padarytą valdant transporto priemonę, dalys taip pat yra lygios.
23. Ieškovas su atsakovės pozicija nesutiko, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėdamas, jog dėl atsakove?s kaltu? neteise?tu? veiksmu? atsiradusi prievole? atlyginti jos veiksmais padaryta? z?ala? pagal teisine? prigimti? yra jos asmenine? prievole? (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.115 straipsnio 1 dalis).
24. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atgręžtinis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
25. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog atsakovė nurodytomis aplinkybėmis dėl transporto priemonės valdymo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl atitinkamai negalėjo jomis grįsti ir apeliacinio skundo (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su atsakove, jog 2016 m. birželio 1 d., kada įvyko eismo įvykis, šalys nebuvo nutraukę santuokos, tačiau pats turto valdymo pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise faktas, jeigu ir būtų buvęs įrodinėtas pirmosios instancijos teisme, priešingai nei nurodžiusi atsakovė, savaime nebūtų lėmęs nei sutuoktinių prievolės bendrumo, nei jos dalyko dalumo. Nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsiradusi TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui įgijus teisę reikalauti grąžinti dėl 2016 m. birželio 1 d. eismo įvykio metu padarytos žalos Ispanijos Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 2017 m. rugpjūčio 4 d. išmokėtą 2 182,68 Eur žalos kompensaciją. Nors ieškovas atsiradusios sutuoktinių prievolės solidarumą neigė, nurodydamas, kad žala yra atsakovės kaltų veiksmų sukeltas padarinys, kurią pareigą atlyginti ji būtų turėjusi nepriklausomai nuo transporto priemonės apdraudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais jo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, pažymi, jog transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, ir galimybių ja naudotis kitam asmeniui sudarymas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, suponuojantys savarankišką prievolės atsiradimo pagrindą (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, tačiau dėl neįvykdytų draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti transporto priemonę bei neperduoti jos kitiems asmenims. Būtent dėl nurodytos priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatavęs solidariąją atsakingo už žalos padarymą asmens (atsakovės) ir transporto priemonės savininko, sudariusio galimybę kitam asmeniui pasinaudoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone (ieškovo), atsakomybę.
26. Kaip galima matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, šis, kita vertus, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 nustatytomis faktinės aplinkybėmis, darė priešingą išvadą, jog eismo įvykis kilo būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų, jai vairavus didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) neblaiviai, todėl ieškovas, atlyginęs žalą trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakovę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo solidariųjų skolininkų tarpusavio santykių vertinimu.
27. Remiantis CK 6.6 straipsnio 7 dalimi, kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 turi res judicata ir prejudicinę galią, įtvirtintą CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kadangi įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 yra privalomas visiems (CPK 18 straipsnis), tame tarpe neišskiriant nei pirmosios instancijos teismo, šis, tokiu atveju įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 prejudicinę reikšmę, negalėjęs kvestionuoti prejudicinių faktų galią turinčių aplinkybių dėl solidariosios atsakingo už žalos padarymą asmens (atsakovės) ir transporto priemonės savininko, sudariusio galimybę kitam asmeniui pasinaudoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone (ieškovo), atsakomybės, paneigiant ieškovo, kaip solidariojo bendraskolio, nustatytą atsakomybės faktą. Juo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 konstatuotos abiejų skolininkų solidariosios pareigos neginčijęs nei pats ieškovas, nepasinaudodamas įstatyme numatyta teise paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog konkreti, kiekvienam iš bendraskolių priklausančios solidariosios prievolės dalis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 nebuvo aiškiai išskirta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į atsakovę apimties, turėjęs taikyti lygių dalių prezumpciją, reiškiančią, kad ieškovas, tinkamai įvykdęs solidariąją prievolę grąžinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, galėjęs regreso tvarka reikalauti iš atsakovės 2 640,38 Eur žalos atlyginimo tik atskaičius jam pačiam už sąlygų kitam asmeniui pasinaudoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone sudarymą tenkančią dalį, t. y. 1 320,19 Eur (2 640,38 Eur / 2) (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė sumažinti ieškinio reikalavimo sumą iki 660,10 Eur ir ją išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, nurodydama, jog serga vėžiu, jai rekomenduotas antras gydymo etapas, šiuo metu yra pripažinta neįgalia, gauna 118,80 Eur šalpos neįgalumo pensiją, kitų pajamų neturi, negali pasinaudoti teisine pagalba, imdamasi aktyvių veiksmų turtui Ispanijos Karalystėje atidalinti, todėl visiškas nuostolių atlyginimas jai sukeltų nepriimtinas ir sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės prašymo pagrįstumo, pažymi, jog CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Byloje nustačius, jog šalys, nutraukdamos santuoką Vladimiro m. Lenino rajono teismo baro Nr. 2 2017 m. geguz?e?s 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-610/2017, turto – buto Lietuvos Respublikoje, buto Ispanijos Karalystėje ir (ar) kito kilnojamojo / nekilnojamojo turto nepasidalijo, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė turto, iš kurio galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovui, turi. Šiuo atveju atsakovės nurodyta aplinkybė dėl piniginių lėšų trūkumo turto atidalinimo veiksmams Ispanijos Karalystėje inicijuoti nėra laikytina teisiškai reikšminga, jai tinkamą teisinę pagalbą, kad galėtų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, galint gauti 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/8/EB numatančioje teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles nustatytomis sąlygomis, kaip teisingai ir buvo nurodęs ieškovas. Be to, atsakovė, ieškovo duomenimis, Rusijos Federacijoje jau yra pareiškusi ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės išdėstytos aplinkybės nepatvirtina jos sunkios turtinės padėties, sudarančios pagrindą taikyti visiško nuostolių atlyginimo išimtį.
30. Kadangi atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui padalinti, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dvejiems metams, atliekant dalinius mokėjimus iš gaunamos 118,80 Eur šalpos, pripažintinas netikslingu, siekiant išlaikyti abiejų bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
32. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo apimtį ir sąlygas, vienam iš bendraskolių visiškai įvykdžius solidariąją prievolę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ir mažinant ieškovui priteistiną žalos atlyginimą iki 1 320,19 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
35. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.
36. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteista 983,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui priteistina suma buvo sumažinta iki 1 320,19 Eur, teisėjų kolegija perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdama iš atsakovės 491,75 Eur (983,49 Eur x 50,00 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, o iš ieškovo valstybei – 212,38 Eur (424,75 Eur x 50,00 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2, 5 dalys).
38. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tik dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, sumokėjus 484,00 Eur už advokato P. R. teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi šiuo atveju tenkinta 50,00 procentų dydžio apeliacinio skundo reikalavimo dalis, o ieškovo turėtos 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato P. R. suteiktą teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 712,88 Eur (1,3 x 1 317,60 Eur), proporcingai atmesto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš atsakovės priteistina 242,00 Eur (484,00 Eur x 50,00 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
tenkinti iš dalies apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-36298541/2018 ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 320,19 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų ir devyniolika euro centų) žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 320,19 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt eurų ir devyniolikos euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 491,75 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 212,38 Eur (du šimtus dvylika eurų ir trisdešimt aštuonis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.“
Priteisti ieškovui D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.