Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Bigbank AS ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reguliavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas pateikė teismui nutarimus pripažinti jį nukentėjusiuoju, atskirajame skunde pažymėdamas, kad ta aplinkybė, jog jis yra pripažintas ne įtariamuoju, ne kaltinamuoju, o nukentėjusiuoju, paneigia jam taikytiną civilinę atsakomybę.

15. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymas pažymi, kad atsakovo pateikti įrodymai jau yra byloje, todėl pakartotinai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl bylos, pareiškus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėjimo ribų

17. Pagal CPK 285 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

19. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

21. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių priėmė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir jo atstovas neatvyko į posėdį, o ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių.

23. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, nes byloje buvo pateiktas ir priešieškinis, o šie procesiniai dokumentai turėjo būti nagrinėjami kartu, o ieškovas neprašė priešieškinio nagrinėti už akių. Tokie argumentai yra nepagrįsti.

24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas atsakovo S. R. priešieškinį ieškovui Bigbank AS dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia paliko nenagrinėtą. Teismas vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (į teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovui, kuriems apie teismo posėdžio datą ir vietą tinkamai pranešta, ir priešingai šaliai neprašant priimti sprendimo už akių). Atsakovas skundė šią nutartį apeliacine tvarka, be kita ko, nurodydamas, kad buvo būtinybė nagrinėti ieškinį ir priešieškinį kartu. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo įvertinti atsakovo argumentai dėl būtinybės nagrinėti ieškinį ir priešieškinį kartu. Atitinkamai laikytina, kad atskirajame skunde naujai keliami apelianto argumentai tuo pačiu klausimu iš esmės reiškia bandymą iš naujo peržiūrėti įsiteisėjusia teismo nutartimi galutinai išspręstą procesinį klausimą, kas prieštarauja res judicata principui.

25. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių būtų galimybė vertinti, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių vertinimo, tačiau keliami klausimai, susiję su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06). Atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su ieškovu bendraudamas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-24007887, kuria ieškovas suteikė atsakovui 7 550,00 Eur kreditą išmokėdamas jį į atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2030 m. gegužės 6 d. (el. bylos 1 t. b. l. 10-16, 17). Atsakovas teiravosi dėl kredito, dėl įmokų telefonu (el. bylos 2 t. b. l. 17), bei sumokėjo dalį kredito (t. y. 590,60 Eur, paskutinė įmoka sumokėta 2024 m. rugsėjo 6 d.) (el. bylos 1 t. b. l. 152-157). Nustojus vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2025 m. sausio 6 d. atsakovas buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą, o 2025 m. vasario 13 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovas 2025 m. kovo 18 d. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nieko apie paskolą nežino, nežino net tokio banko Bigbank AS, jo pareiškimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (el. bylos 1 t. b. l. 24-25). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas IT 01-1-36555-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimas atliekamas dėl šių S. R. paaiškinimais nurodytų aplinkybių: 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. balandžio 4 d., S. R. iš tariamo brokerio gavo pasiūlymą užsidirbti pinigų ir su šiuo pasiūlymu sutiko, tariamo brokerio nurodymu į S. R. naudojamą mobilųjį telefoną šis įsidiegė nuotolinio valdymo programą „AnyDesk“, ko pasėkoje S. R. vardu jo sutikimu, siekiant užsidirbti iš kitų asmenų jo vardu vykdomų piniginių operacijų, buvo atidaryta sąskaita ir su įvairiomis kredito bendrovėmis buvo sudarytos paskolų sutartys, po ko įgytos piniginės lėšos pervestos į įvairias banko sąskaitas (el. bylos 1 t. b. l. 133).

28. Atsakovas, nesutikdamas su sprendimu už akių, kartu su pareiškimu dėl jo peržiūrėjimo pateikė tik duomenis apie telefono numerio, kuriuo naudojantis buvo paimta paskola registraciją ir jo naudojimo laikotarpį bei pakartotinai nurodė, kad kredito sutarties nesudarė, paskolos negavo, dėl neteisėtų veiksmų kreipėsi į policiją ir ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Atsakovo vertinimu šie duomenys sudarė pagrindą civilinę bylą stabdyti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Atsakovo vertinimu, kredito sutartis buvo sudaryta ieškovui prisiėmus riziką dėl atsakovo mokumo, todėl atsakovas neprivalo grąžinti trečiųjų asmenų apgaule gautos paskolos.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, apelianto pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nelaikytini galinčiais turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui, yra iš esmės identiški atsakovo motyvams, nurodytiems pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, į kuriuos pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai atsakė, įvertinęs byloje esančius duomenis.

31. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, visos byloje susiklosčiusios situacijos negalima vertinti kitaip, nei kredito gavėjos sąžiningumo ir atsakovo valios gauti kreditą, nepaisant to, jei ir buvo atsakovo leidimas veikti jo vardu kitiems asmenims, atitinkamai jam kyla atsakomybė už paimtą kreditą. Teismų praktikoje nurodoma, jog tokiais atvejais reikšminga tai, kad kredito davėja yra sąžininga – ji nežinojo ir neturėjo žinoti, jog sutartį su ja sudarantis asmuo naudojasi atsakovo asmens duomenimis. Dėl to atsakovo vardu sudaryta vartojimo kredito sutartis sukelia teisinius padarinius atsakovui (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1445-643/2019, 47 punktas). Tuo tarpu apelianto teiginiai, jog jis galėjo būti suklaidintas trečiųjų asmenų, gali būti pagrindu atsakovui reikalauti atsakomybės iš jo atžvilgiu galimai neteisėtas veikas atlikusių asmenų (pvz., žalos atlyginimo), tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės prieš ieškovę. Be to, ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, savaime neįrodo atsakovo paaiškinimų, kad atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo tretieji asmenys ir paskola buvo įgyta apgaulės būdu. Jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje iš esmės nėra pateikta. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

32. Atskirajame skunde pažymima, kad apeliantas tikėjosi, kad civilinė byla bus sustabdyta, kadangi jis ikiteisminiame tyrime pripažintas nukentėjusiu dėl sukčiavimo, kurio įtakoje buvo sudaryta ir ginčo byloje aptariama kredito sutartis, tačiau teismas sprendė nestabdyti civilinės bylos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo buvo išspręstas ir atmestas 2025 m. gegužės 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, o teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nutarė pakartotinai šiuo klausimu nepasisakyti. Įvertinus tai, kad teismo nutartis, kuria atmetamas prašymas sustabdyti civilinę bylą nėra skundžiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-816/2012; Nr. 2-1544/2014; Nr. 2-1316-186/2017; Nr. 2-714-516/2023; Nr. e2-423-910/2025), tačiau CPK 334 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad motyvai dėl neskundžiamų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pasisako bylos sustabdymo klausimu.

33. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktu pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta byla nagrinėjama baudžiamąja tvarka arba 3 punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimo pradėjimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Konstatavus svarbias aplinkybes, teismas turi diskrecijos teisę, tačiau ne pareigą sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, taip pat nėra duomenų apie nustatytus nusikalstamą veiką galimai atlikusius asmenis, kuriems būtų pareikšti įtarimai ar kaltinimai, taigi, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog bylą galima išnagrinėti ir neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, todėl pagrindo stabdyti bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla nėra (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas byloje nepateikė įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių / skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo argumentus ir įrodymus, kuriais jis grindė abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, įvertino visą pateiktą medžiagą ir nenustatė pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Apelianto subjektyvus nesutikimas su teismo sprendimu ar kitoks faktinių aplinkybių vertinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nutarčiai panaikinti.

35. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą procesinį sprendimą, kurio panaikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra. Atitinkamai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

36. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 1 78, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.