Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui R. M. dėl skolos priteisimo bei pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „LSV Intergroup“ ir N. M., tretiesiems asmenims R. M. ir D. J. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

26. Vartojimo kredito sutartis Nr. 65341 tarp UAB „LSV Intergroup“ ir L. Š. buvo sudaryta, 2017 m. gegužės 8 d. vartojimo kredito suma 500 Eur buvo pervesti į asmeninę L. Š. AB „Citadelė“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi paskolos davėjas UAB „LSV Intergroup“ perdavė sutarties dalyką paskolos gavėjai L. Š., todėl vartojimo kredito sutartis Nr. 65341 tarp UAB „LSV Intergroup“ ir L. Š. buvo sudaryta ir tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai ir paskolos gavėja L. Š. įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui UAB „LSV Intergroup“ tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

30. Atsakovei nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu klientės anketoje ir trumpąja žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nurodytu klientės anketoje, buvo siunčiami reguliarūs priminimai įvykdyti prievolę, tačiau jie nebuvo vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Byloje ginčas kilo dėl vartojimo kredito sutarties Nr. 65341 sudarymo bei pareigos sumokėti skolą bei visas su ja susijusias išmokas.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindais gyvena R. M., N. M., D. J. ir L. Š., įskaitant laikotarpį, kuomet buvo pateikta L. Š. paraiška kreditui gauti ir sudaryta šioje civilinėje byloje ginčijama vartojimo kredito sutartis.

34. L. Š. vardu yra duotas Sutikimas tvarkyti asmens duomenis naudojantis www.eurocredit.lt sistema Nr. EB5F46588D91254D0222A74EDF31. Sutikime nurodyti šio asmens duomenys (kodas, prisijungimo numeris (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas, banko sąskaita) (1 t., b. l. 22–25). Sutartimi klientas patvirtino, kad pateikti duomenys ir patvirtinimai yra teisingi, tikslūs ir išsamūs; sutikimą davė laisva valia (1.1.1.; 1.1.2. punktai). Vartojimo kredito sutartyje Nr. 65341 (1 t., b. l. 26–28) taip pat pateikti gavėjos asmens duomenys, tačiau nurodytas kitas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad kredito gavėjo pateikti duomenys bei patvirtinimai yra teisingi, tikslūs ir išsamūs. Bendrovė neatsako tais atvejais, kai kredito gavėjas pateikia klaidingą informaciją (1 punktas).

35. 2017 m. gegužės 8 d. ieškovė suteikė atsakovei L. Š. vartojimo kreditą (1 t., b. l. 13–17), pervesdama į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Citadele“ bankas, 500 Eur kredito sumą (1 t., b. l. 18). Pagal 2017 m. gegužės 8 d. sudarytą sutartį atsakovė L. Š. 2019 m. balandžio 28 d. įsipareigojo grąžinti 500 Eur paskolą, visą šią sumą dengiant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesių laikotarpį.

36. Sekančios dienos, t. y. 2017 m. gegužės 9 d., mokėjimo nurodymas patvirtina, kad iš L. Š. sąskaitos buvo pervesta 495 Eur suma. Mokėjimo paskirtyje nurodyta – skolos grąžinimas D. J. (dalinis atsiskaitymas pagal teisinių paslaugų sutartį 2016 m. gruodis) (1 t., b. l. 134). Taip pat paminėtina, kad tarp L. Š. ir D. J. 2016 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos (t. 2., b. l. 21–22) numatant, kad honoraro dydis sudaro 500 Eur ir 125 Eur. Ant teisinių paslaugų sutarties pažymėta, kad atstovavimo paslaugų teikėjas gavo 250 Eur 2016 m. gruodžio 16 d., taip pat gauta 125 Eur ir 250 Eur.

37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kredito davėjas neatliko jokių veiksmų atsakovei identifikuoti, priešingu atveju, būtų atskleista aplinkybė, jog paraišką kreditui gauti teikia ne atsakovė, o kiti asmenys, naudodamiesi atsakovės prisijungimo duomenimis.

38. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 10 straipsnis, reglamentuojantis vartojimo kredito sutarties sudarymo nuotoliniu būdu ypatumus numato, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, jeigu vartojimo kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia. Vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, kuris nėra vartojimo kredito davėjo, į kurį jis kreipiasi dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, klientas, tik įstatymų nustatyta tvarka nustačius to vartojimo kredito gavėjo tapatybę. Jeigu vartojimo kredito gavėjo tapatybė nenustatyta įstatymų nustatyta tvarka, vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma nuotoliniu būdu. Teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovė yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė neįsitikino siekiančio gauti kreditą asmens tapatybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl priminimai apie prievolės vykdymą buvo siunčiame ne kredito sutartyje, o anksčiau pateiktoje paraiškoje nurodytu kredito gavėjo telefono numeriu, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pati atsakovė, pasirašydama Sutikimo tvarkyti asmens duomenis naudojantis www.eurocredit.lt sistema Nr. EB5F46588D91254D0222A74EDF31, nurodė minėtą numerį (duomenys neskelbtini) bei patvirtino, kad pateikti duomenys ir patvirtinimai yra teisingi, tikslūs ir išsamūs; sutikimą davė laisva valia (Sutikimo 1.1.1.; 1.1.2. punktai), be to, judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad pastarasis numeris priklauso L. Š. (3 t., b. l. 24–25), taigi nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė galėjo/turėjo ieškovei sukelti kokių nors įtarimų.

39. Be to, teismai iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, jog buvo pervesta 0,01 Lt iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovo sąskaitą, padarė išvadą, kad atsakovė ne tik išreiškė norą sudaryti sutartį, bet ir suteikė visus ieškovei reikalingus ir patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1121-656/2017). Ieškovė patvirtino, kad atsakovės vardu ir anksčiau buvo imti vartojimo kreditai, kurie buvo laiku grąžinti. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad ieškovė neįvykdė pareigos įsitikinti gavėjo tapatybe, skundžiamame sprendime nenurodyta, taigi plačiau apie tai nepasisakytina konstatuojant, kad šią pareigą ieškovė įvykdė tinkamai.

40. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kredito sutartis yra dvišalis sandoris, taigi būtina dviejų šalių suderinta valia, o šiuo atveju, tokia atsakovės valia nebuvo išreikšta, taigi kredito sutartis pripažinta nesudaryta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta nebuvo.

41. Viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui.

42. Kaip matyti, paskolos sutartis, šiuo atveju ir vartojimo kredito sutartis (CK 6.886 straipsnio 1 dalis) yra realinė, taigi – galiojanti nuo pinigų perdavimo momento. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė „LSV Intergroup“ pervedė 500 Eur sumą į atsakovės L. Š. AB „Citadele“ asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartis nebuvo sudaryta. Nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia bei sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.63 straipsnis ir CK 1.64 straipsnio 1 dalis), pažymėtina, jog, žvelgiant iš kredito davėjo pusės, atsakovės valia buvo aiškiai išreikšta: byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės vardu ir duomenimis buvo užsiregistruota buvusioje www.euroecredit.lt sistemoje, 2017 m. balandžio 19 d. iš asmeninės atsakovės AB „Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „LSV Intergroup“ Paysera sistemos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 0,01 Eur pavedimas ir tokiu būdu buvo pasirašytas Sutikimas tvarkyti asmens duomenis Nr. EB5F46588D91254D0222A74EDF31. Ieškovei buvo pateikta atsakovės tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (Paso Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pateikta vartojimo kredito paraiška. Sistemingi ir tikslingi atsakovės veiksmai, siekiant sudaryti vartojimo kredito sutartį, teikiant asmeninius duomenis, patvirtinimus, galėjo pagrįstai lemti ieškovės įsitikinimą, kad valia sudaryti sutartį yra aiškiai išreikšta.

43. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad vartojimo kredito sutartį atsakovės vardu sudarė kiti asmenys. Pati atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sutartį jos vardu sudarė R. M., D. J. ir N. M.. R. M., duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog paraišką kreditui gauti ir kitus dokumentus užpildė R. M. kartu su atsakove. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymai ir aplinkybės patvirtina, jog paraišką kreditui gauti R. M. užpildė be atsakovės dalyvavimo, pasinaudodama atsakovės elektroninės bankininkystės duomenimis ir asmens tapatybės dokumentu.

44. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos mokėjimo paslaugų vartotojo pareigos: 1) naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas. Šios sąlygos turi būti objektyvios, nediskriminacinės ir proporcingos; 2) sužinojus apie mokėjimo priemonės praradimą, vagystę arba neteisėtą pasisavinimą ar neautorizuotą jos naudojimą, nedelsiant apie tai pranešti mokėjimo paslaugų teikėjui arba jo nurodytam subjektui. Mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti personalizuoti saugumo duomenys (34 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdęs vienos ar kelių šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų. Tokiais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatytas didžiausios nuostolių sumos ribojimas netaikomas.

45. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovės veiksmuose, sudarant galimybes ar neužkertant kelio tretiesiems asmenims naudotis jos elektroninės bankininkystės duomenimis (tretiesiems asmenims tokie veiksmai buvo būtini siekiant patvirtini L. Š. valią sudaryti kredito sutartį), pasireiškė didelis neatsargumas. Dideliu neatsargumu laikomi asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, šiuo atveju, atsakovė savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis atskleidė tretiesiems asmenims, kurie galimai sudarė 2017 m. gegužės 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 65341 dėl 500 Eur sumos. Tokios aplinkybės laikosi ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovės elgesys, atskleidžiant arba nepakankamai rūpestingai saugant tapatybės patvirtinimo duomenis, yra viena iš priežasčių, kad ieškovė suteikė kreditą, pervesdama pinigus į atsakovės sąskaitą.

46. Bylos duomenimis, atsakovė dėl galimai jos vardu atliktų veiksmų kreipėsi į atitinkamas institucijas baudžiamojo proceso tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos minimų faktų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus aps. VPK 3 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51131-17 dėl sukčiavimo (3 t., b. l. 81). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas neatskleisti duomenų, suinteresuoti asmenys nebūtų prisijungę prie atsakovės duomenų ir sudarę jos vardu kredito sutarties, kurios vykdymas teko atsakovei. Teismas atkreipia dėmesį, kad nėra įrodyta, taip pat civilinėje byloje nėra neabejotinų duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovės asmens duomenimis pasinaudojo tretieji asmenys ir paskola buvo įgyta apgaulės būdu. Faktus, jog atsakovės asmens duomenimis pasinaudojo kiti asmenys be jos pačios žinios bus galima laikyti įrodytais ir neginčijamais tik kai tai bus patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „LSV Intergroup“ savo įsipareigojimus atsakovei L. Š. įvykdė, t. y. vykdydama tinkama forma išreikštą atsakovės valią suteikė ir į jo asmeninę sąskaitą pervedė prašomą paskolos sumą atsakovės nuosavybėn, todėl ši privalo įvykdyti savo pareigą ir grąžinti paskolos sumą su priskaičiuotais susijusiais mokesčiais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1121-656/2017).

47. Nagrinėjamoje byloje susidariusiai situacijai, t. y. kai vieno asmens vardu, jam žinant, pasinaudodamas šio asmens duomenimis, elektroninių ryšių priemonėmis vartojimo kredito sutartį sudaro kitas asmuo ir gauna vartojimo kreditą, teisiškai kvalifikuoti reikšminga CK 2.133 straipsnio 9 dalis. Pagal nurodytą tariamo atstovavimo nuostatą, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atsakovas viršija savo teises. Nagrinėjamoje situacijoje sukurti tariamo atstovavimo teisiniai santykiai. Ieškovą ir atsakovę sieja išoriniai atstovavimo santykiai, o atsakovę ir jos atstovę, pasinaudojusią jos duomenimis ir sudariusią vartojimo kredito sandorį – vidiniai atstovavimo santykiai. Esant tariamam atstovavimui, tai, kad yra valios trūkumų vidiniame atstovavimo santykyje (atstovaujamojo ir atstovo santykyje), ne visada lemia, jog negalioja išorinis atstovavimo santykis (atstovaujamojo ir kitos sandorio šalies santykis). Atsakovė nurodė, kad atšaukė savo įgaliojimą ir nebuvo išreiškusi valios tam, jog jos vardu iš ieškovės kiti asmenys gautų vartojimo kreditą. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad ieškovė (kredito davėja) yra sąžininga – ji nežinojo ir neturėjo žinoti, jog sutartį su ja sudarantis asmuo be atsakovės pritarimo naudojasi jos asmens duomenimis ir sudaro sandorį. Dėl to 2017 m. gegužės 8 d. atsakovės vardu sudaryta vartojimo kredito sutartis sukelia teisinius padarinius atstovaujamajai (t. y. atsakovei).

48. Dėl įsipareigojimų pagal 2017 m. gegužės 8 d. atsakovės vardu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 65341 nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, t. y. atsakovės tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimas trečiajam asmeniui, jų nesaugojimas, lėmė galimybę trečiajam asmeniui galimai ja pasinaudoti ir neteisėtai sudaryti vartojimo kredito sutartį, o negrąžinus kredito ir nesumokėjus palūkanų, ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos, minėta, pagal sudarytą banko internete sutartį įsipareigojo atlyginti atsakovė (CK 6.200, 6.247 straipsniai, 6.248 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-272-916/2016). Tačiau toks susidariusios situacijos vertinimas neužkerta kelio atsakovei iš jos priteistas sumas išreikalauti iš asmens/ų, kuris/e jos atžvilgiu galimai atliko neteisėtus veiksmus ir jai padarė žalą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje e2A-309-280/2017).

49. Konstatuotina, kad ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo įrodė paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą, t. y. esminės sąlygos egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovė, remdamasi valios gauti paskola nebuvimu, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė ir nurodytų aplinkybių neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

50. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „LSV Intergroup“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė priteisti iš atsakovės L. Š. 500 Eur paskolos sumą, 267,14 Eur kredito kainą, 21,35 Eur palūkanas, 23,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško vykdymo dienos. Atsakovė neginčijo šių dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, atitinkamai, tais pačiais argumentais atsakovės priešieškinis atmestinas.

51. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują – ieškinį tenkinti, keistina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Iš atsakovės L. Š. ieškovei UAB „LSV Intergroup“ priteistina 18 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teismui (2018 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas, 1 t., b. l. 30), kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė; atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, netenkintinas. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti 18 Eur žyminį mokestį pagal 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą (3 t., b. l. 66), todėl žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme priteistinas iš atsakovės.

53. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 40,12 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį, bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš atsakovės neišieškomos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ (į. k. 302414832) apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ (į. k. 302414832) ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės L. Š. 500 Eur paskolos sumą, 267,14 Eur kredito kainą, 21,35 Eur palūkanas, 23,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško vykdymo dienos, o atsakovės L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ (į. k. 302414832) naudai, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės L. Š. 18 Eur (a. k. (duomenys neskelbtini) (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ (į. k. 302414832) naudai, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.