- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-309-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00882-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Swedbank
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-242/2016 pagal ieškovės Swedbank, AB ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Swedbank, AB ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. M. 1234,92 Eur skolą, 23,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą pagal kredito sutartį 1052,47 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, įstatymines 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, taip pat žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2014 m. lapkričio 8 d. elektroniniais kanalais pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-086332-GV, už suteiktą 1071,59 Eur kreditą nustatant 23,00 procentų metinę palūkanų normą. Pinigai atsakovei buvo pervesti į jos sąskaitą, tačiau atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį, todėl ieškovas 2015 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai sutartį nutraukė. Atsakovė bankui turi grąžinti tokią pinigų sumą, kokią gavo ir sumokėti palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės R. M. „Swedbank“ AB, naudai 1234,92 Eur dydžio skolą, 23,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą pagal kredito sutartį 1052,47 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1234,92 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 92 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pagal atsakovės paraišką 2014 m. lapkričio 8 d. elektroniniais kanalais sudarė kredito sutartį 1071,59 Eur sumai. Atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl buvo įspėta apie sutarties nevykdymo pasekmes raštiškai.Teismas sprendė, kad atsakovė dėl didelio neatsargumo atskleidė tretiesiems asmenims pagal Banko internete sutartį jai suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones, todėl kreditas buvo paimtas pasinaudojant „Swedbank“ AB su atsakovės asmeniškai išduotomis tapatybę patvirtinimo priemonėmis. Kreditą paėmusiems tretiesiems asmenims buvo žinomi visi atsakovės prisijungimui prie interneto banko duomenys. Jais pasinaudoję, tretieji asmenys atsakovės vardu paėmė kreditą ir jo negrąžino, ieškovė dėl to patyrė nuostolių. Atsakovės veiksmai – netinkamas duomenų saugojimas lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-277/2016 (nuosprendis neįsiteisėjęs) nukentėjusioji R. M. bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė nuo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 1234,92 Eur ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo nuosprendžiu trečiojo asmens nusikalstami veiksmai, kaip prejudiciniai faktai, neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės pagal su ieškove sudarytą banko internete sutartį (CK 6.245 str., CPK 185 str.). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, ieškovei iš atsakovės priteisė ieškinyje nurodytą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė R. M. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė su atsakove sudarė kredito sutartis ir kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nors atsakovė nurodė, kad ji kredito sutarties nesudarinėjo ir pinigų iš banko negavo. Iš jos asmeniniai duomenys buvo išvilioti apgaulės būdu, asmeniui prisistačius policijos pareigūnu. Supratusi apgaule, ji kreipėsi į policiją, banką. Teismo posėdyje ieškovė nurodė alternatyvų ieškinio pagrindą, kad atsakovė dėl didelio nerūpestingumo atskleidė elektroninės bankininkystės kodus kitam asmeniui ir dėl to ieškovė patyrė nuostolius.Atsakovė prašė stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje bus nustatinėjamos aplinkybės susijusios su kredito sutarties sudarymu, lėšų gavimu, bei atsakovės elgesys atskleidžiant elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Apeliacinės instancijos teismas Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikino.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, kad atsakovė sudarė kredito sutartį ir nevykdė įsipareigojimų pagal šią sutartį ir konstatavo, kad atsakovė pažeidė 2002 m. birželio 28 d. banko internete sutarties, dėl didelio neatsargumo atskleisdama tretiesiems asmenimis internetinės bankininkystės slaptažodžius, o tretieji asmenys paėmė kreditą ir jo negrąžino. Liko neaišku, kokias aplinkybes teismas nustatė, todėl sprendimas neatitinka CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. reikalavimų.Nuosprendyje nustatyti faktai yra susiję su kredito lėšų užvaldymo aplinkybėmis ir patvirtintų arba paneigtų ar atsakovė buvo vartojimo sutarties šalimi. Taip pat leistų nustatyti, ar atsakovės veiksmuose buvo didelis neatsargumas.Atsakovė nesutinka, kad jos veiksmuose buvo didelis neatsargumas, nes kodai buvo išgauti iš anksto parengtais nusikalstamais veiksmais. Teismas apskritai dėl atsakovės didelio neatsargumo turinio nepasisakė.Atsakovės mano, kad jai užkirtus į civilinę bylą pateikti svarbią įrodomąją reikšmę turintį įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, buvo pažeistas rungtyniškumo principas ir bylos esmė nebuvo atskleista. Nesant įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB Swedbankas prašo R. M. apeliacinį skundą atmesti, o Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad kredito sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta panaudojant atsakovei pagal jos su banku sudarytos banko internete sutarties sąlygas išduotas tapatybės patvirtinimo priemones.Atsakovė neturėjo jokiomis aplinkybėmis atskleisti tretiesiems asmenims jai išduotų tapatybės patvirtinimo priemonių. Sudarius sutartį automatiškai atsakovės vardu buvo atidaryta paskolinė sąskaitą ir į ją pervesti pinigai. Nuo šio momento atsakovė tapo 1234,92 Eur (3700 Lt) savininkė ir galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Iš sąskaitos visą kredito suma buvo pervesta Ž. L..Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra kredito šalis, todėl neturi vykdyti kredito sutarties ir grąžinti kreditą. Kreditas buvo paimtas pasinaudojant „Swedbank“ interneto banku tik apeliantei išduotomis tapatybės tvirtinimo priemonėmis, kuriuos žinojo tik pati atsakovė. Pagal sutarties sąlygas, klientas visiškai atsako už visas elektroniniais kanalais atliktas operacijas sąskaitoje, panaudojant jam suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones.Sutartis yra galiojanti, todėl atsakovė privalo vykdyti sutartyje numatyta tvarka. Ši piniginė prievolė sieja tik banką ir apeliantę.Apeliantė nurodo, kad ji atskleidė duomenis tretiesiems asmenims, tačiau nepripažįsta, kad jos veiksmuose buvo didelis neatsargumas, kadangi elektroninės bankininkystės kodai išgauti nusikalstamais veiksmais.Nors baudžiamojoje byloje atsakovė pripažinta nukentėjusia, tačiau iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad atsakovė dėl didelio neatsargumo atskleidė tretiesiems asmenims tapatybės duomenimis ir visiškai atsako už elektroniniais kanalais atliktas operacijas.Kreditas paimtas ne pažeidus banko informacinės sistemos saugumą, o atsakovei dėl didelio neatsargumo atskleidus tretiesiems asmenims tik atsakovei suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones. Informacijos apie galimą sukčiavimą pasinaudojus banko klientų patiklumu, bandant išvilioti tapatybės patvirtinimo priemones iš elementarių duomenų saugojimo instrukcijų nesilaikančių asmenų minėtos operacijos atlikimo metu buvo ir yra pakankamai.Ieškovė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-272-916/2016, nes tiek faktinės aplinkybės, tiek argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.Kasacinis teismas pasisakė, kad tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimas trečiajam asmeniui, jų nesaugojimas lėmė galimybę tretiesiems asmenims jomis pasinaudoti ri sudaryti kredito sutartis, šiam negrąžinus kredito ir nesumokėjus palūkanų ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos banko internete sutartimi įsipareigojo atlyginti atsakovas.Ieškovė yra sąžininga sutarties šalis, kurios tikrieji ketinimai visiškai atitinka kredito sutarties sąlygas ir kuri neprisiėmė neigiamų šio sandorio negaliojimo pasekmių atsiradimo rizikos. „Swedbank“ nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą.Su trečiaisiais asmenimis banko teisiniai santykiai nesieja. Bankas nepatyrė žalos dėl nusikalstamų veiksmų, todėl negali būti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos atsakovės atžvilgiu. Jeigu šioje situacijoje atsakovė patyrė nuostolių, jų atlyginimo atsakovė galėtų reikalauti tik iš šiuos nuostolius tiesiogiai padariusių asmenų, bet ne iš banko.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantė R. M. nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra susiję su įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje, nes nuosprendyje nustatyti faktai yra susiję su kredito lėšų užvaldymo aplinkybėmis. Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės leistų spręsti dėl atsakovės veiksmų didelio neatsargumo, todėl negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Apeliantė nagrinėjamoje byloje jau buvo pateikusi prašymą sustabdyti bylą, pirmosios instancijos teismui tenkinus šį prašymą, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje nustatinėjami nusikalstami veiksmai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jie neturės reikšmės sprendžiant atsakovės sutartinės atsakomybės klausimą. Taigi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl pakartotinai teismas bylos sustabdymo klausimo nesprendžia. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nesustabdžius bylos iki bus priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, buvo pažeistas rungtyniškumo principas, kadangi apeliantė, atsiskirsdama į ieškinį, pateikė visus turimus įrodymus, jų pagrindu nustatytos bylos aplinkybės. Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo nieko naujo nebebūtų nustatoma. Nors formaliai kredito sutartis sudaryta jos vardu, ji sutarties, kurios pagrindu į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, neginčijo, jos nenutraukė. Nenuginčyta sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Ją nutraukė ieškovė tik nuo 2015-09-08, nors buvo sudaryta 2014-11-08. Baudžiamojoje byloje nustatyti tam tikrų asmenų nusikalstami veiksmai ir faktas, kad jie apgaulės būdu iš atsakovės gavo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis: naudotojo ID ir identifikavimo kodus, todėl pasinaudojo šiais duomenimis sudarydami paskolos sutartį, paimdami pinigus. Tai nepaneigia atsakovės atsakomybės pagal sudarytą banko internete sutartį. Ginčo dėl to, kad apeliantė atskleidė tretiesiems asmenims banko internete prisijungimo kodus nėra. Ji tai padarė jos atžvilgiu vykdomo nusikaltimo pasekmėje. Prievarta jai nebuvo taikoma, ji pati, nebūdama atidi ir rūpestinga, patikėjo nusikaltėliais.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus, nes byloje yra konstatuotos prieštaringos aplinkybės, kad pareiškėja sudarė kredito sutartį ir nesilaikė jos sąlygų bei, kad ji dėl didelio neatsargumo atskleidė internetinės bankininkystės slaptažodžius, o tretieji asmenys jais pasinaudodami paėmė kreditą ir jo negrąžino.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo konstatuotos aplinkybės, kad kredito sutartį sudarė atsakovė, neatitinka tikrovės. Kredito sutartis faktiškai sudaryta su kitu asmeniu, bet tik atsakovės vardu. Neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovė atskleidė tapatybės patvirtinimo priemones kaltinamajam I. G., kuris jais pasinaudojo: neteisėtai elektroniniais kanalais atsakovės vardu sudarė 2014 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutartį, pasisavino jos vardu išduotą kreditą ir jo negrąžino. Bankas I. G. negalėjo ir nebūtų išdavęs paskolos, jei nebūtų buvę atsakovės R. M. aptartų savo duomenų atskleidimo veiksmų. Ieškovas dėl tokių veiksmų patyrė ieškinyje nurodomo dydžio nuostolius, nes gera valia nebegrąžinamas paimtas kreditas. Atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė kyla, ne dėl to, kad ji elektroniniais kanalais sudarė su ieškovu kredito sutartį ir nevykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį, o tai, kad ji, atskleisdama tapatybės patvirtinimo priemones tretiesiems asmenims, pažeidė 2002 m. birželio 28 d. sudarytos Banko internete sutarties sąlygas, kurių 7.1 punktu šalys susitarė, kad klientas visiškai atsako už visas operacijas, atliktas elektroniniais kanalais panaudojant naudotojui suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones. Šios sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad klientas įsipareigoja užtikrinti, kad interneto banko kodai ir slaptažodžiai bus žinomi tik klientui ir nebus perduoti tretiesiems asmenims. Klientas, pažeidęs šiame punkte numatytus įsipareigojimus, visiškai atsako už visas dėl to kylančias pasekmes. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad klientas visiškai atsako už visas interneto banku atliktas operacijas sąskaitoje, panaudojant klientui suteiktus interneto banko naudotojo ID, identifikavimo kodus ir pastovų slaptažodį. Kredito įstaigos ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo sutartyje yra detaliai išdėstyta šalių civilinė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nustatant šalių atsakomybę, būtina laikytis šių principų: nuostoliai, susiję su elektroninės mokėjimo priemonės praradimu arba suteiktų tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimu, tenka naudotojui (Mokėjimų įstatymo 21 str. 1 p.).Atsakovė nesutinka, kad jos veiksmuose buvo didelis neatsargumas, nes elektroninės bankininkystės kodai iš jos buvo išgauti nusikalstamais veiksmais. Dideliu neatsargumu laikomi asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Apeliantė, pažeisdama savo įsipareigojimus, elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis atskleidė trečiajam asmeniui, kuris iš anksto suplanuotais nusikalstamais veiksmais, apsimesdamas policijos pareigūnu, vėliau banko darbuotoju, juos iš atsakovės išviliojo. Pirmosios instancijos teismas, nors atskirai nepasisakė dėl atsakovės didelio neatsargumo, tačiau nurodė, kad atsakovės neatsargumas pasireiškė elektroninės bankininkystės kodų atskleidimu tretiesiems asmenims. Vertindamas bylos faktines aplinkybes ir spręsdamas dėl faktinio atsakovės kaltės laipsnio, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė internetinės bankininkystės sutartimi yra įsipareigojusi niekam neatskleisti savo duomenų, netgi banko darbuotojams. Informacijos apie galimą sukčiavimą pasinaudojant banko klientų patikimumu, bandant išvilioti iš gyventojų asmens tapatybės patvirtinimo priemones ar kitus sukčiavimo atvejus, buvo ir yra pakankamai. Gyventojai per žiniasklaidos priemones nuolat įspėjami, kad pareigūnai ar banko darbuotojai niekada telefonu neprašo aptartų gyventojų duomenų. Teismas pripažįsta, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji buvo gerai apgalvoję ir pasiruošę atlikti nusikalstamas veikas- išvilioti asmenų duomenis, tačiau jei atsakovė būtų tinkamai paisiusi banko internete sutarties sąlygų, neatskleidusi tretiesiems asmenims savo prisijungimo prie sąskaitos banke duomenų, kaltinamiesiems atlikti savo suplanuotus veiksmus nebūtų pavykę: jie nebūtų prisijungę prie atsakovės duomenų ir sudarę jos vardu kredito sutarties. Antra vertus, jos neatsargumą liudija ir tai, kad dėl įvykio ji kreipėsi tik po to, kai lėšos jau buvo panaudotos, iš karto nesusivokė dėl to, ar buvo iš viso priežastys telefonu atskleisti prašomus duomenis. Atsakovė tik 2014 m. lapkričio 10 d. suprato, kad jai skambino telefoniniai sukčiai, atvyko į banką, nors dėl kortelės blokavimo banko informacijos telefonu galima buvo skambinti visą parą. Nagrinėjamu atveju atsakovės elgesio faktinės aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip jos didelis neatsargumas.Įsipareigojimų pagal 2002 m. birželio 28 d. Banko internete sudarytą atsakovės vardu sutartį nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, t. y. atsakovės tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimas trečiajam asmeniui, jų nesaugojimas, lėmė galimybę trečiajam asmeniui ja pasinaudoti ir neteisėtai sudaryti kredito sutartį, o šiam negrąžinus kredito ir nesumokėjus palūkanų, ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos, minėta, pagal sudarytą banko internete sutartį įsipareigojo atlyginti atsakovė (CK 6.200, 6.247 straipsniai, 6.248 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-272-916/2016). Tačiau toks susidariusios situacijos vertinimas neužkerta kelio atsakovei iš jos priteistas sumas išreikalauti iš asmens, jos atžvilgiu įvykdžiusio nusikaltimą ir jai padariusio žalą, dėl ko ieškovė jos vardu išdavė paskolą ne atsakovei, o nusikaltimą darančiam asmeniui.Tai, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, liudija ir faktas, jog atsakovė R. M. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 1234,92 Eur, tos sumos, kurios iš jos reikalavo bankas 2015-09-07 raštu, nutraukęs nagrinėjamą kredito sutartį, ieškinį.Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Apeliantė suteikta valstybės garantuojama pagalba, apeliacinį skundą antrinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.