- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-1121-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01760-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr.e 2A-1121-656/2017 Teisminio proceso Nr.2-48-3-01760-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.; 2.5.1.
2017 m. kovo 31 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „4finance“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo UAB „4finance“ pareikštą ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 573,80 Eur skolą, kurią sudaro 434,43 Eur negrąžinta paskola, 139,37 Eur sutartinės palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).Ieškovas nurodė, kad 2012-04-10 tarp ieškovės UAB „4finance", valdančios sistemą Vivus.lt ir atsakovo T. K. pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovė paskolino atsakovui 434.43 € / 1500.00 Lt. Paskolos sutarties terminas - 24 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014-04-10. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė 2012-06-19 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. CK 6.873 str. 1 d. nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.Ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00270-12, buvo pradėtas pagal atsakovo pareiškimą dėl to, kad atsakovo sutuoktinei I. K. 2012-04-10 paskambino nepažįstamas vyras, prisistatęs pareigūnu iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ir apgaulės būdu išgavo iš T. K. bei I. K. priklausančių sąskaitų duomenis. Vėliau ieškovė T. K. pervedė 1500 Lt (434,43 Eur, tiek pat I. K. 1500 lt/ 434,43 Eur dydžio paskolas. Iš asmeninės T. K. sąskaitas pinigai pervesti į kitų asmens sąskaitą iš kur pasisavinti nenustatytų asmenų. I. K. pinigai į jos asmeninę sąskaitą buvo gražinti, ko pasėkoje, jos vardu paimtą2013-11-22 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00259-12 sustabdyti, nesurinkus pakankamai duomenų, grindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 214 str., 1 d., 215 str. 1 d., 1825 str. 1 d., padarymo. Ieškovas teigė, kad paskola buvo pervesta į asmeninę atsakovo sąskaitą banke, kas neabejotinai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo momentą paskolos gavėjui ir tokiu būdu patvirtina vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, suponuojančių paskolos teisinių santykių atsiradimą. Neįrodyta, kad paskola T. K. buvo suteikta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, o ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00270-12 yra sustabdytas. Tai, kad atsakovo teigimu, jo sutuoktinė visus savo ir vyro asmens ir banko duomenis padiktavo kitam nepažįstamam asmeniui telefonu nėra įrodyta, ir tuo labiau nedaro tarp šalių sulygtos sutarties negaliojančia. Atsakovas galėtų įrodyti pinigų negavimo faktą tik vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes jis kredito iš ieškovo neėmė ir juo nesinaudojo. 2012 m. jis ir jo sutuoktinė I. K. buvo apgauti asmens, kuris paskambinęs jo sutuoktinei I. K. ir prisistatęs pareigūnu liepė nurodyti atsakovo ir jos elektroninės bankininkystės duomenis. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00270-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. 2013 metais jam buvo atsiųstas Tauragės apylinkės prokuroro E. B. priimtas 2013-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes prieš įtariamuosius T. M. ir J. Š. nebuvo surinkta pakankamai rodymų, pagrindžiančių jų kaltę dėl neteisėto elektroninės bankininkystės duomenų naudojimo ir sukčiavimo. Atsakovas nukentėjo nuo sukčių. Sudaryta paskolos sutartis turi būti laikoma sudaryta tarp ieškovo ir asmenų, kurie buvo įtariamieji baudžiamojoje byloje – J. Š., T. M. ir kiti. Atsakovas neišreiškė ieškovei valios sudaryti paskolos sutartį ir gauti paskolą.
II.Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai ir nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi.Atsakovas iš esmės ginčija tai, kad jis asmeniškai nesudarė paskolos sutartį, pinigų negavo ir net nežinojo, kad buvo tokia sutartis sudaryta ir nurodė argumentus – jo žmona I. K. buvo apgauta asmenų, kurie apgaule gavo atsakovo elektroninės bankininkystės duomenis, tam, kad iš ieškovo galėtų paimti paskolą. Atsakovo parodymus patvirtina baudžiamoji byla Nr. 33-1-00259-12, iškelta pagal atsakovo pareiškimą, kurioje jis apklaustas liudytoju ir yra nukentėjusysis dėl įvykdyto sukčiavimo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00259-12, įtariamaisiais dėl sukčiavimo buvo patraukti J. Š. ir T. M., kurių atžvilgiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės 2013-11-22 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymo.Iš atsakovo T. K. sąskaitos AB Swedbanke 2011-04-15 – 2012-04-16 laikotarpio išrašo matyti, į sąskaitą pervestą 2900 Lt sumą sudaro paimti greitieji kreditai iš kredito davėjų: UAB „Moment Credit“ - 400 Lt, UAB „4finance“ – 1500 Lt, MCB finance – 500 Lt. Iš T. K. sąskaitos pervestos pinigų sumos į skirtingas asmenų sąskaitas: į D. D. sąskaitą pervestos dvi įmokos (2200 Lt, 650 Lt), į UAB „EVP International“ sąskaitą pervesta 20 Lt, į R. Č. sąskaitą pervesta 30 Lt suma.UAB „4finance“ policijos skyriui pateikė išsamius duomenis, kad T. K. vardu internetiniu būdu užpildytoje paraiškoje dėl kredito suteikimo, buvo nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas, banko pavadinimas, sąskaitos numeris, gyvenamosios vietos adresas.CK 1.63 str. nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Paskolos sandoris yra dvišalis, taigi atsakovas T. K. turėjo atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų siekiama sukurti civilines teises ir pareigas.CK 1.64 str. 1 d. nustato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. neatliko veiksmų, išreiškiančių jo valią sudaryti paskolos sutartį, gauti pinigus ir pripažinti pareigą juos grąžinti. Jo nurodytomis aplinkybėmis nesąžiningai pasinaudojo kiti asmenys. Tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl to ir jos pagrindu negalėjo atsirasti prievoliniai santykiai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl kredito suteikimo į ieškovą nesikreipė, internetiniu būdu paraiškos kreditui gauti neužpildė ir kredito sutarties su ieškovu nesudarė. Teismas sprendė, kad ieškovas, užsiimdamas tokių paskolų teikimo verslu, žino apie galimybę asmenims kito asmens vardu gauti paskolą iš jo, t.y. ieškovas pats prisiima riziką dėl tokiu būdu gautų paskolų negrąžinimo.Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, visus kitus byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais LR CK 1.5 str., laiko, kad ieškinys yra neįrodytas. Ieškovas neįrodė, kad buvo sudaryta sutartis tarp UAB ,,4finance“ ir atsakovo T. K. ir kad sutarties pagrindu tarp šalių būtų susiklostę prievoliniai santykiai.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skudną, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą priteisti suteiktą paskolą ir procesines palūkanas bei atmesti reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.Suteikta paskola bankiniu pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo T. K. banko sąskaitą, kas įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo momentą paskolos gavėjui ir tokiu būdu patvirtina vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, suponuojančių paskolos teisinių santykių atsiradimą. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str. 1 d.).Įrodžius pinigų perdavimo faktą ir momentą, o taip pat teismui pateikus galiojančią paskolos Sutartį, atsakovas – paskolos gavėjas, norėdamas tokį faktą užginčyti, turi įrodyti priešingai. Vien tai, kad atsakovas iš esmės ginčija, kad faktiškai nurodytos paskolos jis niekada nėra gavęs iš ieškovo, nereiškia, kad atsakovas paneigė įstatyminę prezumpciją.Teismui pateiktos sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta visa su suteikta paskola susijusi informacija, tame tarpe ir paskolos grąžinimo grafikas, mėnesinės įmokos data bei galutinė paskolos grąžinimo data. Atsakovas sudarydamas minėtą Sutartį patvirtino, jog supranta savo pareigas bei įsipareigoja jas vykdyti (Sutarties specialiųjų sąlygų 5 punktas). Atsakovas sutikdamas su Sutarties sąlygomis imperatyviai įsipareigojo grąžinti pinigų sumą, kuri jam buvo perduota. Sutartyje išreikštas įsipareigojimas grąžinti kredito sumą materialiuoju teisiniu požiūriu yra visiškai pakankamas sukurti paskolos davėjo ir paskolos gavėjo tarpusavio teisėms ir pareigoms bei patvirtinti antrąjį iš juridinę reikšmę turinčių faktų, suponuojančių paskolos teisinių santykių atsiradimą. Iš atsakovo asmeninės sąskaitos buvo gautas 0,01 Lt pavedimas, kurio mokėjimo paskirtyje buvo aiškiai išreikštas sutikimas („Sutinku su Vivus.lt taisyklėmis, kurių MD5 kodas yra 24D1B26E2FE79EAA73B37212EA647080“) sudaryti Sutartį. Sutikimas su susipažintomis paskolos gavėjo teisėmis ir pareigomis, kurias paruošė paskolos davėjas, negali būti aiškinamas atskirai nuo įsipareigojimo. Atsakovas, sutikdamas su paskolos sutarties sąlygomis, paraleliai įsipareigojo jas ir vykdyti, o viena iš esminių teisiniuose paskolos santykiuose egzistuojančių vykdymo reikšmių ir yra įsipareigojimas grąžinti tai, kas laikinai buvo perleista paskolos gavėjo nuosavybėn.Sutartis tarp apelianto ir atsakovo buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas, tačiau nebuvo ir nėra nuginčyta sandorių negaliojimo pagrindais, todėl turi šalims įstatymo galią ir Sutarties šalys privalo jos laikytis (CK 6.1 – 6.4 str., 6.189 str., 6.200 str.).Nėra priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuriame konstatuta, kad paskola T. K. buvo suteikta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, o ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Tai, kad atsakovo teigimu, jog visus savo ir vyro asmens ir banko duomenis padiktavo jo žmona kitam nepažįstamam asmeniui telefonu nėra įrodyta, ir nedaro tarp šalių sulygtos Sutarties negaliojančia. Atsakovas galėjo pasinaudoti CK 6.875 str. reglamentuojama teise ir ginčyti tarp šalių sudarytą Sutartį, tačiau atsakovas tokio prašymo byloje nepateikė ir jokių reikalavimų nereiškė, todėl teismas privalėjo vadovautis galiojančia tarp šalių sudaryta sutartimi ir patenkinti ieškovo reikalavimą.Atsakovas T. K. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad niekada neišreiškė valios gauti paskolos, pervestų į atsakovo sąskaitą pinigų niekada nepanaudojo. Paskolos pinigai kartu su atsakovo asmeniniaius pinigais buvo pervesti į nepažįstamos moters sąskaitą. Atsakovui iš karto kilo įtarimas dėl sukčiavo ir atsakovas kreipėsi į policiją. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyti konkretūs įtariamieji asmenys, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesugebėjimo surinkti pakankamai sukčių kaltei įrodyti, jie liko nenubausti, todėl nėra apklatinamojo nuosprendžio, įrodančio jog paskola buvo gauta apgaulės būdu.CK 1.91 str. 6 d. numato, kad jeigu apgaulę panaudojo ne sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. UAB ,,4finance“ nežinojo ir negalėjo žnoti, kad atsakovo vardu veikia sukčiai, panaudoję neteisėtai gautus asmens duomenis. Sandorio sudarymo metu atsakovas nežinojo, kad atsakovo vardu veikia sukčiai, panaudoję neteisėtai gautus asmens duomenis. Todėl atsakovas negali ginčyti paskolos sandorio CK 1.91 str. pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės, nes apgaulę panaudojo tretieji asmenys, o ne sansdorio šalis.Ieškovo verslas yra pinigų skolinimas nuotolinėmis priemonėmis ir yra susijęs su galimybe teikti klaidingus duomenis apie paskolos gavėjus ir tuo pačius galimybe vengti prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad 2012-04-10 panaudojant atsakovo T. K. sąskaitos AB Swedbanke prisijungimo duomenis pasirašyta paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieškovo. Ieškovas į atsakovo sąskaitą banke pervedė 1500 Lt paskolą.Pirmosio instancijos teismas nustatė, kad į atsakovo T. K. sąskaitą AB Swedbanke 2011-04-15 – 2012-04-16 laikotarpiu 2012 m. balandžio 10 d. įplaukė bendra 2600 Lt suma, o iš atsakovo sąskaitos pervesta bendra 2900 Lt suma kitų asmenų sąskaitų papildymui. Į šią sąskaitą pervestą 2900 Lt sumą sudaro paimti greitieji kreditai iš kredito davėjų: UAB „Moment Credit“ - 400 Lt, UAB „4finance“ – 1500 Lt, MCB finance – 500 Lt. Iš T. K. sąskaitos pervestos pinigų sumos į skirtingas asmenų sąskaitas: į D. D. sąskaitą pervestos dvi įmokos (2200 Lt, 650 Lt), į UAB „EVP International“ sąskaitą pervesta 20 Lt, į R. Č. sąskaitą pervesta 30 Lt suma.Iš baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00259-12 esančios medžiagos matyti, kad atsakovas T. K. 2012-04-18 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatą. Nurodė, kad 2012-04-10 iš jo buvo išvilioti bankininkystės kodai ir jo vardu buvo paimti kreditai, kurių jis neėmė, taip pat buvo disponuota jo asmeninėmis lėšomis. Pagal atsakovo pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00270-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje. UAB „4finance“ 2012-06-15 raštu Nr. 10-87-S-7998 Vilniaus apskrities VPK Trakų PK kriminalinės policijos skyriui pateikė išsamius duomenis, kad T. K. vardu internetiniu būdu užpildytoje paraiškoje dėl kredito suteikimo, buvo nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas, banko pavadinimas, sąskaitos numeris, gyvenamosios vietos adresas, UAB „4finance“ nurodė, kad registracija paskolai gauti buvo pildoma iš kompiuterinės sistemos IP adresu 84.14.179.97. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras 2013-08-21 ir 2013-08-22 nutarimuose konstatavo, kad įtariamieji J. Š., T. M. ir D. Z. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaulės būtų gavę atsakovo T. K. asmenį identifikuojančius duomenis sudarė su ieškovu paskolos sutartį. Paskola buvo išmokėta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą. Ikiteisminis tyrimas, tame tarpe įtariamųjų J. Š., T. M. ir D. Z. atžvilgiu, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, grindžiančių jų kaltę.Paskolos sutartis – tai susitarimas, kurio viena šalis – paskolos davėjas – perduoda kitai šaliai – paskolos gavėjui – nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo sąskaitą banke. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui. Kaip nustatyta, ginčo kredito sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis, kredito gavėjui prisijungus prie kredito davėjo siūlomų sąlygų, per elektroninės bankininkystės sistemą. Pagal 2012-04-10 Vartojimo kredito sutarties Nr.9958306001 (Sutarties) bendrąsias sąlygas, norint gauti iš ieškovės paskolą, reikia registruotis internetu, išsamiai užpildyti https://www.vivus.lt/ esančią registracijos anketą ir atlikti kitus Taisyklėse (https://www.vivus.lt/ paskelbtos www.vivus.lt sistemos naudojimo taisyklės) nurodytus veiksmus, arba užpildyti ir pasirašyti popierinę Kredito paraišką arba Sutartį (priklausomai nuo Tarpininko), ir kartu su originaliu asmens tapatybės dokumentu ir kitais Kredito davėjo ar Tarpininko reikalaujamais dokumentais pateikti jąbet kuriam iš Tarpininkų https://www.vivus.lt/ paskelbtose vietose (2.1 punktas). Kreditui gauti Kredito gavėjas privalo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis tinkamai pateikti parašką (prašymą) Kreditui gauti (2.3 punktas). Pateikdamas paraišką Kredito gavėjas patvirtina, jog įdėmiai ir atidžiai perskaitė Standartinę informaciją iki paraiškos pateikimo ir ją suprato (2.5 punktas). Paraiška kreditui gauti gali būti teikiama ir elektroniniu būdu užpildžius ir pateikus https://www.vivus.lt/ esančią paraišką (2.5.1 punktas). Šalys susitaria, jog Paraiškos pateikimo metu Kredito gavėjo atlikti veiksmai ir nurodyti duomenys (kuriuos patvirtina Kredito davėjo duomenų bazės išrašas apie Kredito gavėjo veiksmus jo paskyroje https://www.vivus.lt/) yra laikomi Kredito gavėjo parašu, turinčio Elektroninio parašo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintą teisinę galią, o Paraiška ir jos pagrindu sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią Kredito gavėjui yra pervedama Kredito suma, yra prilyginama dokumentui, sudarytam rašytine forma, ir sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir dokumentas, patvirtintas Kredito gavėjo parašu kiekviename jo lape (2.6 punktas). Kredito davėjas išmoka Kredito lėšas į Kredito gavėjo banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas registracijos mokesčio pervedimas, arba į banko sąskaitą, kuri yra nurodyta popierinėje Kredito Paraiškos formoje arba per Tarpininką grynaisiais pinigais (2.17 punktas). Kredito gavėjas grąžina Kredito sumą ir sumoka palūkanas griežtai laikydamasis Specialioje dalyje nustatyto Kredito grąžinimo grafiko pagal šios Sutarties specialiojoje dalyje, tinklalapyje https://www.vivus.lt/ ar Kredito davėjo išrašytose sąskaitose pateiktus nurodymus (3.1 punktas). 2012-04-10 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro Bendrosios sąlygos ir Specialiosios sąlygos, kuriose nurodyta kredito suma, kredito metinė palūkanų norma, bendra kredito kaina, bendra kredito gavėjo mokama suma, kredito grąžinimo data, kredito grąžinimo grafikas. Apeliantas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 1781/2006 5 straipsnio 2 dalies imperatyvas taip pat kalba apie mokėjimo paslaugų teikėjo – kredito davėjo pareigą įsitikinti dėl mokėtojo – kredito gavėjo tapatybės ir patikimumo: „prieš pervesdamas lėšas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina išsamią informaciją apie mokėtoją, remdamasis dokumentais, duomenimis arba informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio“. Nagrinėjamu atveju patikimas ir nepriklausomas šaltinis, identifikuojant paslaugos gavėją, yra bankas, t.y. tokia įstaiga, kurios patikimumas yra preziumuojamas. Darytina išvada, jog atsakovas, pervesdamas 0,01 Lt iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovo sąskaitą, ne tik išreiškė norą sudaryti Sutartį, bei suteikė visus ieškovui reikalingus ir patikimus duomenis, siekiant identifikuoti klientą. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino UAB „4finance“ finansinių paslaugų teikimą nuotoliniu būdu argumentuodamas tuo, kad ieškovas, užsiimdamas tokiu verslu, žino apie galimybę asmenims kito vardu gauti paskolas, t.y. ieškovas pats prisiima riziką dėl tokiu būdu išduotų paskolų negrąžinimo. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga ir paneigianti įstatymuose reglamentuojamą nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų patikimumą. Byloje nustatyta, kad ieškovas teikdama paskolas laikosi privalomų teisės aktų reikalavimų siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo paskolų išdavimo procesu. Ieškovo taikomą asmens tapatybės nustatymo praktiką per elektroninės bankininkystės sistemas visuotinai naudoja visos valstybės institucijos. Be to, ieškovas neapsiriboja 0,01 Lt pavedimu asmens tapatybės nustatymui, kredito gavėjo autentiškumui įsitikinti yra pasitelkiami ir kiti nepriklausomi bei patikimi šaltiniai – Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo – kredito davėjos, tinkamai įvykdytos pareigos įsitikinti dėl kredito gavėjo tapatybės ir patikimumo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 13 straipsniu, kliento tapatybę nustato naudodamasi trečiųjų šalių informacija apie klientą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, identifikuodamas paslaugos gavėją atsakovą, pasinaudojo patikimu ir nepriklausomu šaltiniu – banku. Kadangi atsakovą identifikuojantis subjektas buvo mokėjimo paslaugą teikiantis bankas ir paskola suteikta, panaudojant mokėjimo operacijų autorizavimo schemą, taikytinas Mokėjimų įstatymo 26 straipsnis „Mokėjimo paslaugų vartotojo pareigos, susijusios su mokėjimo priemonėmis“, kuris nustato:
Aprašomoji dalis
1. Mokėjimo paslaugų vartotojo, turinčio teisę naudotis mokėjimo priemone, pareigos:
1) naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas;
2) sužinojus apie mokėjimo priemonės praradimą, vagystę arba neteisėtą įgijimą ar neautorizuotą jos naudojimą, nedelsiant apie tai pranešti mokėjimo paslaugų teikėjui arba nurodytam subjektui.
2. Mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai.
Mokėjimų įstatymo 31 str. 3 d. nustayta, kad mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu mokėtojas juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo ar tyčios neįvykdęs vienos ar kelių šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų pareigų. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys (prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų perdavimas tretiesiems asmenims) iš esmės neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartų ir atsakovo veiksmai kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas.Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, atsakovas, sužinojęs apie sudarytą ginčo sutartį, kreipėsi į atitinkamas instancijas baudžiamojo proceso tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos minimų faktų, tačiau nėra jokių duomenų, kad iki ieškovas ieškinio dėl paskolos grąžinimo pareiškimo šioje byloje ir nagrinėjant šią bylą, atstovaujamas profesionalaus teisininko, būtų reiškęs reikalavimą dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ar nesudaryta. Nors dvišaliai sandoriai, kuriems paskolos teisiniai santykiai yra priskiriami, negali būti sudaromi neegzistuojant dviejų šalių suderintai valiai. Pirmiausia, nėra įrodyta, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo tretieji asmenys ir paskola buvo įgyta apgaulės būdu. Faktus, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo kiti asmenys be jo pačio žinios bus galima laikyti įrodytais ir neginčijamais, tik kai tai bus patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo vertinimu, atsakovas savo įsipareigojimus atsakovui įvykdė, t.y. vykdydmas tinkama forma išreikštą atsakovo valią suteikė ir į jo asmeninę sąskaitą pervedė prašomą paskolos sumą atsakovo nuosavybėn, todėl šis privalo įvykdyti savo pareigą ir grąžinti paskolos sumą su priskaičiuotomis palūkanomis. Sutiktina, kad remiantis CK 1.91 str. 6 d. nuostata atsakovas negalėjo ginčyti šalių sudarytos sutarties, nes pagal atsakovo aiškinimą būtent dėl trečiųjų asmenų apgaulės atskovas perdavė identifikuojančius pris ijungimo prie banko sąskaitos duomenis.Tačiau atsakovas galėjo pasinaudoti CK 6.875 str. reglamentuojama teise ir ginčyti tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau atsakovas tokio prašymo byloje nepateikė ir jokių reikalavimų nereiškė, todėl teismas privalėjo vadovautis galiojančia tarp šalių sudaryta sutartimi ir patenkinti ieškovo reikalavimą.Atsakovo valia išreikšta tinkama forma. Neįrodyta, kad atsakovo duomenimis nesąžiningai pasinaudojo kitas asmuo, tokiu būdu atsakovo valia nebuvo išreikšta nei vienu iš CK 1.64 straipsnio 1 dalyje išvardintų būdų: žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, vadinasi tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis ir jos pagrindu negalėjo atsirasti prievoliniai santykiai. Pirmiausia, nėra įrodyta, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo tretieji asmenys ir paskola buvo įgyta apgaulės būdu. Kaip buvo minėta anksčiau, faktus, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo kiti asmenys be jo pačio žinios bus galima laikyti įrodytais ir neginčijamais, tik kai tai bus patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 2 ir 3 punktai).Apeliacinės instancijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas šioje byloje reikšdamas reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo ir pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą, t. y. esminės sąlygos egzistavimo, faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsakovas, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe ir valios gauti paskola nebuvimu, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė ir nurodytų aplinkybių neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 434,43 Eur negrąžintą paskolą, 139,37 Eur sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti pasiskolintą sumą iki 2014-04-10. Todėl negrąžinus ieškovei paskolos per sutartą terminą, teismas laiko, jog atsakovė turi prievolę ją grąžinti (CPK 178 str. CK 6.870 str., 6.873 str.). Taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 4 ir 5 skyriuose tarp šalių susitarta dėl palūkanų normos apskaičiavimo ir taikymo sąlygų ir tvarkos. Byloje atsakovas neginčijo ieškovo prašomos priteisti sumos, nereiškė reikalavimo mažinti sutartines pelno palūkanas. Atsižvelgiant į atsakovo pareigą įvykdyti prievolę ieškovui pagal 2012-04-10 Vartojimo kredito sutartį, yra pagrindas ieškinį tenkinti. Primosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti (CPK 330 str.). Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis, kuris sumokėtas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovui UAB „4finance“ iš atsakovo T. K. 573,80 Eur skolą, kurią sudaro 434,43 Eur negrąžinta paskola, 139,37 Eur sutartinės palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.