Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-394-657/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-21
Bylos Nr.: e2A-394-657/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-539-3-0038-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kradis“
Advokatai: Laura Smalinskaitė, Vaidas Paltanavičius

Civilinė byla Nr. e2A-394-657/2019Teisminio proceso Nr. 2-539-3-0038-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 2.6.10.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1263-1021/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kradis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Losrita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kradis“ 3 601,70 Eur nuostolių atlyginimo, 91,76 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. ieškovė, trečiasis asmuo UAB ,,Mogo.LT“ ir atsakovė sudarė automobilio BMW 730 pirkimo – pardavimo sutartį. Kitą dieną po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų, o pardavėjo garantijos dėl automobilio tinkamos būklės yra klaidingos. Ieškovės įsigytas automobilis sugedo dėl esminių techninių trūkumų. Pirkėjas buvo priverstas pakeisti automobilio variklį, atlikti kitus automobilio remonto darbus, dėl kurių patyrė 3 601,70 Eur nuostolių. Apie automobilio variklio esminį gedimą, įvykusį kitą dieną po jo įsigijimo, ieškovė nedelsiant informavo pardavėją, t. y. atsakovę, tačiau pardavėjas pareigos nedelsiant pašalinti parduoto automobilio defektus neįvykdė. Ieškovė neketindama nutraukti pirkimo – pardavimo sutarties, pasirinko sutvarkyti automobilį savo lėšomis, kad kuo greičiau galėtų jį eksploatuoti įmonės reikmėms. Po esminio automobilio variklio gedimo ieškovė atliko papildomą automobilio patikrą autorizuotame BMW automobilių salone, po kurios buvo priversta pakeisti priekinės dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštuką, priekinės dešinės pusės viršutinę svirtį, priekines apatines svirtis, vairo dešinės pusės traukės antgalį, pakeisti permirkusią tepalais APD dugninę nauja bei atlikti kitus, su tuo susijusius, automobilio remonto darbus. Visi šie automobilio gedimai patvirtina, jog automobilis neatitiko techninių reikalavimų ne tik sutarties sudarymo metu, tačiau ir techninės patikros (apžiūros) metu jo būklė nebuvo techniškai tvarkinga, kas dar kartą parodo, jog pardavėjo garantijos buvo klaidingos, o UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras“ automobilio techninės būklės įvertinimą atliko aplaidžiai. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras“ pateikė pretenziją dėl netinkamai atliktos patikros. Tačiau UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras“ vien tik formaliai nurodė, jog nesutinkant su techninės apžiūros kontrolieriaus įvertinimu, neišvykus iš techninės apžiūros vietos ieškovė turėjo pateikti raštišką prašymą techninės apžiūros vadovui pakeisti kontrolieriaus sprendimą, tačiau pirkėjas neturi specialių techninių žinių, jog galėtų pats įvertinti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo pagrįstumą ir iš karto jį apskųsti. Pirkėjas suvokė, jog perka naudotą automobilį, tačiau nepaisant to, jo būklė turėjo būti tinkama jį eksploatuoti pagal paskirtį atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Šiuo atveju gedimas negali būti laikomas normaliu nusidėvėjimu, ar juo labiau gedimu, atsiradusiu dėl pirkėjo kaltės, kadangi pirkėjas įsigyto automobilio visai neeksploatavo iki šiam sugendant. Atsakovė iš esmės pažeidė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį parduodama ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkanti ieškovė. Pardavėjas nenurodė jokių sutarties sudarymo metu egzistuojančių parduodamo automobilio trūkumų, taip aiškiai pažeisdamas įstatymuose numatytas pardavėjo pareigas ir sutartį. Ieškovė nėra profesionalus automobilių rinkos dalyvis ir užsiima iš esmės skirtinga veikla, o tuo tarpu atsakovė yra profesionalus pardavėjas, užsiimantis automobilių verslu, kuris gali ir privalo pateikti visą reikiamą informaciją apie parduodamą daiktą bei pilnai atsakyti dėl tokių prekių netinkamos kokybės.

3. Atsakovė UAB „Kradis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo nei vienu iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numatytų teisės gynimo būdų tinkamai – automobilį įsigijusi 2017 m. birželio 2 d. į atsakovę kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. pretenzija. Tos pačios datos pretenzija ieškovė kreipėsi ir į UAB „Marijampolės techninės apžiūros centrą“. UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ ieškovės pretenziją atmetė, kadangi ieškovė transporto priemonės techninės apžiūros metu 2017 m. birželio 2 d. dėl techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo, kurio pagrindu buvo išrašyta techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 300-0408260, pastabų nepateikė. Patikrinimo metu transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko teisės aktuose numatytus techninės būklės reikalavimus. Be to, galimai, ieškovė pirktą transporto priemonę remontavo visai kitoje automobilių transporto remontu užsiimančioje įmonėje, nei nurodo ir pateikia mokėjimo dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Losrita“ atsakovei 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 8,75 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas sprendė, kad kadangi pirkėjas yra juridinis asmuo, tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis nėra vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, ir jai vartotojo teisių gynimo būdai, numatyti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje netaikytini.Ieškovė savo teises gina CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu, prašydama atlyginti nuostolius, susidariusius pirkėjui ištaisius parduoto automobilio trūkumus. Ieškovė taip pat remiasi sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 1.3.1., 1.2.3., 7.3.2. punktuose nustatytomis sąlygomis. Ieškovė galėjo savo teises ginti ir kitais teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje.

7. Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad automobilio variklis sugedo kitą dieną po automobilio pirkimo – pardavimo, dėl to ginčo nėra, tačiau nėra aišku, kur automobilio variklis ir kada buvo keistas. Atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, kuriais ji įrodinėja faktą, kad automobilio variklis buvo keičiamas pas D. B., nėra jokių duomenų, kad automobilį variklio keitimui būtų pateikęs ieškovės atstovas, niekur tokių parašų ar antspaudų nėra. Pateikti dokumentai nėra griežtos atskaitomybės, objektyviai vertinant jie galėjo būti surašyti bet kuriuo momentu. Automobilių, pastatytų į saugojimo aikštelę, žurnalo registracijos lape ties kitais automobiliais jų numeriai nenurodyti, o tik ginčo automobilio. D. B. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijoje nurodyta, kad jis 2017 m. birželio 9 d. gavo 650,00 Eur pajamų, tačiau iš ko ir už ką nenurodoma. Ieškovė neigė, kad automobilis buvo remontuotas pas D. B.. Ieškovės pateikti UAB ,,Žygisa“ dokumentai yra su jiems suteiktais numeriais: 2017 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra ZYG Nr.000179, automobilio remonto užsakymas 2017 m. liepos 9 d. PAU Nr. 002541, 2017 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvitas EK Nr.0000326, taip pat PVM sąskaitoje faktūroje yra spaudas ,,direktorius T. K.“, parašas. Iš pateiktų UAB ,,Krasta“ dokumentų nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. automobilis jau buvo pristatytas su pakeistu varikliu, ką patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje, t. y. automobilį UAB ,,Žygisa“ jau buvo pakeitusi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nepašalino atsakovės atstovo abejonių dėl šių dokumentų, kodėl PVM sąskaita faktūra ZYG Nr.00179 buvo išrašyta ne ūkinės operacijos metu, o daug vėliau – 2017 m. liepos 9 d., kurią suformintas ir automobilio remonto užsakymas PAU Nr. 002541, kuriama nurodyta dar vėlesnė registracijos data – 2017 m. liepos 19 d., bei pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus T. K.“, sumokėjo grynais 2 874,96 Eur. Teismui pasiūlius pateikti papildomus rašytinius įrodymus apie keisto variklio numerį ir nustatytus defektus, jų priežastis, dokumentus patvirtinančius tai, kokios detalės buvo keistos įmonėje, ieškovė pateikė UAB ,,Žygisa“ automobilio remonto rekomendacijos ieškovei 2017 m. birželio 12 d. serija PAU Nr.006374-R kopiją, kurioje nurodoma, kad atlikus transporto priemonės būklės vertinimą nustatyta (rekomenduojama): duslus kalimas apatinėje variklio dalyje, nuėmus dugninę apsaugą, permirkusi tepalais, variklio bloke matomas įtrūkimas, pro kurį leidžia tepalus, priežastis, prasuktas švaistiklio indėklas, variklis neremontuojamas dėl stambių pažeidimų, rekomenduojamas variklio keitimas, reikalingas priekinės važiuoklės remontas, yra neleistinų laisvumų svirčių jungtyse, dokumentas be parašų, antspaudų, tačiau šiame dokumente nėra jokių duomenų, kas tokią išvadą padarė: nei vardo, nei pavardės, parašų ir t.t., duomenų apie keisto variklio numerį nepateikė. Iš šio dokumento matyti, kad variklio gedimo priežastis yra švaistiklio indėklo prasukimas, dėl ko atsiradęs duslus kalimas apatinėje variklio dalyje, įtrūkimas variklio bloke, per kurį bėga tepalas. Abejotina, kodėl automobilis buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 12 d., o paraiška jos remontui užpildyta 2018 m. liepos 9 d., kada surašyta ir PVM sąskaita faktūra bei atliktas mokėjimas. Pagal šalių pateiktus raštiškus įrodymus ir liudytojų parodymus nepaneigta, kad variklis galėjo būti keičiamas du kartus, pirmiausia pas D. B., po to UAB ,,Žygisa“, tačiau kadangi abi šalys pripažįsta, kad automobilio variklis sugedo kitą dieną po jo nusipirkimo, teisiškai svarbu pirmiausia nustatyti, ar ieškovė įrodė, kad pirkdama automobilį jį įsigijo su variklio defektu, ar variklis sugedo dėl jo natūralaus susidėvėjimo ar pašalinių veiksnių, ar dėl paties pirkėjo kaltės. Automobilis nebuvo nenaudotinas pagal paskirtį nuo jo pat įsigijimo momento, kurį laiką jis buvo eksploatuojamas. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei ieškovės atstovė teismo posėdyje nenurodė konkrečios variklio gedimo priežasties, nurodydama, kad variklio gedimas, neaišku dėl kokių priežasčių, nes ekspertizės nedarė. Nors teismo posėdžiuose buvo kalbama apie galimą ekspertizę, tačiau tokio prašymo šalys nepateikė. Teismui pasiūlius pateikti įrodymus, ieškovė pateikė tik UAB ,,Žygisa“ automobilio remonto rekomendacijos ieškovei 2017 m. birželio 12 d. serija PAU Nr.006374-R kopiją, kuri nepasirašyta jokio asmens, joje nurodytas tik automobilio variklio gedimas – prasuktas švaistiklio indėklas, o ne jo priežastis, bet nepateikė jokio įrodymo, kad varikliui buvo pakenkta iki pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo, o ne gedimas atsirado dėl natūralaus variklio nusidėvėjimo, todėl atsirado esminis daikto kokybės trūkumas. UAB ,,Žygisa“ yra juridinis asmuo siekiantis pelno, kaip matyti iš pateiktų jos dokumentų, ji keičiamą variklį prieš keitimą buvo įsigijusi už 200,00 Eur, ieškovei pardavė už beveik 12 kartų didesnę kainą, kas rodo, jog ji turėjo ryškų turtinį interesą variklį pakeisti, iš to gerai uždirbo, kas leidžia abejoti jos išvadų pagrįstumu ir teisingumu. Tokioms išvadoms daryti reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios, be to, būtina ištirti pakeistą variklį. Ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad atsakovė jai pardavė automobilį su nekokybišku varikliu, t. y. variklis jau pardavimo metu turėjo trūkumą, dėl ko vėliau sugedo, ir ieškovei reikėjo jį pakeisti, dėl ko ieškinys dėl nuostolių, susijusių su variklio keitimu, atmestinas.

8. Iš pateikto automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis BMW 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu įregistruotas 2017 m. birželio 2 d., variklio numeris nenustatytas. UAB ,,Marijampolės techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 300-0408260 nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. 14:50 val. apžiūra atlikta automobiliui BMW 7, registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio rida 244 219, techninių trūkumų nenustatyta. Iš 2017 m. birželio 2 d. PVM sąskaitos faktūros KRA Nr.011051 matyti, kad automobilis įsigytas už 15 000,00 Eur. Iš 2017 m. birželio 2 d. pažymos – sąskaitos KRA Nr. 013115 matyti, kad parduoto automobilio rida yra 244 219 km., joje pirkėjo vietoje parašęs su būkle susipažinau direktorius T. K.. Iš ieškovės pateikto UAB ,,Krasta Auto Vilnius“ pasiūlymo matyti, kad 2017 m. birželio 20 d. jiems buvo pateiktas automobilis BMW 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio rida 62 098 km, variklio numeris nenurodytas, kuriam nustatyti įvairūs trūkumai, tačiau šiame dokumente nėra nurodyta, dėl kokių automobilio trūkumų jo tolimesnis eksploatavimas – naudojimas pagal paskirtį nėra galimas. Iš UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SIV 1711199 matyti, kad už automobilio BMW 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio rida 62 098 km, variklio numeris nenurodytas, patikrą prieš pirkimą automobiliui su dyzeliniu varikliu bei variklio numerio patikrą išrašyta sąskaita 141,74 Eur su PVM. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 541 2017 m. liepos 4 d. matyti, kad ieškovė UAB ,,Krasta auto“ pagal sąskaitą faktūrą SIV 171119 sumokėjo 141,74 Eur. Iš 2017 m. birželio 22 d. kasos pajamų orderio kvito KRU Nr. 17-10 kopijos nustatyta, kad iš ieškovės direktoriaus T. K. pagal sąskaitą faktūrą AA0297 priimta 585,00 Eur. Privalomąją automobilių techninę apžiūrą reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai, galioję automobilio BMW 730 privalomosios techninės apžiūros metu 2017 m. birželio 2 d., t. y. motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.3-106 ( 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.3-267-(E) redakcija), bei techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.2B-209 (2013 m. sausio 16 d. įsakymo Nr.2B-14 redakcija). Ieškovė neįrodė, kad automobilio techninę apžiūrą „Marijampolės techninės apžiūros centras“ atliko aplaidžiai, nesilaikydamas ją reglamentuojančių paminėtų teisės aktų reikalavimų, ar automobilio techninės apžiūros protokole surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio būklę. Darytina išvada, kad atliekant automobilio techninės apžiūros metu tokie automobilio trūkumai, kuriuos įrodinėja ieškovė – priekinės ašies svirčių laisvumas, vairo traukės laisvumas nebuvo nustatyti, ir tokių automobilio kokybės trūkumų parduodant automobilį nebuvo. Taip pat atmestina galimybė, kad šie trūkumai galėjo būti paslėpti, ar netikrinami, kadangi paminėti trūkumai yra esminiai, ir jie visada tikrinami atliekant techninę apžiūrą, ir jiems esant nustatomi dideli trūkumai, dėl ko techninė apžiūra nebūtų atlikya. Teismas vertino, kad šie trūkumai negalėjo paaiškėti tik ieškovei eksploatuojant automobilį, ir būti automobilio pirkimo – pardavimo momentu, nes priešingu atveju, būtų buvę nustatyti automobilio techninės apžiūros metu. Automobilis yra eksploatuojamas nuo 2011 metų, yra dėvėtas, nuvažiavęs ne mažiau kaip 244 tūkstančius kilometrų, todėl akivaizdu, kad jo visos pakabos ir vairo sistemos detalės yra pasidėvėję. Automobilis yra parvežtas iš Vokietijos Respublikos Federacijos, kur visiems žinomas faktas yra tai, kad jos kelių kokybė yra daug geresnė negu Lietuvos, ir automobilio važiuoklės būklė labai tikėtina buvo gera. Ieškovė automobilį įsigijo 2017 m. birželio 2 d., kai jo rida buvo 244 219 km., ir jį eksploatavo, kadangi atstovė paaiškino, kad automobilis ieškovei buvo reikalingas, todėl ji jį remontavosi pati. Be to, automobilio variklis buvo sugedęs, keičiamas, o automobilis buvo transportuojamas, remontuojamas, tai kas galėjo turėti jo važiuoklei įtakos. Važiuoklės, vairo sistemos gedimus konstatavo UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 20 d., praėjus apie 18 dienų nuo automobilio įsigijimo, tačiau, kadangi visuose dokumentuose nurodė aiškiai neteisingą automobilio ridą – 62 098 km, todėl, nėra galimybės nustatyti, kiek ieškovė su automobiliu nuvažiavo po jo įsigijimo. Remiantis UAB ,,Krasta auto“ automobilio BMW 2018 m. spalio 20 d. patikros duomenimis, kurioje įrašyta, kad automobilio kompiuterio begalė klaidų dauguma fiksuota ties 244 579 km., tokios kaip AKB srovės kritimas ir variklio valdymo klaidos. Tikėtina, kad ties šiais kilometrais sugedo automobilio variklis, ir automobilis iki to laiko nuvažiavo 360 km. Tiek UAB ,,Krasta auto“, tiek K. įmonė yra suinteresuoti pelnu, kas akivaizdžiai matyti iš UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 20 d. pasiūlymo ieškovei, kad visų automobilio trūkumų sutvarkymo kaina yra 7 643,41 Eur, kai tuo tarpu ieškovė atliko remonto darbus K. įmonėje tik už 585,00 Eur, ne visus nurodytus UAB ,,Krasta auto“ pažymoje, todėl remtis jų dokumentais dėl automobilio trūkumų nustatymo nėra pagrįsta. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad nėra pagrįstas reikalavimas atlyginti ieškovei už stabdžių kaladėlių keitimą, antifrizo keitimą, kadangi tai yra einamais automobilio remontas, susiję su jo eksploatavimu. Be to, buvo pakeista APD dugninė, permirkusi tepalu, šis trūkumas taip pat nepagrįstas, kadangi jis susijęs su variklio gedimu. Taip pat ieškovė nepagrindė, dėl ko turėjo būti keičiama vožtuvų dangtelis – tarpinė, ir kuo su tuo susijusi atsakovė. Ieškovė savo teises, remdamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gynė ne visiškai tinkamai, iš dalies nesąžiningai, dėl ko pati apsunkino savo teisių gynimą, bei galimybę atsakovei ginti savo teises. Ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę, kad ji pašalintų pati daikto trūkumus, arba atlygintų būsimas išlaidas jiems ištaisyti, tačiau ji pati, oficialiai neinformavusi atsakovės, kaip juridinio asmens apie daikto trūkumus reikalaudama juos pašalinti arba atlyginti išlaidas jų taisymui, juos pašalino, taip panaikindama daiktinius įrodymus apie tokių trūkumų egzistavimą, ir taip užkirsdama kelią atsakovei įrodinėti, kad šie trūkumai atsirado būtent dėl ieškovės, o ne atsakovės kaltės. Tokiais savo veiksmais ieškovė prisiėmė riziką įrodinėti savo ieškinį tik rašytiniais įrodymais. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos visos atstovavimo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Losrita“, atstovaujama advokatės Lauros Smalinskaitės, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad:

1.1. Teismas tinkamai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių bei neįvertino į bylą pateiktų įrodymų ir dėl šių priežasčių priėmė nenuoseklų, nepagrįstą, byloje surinktiems įrodymams prieštaraujantį sprendimą. Ieškovė prašomus atlyginti nuostolius grindė leistinais rašytiniais įrodymais, o aplinkybes, kad nuostoliai atsirado būtent dėl to, kad pardavėjas pardavė netinkamos kokybės automobilį įrodinėjo tuo, kad variklis sugedo sekančią dieną po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl tokio gedimo negalima laikyti natūraliu nusidėvėjimu. Automobilio važiuoklės trūkumus ir kitus automobilio gedimus, sąlygojusius nuostolių atsiradimą ieškovė įrodinėjo pateikusi duomenis, jog staiga po automobilio įsigijimo įvykus esminiam variklio gedimui jai kilo pagrįstų abejonių, ar automobilis iš tiesų yra techniškai tvarkingas ir neturi kitų, su varikliu nesusijusių defektų, todėl atlikusi variklio keitimo darbus, ieškovė kreipėsi į autorizuotą BMW automobilių atstovą UAB „Krasta Auto Vilnius“ dėl nuodugnios automobilio patikros, kurios metu buvo nustatyta daugybė kitų įsigyto automobilio trūkumų, iš kurių esminius, leidžiančius priimtinai eksploatuoti automobilį, ieškovė susiremontavo pigesnėje autoremonto įmonėje. Automobilio gedimai buvo pardavėjo patvirtinimų ir garantijų dėl tinkamos daikto kokybės pažeidimas, kadangi gedimai pasireiškė per itin trumpą laiką, todėl negali būti laikomi atsiradusiais dėl natūralios automobilio eksploatacijos ir normalaus detalių nusidėvėjimo, todėl tai reiškia UAB „Kradis“ pareigą padengti UAB „Losrita“ patirtus nuostolius, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Apie automobilio variklio esminį gedimą, įvykusį kitą dieną po jo įsigijimo, ieškovė nedelsiant telefonu informavo pardavėją, tokiu būdu įvykdydama bendradarbiavimo pareigą tarp sutarties šalių, tačiau pardavėjas pareigos pašalinti automobilio defektus neįvykdė. Atsakovė į ieškovės raštu pateiktą pretenziją dėl nuostolių atlyginimo neatsakė. Faktinė situacija šioje byloje yra visiškai aiški ir nuosekliai atskleista pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau teismas gilinosi ir tyrė aplinkybes, kurios niekaip nėra susijusios su ginčo dalyku, šalys dėl jų nepasisakė, įrodymų neteikė.

1.2. Teismo sprendimas yra itin dviprasmiškas, išvados prieštarauja viena kitai. Teismas, nepaisydamas į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, darė priešingą išvadą, kad ieškovė neįrodė reiškiamų reikalavimų. Nesuprantama, kokias aplinkybes siekdamas nustatyti, teismas gilinosi, kada ir kokį automobilį remontavo pagal verslo liudijimą dirbantis D. B., kadangi atsakovė nesirėmė aplinkybėmis, jog ieškovė susiremontavo automobilį pigiau, todėl prašomas atlyginti nuostolių dydis nėra pagrįstas ir teismo negali būti priteisiamas ar pan. Teismo išvada, kad liudytojai patvirtino, jog automobilio variklis buvo keičiamas pas D. B., akivaizdžiai prieštarauja liudytojų paaiškinimams ir surinktiems rašytiniams įrodymams. Nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad D. B. remontavo UAB „Losrita“ priklausantį automobilis BMW 730, to nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas nustatė, kad variklio gedimo priežastis yra švaistiklio indėklo prasukimas, dėl ko atsiradęs duslus kalimas apatinėje variklio dalyje, įtrūkimas variklio bloke per kurį bėga tepalas, tačiau toliau konstatavo, kad ieškovė nenurodė konkrečios variklio gedimo priežasties). Teismas iš dalies sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad automobilis sugedo kitą dieną po jo įsigijimo, tačiau sprendė, jog teisiškai svarbu nustatyti, ar ieškovė įrodė, kad pirkdama automobilį jį įsigijo su variklio defektu, ar variklis sugedo dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ar pašalinių veiksnių, ar dėl paties pirkėjo kaltės. Variklis nėra itin sparčiai susidėvinti automobilio detalė ir įprastai jie nėra keistini, todėl teismo išdava, jog automobilis buvo eksploatuojamas kurį laiką, kas galėjo sąlygoti natūralų variklio „nusidėvėjimą“ yra teisiškai nepagrįsta. Byloje nebuvo ginčo dėl automobilio variklio gedimo priežasčių ir atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės poziciją, pagrįstą UAB „Žygisa“ išvadomis dėl variklio gedimo priežasčių. Dėl to nesuprantama teismo išvada, kad UAB „Žygisa“ turėjo aiškų turtinį interesą pakeisti automobilio variklį, „iš to gerai uždirbo“, todėl šios automobilių remonto įmonės išvada dėl variklio gedimo priežasčių nėra pagrįsta. Automobilis sugedo iš karto po jo įsigijimo, kas pašalina abejones, kad ieškovė netinkamai eksploatavo ar prižiūrėjo automobilį, priešingai – leidžia daryti pagrįstą išvada, jog pardavėjas pardavė netinkamos kokybės automobilį pirkėjui. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Kradis“, atstovaujama advokato Vaido Paltanavičiaus, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Byloje yra duomenys apie automobilio patikrą UAB „Marijampolės techninės apžiūros centre“ 2017 m. birželio 2 d. Pagal ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus automobilio variklis buvo pradėtas keisti 2017 m. liepos 6 d., tačiau ieškovė sutiko, kad tikroji variklio keitimo data yra ankstesnė, taigi, pateikti dokumentai neatitinka tikrųjų aplinkybių. Ieškovė galimai sukčiauja, pati prisiimdama riziką įrodinėti savo ieškinį tik rašytiniais įrodymais.

12. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14. Apeliantė ginčija teismo sprendimą tuo pagrindu, jog teismas nepilnai ir netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias nuostolių, atsiradusių dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio, atlyginimo.

Dėl daikto kokybės

15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pardavė netinkamos kokybės automobilį (nekokybiškas variklis). Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, kad teismas pripažino aplinkybes, kad automobilis sugedo sekančią dieną po pirkimo, kad automobilio variklis buvo keistas, tačiau darė priešingą išvadą kad atsakovė nėra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius

16. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

17. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 str. 2 d.). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo – pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises bei pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Losrita“ lizingo būdu iš atsakovės UAB „Kradis“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PS02062017/0010 pagrindu už 15 000,00 Eur įsigijo 2011 m. automobilį BMW 730. Sudarant sutartį jokie automobilio trūkumai nebuvo nurodyti (sutarties 1.5 p.). Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad transporto priemonės perdavimo – priėmimo dieną pirkėjas ir lizingo gavėjas turi teisę atlikti transporto priemonės būklės techninį patikrinimą. Automobilis 2017 m. birželio 2 d. buvo patikrintas Marijampolės techninės apžiūros centre (Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 300-0408260) ir konstatuota, kad patikrinimo metu transporto priemonė atitinka techninės būklės reikalavimus. 2017 m. birželio 2 d. Pažymoje – sąskaitoje KRA Nr. 013115 yra ieškovės direktoriaus T. K. parašas su prierašu, kad su automobilio technine būkle susipažino.

19. Šalys pripažįsta faktą, kad ieškovės įsigyta transporto priemonė – automobilis BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – galimai sugedo sekančią dieną po įsigijimo, todėl šios aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Byloje taip pat nėra ginčo, kad automobilio variklis buvo pakeistas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina oficialaus BMW atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto Vilnius“ 2017 m. birželio 21 d. pažyma Nr. KAV-S17-925, kurioje nurodyta, kad neatitinka unikalus variklio numeris. Automobilyje buvo sumontuotas variklis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o originalaus gamykloje sumontuoto variklio numeris buvo Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio identifikacinis Nr. VIN (duomenys neskelbtini) rida nenurodyta, tačiau UAB ,,Marijampolės techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 300-0408260 nurodyta, kad automobilio rida yra 244 219 km; UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. SIV 1711199 automobilio, kurio identifikacinis Nr. VIN (duomenys neskelbtini), rida yra 62 098 km; UAB ,,Krasta auto“ pateiktoje automobilio patikros akto išklotinėje nurodyta, kad patikrinus kilometražą su ISPA light, paskutinis realus kilometražas 2016 m. kovo 1 d. 160 000 km (įrašas 2017 m. birželio 20 d. 10:56:26), o atlikus patikrą klaidų nuskaitymas su diagnostine aparatūra, nurodyta, kad begalė klaidų (tokios kaip AKB srovės kritimas ir variklio valdymo daviklių klaidos, fiksuotos ties 244 579 km rida (įrašas 2017 m. birželio 20 d. 13:31:17). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pateikiant automobilį patikrai UAB ,,Krasta auto“ jo rida galimai buvo atsukta, o automobilis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tikėtina sugedo pravažiavus 360 km. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl kokių priežasčių sugedo automobilis. Liudytojas D. B., apklaustas teismo posėdžio metu (2018 m. liepos 25 d. teismo posėdis, laikas nuo 1:50) nurodė, kad variklis greičiausiai sugedo dėl to, kad automobilis važiavo be tepalų.

21. Sudarydamas naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjas turėtų būti itin atidus ir prieš įsigydamas prekę pasinaudoti daikto patikrinimo teise, t. y. norėdamas įsitikinti, kad prekė neturi paslėptų ar neaptartų trūkumų, patikrinti jį automobilių servise. Išaiškėjus sutarties sudarymo metu neaptartiems automobilio trūkumams, pirkėjas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti konkretų reikalavimą. Pardavėjas per 10 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, privalo pateikti motyvuotą atsakymą. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

22. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl įsigyto automobilio kokybės iš karto, kai pastebėjo, kad sugedo variklis, ar vėliau, bet pati ėmėsi remontuoti automobilį, pasiėmė sugedusį variklį, jį pakeisdama kitu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, ir kurie paneigtų UAB ,,Marijampolės techninės apžiūros centras“ pateiktus dokumentus, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Ieškovė taip pat neprašė skirti ekspertizės automobilio variklio gedimo priežasčiai nustatyti, nepateikė variklio galimai gedimo priežasčiai nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė pardavė kokybišką automobilį, atitinkantį įprastus tokiems automobiliams keliamus kokybinius reikalavimus, kuris galėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir kurios kokybė byloje nėra paneigta jokiais kitais leidžiamais įrodymais (CPK 178 str.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybes, kad ieškovei buvo parduotas kokybinius reikalavimus atitinkantis automobilis, nėra teisiškai reikšminga, kur buvo keistas transporto priemonės variklis – UAB „Žygisa“, kuriai už automobilio remontą ieškovė sumokėjo 2 874,96 Eur ar jį keitė D. B. už 650,00 Eur. Byloje neįrodžius, kad automobilis buvo netinkamos kokybės, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

24. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Reikalavimai teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 str.). Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

26. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, vertino pirmosios instancijos teismo nurodytus įrodymus, kuriais teismas pagrindė savo išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus.

Dėl įrodymų vertinimo

27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

29. Tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apeliantės aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-335/2014).

30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

32. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimas jos naudai priteistinas iš ieškovės. Iš ieškovės taip pat valstybei priteistina 5,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, atsakovei uždarajai bendrovei ,,Kradis“, juridinio asmens kodas 285300250, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, valstybei 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, sumokant šias išlaidas į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasTomas Romeika