- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2-7073-1125/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02795-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- Z. R.
- Atsakovas
- UAB „Avantus“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Veika“
- Advokatai
- Tatjana Avgustinovič, Mantas Meizeraitis, Pavelas Ravluševičas
dalyvaujant ieškovo Z. R. konsultacinės įmonės vadovui Z. R., advokatui Pavelui Ravluševičui, atsakovo UAB „Avantus“ atstovui vadovui A. K., advokatui Mantui Meizeraičiui, trečiojo asmens UAB „Veika“ atstovei advokatei Tatjanai Avgustinovič, liudytojai T. K.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. konsultacinės įmonės ieškinį atsakovui UAB „Avantus“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Veika“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Z. R. konsultacinė įmonė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 815 eurų įsiskolinimo; 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad tarp Z. R.konsultacinės įmonės ir UAB „Avantus“ susiklostė nuo 2021 02 01 iki 2021 07 31 prievoliniai santykiai dėl paslaugų atlikimo. Atsakovės naudai buvo atliktos UAB „Veika“ finansinio audito patikrinimo ir kt. paslaugos, t.y. 2020 m. finansinio audito patikrinimas, konsultacijos. Paslaugų teikimo tvarka ir kaina buvo suderinta su atsakove ir įforminta 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaita – Faktūra, Serija A Nr. 919. Atsakovė nėra apmokėjusi minėtos sąskaitos iki šiol. Atsakovei buvo pateiktas raginimas dėl skolos apmokėjimo. 2022 09 22 d. atsakovės atsakyme nurodoma, jog 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaita – Faktūra, Serija A Nr. 919 duomenys neatitinka tikrovės, nes atsakovė minėtų paslaugų neužsakė, o ieškovė jokių darbų neatliko. Tačiau paslaugų atlikimo faktą patvirtino UAB „Veika“, kurios atsakyme nurodoma, kad Z. R. konsultacinės įmonės savininkas dalyvavo, atliekant finansinio audito paslaugas už 2020 m. UAB „Veika“ nurodė ieškovo atliktas paslaugas - dokumentų ir medžiagos rinkimas ir tikrinimas auditui atlikti; audito plano aptarimas; audito rezultatų aptarimas; audito metu įskilusių klausimų sprendimas ir aptarimas; konsultacijos.
3. Nurodo, kad finansinio audito atlikimo sutartis buvo sudaryta atsakovės vardu, tačiau ieškovas dalyvavo kaip atsakovės subrangovas, teikiant UAB „Veika“ finansinio audito patikrinimo paslaugas. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovas tarpininkavo, derinant UAB „Veika“ finansinio audito sąlygas. Ieškovas 2018 m. - 2020 m. teikdavo atsakovei tokio pobūdžio paslaugas dėl UAB „Veika“ finansinio patikrinimo. Šių paslaugų teikimo tvarka nesikeitė nuo paslaugų suteiktų pagal 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaitą – Faktūrą, Serija A Nr. 919. Tai patvirtina PVM sąskaitos faktūros, kuriose atsispindi suteiktos paslaugos pobūdis ir jos kaina, taip pat atliktas apmokėjimas. Neapmokėta 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaita – Faktūra, Serija A Nr. 919 yra tapati aukščiau nurodytoms PVM sąskaitoms faktūroms ir paslaugų teikimo aplinkybėms. Laikotarpyje nuo 2018 m. atsakovė nuolat naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tikrinant kitas įmones.
4. Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovės atsakyme nurodoma, jog „Ieškovė buvo ilgalaikis bendradarbiavimo partneris“. Ieškovė tarpininkavo paslaugų užsakymams. Be ieškovės tarpininkavimo atsakovė neturėtų minėtų bendrovių savo klientais. Atitinkamai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pasitikėjimo santykiai. Taip pat ieškovė surado atsakovei UAB „Veika“ kaip finansinio audito ir kitų paslaugų klientą. Teikiant paslaugas ieškovas atliko parengiamuosius darbus - dokumentų ir medžiagos rinkimas ir tikrinimas auditui atlikti; audito plano aptarimas; audito rezultatų aptarimas; audito metu įskilusių klausimų sprendimas ir aptarimas; konsultacijos. Atsakovė įregistravo 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaitą – Faktūrą, Serija A Nr. 919 VMI registre. Faktiškai susiklosčiusių prievolinių santykių dėl paslaugų atlikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra atitiko iki šiol buvusiai praktikai tarp ieškovės ir atsakovės. Tačiau atsakovė pažeidė susiklosčiusią pasitikėjimo praktiką, kai neatliko apmokėjimo už suteiktas paslaugas UAB „Veika“ atveju.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu atsakovė UAB „Avantus“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nėra ginčo dėl tarp šalių buvusių bendradarbiavimo santykių, kurių metu ieškovas, veikdamas kaip subtiekėjas teikdavo finansinių ataskaitų audito bei su tuo susijusias paslaugas atliekant 2018-2019 m. finansinių ataskaitų auditus atsakovo klientų naudai. Nėra ginčo ir dėl bendrovei „Veika“ suteiktų ieškovo kaip subtiekėjo paslaugų atliekant 2018-2019 metų finansinių ataskaitų auditą. Tačiau 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovas sužinojo, kad ieškovo, kaip subtiekėjo teikiamos finansinės atskaitomybės audito paslaugos turi reikšmingų kokybės trūkumų. Todėl 2021 metų pradžioje atsakovas tardamasis su klientu UAB „Veika“ dėl 2020 metų laikotarpio finansinės atskaitomybės audito atlikimo nusprendė nesiremti ieškovo kaip subtiekėjo paslaugomis ir nutarė visas su 2020 m. UAB „Veika“ auditu susijusias paslaugas atlikti pats. Be to, faktines aplinkybes, jog UAB „Veika“ 2020 metų finansinių ataskaitų auditą visa apimtimi teikė UAB „Avantus“ auditorius A. K., patvirtina: tarp UAB „Avantus“ ir UAB „Veika“ sudaryta 2021-03-23 sutartis dėl 2020 m. finansinės atskaitomybės audito, kurioje nebuvo sutarta dėl subtiekėjo dalyvavimo atliekant auditą ir nebuvo sutarta dėl konsultacijų teikimo jokia apimtimi; UAB „Avantus“ įsakymas dėl audito grupės sudarymo (sutarties 3.1. punktas), kuriame ieškovas nėra pasitelktas audito atlikimui jokia forma; UAB „Avantus“ sudarytas audito planas, kuriame vieninteliu plane nurodytu užduočių vykdytoju yra „AK“ (A. K.); Susirašinėjimas su UAB „Veika“ buhaltere dėl auditui reikalingos informacijos rinkimo, rezultatų / išvadų perdavimo. UAB „Avantus“ auditoriaus surašyta ir pasirašyta UAB „Veika“ 2020 m. finansinės atskaitomybės audito išvada, kurioje nėra nurodyti jokie kiti auditą atlikę asmenys. Susirašinėjimas su UAB „Veika“ buhaltere dėl sąskaitos už audito paslaugas pateikimo ir paslaugų apmokėjimo įrodymas.
6. Teigia, kad nurodytas išsamus susirašinėjimas įrodo, kad ieškovas tokiame susirašinėjime nedalyvauja nei tiesiogiai, nei yra minimas kokiame nors kontekste, kas būtų įprasta praktika, jeigu ieškovas faktiškai būtų teikęs UAB „Veika“ finansinės atskaitomybės audito paslaugas ar jų dalį. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė 2022-09-22 atsakyme teisingai nurodė, jog ieškovės 2022-01-10 PVM sąskaita faktūra A919 neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė paslaugų neužsakė, o ieškovė paslaugų neatliko. Dėl tapačių priežasčių ieškovės vienašališkai išrašyta faktūra nebuvo priimta ir – priešingai nei nurodo ieškovas – nebuvo apskaityta atsakovės PVM faktūrų registre. Nurodo, kad D. P., nedalyvavo audito atlikimo procedūrose jokia apimtimi, nėra jokių UAB „Veika“ generalinio direktoriaus suteiktų įgaliojimų ar pavedimų, kuriais D. P. būtų pavesta bendrauti su auditoriumi, aptarti audito planą, aptarti audito rezultatus ar spręsti audito metu iškilusius klausimus ir apie tokius pavedimus auditorius nebuvo informuotas, visas bendravimas su auditu susijusiais klausimais vyko su UAB „Veika“ buhaltere T. K., o ne su p. D. P.; rašto teiginys, jog šiam auditui atlikti buvo teiktos konsultacijos neatitinka tikrovės, nes šalių sudaryta sutartis neapėmė konsultacijų teikimo todėl ir subtiekėjas nebūtų teikęs konsultacijų, jeigu toks subteikėjas būtų pasitelktas; rašte nurodytų teiginių nepatvirtina jokie pirminiai įrodymai / duomenys (pvz. susirašinėjimas dėl informacijos bei dokumentų rinkimo, susirašinėjimas dėl susitikimų laiko derinimo tam kad būtų aptariami rezultatai ar iškilę klausimai ir pan.), kurie liudytų, jog ieškovas faktiškai teikė rašte išvardintas paslaugas bendrovei veika ir/ar, kad tokių paslaugų teikimo procese p. D. P. būtų dalyvavęs.
7. Dubliku ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad atsakovas klaidingai kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius su ieškovu, nes bendradarbiavimas nėra siejamas išimtinai su ieškovo subtiekėjo funkcijomis. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovas atlikdavo paslaugas jo kliento naudai nuslepia esminę aplinkybę, jog klientus atsakovui parūpindavo ieškovas. Ieškovas ir atsakovas reguliariai susitikdavo, bendraudavo telefonu, bei el. paštu. Kaip pavyzdys pateikiamas atsakovo rašytas el. pranešimas, kuriame jis derina su ieškovu atlyginimo klausimą. Tokia pat tvarka buvo 2021-2022 metais. Derinant sumas už 2020 metus atsakovas skundėsi padėtimi su audito priežiūros komitetu. Ieškovas sutiko derinant sąskaitos sumas jas sumažinti. Su atsakovu buvo suderinta sumažinta suma 1 885 Eur. Už UAB „Veikos“ auditą, nors pradinė suma buvo 6 000 Eur. Be ieškovo tarpininkavimo atsakovas nebūtų vykdęs audito paslaugos UAB „Veika“ ir kitų bendrovių atvejais. Atsakovas pripažino bendradarbiavimą tarp šalių. Kiekvienais metais ieškovas ir atsakovas derindavo mokėtinas sumas priklausimai nuo įvykdytų užsakymų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Tai buvo įforminama PVM Sąskaitų - Faktūromis. Ieškovas nurodė ieškinyje, jog vykdė ne tik tam tikras paslaugas per atsakovą, taip pat tarpininkavo atsakovui su klientais audito ir kt. paslaugų srityje. Todėl išrašomos atsakovui sąskaitas apimdavo ne tik paslaugų teikimą, bet ir tarpininkavimo mokestį už konkretų klientą. Ginčijama 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaita – Faktūra, Serija A Nr. 919 nėra to išimtis.
8. Pažymi, kad atsakovas negali pateikti raštiškų sutarčių, darbų priėmimo perdavimo aktų, susirašinėjimo dėl darbų atlikimo. Tokie formalus dokumentai nebuvo sudarinėjimai santykiuose su ieškovu, nes atsakovas vengė formalumo ir nenorėjo turėti tokio pobūdžio dokumentų. Atsiskaitymo sumos buvo derinamos su atsakovu susitikimo metu. Tokia praktika patvirtina el. paštu likęs susirašinėjimas su atsakovu. Taip pat ieškovo sudarytos suvestinės apmokėjimui, kurie buvo derinami su atsakovu ir jų pagrindu išrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Teigia, kad kalbėdamas apie darbų kokybės trūkumus atsakovas nenurodo ieškovui priskirtinų audito kokybės trūkumų, kurie būtų ieškovo sąmoningai, ar kitaip padaryti atsakovo nenaudai. Teigia, kad atsakovas nutyli kitą svarbią aplinkybę, jog po atlikto patikrinimo jam buvo apskritai sustabdytas auditoriaus pažymėjimas. Atsakovas negali savo vardu pasirašinėti audito išvadas. Dėl to negali teikti klientams, kuriems tarpininkavo ieškovas, audito paslaugų. Atitinkamai atsakovui tapo nereikalingos ieškovo paslaugos dėl tarpininkavimo auditui ir paslaugų auditui atlikti, nes šių paslaugų jis jau nebegalėjo įforminti. Dėl to atsakovas pradėjo vengti apmokėti PVM Sąskaitą – Faktūrą, nors suma apmokėjimui buvo suderinta su atsakovu.
Šalies argumentai
9. Tripliku atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovo pozicija dėl komisinio atlygio mokėjimo už surastus klientus kardinaliai priešinga ieškinio pozicijai, nes išeitų, kad ieškovas buvo ne audito paslaugų subtiekėjas pagal sąskaitą iš kurios kildinamas ginčo reikalavimas, o faktiškai atsakovas buvo subtiekėju, kuris atlikdavo visus darbus pagal ieškovo ir jo klientų audito paslaugų užsakymus. 2020-04-27 el. laišku A. K. derino 2019 m. GKG finansinio audito atlygio pasidalinimą, kadangi ieškovas kaip subteikėjas teikdavo finansinių ataskaitų audito paslaugas atliekant 2018-2019 finansinių laikotarpių auditus. Todėl ši aplinkybė neįrodo nei skolos pagal 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaitą – Faktūrą, Serija A Nr. 919 fakto, nei komercinio atstovavimo teisinių santykių egzistavimo fakto. Dubliko priede pateiktos sąsiuvinio nuotraukos nepatvirtina nei tokio įrodymo šaltinio, nei jo atsiradimo laiko, nei atsiradimo aplinkybių. Net jeigu sąsiuvinio įrašų autoriumi būtų ieškovas, tokio įrodymo įrodomoji galia bei patikimumas būtų tapatus ieškovo, kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiškinimams / pasisakymams apie vykstantį ginčą. vadovaujantis CK 2.154 str. 3 d. tik sudarius sutartį raštu galioja prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo, todėl ieškovas siekdamas gauti atlygį už tariamą tarpininkavimą už surastą klientą UAB „Veika“ – turėtų įrodyti, jog raštu susitarė dėl tarpininkavimo sutarties esminių sąlygų, įskaitant ir dėl sąlygos gauti atlyginimą už tarpininkavimą.
10. Nurodo, kad AVNT direktoriaus 2021-12-20 įsakymas Nr. V3-14 dėl poveikio priemonės A. K. skyrimo yra neviešas dokumentas. Tai, jog dokumente nurodyti poveikio priemonės skyrimo motyvai yra susiję su ieškovo ir atsakovo bendrai atliktais, tačiau tik atsakovo vardu įformintais auditais, patvirtina dokumento turinys: „<...> atliekant UAB „Limeta“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą ir AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2018 m. finansinių ataskaitų auditą<...>. Tai, jog ieškovas neviešą dokumentą pateikė į bylą rodo, kad ieškovas jį gavo iš paties A. K., kuris šį dokumentą pateikė ieškovui siekdamas parodyti jo kaip subtiekėjo atlikto darbo trūkumus. Ieškovo teiginys, jog 2022 m. sausio 10 d. PVM Sąskaita – Faktūra, Serija A Nr. 919 buvo išrašyta atsakovui už paslaugas ir tarpininkavimą – nepagrįstas įrodymais.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo UAB „Veika“ atsiliepime nurodo, kad 2018 03 14 UAB „Veika“ su atsakove UAB „Avantus“ sudarė sutartį Nr. 24 dėl bendrovės 2017 metų finansinės atskaitomybės audito. 2019 06 14 UAB „Veika“ su atsakove UAB „Avantus“ sudarė sutartį Nr. 39 dėl bendrovės 2018 metų finansinės atskaitomybės audito. 2021 03 23 UAB „Veika“ su atsakove UAB „Avantus“ sudarė sutartį Nr. 70 dėl bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės audito. Vykdant šias sutartis, ieškovė Z. R. konsultacinė įmonė buvo pristatyta UAB „Veika“ kaip atsakovės UAB „Avantus“ subrangovo įmonė. Renkant dokumentus auditui atlikti, UAB „Veika“ buvo siunčiamos įvairios formos, kurias reikėjo parengti, įforminti ir pasirašyti bendrovės vardu. Konsultacijas dėl dokumentų rengimo atliekant bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės auditą UAB „Veika“ teikdavo ir ieškovė ir atsakovė. UAB „Veika“ neturi informacijos apie ieškovės Z. R. konsultacinės įmonės ir atsakovės UAB „Avantus“ santykius ir tarpusavio atsiskaitymus, tačiau UAB „Veika“ patvirtina, kad neturi jokių pretenzijų dėl atlikto bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės audito nei ieškovei Z. R. konsultacinei įmonei nei atsakovei UAB „Avantus“.
12. Teigia, kad sudarant 2021 03 23 sutartį Nr. 70 dėl bendrovės 2020 metų finansinės atskaitomybės audito atlikimo, bei jos vykdymo metu, atsakovė UAB „Avantus“ neinformavo UAB „Veika“ apie tai, kad atliekant 2020 m. finansinės atskaitomybės auditą ieškovė Z. R. konsultacinė įmonė audite nedalyvaus. 2020 metų finansinės atskaitomybės auditas buvo apsunkintas Covid-19 pandemijos, nes dėl karantino UAB „Veika“ buvo paskelbtos prastovos ir darbuotojai faktiškai dirbo nuotoliu, bendravo el.paštu, telefonu. Pažymi, kad UAB „Veika“ vykdomasis direktorius D. P. veikė savo kompetencijos ribose. 2022 10 25 rašte išdėstyta juridinio asmens pozicija. Atsakovės atsiliepimo motyvas, kad rašto teiginiai neatitinka tikrovės yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nei norminiai aktai, nei 2021 03 23 sutartis Nr. 70 nereikalauja betarpiško bendrovės vadovo dalyvavimo atliekamo audito metu. Pateikiame teismui audito dokumentus kaip pvz., kuriuos pasirašė ne tik bendrovės vyr. buhalterė T. K., bet ir vykdomasis direktorius D. P.. 2022 10 25 raštas patvirtinimas „Dėl finansinių auditų atlikimo“ yra oficialus bendrovės raštas, pasirašytas įgalioto bendrovės atstovo. 2013 10 16 UAB „Veika“ įsakymu dėl įgaliojimų suteikimo Nr. 014/2013B bendrovės vadovas, vadovaudamasis UAB „Veika“ įstatų 7.10 p. paskyrė vykdomąjį direktorių D. P., direktoriui išvykus arba nesant darbo vietoje, taip pat visais kitais atvejais kai direktorius laikinai negali eiti pareigų, eiti direktoriaus pareigas su teise atlikti visus direktoriui priskirtus veiksmus (pasirašyti įsakymus, sutartis, kitus dokumentus, kt.). Nuo 2022 m. papildomai vykdomajam direktoriui D. P. įforminamas įgaliojimas atstovauti bendrovei visais veiklos klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė aplinkybes nurodytas procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
16. Teismo posėdžio metu liudytoja T. K. paaiškino, kad UAB „Veika“ bendrauja su Z. R. įmonės vadovu, jis informuoja kaip bus atliekamas auditas, kainos derinimas taip pat vyksta per Z. R. įmonę. Nurodo, kad atliekant auditą viskas vyko kaip įprastai ir atliekant ankstesnius auditus. Jei klausimas sudėtingas dirbama su tiesioginiu auditoriumi, skambina R. Atsimena, kad buvo klausimų. 2020 m. auditoriumi K. buvo, jis auditavo 2019 m ir 2020 m. R. taip pate teik4 konsultacijas dėl 2020 m. audito. Nurodo, kad tiesioginės sutarties su R. įmone neturėjo, visada buvo tokia praktika. Paaiškino, kad UAB „Veika“ pasirašė sutartį su UAB „Avantus“ tik po bendravimo su Z. Nurodė, kad audito metu R. buvo atvažiavęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
18. Byloje tarp ieškovo Z. R. konsultacinės įmonės ir atsakovo UAB „Avantus“ kilęs ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas byloje įrodinėja, kad teikė paslaugas UAB „Avantus“, t. y. atsakovės naudai atliko UAB „Veika“ finansinio audito patikrinimo ir kitas paslaugas, o konkrečiai 2020 m. finansinio audito patikrinimas, konsultacijos.
19. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už suteiktas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2005).
20. Šio ginčo atveju rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas sutartinių santykių egzistavimą įrodinėja 2022 m. sausio 22 d. PVM sąskaita – faktūrą, UAB „Veika“ atstovo atsakymu, kuriame nurodoma, kad ieškovas teikė šias paslaugas – dokumentų ir medžiagos rinkimas, ir tikrinimas auditui atlikti, audito plano aptarimas, audito rezultatų aptarimas, audito metu iškilusių klausimų sprendimas ir aptarimas, konsultacijos. Ieškovas teigia, kad audite dalyvavo kaip subrangovas, tarpininkavo derinant UAB „Veika“ finansinio audito sąlygas. Aiškina, kad tarp šalių pagal šalių susiklosčiusią praktiką tokios paslaugos buvo teikiamos ir anksčiau, ieškovui už paslaugas apmokamos sąskaitos.
21. Pagal ieškovo dėstomas aplinkybes matyti, kad įrodinėjamas ieškovo paslaugų teikimas atsakovui keliais aspektais – ieškovo pagalba/tarpininkavimas atsakovui pasirašant sutartis su klientais, ieškovo tiesioginis dalyvavimas atliekant 2020 m. UAB „Veika“ auditą (ieškovas teigia, kad atsakovui atliekant UAB „Veika“ finansinį auditą ieškovas teikė šias paslaugas – dokumentų ir medžiagos rinkimas, ir tikrinimas auditui atlikti, audito plano aptarimas, audito rezultatų aptarimas, audito metu iškilusių klausimų sprendimas ir aptarimas, konsultacijos).
22. Atsakovas su nurodytais teiginiais nesutinka, nurodo, kad ieškovas teikiant UAB „Veika“ finansinio audito paslaugas nedalyvavo, o kita ieškovo veikla kaip atsakovo atstovavimas neįrodyta nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu. Atsakovo teigimu, ieškovo paslaugų atsisakyta, nustačius, kad anksčiau teiktos ieškovo paslaugos turėjo esminių trūkumų.
23. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 ir kt.).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
26. Šalių ginčo ypatumas, kad kaip minėta aukščiau, tai, jog klasikinės formos paslaugų sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo. Pagal šalių atstovų paaiškinimus galima daryti išvadą, kad šiuo atveju abi teisinių santykių šalys nerodė iniciatyvos sudaryti klasikinės formos rašytinę sutartį, tačiau nei viena iš šalių neneigė aplinkybės, jog bendradarbiavimas tarp šalių vyko nuo 2018 m. tai, patvirtina, kartu su ieškiniu ieškovo į bylą pateiktą pirmoji 2018 m. birželio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 800, kurioje nurodoma paslauga „už konsultacijas“. Ieškovas pateikė ir vėliau išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2018 m., 2019 m., 2020 m. bei 2021 m., pagal kurias atsakovas su ieškovu atsiskaitydavo, šią aplinkybę patvirtina ieškovo į bylą pateikti sąskaitų išrašai, pagal kuriuos matosi UAB „Avantus“ ieškovui atlikti mokėjimai. Byloje taip pat pateiktas trečiojo asmens UAB „Veika“ atstovo vykdomojo direktoriaus D. P. 2022 m. spalio 25 d. raštas, kuriame nurodoma, kad Z. R. konsultacinė įmonė dalyvavo atliekant UAB „Veika“ finansinį auditą už 2020 m. ir ankstesnius metus. Šiam auditui buvo atlikti tokie darbai: dokumentų ir medžiagos rinkimas ir tikrinimas auditui atlikti; audito plano aptarimas; audito rezultatų aptarimas; audito metu išskilusių klausimų spendimas ir aptarimas; konsultacijos.
27. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas UAB „Avantus“ ginčo sąskaitą faktūrą buvo įtraukęs į PVM registrą. 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte atsakovas UAB „Avantus“ patvirtina, kad Z. R. konsultacinė įmonė buvo ilgalaikis bendradarbiavimo partneris, kuris ankstesniais metiniais periodais teikė UAB „Avantus“ paslaugas, tame tarpe ir susijusias su UAB „Veika“ finansinių ataskaitų audito atlikimu. Pagal atsakovo pateikus duomenis matyti, jog audito išvadą pasirašė atsakovo vadovas A. K., tačiau tai nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių dėl paslaugų teikimo, kuriuos 2022 m. rašte patvirtino ir paties atsakovo atstovas. Pažymėtina, kad atsakovui nusprendus nebendradarbiauti su ieškovu jis turėjo būti informuotas iki bendradarbiavimo su UAB „Veika“ dėl 2020 m. finansinio audito ir konsultacijų teikimo, taip pat tokia informacija turėjo būti pateikta ir klientui UAB „Veika“, kuris nurodė, kad dalį paslaugų gavo iš Z. R. įmonės. Pažymėtina, kad visa suma, kurią UAB „Veika“ apmokėjo atsakovui už finansinio audito darbus buvo ženkliai didesnė (t.y. 6776 Eur).
28. Teismas atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sutartinių santykių pradžia bei elgesiu po jo (sąskaitų už paslaugas apmokėjimas), tai, kad susitarimas tarp šalių buvo nepertraukiamai vykdomas, tai, kad paslaugų pobūdis visada buvo vienodas, t. y. jis nesikeitė ir atsakovo neapmokėta suma susidarė dėl tokio paties pobūdžio dėl kurio buvo žodinis susitarimas paslaugų tęstinio teikimo, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 815 Eur suma pagal neapmokėtą 2022 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija A Nr. 919.
29. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų.
30. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 1 815 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovo patirtos išlaidos sudaro 950 Eur sumą už advokato teisines paslaugas bei 43 Eur žyminis mokestis, viso 993 Eur sumą, tenkinus ieškinį nurodyta suma priteistina ieškovui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Z. R. konsultacinei įmonei, j. a. k. 123395333, iš atsakovo UAB „Avantus“, j. a. k. 304493077, 1 815 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 993 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.