Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminiame tyrime surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Edvino Navicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kaltinamasis), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas (2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. davė melagingus parodymus [apklausiamas kaip liudytojas] - 2024 m. rugsėjo 4 d., Vilniaus apygardos teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-272-1036/2024, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suprasdamas įspėjimą ir sutikdamas laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą apie bylai reikšmingas aplinkybes, parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku - 2023 m. gruodžio 8 d., 20.48 val., Savanorių pr., ties Vaduvos g., Vilniuje, jis [A. J.], o ne D. Ž., vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. lapkričio 8 d. įtariamuoju apklaustas Kaltinamasis parodė, kad <...> Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jis jam aiškiai suprantamas. <...>kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugsėjo 4 d., Vilniaus apygardos teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nurodytą pranešime apie įtarimą, buvo apklausiamas kaip liudytojas. Buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Suprato įspėjimą ir sutiko laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą apie bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdyje davė melagingus parodymus, nes jo to paprašė jo draugas D. Ž., kuris kažkada žiema (2023 m.) jam paskambino telefonu ir jo paklausė, ar gali būti, kad jis važiavo jo automobiliu BMW 2023 m. gruodžio 8 d. Kadangi jo atmintis gana prasta, jis neprisiminė, ar vairavo jo automobilį, kad automobilio nevairavo, prisiminė tik vėliau. Su D. Ž. buvo draugai, šis jam yra padėjęs gyvenime, jautėsi skolingas paslaugą, norėjo jam padėti. Nors tuo metu, kai D. jam paskambino ir paklausė, ar gali būti, kad automobilį vairavo jis, tiksliai neprisiminė, ar vairavo, tačiau į tai nesigilino ir atsakė jam, kad nežino, tačiau gali baudą rašyti ant jo. <...> Po telefoninio pokalbio su D., po kurio laiko jie dar kalbėjo, šis jo klausė, ar jam atsiuntė baudą, tačiau tada dar nebuvo gavęs jokios baudos. Po kurio laiko, prisijungęs prie VMI puslapio, pamatė dvi administracines baudas, nesigilino, už ką jos ir jas apmokėjo. Galvojo, kad viena iš baudų yra ta, apie kurią kalbėjo su D.. Po dar kažkurio laiko pamatė savo el. pašte, kad jam atsiųstas laiškas, kuriame rašoma, kad jo atžvilgiu administracinė teisena nutraukta. Kažkada 2024 m. vasarą D. gavo laišką, kad administracinė teisena vėl pradėta ant jo, jis apie tai jam pasakė. Po kurio laiko D. dar kartą jam skambino ir paklausė, ar jis galėtų duoti parodymus teisme, meluodamas, kad vairavo jis, nors tuo metu jis jau buvo prisiminęs, kad tai ne jis vairavo jo automobilį BMW. Bandė atsisakinėti ir nenorėjo duoti melagingų parodymų, tačiau D. jį įkalbinėjo, sakydamas, kad niekas čia per daug nesigilins, kad nuotraukoje nesimatys veido ir niekas nesužinos, kad vairavo jis. D. tai buvo svarbu, nes jis neseniai persilaikė vairavimo teises ir, jei jis gautų baudą, jam vėl atimtų vairavimo teises. Kelias dienas iš eilės jis jam nedavė teigiamo atsakymo, tačiau jis jam dažnai rašinėjo, bandė įtikinti, kad jis jam labai pagelbėtų, nes kitaip jis praras teises. Aiškino, kad nieko blogo neatsitiks. Kada konkrečiai D. jį skatino duoti melagingus parodymus, jis neprisimena, bet tai buvo 2024 m. vasaros metu, visi pokalbiai vyko telefonu, skambučių metu. Jokio atlygio D. jam už melagingų parodymų davimą nesiūlė ir jokio atlygio jis negavo. Tiesiog buvo draugai, jis jam yra pagelbėjęs įvairiose gyvenimo situacijose, todėl nenorėjo jo nuvilti ir jautėsi jam skolingas pagelbėti. Jis pasidavė jo spaudimui ir po dar kelių dienų sutiko su jo prašymu. Nuotolinio teismo posėdžio metu, nors buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau, D. prašomas, pamelavo, kad jo automobilį vairavo jis. Dėl to jis labai pergyvena ir gailisi. Tikrai supranta, kaip blogai pasielgė ir jau posėdžio metu meluodamas jautėsi negerai. Pilnai supranta savo veiksmų pasekmes ir visiškai pripažįsta kaltę (el. b. l. 96-99).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. lapkričio 18 d. papildomai įtariamuoju apklaustas Kaltinamasis parodė, kad <...> su D. Ž. po savo pirminės apklausos kalbėjo telefonu, jam pasakė, kad buvo apklausoje ir kad pasakė visą tiesą. <...>spaudimo iš D. jis nejautė, labiau pavadintų tai prašymu. D. jo nevertė dalyvauti teismo posėdyje, tik labai stipriai prašė dalyvauti ir duoti klaidingus parodymus. D. to prašė tiek skambučiais, tiek žinutėmis, taip pat balso žinutėmis, galimai per „Instagram“ programą. <...> spaudimo nejautė, žinojo, kad gali atsisakyti jo prašymo (el. b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Be Kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2024 m. rugsėjo 26 d. gauta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-1036/2024 (Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00997-2024-4) (reg. Nr. AP-23714/2023), kuria nutarta: <... 2) pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie A. J. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje. Toks nutarimas motyvuotas tuo, kad:

„11 p. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad vairavo penktos klasės „BMW“ automobilį iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, gruodžio mėnesį, vakare, Savanorių prospekte ir grįždamas į Vilnių viršijo greitį. Pažymėtina, kad konkrečiai ir tiksliai atsakyti, kokiu kuru varomas automobilis, negalėjo, taip pat nurodė, jog tuo metu važiavo labai daug žmonių, vėliau paaiškino, kad tą dieną važiavo su keleiviu vyriškiu. Paties D. Ž. ir liudytojo A. J. nurodytos aplinkybės iš tikrųjų leistų daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas nevairavo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vis tik apelianto bei paminėto liudytojo parodymus paneigia objektyvūs administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad minimą transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytu metu vairavo būtent D. Ž.. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojas A. J. akivaizdžiai susijęs su apeliantu, todėl dėl subjektyvių priežasčių gali duoti apeliantui palankius parodymus bei apkalbėti pats save.

12 p. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų, padarytų greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, matyti, kad joje yra užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo (b. l. 57, 58). Nors apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama greičio matuokliu padarytai nuotraukai, jos kokybei, ją vertinant kritiškai ir iš esmės menkinant įrodomąją galią, tvirtinant, jog nuotrauka yra neinformatyvi ir iš jos negalima spręsti, kad joje užfiksuotas asmuo yra D. Ž., tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Dar kartą išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktą greičio matuokliu užfiksuotą skaitmeninę įvykio fotonuotrauką, konstatuojama, jog, priešingai, nei bandoma įrodyti apeliaciniame skunde, jos kokybė nėra tokia prasta, kad nebūtų galima, vadovaujantis nuotraukoje užfiksuoto automobilį vairavusio asmens bei D. Ž. bei A. J. veido bruožų lyginamąja analize, vertinant vizualiai, iš padidintų, išryškintų nuotraukų, objektyviai konstatuoti, jog aptariamo nusižengimo metu automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent apeliantas.

13 p. Lyginant skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su D. Ž. bei A. J. byloje esančiomis nuotraukomis, gautomis iš valstybinių registrų (b. l. 55, 56, 57, 58), matyti, kad greičio matuoklio nuotraukoje yra užfiksuotas būtent D. Ž., o ne A. J.. Tiek apylinkės teismas sprendė, tiek ir apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vizualiai palyginus apelianto nuotrauką ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka ir D. Ž., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veido bruožus. Tokia išvada daroma pagal veido bruožų visumą, o būtent pagal nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožus – ryškią plačią (apvalią) veido formą, smakrą, nosies ir akių formą bei dydį, galvos plaukų liniją, kurie yra analogiški apelianto veido bruožams ir akivaizdžiai skiriasi nuo liudytojo. Sugretinus D. Ž. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas bei lyginant jas su A. J. nuotrauka, aukštesnės instancijos teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra apeliantas. Be to, apygardos teismas palygino skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuotoliniame teismo posėdyje dalyvavusių asmenų, t. y. apelianto ir liudytojo veido bruožus su asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu nuotraukoje, išvaizda, ir abejonių, kad D. Ž. yra vienas ir tas pats asmuo, užfiksuotas ir greičio matuoklio nuotraukoje, nekilo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog konstatavus, kad nuotraukoje užfiksuoto vairuotojo atvaizdas atitinka apelianto veido bruožus, apylinkės teismas neturėjo pareigos rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo nusižengimo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybei iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos nustatyti.

14 p. Kartu apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, atkreipia dėmesį ir į tai, jog D. Ž. pozicija dėl automobilio vairuotojo administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo nuosekli. Nors skunde teigiama priešingai, nurodant, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog iš pradžių apeliantas prisipažino vairavęs automobilį, tačiau kaip matyti iš jau šio procesinio sprendimo 10 punkte aptartų aplinkybių, D. Ž. tiesiogiai paprašius nurodyti, kas nusižengimo padarymo dieną vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę (o ne kam priklausė automobilis), identifikavo, t. y. nurodė pats save, pateikdamas visus savo, be kita ko, ir vairuotojo pažymėjimo duomenis (b. l. 23-51). Ir tik pradėjus tikslinti aplinkybes, jog galimai buvo padarytas ne tik administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje, o ir tai, kad apeliantas vairavo, nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, D. Ž. nepavykus įrodyti, kad teisę vairuoti jis turi, kadangi išsilaikė egzaminą, pastarasis savo poziciją pakeitė. Todėl, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, D. Ž. paaiškinimus apygardos laiko tik jo gynybine pozicija, siekiant išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

16 p. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, liudytojas A. J., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suprasdamas įspėjimą ir sutikdamas laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą apie bylai reikšmingas aplinkybes (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas), galimai davė melagingus parodymus. 2024 m. rugsėjo 4 d. apygardos teismo posėdžio metu liudytojas A. J. nurodė šio procesinio sprendimo 8.1 papunktyje ir 11 punkte aptartas aplinkybes, t. y. nurodė ir patvirtino, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu jis, o ne D. Ž. vairavo transporto priemonę. Vis tik, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad liudytojas galimai davė melagingus parodymus. A. J. parodymai paneigti nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais įrodymais, nurodytais šio procesinio sprendimo 12-13 punktuose“ (el. b. b. l. 1-17).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2024 m. lapkričio 18 d. užfiksuota, kad Kaltinamasis savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 13 (el. b. l. 114-118), kuris buvo apžiūrėtas 2024 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Nustatyta, kad <...> Atrakinus telefono ekraną matomos įdiegtos tyrimui galimai reikšmingos komunikacijos programėlės „Instagram“, „Messenger“. <...>Apžiūrint „Messenger“ programos turinį matomi susirašinėjimai su D. Ž.<> (el. b. l. 124-131).

Kitų objektų apžiūros protokole 2024 m. gruodžio 9 d. nurodoma, kad papildomai apžiūrimas tarnybiniame telefone „SAMSUNG“ išsaugotas mobiliojo ryšio telefono IPHONE 13, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė Kaltinamasis, turinys. Nuotraukos ir vaizdo įrašai užfiksuoti tarnybiniame telefone 2024 m. lapkričio 18 d. Visos apžiūrimos nuotraukos ir vaizdo/garso įrašai yra „Messenger“ platformoje, susirašinėjimuose tarp D. Ž. ir A. J.. <...> Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip D. Ž. parašė A. J. „Bauda susimokek“. A. J. atsako: „Ple jo aciu kad priminei. Varau eu isimesiu“ (past. nuotraukoje matosi susirašinėjimo data – 2024-03-06). <...>

Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip A. J. rašo D. Ž.: „Pabaiga geriausia. Baudziakas. Ple ple. Nespejau iki Amerikos nulektiXD. Tai jau cia kaip ir viskas man aisku perskaicius. Nieko jau nebepadarysim. Sorry as ten keikiausi ant taves ir nervavausi kai buvai dinges. Biski soke buvau. Dabar jau susitaikymo periode. Idomu ple po kiek metu sitie baudziakai pasinaikina jei pasinaikina ir ant kiek ch<...>ai ziurisi sitas straipsnis. Reiks gal paciam pasiziureti advokato ir nueiti pasikalbeti. Bet zodziu norejau pasakyti sorry, Kad overreactinau. Buvai draugas ir liksi, del sito tikiuosi nesusipyksim ir rasim kazkoki bendra sutarima. Svarbu nervu nedeginti nes cia didziausias turtas. Taika“ (susirašinėjimas 2024-09-26).

Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip A. J. rašo D. Ž.: „Nu man pikta tik kad neprisiskam inau ir ant saves kad apsijamiau. Niekas neverte. Nu bet neziurim atgal yra kaip yra. Dbr manau teiktu tikrai labai gero advokato ir viska sudeliutu ti kamai jei pas juos ten tik galimai“.

Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip A. J. rašo D. Ž.: „Tu neuzpyk kad as toks nervuotas bet uzsiparinau kai neatrasai pora h“. D. Ž. atrašo: „As tave suprantu, tu nepyk ant manes. Man cia paciam ir liudna ir pikta, nuo pacio ryto, nei valgyt noriu, nei nx nieko, nusisaut b<...>t, as jauciau koks tu piktas ir nervuotas busi. Apskritai k<...>va kazkokia nesamone nuo 3.5 Eur nesumokejau regitrai, tada tie 15 Eur ir dabar cia k<...>va vapsie kosmose, bet ju tas argumentas, kad GALIMAI melagingi parodymai, tai jie nera tuo uztikrinti bbz... Kur ciuvas merga isprievartauja ir sudauzo, gauna skairyk nieko, o cia k<...>a iki kaklo sude paskui buni“.

Nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra iš A. J. mobiliojo ryšio telefono SMS žinučių sąrašo, matoma, kad 2024-09-03 į A. J. telefoną gauta SMS žinutė iš „Swedbank“ banko, kurioje nurodyta, kad Mokėtojas D. Ž. pervedė 100 EUR į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad balso žinutė siųsta A. J. į D. Ž. „Messenger“ pokalbio langą. A. J. balso žinutė: „B<...>, tai tu lopas, k<...>va, kitą kartą nesakyk tokių naujienų, jei žinai kad dingsi pusei dienos. K<...>va, kaip p<...>čiau tau žuvį, N<...>ui, už šituos bajerius. Tai, n<...>ui, tu, asile, man pasakai ir dingsti. P<...>e, seni, aš piktas ant tavęs. K<...>va, kartais atrodai tikrai mąstantis, nu, bet asilų asilas esi, seni. B<...>į dėjau, kur tu esi, ar gali, k<...>a, pasukt, tu, kur tu gali būt dvi valandas, pas advokatą? B<...>t, tu myžnius, k<...>va, eik tu n<...>ui, p<...>iu aš tau žuvį žinok už šituos B<...>t bajerius.“ Toliau matoma, kad D. Ž. balso žinute atsako A. J. (girdimas foninis triukšmas, todėl ne visi žodžiai yra suprantami): „Sakė ką tik jisai, sakė po teismo posėdžio... (nėra girdima, ką asmuo sako). Dirba su kitom bylom, tai sakė dar neskaitė, tai realiai gal žinai, kokį kitą advokatą, pas kurį galėčiau nuvaryt čia vietoj, nežinau. Nes sakau, tai gal gali sakau permest tipo akim ir panašiai, tipo, kas ten kaip ten, jisai sako, B<...>t, tai tipo čia d<...>ja turiu darbų ir sako tipo vos ne kitai savaitei. Tai, B<...>, aš jo ten gražiai prašiau, bet nežinau ar jis čia šiandien ar rytoj pažiūrės (girdima, kad toliau kalbama apie advokatą, tačiau girdimi tik pavieniai žodžiai).“ A. J. atsako balso žinute: „B<...>t, nežinau visai žinok. B<...>t, jei atvirai, tai man net gėda būtų kokiam pažįstamui sakyt, kad čia aš įsiv... Eina N<...>ui, jei atvirai, baisi gėda, kad aš apsiėmiau, b<...>t, kaip asilų asilas. Nu, į temą tai nežinau bet pagooglinčiau gal kažką, kad geriausio ieškot. Bet žinai (duomenys neskelbtini) papasakosiu šitą istoriją, gali iki mentų daeit, n<...>ui, va tas va už<...>a. Kokios baudos tai aš pats mačiau. Ten dažniausiai viešuosius darbus duoda už tokias melagystes, tai b<...>į dėjau N<...>ui. Bet lieka baudžiakas. Čia jau kaip ir aišku realiai seniukai, čia jau ruoškis, b<...>t, blogiausiam.“ D. Ž. balso žinute atsako: „Tai dabar kaip ir baudom turi realiai tris savaites sumokėt, tai bet čia ir teismai duoda tris savaites tuos skundus pateikt. Tai gal palaukt tos kitos savaitės ir vis tiek perskaitys, gal šiandien persiųs, gal rytoj perskaitys. Kitą savaitę jau tikrai sakė pažiūrės, nu, tai, tik nepasakė konkrečiai kurią dieną. Tipo nenoriu šiandien irgi p<...>s šimtais skambučiais, nes, tipo, nu, tipo. Nežinau. Iš ryto paskambinau, dabar vėl po pietų paskambinau. Karočia, nežinau. Kaip tu sakai, jo, kad iki kitų nedaeitų žmonių. O viešieji darbai, nu, tai aš atidirbsiu, turiu čia (duomenys neskelbtini) kur galima būtų, jeigu taip, bet tai jo. Dėl baudžiako čia yra ch<...>sia. Eina n<...>ui, kaip būtų gerai buvę, nu, karočia, net nenoriu aš čia irgi nieko sakyt, n<...>ui. Grūzas ir dėl savęs ir dėl tavęs, dėl viso šito, k<...>va, šūdo, n<...>ui. (past. vaizdo įraše matosi susirašinėjimo data – 2024-09-26)

Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad balso žinutė siųsta A. J. į D. Ž. „Messenger“ pokalbio langą. A. J. balso žinutė: „Reik neskubėt, visiem parašinėk, gal kas turėję, nu, reikia pagalvot, kur čia normalaus advokato, kad per kitą savaitę susikontaktuotų. Man, B<...>t, pačiam, seni, gėda žinok klausinėt savo pažįstamų ir sakyti įsivėliau į situaciją, B<...>, p<...>da, kaip kaušas k<...>va. Tai dar jei gali pasižiūrėk iš savo pusės, aš tai pažėsiu pas mano tėvą šiaip yra labai geras, bet, b<...>t, kaip nenoriu, tėvui irgi būtų gėda, n<...>ui. Nu, kokia čia gėda, čia žinai, daug kas apsiiminėja tas baudas, seniau tai tikrai ir mano mama apsiimdavo baudas, ten vienodai atrodydavom nuotraukose. Nu, karočia, pamąstom, reikia gero advokato, manau, čia gal išvartytų. Turi būti ant nuotraukų ekspertizė ant kiek atitinka, ar jie gal AI dabar naudoja, kai seniau tik žmogus pažėdavo. Galimai čia tas jau (nesuprantama ką sako). Galimai su geru advokatu nebūtų n<...>ui jau, žinai, tada neveikia jų tas galimai. Nu tai bus kažkaip aiškiau. Dar šiandien tai jau žinot geriau bus nei, b<...>t, ta nežinia, n<...>ui, žudanti“.

Garso įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad balso žinutė siųsta A. J. į D. Ž. „Messenger“ pokalbio langą. A. J. balso žinutė: „B<...>t, tai jei bus baudžiakas, tai, seni, nu, pyk nepykęs, ilgai tau bus grūzas, nu, kainuos. Nežinau, tai laukiam, b<...>t, ką, aš nežinau ką tau, D., patart, nu, aš vietoj tavęs p<...>iau pas kitą advokatą, o man dabar sėdėt, kai reikia vaiką varyt pasiimt, tikrai aš neieškosiu tau advokato, čia, b<...>t, visiškai tavo reikalas, seni. Žiūrėčiau geriausio advokato, b<...>t, ir nežinau, gal kas čia jau su teismais problemų daugiau turėjęs, pas tą žmogų reikia klaust advokato ir geriau kad bandytum dar nuvaryt ir pasišnekėtum. Sakytum draugeliui pridariau problemų ir viskas. Aš tai išprotėsiu, žinok, per savaitgalį, seni, eik n<...>ui. Man reikia žinot ar baudžiakas ar ne. Aš nežinau ar tu normaliai supratai kas yra baudžiakas, b<...>t, čia visam gyvenimui. Gyvenime negalėsiu nieko į teismą paduot, turėdamas melagin... tokią bylą. Čia ne taip, kad seni kažką. Jau geriau pavogt kažką nei būt tais prisimelavus. Nežinau, seni. Man reikia kuo greičiau išsiaiškint, koks čia eina straipsnis, kiek baudžia, n<...>ui, kaip kas ir, p<...>e, čia laukt kitos savaitės, tai b<...>į dėjau. Dabar man varyt pas advokatus, k<...>va, aš turiu važiuot (pasako vardą) parsivežt, nu, seni, n<...>ui. Su vaiku turiu dieną leist šiandien. Tai laukt tai bad, pabandyk bent dar kur nors nuvaryt. Tau tai viskas aišku, tu gali sėdėt ir laukt, b<...>t. Galim laukt, n<...>ui, kiekviena diena kainuos, senukai, šitos nežinios. Galim sėdėt nors ir mėnesį, b<...>t, ir nervuotis. Gal tu irgi nori pasinervuot, aš tau maždaug stafkes galiu primest, jei baudžiakai kainuot dvidešimt K prasideda, senukai, tai gal ir tau norėsis greičiau nulėkt ir išsiaiškint, kiek tau viskas kainuos, b<...>t, nes nežinau, galim sėdėt ir laukt ir nesukt galvos. Man tai yra nervai seni, man jie nesugrįžta, mane už<...>o šitos gyvenimo problemos b<...>t, po to sėdžiu ir nervuojuosi. Nei pinigais, nei, nu, niekuo tokie dalykai nei pasidengia, nei atsiperka, tai būtų z<...>ys kuo greičiau, mažiau nervų kainuos. Žėk seni, seniau būdavo Google, kur gali paskambint gal kokiai (duomenys neskelbtini), pasižėtum gal, žinai kur, pasuki video calls'u (skambučiu), papasakosi situaciją, gal taip, b<...>t, gal važiuot tenai į vietą, nežinau, va, tokį pabandyk pasižėt. Nes iš kitos pusės tai jie, jo, aš suprantu, jie ten užsirašę tas valandas būna ir ten pažėt jiem tai vis tiek gilintis reikia, ten laiko užtrunka, gal ir nespėsim šiandien tai bent rytoj dar iki to savaitgalio kažko atsi... Gal šitoj byloj gal neina čia baudžiakas ar eina, p<...>e, kaip seni, nu čia jau max daug keičia čia, eiktu n<...>ui kiek daug keičia, aš nežinau net kaip tau pasakyt. Jei ne baudžiakas, iškart ramiau, b<...>t, bet ta nežinia yra dar ch<...>iau nei žinot atsakymą, nes gali būt arba taip, arba taip. O jau kai žinai, tai belieka susitaikyt žinai. Dėl to aš čia taip spyriaus šiandien nuo to ryto, n<...>ui, ir googlinau ir, b<...>t, ir nelabai suprantu, visur eina baudžiakas, ten būna išimčių, bet neatrodo, kad atitiktų šitą variantą kažkuri iš išimčių.“ (past. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matosi, kad 2024-09-26 tai susirašinėjimo tęsinys) (el. b. l. 132-136).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-272-1036/2024 medžiagą be garso įrašų. Prie medžiagos dokumentų pridėti visi bylos įrodymai, kuriais buvo grindžiama D. Ž. kaltė ir A. J. melagingi parodymai, įskaitant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties 13 punkte minimos skaitmeninės greičio matuokliu padarytos nuotraukos su D. Ž. bei A. J. byloje esančiomis nuotraukomis, gautomis iš valstybinių registrų, palyginimą, iš kurio matosi, kad greičio matuoklio nuotraukoje yra užfiksuotas būtent D. Ž., o ne melagingus parodymus davęs A. J..

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė 2024 m. rugsėjo 4 d. posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-1036/2024 protokolą ir šio posėdžio garso įrašą, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas A. J. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, o A. J. įspėjimą suprato, tačiau davė melagingus parodymus, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu (2023 m. gruodžio 8 d., 20.48 val., Savanorių pr., ties Vaduvos g., Vilniuje) jis (A. J.), o ne D. Ž. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu davė melagingus parodymus.

Šiame baudžiamajame įsakyme nurodyti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 235 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme.

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai paprastai trukdo atlikti tyrimą ir nustatyti tiesą byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokių nors padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015, 2K-121-222/2019, 2K-159-628/2022).

Be to, svarbu nustatyti, kad darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2017).

Pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-272-1036/2024 medžiagos duomenis buvo neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. D. Ž. priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jis pats, o ne A. J.. Minėta išvada konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, teismui išanalizavus byloje surinktus duomenis, tarp jų ir skaitmeninę greičio matuokliu darytą nuotrauką ir sugretinus ją su D. Ž. ir A. J. nuotraukomis, gautomis iš valstybinių registrų.

Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. nagrinėjant kaltinime nurodytą administracinio nusižengimo bylą melagingus parodymus davė paprašytas ilgamečio draugo D. Ž.. Posėdžio metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigą duoti teisingus parodymus suprato, tačiau savo valia melavo, kad jis vairavo automobilį bylai aktualiu laikotarpiu (2023 m. gruodžio 8 d.), nors teisminio proceso metu jau žinojo, kad 2023 m. gruodžio 8 d. mašiną vairavo ne jis. Tuo metu jis jau buvo gavęs pranešimą, kad administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta (buvo davęs leidimą D. Ž. baudas už KET pažeidimus perrašyti jo vardu), ir pradėta D. Ž. atžvilgiu. Norėdamas padėti D. Ž., kuris dėl KET pažeidimo bijojo vėl prarasti neseniai atgautą teisę vairuoti transporto priemones, po ilgo įkalbinėjimo sutiko duoti parodymus teisme, kad 2023 m. gruodžio 8 d. 20.48 val. D. Ž. priklausančią transporto priemonę vairavo jis. Iš A. J. parodymų matyti, kad jo buvo prašoma pameluoti, kad vairavo A. J., motyvuojant, kad KET pažeidimo nuotrauka neaiški ir vairuotojas sunkiai identifikuojamas, todėl grėsmės jam nėra. Po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties priėmimo vykusių A. J. ir D. Ž. pokalbių, išlikusių A. J. telefone, turinys taip pat patvirtina melagingų parodymų davimo faktą. Šiuose pokalbiuose A. J. pyksta ant savęs, kad „apsiėmė“, kad jam dabar baisi gėda, bijo pasakyti tėvams, kad jam reikalingas geras advokatas, nes nenori padaryti gėdos tėvui. Kalba, kad anksčiau daug kas vieni už kitus prisiimdavo baudas ir nieko tokio nebūdavo. Kad jau geriau būtų apsivogęs nei taip prisimelavęs. Šie pokalbiai patvirtina, kad A. J. melagingus parodymus davė sąmoningai, o ne sąžiningai klysdamas, kad minėtą mašiną iš tiesų galėjo vairuoti jis.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad Kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 4 d., Vilniaus apygardos teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-272-1036/2024, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suprasdamas įspėjimą ir sutikdamas laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą apie bylai reikšmingas aplinkybes, parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku [2023 m. gruodžio 8 d., 20.48 val., Savanorių pr., ties Vaduvos g., Vilniuje] jis [A. J.], o ne D. Ž. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors tuo metu jau žinojo, kad bylai aktualiu laiku minėtos transporto priemonės tikrai nevairavo.

Kaltinamasis suvokė savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, buvo tinkamai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suvokė tikrąsias įvykio aplinkybes ir jas teisingai suprato, tačiau davė tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo taip veikti, todėl yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Kaltinamasis veiksmai, atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. Veika kvalifikuota teisingai.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu (el. b. l. 225-228).

Dėl bausmės skyrimo.

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą, rūšį, nusikalstamos veikos baigtumą – Kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno, darbingo amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 54-56), neteistas, nes teistumas išnykęs (el. b. l. 52-53), išsituokęs, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybių ligų centruose nėra. Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, administracine tvarka baustas devynis kartus (2023-2024 m.) – daugiausiai – už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą – už metinės pajamų deklaracijos nepateikimą, visos paskirtos bausdos sumokėtos (el. b. l. 57-65).

Dėl nustatyto, konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti Kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Įvertinus kitas pirmiau byloje nustatytas ir aptartas reikšmingas aplinkybes, parenkamas artimas minimaliam šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), dydis ir A. J. skirtina – 51 MGL (2 550 Eur) bauda.

Tokia bausmės rūšys ir dydys proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, atitinka Kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei teisingumo ir proporcingumo principams ir bus pakankami BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir Kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – 34 MGL (1 700 EUR) dydžio bauda.

Dėl kardomosios priemonės.

Kaltinamajam šiame baudžiamajame procese taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip nebereikalinga naikintina paskelbus šį teismo baudžiamąjį įsakymą (el. b. l. 66-73).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą – 34 MGL (1700 EUR) dydžio baudą.

A. J. šiame baudžiamajame procese taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis/ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.