Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Ž. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir D. Ž. atstovo advokato padėjėjo A. Z. skundo netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. Ž. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį galutine 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 9 (devyniems) mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 8 d. 20.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą leistiną 50 km/val. greitį 23 km/val., t. y. važiavo 73 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti. Tokiais savo veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14, 127 punktus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir D. Ž. atstovo advokato padėjėjo A. Z. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo proceso pradžios pripažino vairavęs transporto priemonę, tačiau savo poziciją pakeitė tik tuomet, kai suprato, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis jo teisė vairuoti transporto priemones nėra sugrąžinta, todėl D. Ž. paskesnius parodymus apie tai, kad jam priklausantį automobilį vairavo jo draugas A. J. laikė jo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje surinkta duomenų visuma. O būtent, Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog Institucijos pareigūnai atliko D. Ž. ir jo nurodyto draugo A. J. nuotraukų, esančių valstybiniuose registruose, palyginimą su nagrinėjamo įvykio metu užfiksuotu asmeniu, vairavusiu automobilį. Institucija nurodė, kad palyginus nuotraukas buvo nustatyta, jog sutampa administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir automobilį vairavusio asmens bruožai, priešingai negu su nurodyto A. J. veido bruožais. Apylinkės teismas nenustatė pagrindo netikėti nurodytomis policijos pareigūnų išvadomis, todėl jomis ir vadovavosi. Be to, duomenys apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sveikatos būklę įrodo tik tai, kad pastarasis buvo patyręs tam tikrą traumą, tačiau administracinių nusižengimų įvykdymo metu jau buvo daugiau nei savaitę darbingas, todėl aptarta trauma nepaneigia jo galimybės 2023 m. gruodžio 8 d. vairuoti transporto priemonę ir įvykdyti jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. D. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą, kadangi nenustatytas vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. objektyviosios nusižengimo sudėties požymis – transporto priemonės vairavimo faktas. Procesiniuose sprendimuose padarytos išvados, priimtos vadovaujantis tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis „BMW 5ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. Ž., asmeninės nuosavybės teise. D. Ž. minimą automobilį 2023 m. gruodžio 8 d. paskolino A. J., kuris 2023 m. gruodžio 9 d. automobilį apeliantui sugrąžino. Pats D. Ž. 2023 m. gruodžio 8 d. su jam priklausančiu automobiliu nevažinėjo ir jo niekas tuo konkrečiu automobiliu nevežiojo. Nurodoma, kad analizuojamo įvykio metu, būtent 2023 m. gruodžio 8 d. 20 val. 48 min., D. Ž. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), gydėsi neseniai patirtą traumą.

1.2. Dėstoma tai, jog Institucija 2023 m. gruodžio 16 d. atsiuntė D. Ž. elektroninį laišką su prašymu nurodyti duomenis kas 2023 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo jam asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį. Apeliantas, nesigilindamas į elektroninio laiško turinį, Institucijai parašė, kad jis pats vairavo automobilį, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Tuomet Institucija 2023 m. gruodžio 20 d. D. Ž. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą. D. Ž. iš Institucijos gavęs protokolą dėl administracinių nusižengimų padarymo, nusprendė Instituciją informuoti, kas (koks asmuo) 2023 m. gruodžio 8 d. 20 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, ir nurodė A. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Apelianto žiniomis Institucija 2024 m. sausio 16 d. A. J. buvo surašiusi administracinį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija 2024 m. kovo 27 d. D. Ž., atžvilgiu (dėl to paties administracinio nusižengimo) surašė antrą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą.

1.3. Kartu cituojant teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, aktualų visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, įrodymų vertinimui, teigiama, jog apeliantas tiek Institucijai, tiek apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, t. y. A. J.. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog iš pradžių D. Ž. prisipažino vairavęs automobilį. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog apeliantas Institucijai tai yra nurodęs, t. y. prisipažinęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens net ir neklausė, kas (koks asmuo) užfiksuoto administracinio nusižengimo momentu vairavo automobilį. Institucija D. Ž. elektroniniu laišku klausė tik bendrai kas 2023 m. gruodžio 8 d. valdė (vairavo) automobilį, o apeliantas nesuprasdamas, kad yra padarytas (užfiksuotas) administracinis nusižengimas valdant jo automobilį, paprasčiausiai nurodė aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės. Apeliantui supratus, kad Institucija nori išsiaiškinti kas (koks asmuo) 2023 m. gruodžio 8 d. 20 val. 48 min. valdė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ir padarė teisės pažeidimą, jis Institucijai to asmens duomenis ir pateikė. Be kita ko pabrėžiama, kad pats A. J. šioje administracinio nusižengimo byloje apklaustas nebuvo, ką patvirtino ir Institucijos atstovas apylinkės teismo posėdžio metu, Institucija su juo iš viso nebendravo.

1.4. Ginčijant Skundžiamos nutarties išvadą apie stacionaraus greičio matuokliu užfiksuotą vaizdą, pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad konkretūs Institucijos pareigūnai, kurie neva analizavo vaizdo įrašą ir lygino su nuotraukomis, turi tam tikrų specialiųjų žinių, t. y. geba identifikuoti asmenis pagal vaizdo įrašus ar nuotraukas. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, ką apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino Institucijos atstovas), kad jokios ekspertizės ar specialisto išvados, siekiant asmenis identifikuoti pagal vaizdo įrašus ar nuotraukas, šioje administracinio nusižengimo byloje atliktos nebuvo ir, kad pareigūnai, kurie analizavo vaizdo įrašą ir nuotraukas neturi specialių leidimų, kaip ekspertai ar specialistai, identifikuoti asmenis pagal vaizdo įrašus ar nuotraukas. Visa tai rodo, kad Institucijos pareigūnai yra pareiškę tik savo subjektyvią nuomonę (manymą) žodžiu. Iš Institucijos pateiktų duomenų – stacionaraus greičio matuoklio užfiksuoto vaizdo ir D. Ž. bei A. J. nuotraukų, be specialiųjų žinių ir specialios įrangos bei metodų, objektyviai neįmanoma nustatyti kas (koks) asmuo yra užfiksuotas sėdintis prie automobilio vairo. Visa tai rodo, kad iš vaizdo įrašo identifikuoti asmenį yra reikalingos specialiosios žinios. Byloje nėra jokių analitinių duomenų, susijusių su asmenų identifikavimu iš vaizdo medžiagos ar nuotraukų, bei kad stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotą žmogaus (vairuotojo) atvaizdą būtų tyrę specialistai (ekspertai), turintys specialiųjų žinių ir įgūdžių, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie neginčytinai identifikuotų automobilį vairavusį asmenį.

1.5. Be to, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti nustatyta tvarka.

2. Institucijos atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą.

2.1. Nurodoma, kad D. Ž. administracinio nusižengimo byloje svariu ir patikimu įrodymu yra nusižengimo dieną pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuota nuotrauka, iš kurios akivaizdu, kad už vairo sėdintis ir minimą transporto priemonę „BMW 5ER REIHE“ vairuojantis asmuo yra būtent pats D. Ž., kadangi jo veido bruožai visiškai sutampa, atlikus jo veido atvaizdo palyginimą su nuotraukoje užfiksuoto asmens veido atvaizdu ir priešingai, niekaip nesutampa su nurodyto A. J. veido bruožais. Institucijos įgaliotas pareigūnas atliko pažeidimų fiksavimo sistemos „T“ nusižengimo nustatymo dieną užfiksuotų nuotraukų analizę. Atlikus analizę akivaizdu, kad administracinį nusižengimą padarė pats D. Ž.. Pažeidimo fiksavimo sistemos nuotraukose akivaizdžiai matosi, kad vairuoja vyras, kurio veido bruožai identiški D. Ž. Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančioje nuotraukoje. D. Ž. ir asmens užfiksuoto vairuojant įvykio dieną transporto priemonę „BMW 5ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veido bruožai identiškai sutampa, t. y. ausų forma, skruostų forma, antakių linija, akys, nosies forma, bei pailgas smakras. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodoma aplinkybė, kad nusižengimo metu transporto priemonę vairavo A. J., laikytina gynybinė pozicija siekiant klaidinti teismą ir siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

2.2. Atsiliepime nurodoma, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 16 d. 12.48 val., D. Ž. elektroninio pašto adresu, kurį asmuo pats nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, buvo išsiųstas pranešimas su tekstu: „Laba diena, prašome pateiki duomenis apie vairavusį asmenį, kuris 2023 m. gruodžio 8 d., (duomenys neskelbtini), valdė Jums priklausančią transporto priemonę BMW valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 16 d. 17.57 val., iš D. Ž. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adreso gautas atsakymas: „D. Ž. (duomenys neskelbtini)“. 2023 m. gruodžio 18 d. 14.22 val., D. Ž. išsiunčiamas pranešimas: „Laba diena, prašome pateikti vairuotojo pažymėjimo duomenis.“ ir 2023 m. gruodžio 21 d., 11.14 val. gautas atsakymas; „Labadiena, parašykite savo numeri, kadangi turiu klausimu del sios baudos. Kadangi teises esu išlaikęs 2023-11-22. Mano senos teises galioja iki 2029-04-25“ (tekstas netaisytas). Po ko tą pačią dieną 2023 m. gruodžio 21 d. 11.26 val. gaunamas papildomas elektroninis laiškas su tekstu: „D. Ž. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimo nr. (duomenys neskelbtini) Tel nr. (duomenys neskelbtini) Pridedu regitros egzaminą“ (tekstas netaisytas). į gautą elektroninį laišką 2023 m. gruodžio 22 d. 13.23 val. D. Ž. buvo išsiųstas atsakymas: „Laba diena, informuojame, kad Jums teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta nuo 2022-08-03 iki 2023-08-02. Pagal 2023-12-22 VĮ "Regitros" suteiktą informaciją, teisė vairuoti TP nesugrąžinta. Geros dienos“ į kurį jis 2023 m. gruodžio 22 d., 22.09 val. atsiuntė atsakymą: „Prisegta foto išlaikyto egzamino. Teises galioja iki 2029 metu.“ (tekstas netaisytas). Institucijos atstovo vertinimu iš pateiktos elektroninių laiškų susirašinėjimo chronologijos akivaizdu, kad D. Ž. tiek prieš surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, tiek jau jam jį gavus, siekė įtikinti Institucijos įgaliotą pareigūną, kad jis teisę vairuoti turi ir nėra jos praradęs. D. Ž., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės 2024 m. sausio 16 d., 18.46 val., per Elektroninių paslaugų portalą pateikė pranešimą, su tekstu: „2023 m. gruodžio mėn. 8 d. 20 val. 48 min. Man priklausanti automobili vairavo A. J. (duomenys neskelbtini) Kadangi pats buvau neseniai patyręs trauma, kritau aukstielnykas, is antro aukšto, i pirma ant betoniniu grindų, luzo ranka, luzo kaukuole, išbėgo kraujas i smegenis, buvo patirtas stiprus galvos sutrenkimas. Is pat pradžių nesupratau, kas čia is manes ko nori, pateikiau klaidinga informacija. Geros dienos.“ (tekstas netaisytas), bei pateikė duomenis, kad transporto priemonę „BMW 5ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini).

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Dėl apeliacinis skundo nagrinėjamo žodinio proceso tvarka

4. Iš apeliacinio skundo turinio, kaip ir iš skundo pirmosios instancijos teismui, matyti, kad D. Ž. iš esmės nesutinka su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais, o būtent teigia, jog administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o A. J.. Nors pats apeliantas savo iniciatyva ir teise, numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pareikšti prašymą apklausti minimą asmenį A. J., nepasinaudojo, sutiktina, kad šią aplinkybę apie tai, jog jam priklausančią transporto priemonę 2023 m. gruodžio 8 d. galimai vairavo kitas asmuo nurodė tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas paneigti ar patvirtinti apelianto keliamą versiją.

5. ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, nustatęs, kad bylos apylinkės teisme išnagrinėtos neišsamiai arba nepakankamai išsamiai, ne tik gali, bet ir privalo būti aktyvus ir pats atlikti įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-87-976/2022). Vadovaujantis aptartomis aplinkybėmis ir formuojama teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą ir liudytoju apklausdamas apelianto nurodytą asmenį – A. J.. Taigi:

5.1. teismo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį D. Ž., jie yra draugai. Liudytojas yra iš apelianto pirkęs automobilius. A. J. parodė, jog vairavo tą automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Gruodžio mėnesį, vakare, (duomenys neskelbtini), grįždamas į (duomenys neskelbtini), viršijo greitį. Tą kartą vairavo penktos klasės BMW, jei gerai pamena to automobilio pavarų dėžė buvo automatinė. Tiksliai pasakyti kokiu kuru buvo varomas tas automobilis negalėjo, nes kuro nepylė. Nesureikšmino greičio matuoklio blykstelėjimo, nes tuo metu važiavo labai daug žmonių. Tą dieną važiavo su keleiviu – vyriškiu, bet tiksliai vardo, pavardės tiksliai neprisiminė. Vėliau, kai draugas (čia ir toliau teismo pastaba – apeliantas) klausė ar gavo kažkokią baudą, to labai nesusireikšmino ir sakė, jog negavo, bet vėliau išsiaiškino, jog tą dieną tikrai vairavo jis (liudytojas A. J.). Su D. Ž. tarėsi, kad jis (apeliantas) nuo jo (liudytojo A. J.) parašys policijai, kad aš vairavo jis (liudytojas A. J.). Vėliau gavo baudą, kurios per aplaidumą, kurį laiką nesumokėjo. Gal savaitės laikotarpyje skambino D. Ž. ir klausė ar jis tikrai sumokėjo baudą, liudytojas patvirtino, kad prieš savaitę automatiniu būdu apmokėjo visas baudas, kas buvo turi būti sumokėta. Taip ir liko. Vėliau sužinojo, jog D. Ž. (duomenys neskelbtini) su policija turėjo problemų.

6. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. neigia Skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs jam nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę, t. y. nurodo nepadaręs jam inkriminuotų administracinių nusižengimų. Taip pat apeliantas teigia, jog jo kaltė pripažinta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, jo duotus paaiškinimus bei neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų ir vadovaujantis prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo motyvus, byloje surinktų įrodymų visumą – greičio matavimo prietaisu užfiksuoto pažeidimo fotonuotrauką, administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. parodymus bei jo iškeltą įvykio versiją, taip pat kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, bei atlikęs dalinį įrodymų tyrimą – apklausęs liudytoją A. J., daro išvadą, jog minėti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad nusižengimus padarė būtent D. Ž., kuris ir buvo užfiksuotas greičio matuokliu. Tokį vertinimą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinus visus bylos duomenis, jų visumą, nesuteikiant nei vienam iš jų prioritetinės reikšmės.

7. Visų pirma pažymėtina, kad greičio matuokliu 2023 m. gruodžio 8 d. užfiksavus automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą – greičio viršijimą, buvo nustatyta, kad automobilis priklauso D. Ž. (savininkas ir valdytojas), todėl 2023 m. gruodžio 16 d. apeliantui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 punktu, pateiktas užklausimas su nurodymu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę (b. l. 23). Kaip matyti iš elektroniniais laiškas vykusio susirašinėjimo tarp Institucijos atstovo ir D. Ž., jis pateikė savo asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, vairuotojo pažymėjimo numerį, telefono numerį, aiškino aplinkybes apie teisės vairuoti galiojimą bei susigrąžinimą (b. l. 23–51), ir gi 2024 m. sausio 16 d. per Elektroninių paslaugų portalą pateikė pranešimą, nurodydamas, jog administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje transporto priemonę vairavo A. J. (Institucijos atsiliepimo duomenimis). Tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinus iš greičio matuoklio išimtą asmens, vairavusio komentuojamą automobilį fotonuotrauką ir ją sulyginus su duomenų bazėje esančia D. Ž. bei A. J. nuotrauka, apelianto atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, o vėliau ir priimtas Institucijos nutarimas, kuriuo buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

8. Institucijos atstovui nurodžius, kad pagal VĮ „Regitra“ suteiktą informaciją D. Ž. teisė vairuoti transporto priemones nesugrąžinta, pastarasis viso proceso metu tvirtino, kad 2023 m. gruodžio 8 d. automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo. Kaip jau minėta, tiek per Elektroninių paslaugų portalą teiktame pranešime, tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtino, kad tuo metu, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis buvo galimai buvo namuose Alytuje, gydėsi patirtą traumą, greičio matuoklio nuotraukoje užfiksuotas ne jis, o automobilį tuo metu vairavęs A. J.. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad vairavo penktos klasės „BMW“ automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), gruodžio mėnesį, vakare, (duomenys neskelbtini) ir grįždamas į (duomenys neskelbtini) viršijo greitį. Pažymėtina, kad konkrečiai ir tiksliai atsakyti kokiu kuru varomas automobilis negalėjo, taip pat nurodė, jog tuo metu važiavo labai daug žmonių, vėliau paaiškino, kad tą dieną važiavo su keleiviu vyriškiu. Paties D. Ž. ir liudytojo A. J. nurodytos aplinkybės iš tikrųjų leistų daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas nevairavo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vis tik apelianto bei paminėto liudytojo parodymus paneigia objektyvūs administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad minimą transporto priemonę administraciniame kaltinime nurodytu metu vairavo būtent D. Ž.. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojas A. J. akivaizdžiai susiję su apeliantu, todėl dėl subjektyvių priežasčių gali duoti apeliantui palankius parodymus, bei apkalbėti pats save.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų, padarytų greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, matyti, kad joje yra užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo (b. l. 57, 58). Nors apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama greičio matuokliu padarytai nuotraukai, jos kokybei, ją vertinant kritiškai ir iš esmės menkinant įrodomąją galią, tvirtinant, jog nuotrauka yra neinformatyvi ir iš jos negalima spręsti, kad joje užfiksuotas asmuo yra D. Ž., tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Dar kartą išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktą greičio matuokliu užfiksuotą skaitmeninę įvykio fotonuotrauką, konstatuojama, jog priešingai nei bandoma įrodyti apeliaciniame skunde, jos kokybė nėra tokia prasta, kad nebūtų galima, vadovaujantis nuotraukoje užfiksuoto automobilį vairavusio asmens bei D. Ž. bei A. J. veido bruožų lyginamąja analize, vertinant vizualiai, iš padidintų, išryškintų nuotraukų, objektyviai konstatuoti, jog aptariamo nusižengimo metu automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent apeliantas.

10. Lyginant skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su D. Ž. bei A. J. byloje esančiomis nuotraukomis, gautomis iš valstybinių registrų (b. l. 55, 56, 57, 58) matyti, kad greičio matuoklio nuotraukoje yra užfiksuotas būtent D. Ž., o ne A. J.. Tiek apylinkės teismas sprendė, tiek ir apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vizualiai palyginus apelianto nuotrauką ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, nusižengimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka ir D. Ž., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veido bruožus. Tokia išvada daroma pagal veido bruožų visumą, o būtent pagal nuotraukoje užfiksuoto asmens veido bruožus – ryškią plačią (apvalią) veido formą, smakrą, nosies ir akių formą bei dydį, galvos plaukų liniją, kurie yra analogiški apelianto veido bruožams ir akivaizdžiai skiriasi nuo liudytojo. Sugretinus D. Ž. ir automobilį vairavusio asmens nuotraukas, bei lyginant jas su A. J. nuotrauka, aukštesnės instancijos teismui pakanka pagrįstai spręsti, jog nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra apeliantas. Be to, apygardos teismas palygino skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuotoliniame teismo posėdyje dalyvavusių asmenų, t. y. apelianto ir liudytojo veido bruožus su asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu nuotraukoje, išvaizda, ir abejonių, kad D. Ž. yra vienas ir tas pats asmuo, užfiksuotas ir greičio matuoklio nuotraukoje, nekilo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog konstatavus, kad nuotraukoje užfiksuoto vairuotojo atvaizdas atitinka apelianto veido bruožus, apylinkės teismas neturėjo pareigos rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo nusižengimo metu transporto priemonę vairavusio asmens tapatybei iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos nustatyti.

11. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, atkreipia dėmesį ir į tai, jog D. Ž. pozicija dėl automobilio vairuotojo administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo nuosekli. Nors skunde teigiama priešingai, nurodant, kad Skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog iš pradžių apeliantas prisipažino vairavęs automobilį, tačiau kaip matyti iš jau šio procesinio sprendimo 10 punkte aptartų aplinkybių, D. Ž. tiesiogiai paprašius nurodyti, kas nusižengimo padarymo dieną vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę (o ne kam priklausė automobilis), identifikavo, t. y. nurodė pats save, pateikdamas visus savo, be kita ko, ir vairuotojo pažymėjimo duomenis (b. l. 23–51). Ir tik pradėjus tikslinti aplinkybes, jog galimai buvo padarytas ne tik administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje, o ir tai, kad apeliantas vairavo, nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, D. Ž. nepavykus įrodyti, kad teisę vairuoti jis turi, kadangi išsilaikė egzaminą, pastarasis savo poziciją pakeitė. Todėl, kaip pagrįstai nurodyta ir Skundžiamoje nutartyje, D. Ž. paaiškinimus apygardos laiko tik jo gynybine pozicija, siekiant išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

12. Taigi jokių objektyvių D. Ž. kaltę paneigiančių duomenų apeliaciniame skunde nepateikta, tik savaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus. Akivaizdu, kad atliekant įrodymų vertinimą būtina atsižvelgti ne tik į kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įvertinti jų visumą, gretinant juos tarpusavyje ir jungiant juos į vieną loginę grandinę. Būtent taip vertindamas byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padaryme. Vertinti šiuos įrodymus kitaip dėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų D. Ž. argumentų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

13. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos priimtą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Skundžiamu nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesniajam teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei D. Ž. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą – tyčią, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, t. y. kad D. Ž. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus iš jų ne vieną kartą už greičio viršijimą, už vairavimą, esant neblaiviam, beje ir po nagrinėjamų nusižengimų padarymo už vairavimą, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (b. l. 59–69). Minėtų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. Ž. paskirtas straipsnio sankcijoje numatytų baudų dydžių vidurkis bei privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui artimam maksimaliam, nelaikytinas neproporcingu ar per griežtu. Paskirtoji galutinė bauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga, adekvati tiek padarytų nusižengimų pavojingumui, tiek ir pažeidėjo asmenybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. D. Ž., be kita ko, prašė priteisti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukiama pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. Be to, pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-41-648/2022, Nr. 2AT-29-594/2024 ir kt.). Aukštesniosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįstas, darytina išvada, kad apeliantas neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į nustatytą, nėra pagrindo tenkinti D. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dėl galimai melagingų parodymų davimo

15. ANK 581 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, liudytojas A. J., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suprasdamas įspėjimą ir sutikdamas laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą apie bylai reikšmingas aplinkybes (2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas), galimai davė melagingus parodymus. 2024 m. rugsėjo 4 d. apygardos teismo posėdžio metu liudytojas A. J. nurodė šio procesinio sprendimo 8.1 papunktyje ir 11 punkte aptartas aplinkybes, t. y. nurodė ir patvirtino, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu jis (A. J.), o ne D. Ž. vairavo transporto priemonę. Vis tik, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas galimai davė melagingus parodymus. A. J. parodymai paneigti nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais įrodymais, nurodytais šio procesinio sprendimo 12-13 punktuose. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pranešti prokurorui apie A. J. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 581 straipsnio 4 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

D. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.