Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. ir nukentėjusiojo E. K. bei jo atstovės advokatės V. Neverauskaitės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmė;

pagal BK 235 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė 10 (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, E. K. paskirta intensyvi priežiūra jos buvimo vietoje – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kartu su intensyvia priežiūra E. K. įpareigota per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš E. K. nukentėjusiajam E. K. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš E. K. nukentėjusiajam E. K. 3 820 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų, kita prašymo dalis dėl 390 Eur priteisimo atmesta kaip nepagrįsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl melagingo E. K. įskundimo ir melagingų parodymų, kaltinant E. K., neva šis padarė sunkų nusikaltimą, davimo

9. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąją E. K. kalta pagal BK 235 straipsnio 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, savo išvadas motyvavo ne tik nukentėjusiojo E. K. parodymais bei kitais ją kaltinančiais įrodymais – teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. ir pačios nuteistosios parodymus, visų liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

12. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 12, 13 ir 20 punktuose pateikė išsamius motyvus, kodėl nepritaria argumentams, kad E. K. buvo apsvaigusi tiek, kad neprisimintų arba nesuprastų E. K. veiksmų; nuosprendžio 14 ir 15 punktuose nurodė motyvus, kodėl nepritaria, kad E. K. buvo bejėgiškos būklės; nuosprendžio 22 punkte aprašė motyvą, nulėmusį E. K. pasiryžimą įskųsti E. K.. Su šiais pirmos instancijos teismo argumentais ir motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų išsamiai nebekartoja, tačiau juos patikrina ir atsako tik į esminius Apeliantės argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Papildant šį išaiškinimą pažymėta, jog nustačius subjektyvųjį asmens sąžiningo elgesio motyvą nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus tyčia, siekiant melagingai įskųsti ar pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnis), nes asmuo dėl tam tikrų aplinkybių, kurias laiko tikromis, gali klysti ar būti suklaidintas. Todėl esmingai gali skirtis kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertinimas tų pačių objektyvių aplinkybių.

15. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014).

16. Priešingai Apeliantės argumentams, pirmos instancijos teismas bejėgiškos būklės požymį paneigė ne vien tik Apeliantės elgesiu įvykio metu, tačiau ir po įvykio, kuris rodo, kad ši adekvačiai suvokė situaciją, tačiau vertindamas ir platesnį situacijos kontekstą, nustatytą remiantis šioje byloje nukentėjusiuoju pripažinto E. K. bei liudytojų parodymais, SMS žinučių, pateiktų įrašų bei pokalbių turiniu, lyginant juos tarpusavyje ir pateikiant jų vertinimo analizę. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotai pagrįstą išvadą, kad bylos įrodymai nepatvirtino Apeliantės bejėgiškos būklės ir kad bylos aplinkybės tiek dėl pačios Apeliantės aktyvaus elgesio lytinių santykių metu, kuris pasireiškė ne tik tarpusavio bendravimu lytinio akto metu, bet ir lytinio akto padėties keitimu, kuomet Apeliantė lytinių santykių metu buvo ant E. K.. Taigi šios teisingai nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog E. K., tyčia siekdamas prieš Apeliantės valią lytiškai santykiauti, pasinaudojo jos bejėgiška būkle, o Apeliantė, įskųsdama E. K., sąžiningai suklydo ar neteisingai vertino situaciją.

17. Aplinkybė, kad Apeliantė iš E. K. reikalavo 5 000–6 000 Eur, pateikiama kaip siekis gauti kompensaciją ir surinkti įrodymus. Tačiau pažymėtina, kad įrodymų rinkimas yra ne Apeliantės, o teisėsaugos institucijų pareiga. Be to, Apeliantė siekė turtinės naudos su sąlyga, kad gavusi reikalaujamus pinigus nesikreips į teisėsaugos institucijas. Todėl teisėjų kolegija šią aplinkybę vertina ne kaip siekį rinkti įrodymus, o kaip siekį pasipelnyti.

18. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad Apeliantė 2024 m. sausio 30 d. tyčia melagingai įskundė pareigūnui nekaltą asmenį – E. K., pranešdama apie nebūtą sunkų nusikaltimą, po ko E. K. pradėtas persekioti, be to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2024 m. sausio 30 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04016-24 apklausiama kaip liudytoja bei 2024 m. birželio 12 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04016-24 atliktos akistatos su E. K. metu davė melagingus parodymus kaltindama E. K. neva šis padarė sunkų nusikaltimą, tai yra lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle (girtumu). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią nuteistosios veiką kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 3 dalį. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti.

Dėl intensyvios priežiūros nuteistajai E. K. paskyrimo

20. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas (BK 48 straipsnio 3 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę Apeliantei, nurodė skiriamos bausmės paskirtį, t. y. kad bausmę skiria siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (nuosprendžio 29 punktas). Tačiau skirdamas intensyvią priežiūrą pirmosios instancijos teismas nenurodė šio sprendimo motyvų. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šiuo nagrinėjamu atveju, sprendimas skirti intensyvią priežiūrą turėjo būti motyvuojamas, atsižvelgiant į tai, kad Apeliantė buvo nuteista už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, nesusijusius su smurto pavartojimu, nuteista pirmą kartą, charakterizuojama išimtinai teigiamai, be to, kartu su intensyvia priežiūra jai buvo paskirta neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nors šiuo metu nuteistoji yra nedirbanti, tačiau nėra ir kitų aplinkybių, kodėl intensyvi priežiūra turėtų būti taikoma, kaip antai siekiant atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė esant būtina nuteistajai taikyti intensyvią priežiūrą, todėl šis sprendimas naikinamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nukentėjusiojo ir jo atstovės apeliacinio skundo

23. Apeliantai nesutinka su nukentėjusiajam E. K. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Jų vertinimu, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, infliaciją, teisingumo ir protingumo principus, turėtų būti priteisiama ne 2 000 Eur, o 12 000 Eur.

24. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, nuteistojo materialinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

25. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nustatė, kad nukentėjusiajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai sunkaus nusikaltimo padarymu (išžaginimu), paskirtos dvi kardomosios priemonės, iš jo paimtas mobilusis telefonas, tiriamas susirašinėjimas, paimti drabužiai, klausomasi telefoninių pokalbių, apklausinėjami artimi asmenys. Ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu truko beveik šešis mėnesius (nuo 2025 m. sausio 31 d. iki 2025 m. liepos 18 d.), jau nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo stadijos jam buvo pareikštas įtarimas, paskirtos kardomosios priemonės. E. K. pateikė įrodymus, jog nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 1 d. lankė (duomenys neskelbtini) dirbusios psichologės I. P. konsultacijas, taip pat 2025 m. balandžio 11 d. ir 2025 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichologę J. L., jam buvo suteiktos psichologinio konsultavimo paslaugos (t. 11, b. l. 2, 16). Klausydamas paties E. K. parodymų teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, jog jis dėl kaltinamosios E. K. veiksmų kreipiantis į policiją bei melagingai įskundus jį dėl neva padaryto sunkaus nusikaltimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, galėjo justi ir tam tikrą pažeminimą, gėdą prieš artimuosius, galėjo jausti ir baimę dėl ateities, dėl karjeros, galų gale ir dėl laisvės, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ir teismai būtų patikėję kaltinamosios melagingais parodymais ir būtų priėję prie išvados, jog jis yra kaltas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų praktiką bei pirmos instancijos teismo išsamius argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, išdėstytus skundžiamo nuosprendžio 30–35 punktuose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui įvertinti, tačiau nustatė per mažą kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

27. Be to, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino duomenų nepakankamumą, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl kaltinamosios nusikaltimo nukentėjusysis realiai patyrė nepatogumus tarnyboje. Pažymėta, kad nepateikti įrodymai, jog jis per tuos pusę metų būtų pakilęs karjeroje ar dėl įtarimų neteko perspektyvų karjeroje, kad tarnybos bendradarbių požiūris būtų į jį pasikeitęs, nes visi liudiję asmenys netikėjo kaltinamosios paaiškinimais, kad buvo išžaginta. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nukentėjusysis E. K. nebuvo sulaikytas, jam nebuvo taikomos prievartos priemonės, dar labiau ribojančios jo judėjimą (pavyzdžiui, intensyvi priežiūra). Neturtinės žalos dydis sumažintas ir dėl nukentėjusiojo E. K. moralinio elgesio esant susituokus ir auginant vaiką, nors pirmos instancijos teismas manė, kad ir be kaltinamosios melagingo pareiškimo santuoka būtų iširusi, taip darydamas prieštaringas išvadas.

28. Kaip matyti, dėl E. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis iš tiesų patyrė ilgalaikį stresą, nes įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu buvo persekiojamas beveik šešis mėnesius, patyrė ilgalaikį nerimą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko jam teko kreiptis į psichologus, taip pat padaryta žala jo reputacijai, nes į procesą buvo įtraukti jo šeimos nariai ir bendradarbiai. Teisėjų kolegijos nuomone, šešių mėnesių persekiojimas įtariant sunkiu seksualiniu nusikaltimu, už kurio padarymą gresia laisvės atėmimo bausmė, yra itin reikšmingas vertinant itin platų ikiteisminio tyrimo kontekstą, susijusį su asmens privačiu gyvenimu. Nukentėjusiojo tarnybos bei karjeros aspektai yra taip pat svarbūs, nes nukentėjusysis iš tiesų patyrė nepatogumus tarnyboje. Akivaizdu, kad apie įvykį buvo apklausinėjami ne tik tarnybos draugai, įvykio aplinkybės tapo žinomos ir vadovybei, teko kreiptis ir į psichologus.

29. Tačiau pirmosios instancijos teismo pateiktas paties nukentėjusiojo amoralus nesantuokinis elgesys, kaip kriterijus neturtinei žalai ženkliai mažinti, negali būti aiškinamas nukentėjusiojo nenaudai, nes yra ne šios, o skyrybų bylos, kuomet sprendžiamas sutuoktinio kaltės klausimas, dalykas. Nukentėjusysis iš tiesų buvo neištikimas sutuoktinei, tačiau šis jo elgesys neturi reikšmės vertinant neturtinę žalą, kurią jis patyrė ne dėl savo, o dėl aktyvių ir tyčinių nuteistosios veiksmų, kuri nusikalstamas veikas padarė siekdama išsaugoti santykius su savo būsimu sutuoktiniu. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra didesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

30. Be to, vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų taip pat yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007), kurio pirmos instancijos teismas nevertino. Pavyzdžiui vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis 2025 m. III ketvirtį buvo – bruto 2427, 6 Eur, neto 1484,4 Eur. Iš esmės tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas nustatė neturtinės žalos dydį, kuris yra net mažesnis už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

31. Kaip jau minėta teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į teismų praktiką, nors ji aptariamu klausimu dar nėra gausi. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-1073/2024 dėl nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, priteista 1 000 Eur neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtoje baudžiamojoje byloje asmuo buvo kaltinamas tuo, kad melagingai įskundė – pranešė BBC apie kitą asmenį, kuris neva reikalavo 100 Eur kyšio, nors iš tiesų pats siūlė kyšį. Galiausiai ši byla buvo nutraukta, tačiau objektyviai nustačius, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kad dėl šio persekiojimo nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinės žalos, civilinio ieškinio dalis palikta nepakeista. Taigi matyti, kad pagal savo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei sukeltas pasekmes, veikos labai skiriasi, o priteistų neturtinių žalų dydžiai skiriasi neženkliai.

32. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur neatitinka E. K. patirtų moralinių, dvasinių išgyvenimų bei padarytos žalos jo reputacijai, neužtikrina protingos pusiausvyros tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą nerimą, išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl padidintinas iki 5 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

33. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms.

34. Nukentėjusysis E. K. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 640 Eur išlaidas. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nukentėjusysis E. K. atstovei 2025 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 2 160 Eur už susipažinimą su nuosprendžiu ir apeliacinio skundo parengimą bei 2026 m. sausio 19 d. sumokėjo 480 Eur už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-48-495/2021, Nr. 2K-3-648/2021). Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020, Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-162-648/2021).

36. Už advokato teisinę pagalbą priteistinų maksimalių išlaidų dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų išlaidų dydį. Tai – baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmė, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialiųjų žinių poreikis, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, ginamojo ar atstovaujamojo elgesys proceso metu (piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis), advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, taip pat ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo apimtį ir turinį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus bei įvertinusi tai, kad advokatė V. Neverauskaitė kaip nukentėjusiojo atstovė dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (proceso išlaidos už advokatės paslaugas sudarė 3 820 Eur), su bylos medžiaga buvo susipažinusi, be to, civilinis ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir svarstomas bylą nagrinėjant pirmąja instancija, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios E. K. ir nukentėjusiojo E. K. ir jo atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendį:

Panaikinti nuteistajai E. K. paskirtą intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Iš E. K. E. K. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) Eur.

E. K. iš E. K. priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.