Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pajūrio miestelis“ ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui J. M. dėl skolos už bendro naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.7. Teismas skundžiamame sprendime nevertino ir iš esmės nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų apie tai, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „Pajūrio miestelis“, atstovaujamas direktoriaus P. D., įsipareigojo leisti atsakovės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinai prisijungti ir naudotis visa žemės sklypo ir UAB „Pajūrio miestelis" gyvenvietės teritorijos infrastruktūra, įskaitant, bet neapsiribojant elektros tinklais, vandentiekio tinklais, buitiniu nuotekų tinklais, gatvių apšvietimo tinklais, privažiavimo prie sklypo keliais ir lietaus nuotekų šiuose keliuose tinklais.

4.8. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, kad atsakovas visus aukščiau nurodytus veiksmus atliko iki 2016 m. vasario 23 d., t. y. iki UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ įsigyjant nuosavybės teise jos nurodomus inžinerinius tinklus ir bendro naudojimo žemės sklypus bei iki 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutarties tarp ieškovės ir UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ pasirašymo. Pažymi, kad 2016 m. vasario 23 d. sutartis byloje nepateikta, be to UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“, tiek ir ieškovė 2018 m. gruodžio 10 d. steigiamajame susirinkime buvo atstovaujama to pačio asmens - J. S..

4.9. Ieškovės mokesčiai už infrastruktūros nuomą yra nepagristi, kadangi šios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 359,48 Eur skolos sumokėjimo yra nepagristas.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad atsakovui E. M. ir trečiajam asmeniui J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų baigtumas), pagal 2015 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti iš J. S.. J. S. žemės sklypą buvo įgijęs iš kvartalo vystytojo UAB „Pajūrio miestelis“ pagal 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo pardavimo sutartį. Kvartalo vystytojas UAB „Pajūrio miestelis“ 2008 m. rugsėjo 3 d. įsipareigojimu buvo leidęs pirkėjui J. S. žemės sklypu, kurio dabartinis savininkas yra atsakovas, neatlygintinai prisijungti ir naudotis visa žemės sklypo ir UAB „Pajūrio miestelis“ gyvenvietės teritorijos infrastruktūra. UAB ,,Infrastruktūra ir tiekimas“ pagal 2016 m. vasario 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį su LUAB ,,Pajūrio miestelis“ įgijo ir tapo kvartalo komunalinių inžinerinių tinklų bei sklypų savininke. UAB ,,Infrastruktūra ir tiekimas“ 2016 m. liepos 28 d. pranešimu informavo visus esamus ir būsimus gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypų savininkus apie komunalinių inžinerinių tinklų savininko pasikeitimą ir su tuo susijusias pasekmes. Nurodė, kad vieno gyvenamųjų namų paskirties sklypo prijungimo prie komunalinių inžinerinių tinklų kaina iki 2016 m. spalio 1 d. – 4500 Eur + PVM, nuo 2016 m. spalio 1d. – 6000 Eur + PVM; kad iki 2016 m. vasario 23 d. už prisijungimą prie komunalinių inžinerinių tinklų sumokėję savininkai neturi pakartotinai jungtis. Įpareigojo atlikti papildomus gerbūvio darbus ir nurodė už tai mokėtinus mokesčius. Kvartalo vystytojas UAB „Pajūrio miestelis“ yra likviduota. 2019 m. balandžio 15 d. rajono skelbimų lentoje buvo skelbiama apie visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 7 d. 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), yra šaukiamas GNSB „Pajūrio miestelis“ visuotinis susirinkimas, ir paskelbta susirinkimo darbotvarkė. 2019 m. gegužės 7 d. GNSB „Pajūrio miestelis“ narių susirinkime, dalyvaujant 24 bendrijos nariams, kuriems priklauso 24 turtiniai objektai (UAB „Infrastruktūra ir tiekimas” 9 turtiniai vienetai, G. Ž. 2 turtiniai vienetai) vienbalsiai nutarta: skirti pirmininkui 150 Eur per mėnesį algą, pagal pateiktą sąmatą nustatyti 30 Eur per mėnesį mokestį už turtinį vienetą pagal bendrijos įstatus, pasirašyti rajono infrastruktūros nuomos ir priežiūros sutartį su UAB „Infrastruktūra ir tiekimas” ir kt. 2019 m. birželio 1 d. tarp UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ (nuomotojo) ir GNSB „Pajūrio miestelis“ (nuomininko) pasirašyta inžinerinių tinklų nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis vandentiekio ir lietaus kanalizacijos inžinerinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), ir priklausančius nuomotojui nuosavybės teise (nurodytus bendrijos įstatuose). 2019 m. spalio 12 d. GNSB „Pajūrio miestelis“ narių susirinkime, dalyvaujant 15 bendrijos narių, vienbalsiai nutarta pakeisti tuščių žemės sklypų mokestį ir sumažinti mėnesinę įmoką iki 15 Eur už tuščią (neužstatytą) sklypą į bendrijos sąskaitą. GNSB „Pajūrio miestelis“ mėnesinis savininkų mokestis, turintiems žemės sklypą su namu, sudaro 30 Eur, tai yra 16,71 Eur – infrastruktūros nuoma, 3,90 Eur – pirmininko atlyginimas, 2,21 Eur – buhalterės atlyginimas, 0,55 Eur – el. energija už gręžinį, 1 Eur – el. energija už valymo įrengimus, 0,66 Eur – el. energija už gatvių apšvietimą, 0,07 Eur – el. energija už gatvių užtvarus, 4,90 Eur – rajono priežiūra, kaupiamosios lėšos bei banko paslaugų išlaidos. Atskovas E. M. nariu tapo 2020 m. birželio 3 d. Atsakovui E. M. už jam su sutuoktine trečiuoju asmeniu J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį bendrijos teritorijoje esantį turtinį vienetą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota 570 Eur mėnesinio mokesčio suma, skaičiuojant po 30 Eur per mėnesį. 2021 m. sausio 11 d. išrašytos 2 sąskaitos 210 Eur sumai ir 360 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2021 m. sausio 31 d. Atsakovas sumokėjo 210,52 Eur, su likusia suma nesutiko. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 359,48 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl teismo sprendimo (ne) teisėtumo

10. Apeliantas teigia, kad ieškovės mokesčiai už infrastruktūros nuomą yra nepagristi, kadangi šios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 359,48 Eur skolos sumokėjimo yra nepagristas. Apelianto argumentai atmestini.

11. Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Bendrojo naudojimo objektams priskiriami vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo toliau – ir DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalis 4, 5 punktai).

12. Kaip byloje nustatyta, 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. liepos 12 d. yra priimti bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimai dėl 30 Eur per mėnesį mokesčio už turtinį vienetą nustatymo. GNSB „Pajūrio miestelis“ mėnesinis savininkų mokestis, turintiems žemės sklypą su namu sudaro 30 Eur, šią sumą sudaro: 16,71 Eur – infrastruktūros nuoma, 3,90 Eur – pirmininko atlyginimas, 2,21 Eur – buhalterės atlyginimas, 0,55 Eur – el. energija už gręžinį, 1 Eur – el. energija už valymo įrengimus, 0,66 Eur – el. energija už gatvių apšvietimą, 0,07 Eur – el. energija už gatvių užtvarus, 4,90 Eur – rajono priežiūra, kaupiamosios lėšos bei banko paslaugų išlaidos. Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui paskaičiuota 570 Eur mėnesinio mokesčio suma, skaičiuojant po 30 Eur per mėnesį. 2021 m. sausio 11 d. išrašytos 2 sąskaitos 210 Eur sumai ir 360 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2021 m. sausio 31 d.. Atsakovas sumokėjo 210,52 Eur, liko skolingas 359,48 Eur. Nors atsakovas nurodė, kad jam neaišku, kaip buvo nustatytas būtent tokio dydžio mokestis, tačiau jis šio mokesčio dydžio neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, tai yra nepateikė reikalavimo dėl bendrijos susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrijos nutarimai nėra nuginčyti (ar ginčijami), yra galiojantys ir atsakovui bei jo sutuoktinei trečiajam asmeniui privalomi, jie turi pareigą mokėti galiojančiu bendrijos sprendimu nustatytas įmokas už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį objektą.

13. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė vertindamas tik ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus, plačiau nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų. Pažymi, kad 2021 m. balandžio 19 d. priimta nutartimi skirti civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, buvo užkirstas kelias atsakovui byloje pateikti priešieškinį dėl 2019 m. gegužės 7 d. vykusio narių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami.

15. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Tos pačios nuostatos taikomos ir atsakovui siekiant ginti savo pažeistas teises pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį pareiškiant priešieškinį.

16. Kaip byloje nustatyta, apeliantas gindamasis nuo ieškinio reikalavimų remiasi bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumu, tačiau byloje reikalavimo pripažinti bendrijos narių susirinkimo sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais byloje nereiškė. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo galimybės pareikšti priešieškinio byloje, nes teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šios kategorijos bylose pagal CPK 441 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo pateikę prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad paskirdamas bylą į posėdį nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas užkirto atsakovui kelią pareikšti priešieškinį.

18. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, taip pat nurodyta, kad vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi nurodytos nuostatos imperatyviai nedraudžia pareikšti priešieškinį ir po nutarties priėmimo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau atsakovas priešieškinio teismui nepateikė, šia įstatymo jam suteikta galimybe nesiekė pasinaudoti, todėl nepagrįstai teigia, kad neturėjo galimybės pareikšti priešieškinio byloje. Be to, atsakovas galėjo pateikti ir savarankišką ieškinį dėl bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ar panaikinimo, tačiau ir šia galimybe nesiekė pasinaudoti. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesant pareikšto reikalavimo dėl bendrijos susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatytas prašomas priteisti mokestis, pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl bendrijos susirinkimo nutarimų teisėtumo, dėl nutarimų teisėtumo nagrinėjamu atveju neturi pagrindo pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl nutarimų teisėtumo CPK nuostatų nepažeidė. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

19. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nevertino ir iš esmės nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų apie tai, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „Pajūrio miestelis“, atstovaujamas direktoriaus P. D., įsipareigojo leisti atsakovės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai prisijungti ir naudotis visa žemės sklypo ir UAB „Pajūrio miestelis“ gyvenvietės teritorijos infrastruktūra, įskaitant, bet neapsiribojant elektros tinklais, vandentiekio tinklais, buitiniu nuotekų tinklais, gatvių apšvietimo tinklais, privažiavimo prie sklypo keliais ir lietaus nuotekų šiuose keliuose tinklais.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. įsipareigojimas sudarytas tarp kitų asmenų, tai yra LUAB „Pajūrio miestelis“, kuri jau yra likviduota, ir prieš atsakovą buvusio savininko J. S., kuris ir pardavė žemės sklypą atsakovui. Taip pat akcentuotina, kad atsakovo nurodomas įsipareigojimas nebuvo registruotas įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo įtrauktas į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pirko žemės sklypą iš J. S., taigi nei ieškovei, nei atsakovui jokių teisių ir pareigų nesukūrė, todėl pirmosios instancijos teismas vertinti atsakovo pateikto 2008 m. rugsėjo 3 d. susitarimo neturėjo pagrindo.

21. Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. gegužės 7 d. narių susirinkime buvo ne tik nustatytas 30 Eur mėnesinis mokestis visiems kvartalo nariams (5 darbotvarkės klausimas), bet ir buvo nutarta pasirašyti nuomos ir priežiūros sutartį su UAB „Infrastruktūra ir tiekimas“ (7 darbotvarkės klausimas), todėl 2019 m. gegužės 7 d. vykusio susirinkimo metu svarstyti klausimai yra susiję su sklypų/namų savininkų bendrų interesų tenkinimu, kurį, vadovaujantis DGNSĮ 12 straipsnio 1 dalimi, turėjo spręsti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų sklypų/namų savininku susirinkimas, todėl 2019 m. gegužės 7 d. nariu susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo, o ieškovei nepateikus jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, yra pagrindas išvadai, kad susirinkime priimti sprendimai - nustatyti 30 Eur mėnesinį mokestį visiems kvartalo nariams ir pasirašyti nuomos ir priežiūros sutartį su UAB ..Infrastruktūra ir tiekimas“ yra priimti neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokių sprendimų priėmimo tvarką, tokios pat pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-671-460/2020.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-671-460/2020 ir nagrinėjamoje byloje faktinė aplinkybės ir ieškinio dalykas skiriasi, nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. 9) nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skola susidariusi dėl eksploatavimo mokesčių ir bendrijos nustatyto nario mokesčio nemokėjimo, kaip minėta, atsakovas reikalavimo dėl bendrijos susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nereiškė, todėl nėra pagrindo šia nutartimi vadovautis.

23. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Atmetus apeliacinį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.