- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-2270-593/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-06-1-10006-2014-2 perduota prokurorui. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šioje baudžiamojoje byloje V. B. kaltinamajame akte aprašytomis aplinkybėmis kaltinamas bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (dvi veikos), 222 str. 1 d.; L. S. kaltinamajame akte aprašytomis aplinkybėmis kaltinamas bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (dvi veikos), 222 str. 1 d.; L. J. kaltinamajame akte aprašytomis aplinkybėmis kaltinamas bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.; G. K. kaltinamajame akte aprašytomis aplinkybėmis kaltinama bendrininkų grupėje padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (dvi veikos); A. K. kaltinamajame akte aprašytomis aplinkybėmis kaltinamas bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (dvi veikos), 222 str. 1 d.; E. P. kaltinamajame akte aprašytomis aplinkybėmis kaltinamas bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. (dvi veikos), 222 str. 1 d.
Ši byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Tačiau teismas 2015-11-23 nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė ikiteisminį tyrimą organizavusiai ir kontroliavusiai Generalinei prokuratūrai nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams ir procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 6 mėnesių terminą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šioje byloje kaltinimai (įtarimai) pareikšti ne visiems galimai nusikaltimas veikas įvykdžiusiems asmenims; neaišku kodėl organizuota nusikalstama grupė buvo pakeista į bendrininkavimą; kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų dėl ikiteisminių tyrimų išskyrimo, kaltinimų dubliavimo, dvigubo baudimo draudimo principo ir parodymų davimo prieš save; abejonių kelia ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 222 str., kur kaltinimai turi būti tikslinami; atlikti ne visų bendrovių finansinės veiklos tyrimai, kurių išvados turėtų būti pateiktos byloje; byloje nėra dalies dokumentų, kuriais grindžiamas kaltinamasis aktas; padaryti BPK 8 str., 44 str. 7 d., 50 str. 2 d., 51 str. 1 d. 3 p. pažeidimai; abejonių kelia dalies byloje esančių dokumentų tikrumas, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje trunka per ilgai. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 2, 3, 4, 5 p. reikalavimų, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme.
Skunde prokuroras prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde jis teigia, kad kaltinimuose aprašant byloje kaltinamaisiais patrauktų asmenų V. B.. L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. veiksmus, buvo nurodyti ir kiti jų nusikalstamų veikų bendrininkai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iš pagrindinės bylos atskirtas, nes be jų veiksmų aprašymo negalima būtų tinkamai, išsamiai ir logiškai aprašyti V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. veiksmų. Ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu dėl jų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų buvo baigtas, tuo tarpu kitų asmenų (R. J., T. D.), atskirais epizodais veikusių kartu su šioje byloje kaltinamais asmenimis nusikalstamų veikų tyrimas užtruko ir nėra baigtas iki šiol. Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte yra nurodytos įstatymo reikalaujamos svarbios veikos faktinės aplinkybės. V. B., L. S., G. K., A. K., L. J., E. P. niekada nebuvo įtariami ir kaltinami, kad veikė organizuotoje grupėje vykdydami nusikalstamas veikas nei tarpusavyje, nei su kitais asmenimis, nes jie įtariami (kaltinami) veikus bendrininkų grupėje. Tai, kad pagrindinėje byloje, iš kurios buvo atskirta nagrinėjama byla, kiti asmenys buvo įtariami padarę veikas veikdami organizuotoje grupėje, neturi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nagrinėjamai bylai. Prokuroras pažymi, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka visus BPK 219 str. 2, 3 p. nurodytus reikalavimus, jame yra nurodytos įstatymo reikalaujamos svarbios veikos faktinės aplinkybės. Skunde teigiama, kad teismas daro nepagrįstą išvadą, kad visos išskirtos bylos buvo ar yra tarpusavyje susijusios ir nagrinėjamoje byloje turėtų būti pateikti galutiniai procesiniai sprendimai priimti šiose bylose. Tai, kad į nagrinėjamą atskirtą ikiteisminį tyrimą nebuvo sudėti duomenys apie kitus iš pagrindinės bylos atskirtus ikiteisminius tyrimus, kurie niekaip nesusiję su nagrinėjamoje byloje tiriamomis veikomis, negali būti laikoma BPK pažeidimu. Prokuroras teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad baudžiamojoje byloje 1-597-478/2009 A. K. nuteistas už analogiškas veikas, už kurias jam pareikšti kaltinimai ir nagrinėjamoje byloje. Tai, kad iš dalies sutampa abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis, o A. K. veiksmai kvalifikuojami pagal tą patį BK 222 str., nereiškia, kad veikos abiem atvejais yra tapačios ir teisiant A. K. nagrinėjamoje byloje būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas. Analogiškai prokuroras mano tiek apie skundžiamoje nutartyje minimą bylą Nr. 1-1904-240/2013, kurioje 2013-10-30 nuosprendžiu nuteisti G. K. ir A. K., tiek apie Nr. 1-1657-311/2014, kurioje V. B. nuteistas pagal BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., nes šiuo atveju taip pat skiriasi tiek suklastoti ir panaudoti dokumentai, tiek nusikalstamomis veikomis padarytas žalos dydis, tiek kitos faktinės veikų padarymo aplinkybės.
Prokuroras nesutinka ir su skundžiamos nutarties motyvu, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr.1-385-288/2015 E. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingai tvarkytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos 2005 m. gegužės – 2006 m. sausio mėn. laikotarpiu, akivaizdžiai dubliuojasi su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-512-917/2015 kaltinimu E. P. pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingai tvarkytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos už 2003 – 2005 metų laikotarpiu. Taip pat prokuroras nesutinka su teismo padaryta išvada, kad teismuose nagrinėjamose ar jau išnagrinėtose bylose (Nr.1-1904-204/2013, 1-83-269/2015, 1-106-870/2012) asmenys, kuriems yra pateikti kaltinimai šioje byloje, kviečiami apklausai, apklausiami kaip liudytojai ar pagarsinami jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu jie verčiami duoti parodymus prieš save. Skunde teigiama, kad šioje byloje net iš esmės nepradėjus tirti įrodymų jau padaryta nepagrįsta išvada apie netinkamą kai kurių asmenų, buvusių bendrovių direktorių, veiksmų kvalifikavimą pagal BK 222 str., nors tai teismui abejonių nekėlė perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Juo labiau, kad teismas gali pats pakeisti kaltinimus. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo „orinės" arba „priedangos“ įmonės, kurios jokios veiklos nevykdė, buhalterinės apskaitos nevedė ir jokių jų buhalterinės apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo atlikimo metu surasti nepavyko, todėl nebuvo būtinybės bei pakankamos medžiagos skirti jų veiklos tyrimą, juo labiau, kad esant būtinybei tokius tyrimus gali skirti ir teismas ar paverti juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra dalies nutartyje išvardintų dokumentų, kuriais grindžiamas kaltinimas, originalų ar kopijų, tačiau jeigu byloje trūksta duomenų, ar teismas dėl vienokių ar kitokių priežasčių jų nepripažįsta įrodymais, tai tuo pagrindu teismas galėtų padaryti atitinkamas išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą (išteisinamąjį nuosprendį). Prokuroras taip pat pažymi, kad jeigu byloje yra dokumentų kopijų, kurių tikrumas nepatvirtintas nustatyta tvarka, teismas atlikęs įrodymų tyrimą ir priimdamas sprendimą tokių dokumentų kopijų galėtų nelaikyti įrodymais ir jomis nesivadovauti. Prokuroras nurodo, kad nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad buvo pažeistos kaltinamojo L. S. teisės į gnybą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo vertėjas, tačiau tyrimo metu L. S. nurodė, kad moka lietuvių kalbą, sutinka parodymus duoti šia kalba ir vertėjas jam nereikalingas. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu L. S. pareiškė, jog lietuvių kalbos nesupranta, teismas išvertė kaltinamąjį aktą į Latvių kalbą, užtikrino jog L. S. susipažintų su bylos medžiaga dalyvaujant vertėjui, bei užtikrino vertėjo dalyvavimą teisminio nagrinėjimo metu. Skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties motyvai dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo byloje nepagrindžia išvadų, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šią bylą su kaltinamuoju aktu grąžino prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams ištaisyti ir kaltinamojo akto trūkumams pašalinti argumentuodamas tuo, kad šioje byloje kaltinimai (įtarimai) pareikšti ne visiems galimai nusikaltimas veikas įvykdžiusiems asmenims; neaišku kodėl organizuota nusikalstama grupė buvo pakeista į bendrininkavimą; kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų dėl ikiteisminių tyrimų išskyrimo, kaltinimų dubliavimo, dvigubo baudimo draudimo principo bei parodymų davimo prieš save; abejonių kelia ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 222 str. kur kaltinimai turi būti tikslinami; atlikti ne visų bendrovių finansinės veiklos tyrimai, kurių išvados turėtų būti pateiktos byloje; byloje nėra dalies dokumentų, kuriais grindžiamas kaltinamasis aktas; padaryti BPK 8 str., 44 str. 7 d., 50 str. 2 d., 51 str. 1 d. 3 p. pažeidimai; abejonių kelia dalies byloje esančių dokumentų tikrumas, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje trunka per ilgai. Tokius kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso pažeidimus teismas įvertino kaip trukdančius nagrinėti šią bylą ir konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. 2, 3, 4, 5 p. reikalavimus. Tačiau su tokiais skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada sutikti negalima.
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013; Nr. 2K-319/2014).
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvardyti kaltinamojo akto trūkumui neleidžia teigti, jog kaltinimo turinys iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, turi kitų trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą.
Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras netinkamai atskyrė ikiteisminį tyrimą tik byloje esančių kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi iš pateiktų kaltinimų matyti, jog byloje kaltinami asmenys veikė su kitais asmenimis, kuriems šioje atskirtoje byloje nebuvo pareikšti kaltinimai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimuose aprašant kaltinamųjų V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. veiksmus buvo nurodyti ir kiti jų nusikalstamų veikų bendrininkai (dėl jų ikiteisminis tyrimas iš pagrindinės bylos atskirtas nebuvo) todėl, kad be šių bendrininkų veiksmų aprašymo negalima būtų tinkamai, išsamiai ir logiškai aprašyti V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus. Toks asmenų, su kuriais bendrininkaudami V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. galimai vykdė nusikalstamas veikas veiksmų aprašymas kaltinimuose dar nereiškia, kad teismas turėtų spręsti ir šių asmenų (T. D., R. T.) atsakomybės ar kaltės klausimą. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. atžvilgiu buvo baigtas, tuo tarpu kitų asmenų (R. J., T. D.), atskirais epizodais veikusių kartu su šioje byloje kaltinamais asmenimis nusikalstamų veikų tyrimas užtruko ir nėra baigtas iki šiol, nes jiems pateikti kaltinimai yra didesnės apimties, jie įtariami vykdę nusikalstamas veikas su žymiai didesniu bendrininkų ratu, todėl atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P. nusikalstamų veikų, tyrimas jų atžvilgiu buvo pagrįstai atskirtas 2014-05-22 prokuroro nutarimu. Toks prokuroro sprendimas savaime neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesuvaržo įtariamojo, kaltinamojo teisės į gynybą, nenulemia teisinės situacijos, kai surašomas BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o teismas yra priverstas peržengti bylos nagrinėjimo teisme ribas (LAT nutartis 2K-265/2014). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad baudžiamųjų bylų atskyrimas, kai ikiteisminis tyrimas vienų veikų ir įtariamųjų atžvilgiu yra baigiamas, o kitų nusikalstamų veikų tyrimas dar tęsiasi ir gali užtrukti, yra prokuroro diskrecija, kuria siekiama vykdyti BPK 2 straipsnyje nurodytą prokuroro pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nagrinėjimo teisme ribos buvo aiškiai apibrėžtos nurodant kokie konkretūs asmenys ir kokių konkrečių nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami, ką patvirtino ir apylinkės teismas savo 2014-11-14 nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip BPK pažeidimai, ar tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BKP 219 str. 2, 3 p. reikalavimų, nes visi šio įstatymo reikalaujami duomenys kaltinamajame akte, kuriame kaltinami V. B., L. S., L. J., G. K., A. K., E. P., yra nurodyti, taip pat pateiktas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas.
Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 2, 3 p., reikalavimų, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, kadangi atskiriant nagrinėjamą baudžiamąją bylą iš pagrindinės bylos, kurioje asmenys buvo kaltinami veikę organizuotoje grupėje, neaišku dėl kokių priežasčių organizuota grupė iš „motininio“ ikiteisminio tyrimo transformavosi į bendrininkavimą šiame išskirtame ikiteisminiame tyrime. Tačiau pažymėtina, kad V. B., L. S., G. K., A. K., L. J., E. P. nebuvo įtariami ar kaltinami veikę organizuotoje grupėje vykdydami nusikalstamas veikas nei tarpusavyje, nei su kitais asmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo pareikšti įtarimai veikus bendrininkų grupėje, kas nurodyta ir kaltinamajame akte. Tai, kad pagrindinėje byloje, iš kurios buvo atskirta nagrinėjama byla, kiti asmenys buvo įtariami padarę veikas veikdami organizuotoje grupėje, neturi jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nagrinėjamai bylai.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų dėl ikiteisminių tyrimų išskyrimo, kaltinimų dubliavimo, dvigubo baudimo draudimo principo (non bis im idem) bei parodymų davimo prieš save. Tačiau tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog iš pagrindinės baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00100-08 buvo atskirta ir perduota teisminiam nagrinėjimui 16 baudžiamųjų bylų, tame tarpe ir nagrinėjama byla, tačiau nei viena jų nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamoje byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis, jose pripažinti kaltais ir nuteisti asmenys, kurie nebuvo kaltinami bendrininkavimu su nagrinėjamoje byloje kaltinamais asmenimis, veikos, už kurių padarymą minėtose bylose asmenys pripažinti kaltais ir nuteisti, yra nesusijusios su veikomis, kurios tiriamos šioje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje minimos bylos Nr. 1-597-478/2009; 1-1904-240/2013; 1-1657-311/2014; 1-83-269/2015; 1-106-870/2012; 1-285-288/2015 nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla, nes jose nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra analogiškos veikoms, nagrinėjamoms tiriamoje byloje, kadangi nagrinėjamos visai kitos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (kitų bendrovių panaudojimas mokestiniuose sukčiavimuose, kiti laikotarpiai, kaltinami ir nuteisti visiškai kiti asmenys, niekaip nedalyvaujantys nagrinėjamoje byloje). Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti pateikti galutiniai procesiniai sprendimai priimti minėtose bylose. Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytais teiginiais, kad atskiriant ikiteisminį tyrimą į atskiriamą bylą dedami tik dokumentai ir medžiaga turintys reikšmės atskiriamoms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti. Nustatyti kokie dokumentai ar medžiaga atskiriant tyrimus laikytini turinčiais reikšmės atskiriamoms nusikalstamoms veikoms tirti, įstatymas suteikia teisę prokurorui, organizuojančiam ir vadovaujančiam ikiteisminiam tyrimui. Todėl tai, kad į nagrinėjamą atskirtą ikiteisminį tyrimą nebuvo sudėti duomenys apie kitus iš pagrindinės bylos atskirtus ikiteisminius tyrimus, negali būti laikoma baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu ar kaltinamojo akto reikalavimų, numatytų BPK 219 str., neatitikimu.
Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-597-478/2009 A. K. nuteistas už analogiškas veikas, už kurias jam pareikšti kaltinimai ir nagrinėjamoje byloje, todėl pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo principas. Tačiau sutikti su tokiais apylinkės teismo teiginiais negalima. 2009-04-16 nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2004 m. sausio - vasario mėn. Kauno mieste organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą įtraukiant į ją suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje A. K. kaltinamas tuo, kad 2003 - 2006 metų laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įtraukiant į ją suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, taip pat kaltinamas sukčiavimu mokesčių srityje panaudojant suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Todėl skunde prokuroras teisingai nurodė, jog tai, kad iš dalies sutampa abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis, o A. K. veiksmai kvalifikuojami pagal tą patį BK 222 str., nereiškia, kad veikos abiem atvejais yra tapačios. Analogiškai vertinama ir byla Nr. 1-1904-240/2013, kurioje 2013-10-30 nuosprendžiu G. K. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos mėn. – 2006 m. gegužės mėn. laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įtraukiant į ją suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Taip pat ir kitos nusikalstamos veikos t. y. dokumentų klastojimas ir sukčiavimas, už kurių padarymą A. K. nuteistas minimoje byloje, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų klastojimu ir panaudojimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tiriamos nusikalstamos veikos susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų panaudojimu ir visiškai skiriasi tiek suklastoti, panaudoti dokumentai, tiek nusikalstamomis veikomis padarytas žalos dydis, tiek kitos faktinės veikų padarymo aplinkybės, kas leidžia daryti išvadą, kad veikos nėra tapačios. Taip pat analogiškai vertinama ir byla Nr. 1-1657-311/2014, kurioje V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., dėl sukčiavimo mokesčių srityje padedant apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – 91907,44 Lt sumažinti mokėtiną V. Š. byloje veikos susijusios su 12 UAB „Oranžinė linija“ sąskaitų - faktūrų klastojimu ir panaudojimu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje V. B. pateikti kaltinimai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų klastojimu ir panaudojimu darant nusikalstamas veikas. Be to, taip pat skiriasi tiek suklastoti ir panaudoti dokumentai, tiek nusikalstamomis veikomis padarytas žalos dydis, tiek kitos faktinės veikų padarymo aplinkybės.
Iš 2014-01-15 kaltinamojo akto byloje Nr. 20-9-00133-13 matyti, kad E. P. šioje byloje kaltinamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos organizavimo įtraukiant į ją suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje jam pateiktas kaltinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo įtraukiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklastotus dokumentus, bei šių suklastotų dokumentų panaudojimo sukčiaujant mokesčių sumokėjimo srityje. Todėl iš dalies sutampant nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiui, bei BK straipsniui, numatančiam atsakomybę už padarytą veiką, bet skiriantis tiek suklastotiems ir panaudotiems dokumentams, tiek nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydžiui, bei kitoms faktinės veikų padarymo aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog asmeniui pateikti kaltinimai už analogiškas veikas ir traukiant jį atsakomybėn gali būti pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas. Be to, išsamiai vertinti minėtiems asmenims inkriminuotus veiksmus nagrinėjamoje byloje ir spręsti dėl galimo dvigubo baudimo draudimo principo įgyvendinimo galima tik ištyrus byloje esančius duomenis.
Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad jeigu teismuose nagrinėjamose ar jau išnagrinėtose bylose (Nr. 1-1904-204/2013, 1-83-269/2015, 1-106-870/2012) asmenys, kuriems yra pateikti kaltinimai šioje byloje, kviečiami apklausai, apklausiami kaip liudytojai ar pagarsinami jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu jie verčiami duoti parodymus prieš save. Tačiau su tokia nutartyje padaryta išvada nėra pagrindo sutikti, kadangi tokių situacijų teismų praktikoje yra daug ir tokie asmenys gali būti apklausiami taikant įtariamojo ir kaltinamojo apklausai keliamus reikalavimus (t. y. jie apklausiami tokiu pat būdu, kaip vienoje byloje esantys keli kaltinamieji), o asmenų, kurie apklausiami liudytojais apie veikas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis veikomis, parodymai negali būti vertinami parodymų davimu prieš save.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismui abejonių kelia ir kai kurių asmenų, buvusių bendrovių direktorių, veiksmų kvalifikavimas pagal BK 222 str., argumentuojant tuo, kad įmonės turėjo vyr. finansininkus ar buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyti juridiniai (fiziniai) asmenys, kurių atsakomybės klausimas nespręstas. Tačiau šiuo atveju apie vienokį ar kitokį nusikalstamos veikos kvalifikavimą teismas galėtų pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas baigiamąjį sprendimą byloje. Tuo tarpu byla teisme dar neišnagrinėta, be to, perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, apylinkės teismui abejonių dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo ar kitų nurodomų proceso pažeidimų bei kaltinamojo akto turinio nekilo. Juo labiau, kad esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą teisme, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinė nutartis Nr. 2K-469-648/2015). Tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistą kaltinimą įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, tokiu būdu užtikrinant teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1/2014).
Apylinkės teismui skundžiamoje nutartyje abejonių kėlė ir ta aplinkybė, kad byloje nėra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos specialistų išvados, kas trukdo nagrinėti bylą teisme ir pažeidžia BPK 219 str. 3 p. reikalavimus. Šiuo atveju sutinkama su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, kad iš byloje esančios medžiagos, kitų įmonių specialistų išvadų, liudytojų, kaltinamųjų parodymų matyti, kad minėtos įmonės buvo „orinės“ arba „priedangos“ įmonės, kurios jokios veiklos nevykdė, buhalterinės apskaitos nevedė ir jokių jų buhalterinės apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo atlikimo metu surasti nepavyko. Tuo pagrindu nebuvo būtinybės bei pakankamos medžiagos skirti jų veiklos tyrimą. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad tokios ekspertizės teisme paskirti nebūtų galimybės, tačiau pažymėtina, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta, o siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).
Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad byloje nėra dalies išvardintų dokumentų, kuriais grindžiamas kaltinimas, originalų ar kopijų, tačiau esant tokiai situacijai, nagrinėjantis bylą teismas gali atskirai pareikalauti tokių dokumentų originalų ar kopijų, arba gali nepripažinti dokumentų kopijų įrodymais ir priimant baigiamąjį procesinį dokumentą vertinti šią aplinkybę sprendžiant ar pakanka duomenų pagrįsti asmens kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Analogiškai vertinamas ir skundžiamos nutarties motyvas, kad kai kurie byloje esantys dokumentai neatitinka Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, jų kopijos nėra patvirtintos nustatyta tvarka. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad pažeistos kaltinamojo L. S. teisės į gnybą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose nedalyvavo vertėjas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu L. S. nurodė, jog moka lietuvių kalbą, sutinka parodymus duoti šia kalba ir vertėjas jam nereikalingas (2014-05-15 L. S. apklausos protokolas). Bylos teisminio nagrinėjimo metu L. S. taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu vertėjo neprašė (2015-03-09 teisiamojo posėdžio protokolas). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos L. S. teisės, jog proceso veiksmai ir dokumentai būtų išversti į kalbą, kurią jis supranta. Tuo tarpu teisme L. S. jau pareiškus, jog lietuvių kalbos jis nesupranta, teismas išvertė kaltinamąjį aktą į Latvių kalbą, užtikrino jog L. S. susipažintų su bylos medžiaga dalyvaujant vertėjui, bei užtikrino vertėjo dalyvavimą teisminio nagrinėjimo metu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vertėjo nedalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Be to, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė ir pastabas dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo šioje byloje, tačiau vėl gi, šis teiginys nepagrindžia išvadų, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes priėmus sprendimą grąžinti bylą prokurorui, tai niekaip nepagreitintų bylos nagrinėjimo ir galutinio sprendimo priėmimo, o tik dar labiau prailgintų procesą šioje byloje.
Išdėstytos aplinkybės leidžia aukštesniajam teismui teigti, kad apylinkės teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, iš esmės pripažino, jog nagrinėjamoje byloje suformuluoti kaltinimai atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o bylą nagrinėti teisme nėra jokių kliūčių. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apibendrinus tai kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinimo surašymą. Kaip nurodyta pirmiau, pagal susiklosčiusią kasacinio teismo praktiką, teismas bylą prokurorui gali grąžinti tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu, šioje byloje apylinkės teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias negrąžinus bylos prokurorui, galėjo pats išnagrinėti, jos nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Išdėstytų aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir priimti naują sprendimą – bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią baudžiamąją bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.