- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 2-464-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00705-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- T. T., uždarosios akcinės bendrovės Kevin EU
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. T. ir uždarosios akcinės bendrovės Kevin EU atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovės S. S.–Z. ir atsakovų T. T. bei uždarosios akcinės bendrovės Kevin EU prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo paskirstant bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje pagal ieškovės S. S.–Z. ieškinį atsakovams T. T. ir uždarajai akcinei bendrovei Kevin EU bei atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei S. S.–Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S.–Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) Kevin EU ir T. T., kaip UAB Kevin EU generalinį direktorių, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti įrašų UAB Kevin EU akcininkų, nematerialių akcijų savininkų, asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose dėl 24 000 vnt. UAB Kevin EU nematerialių paprastųjų vardinių akcijų savininko pasikeitimo iš T. T. į S. S.–Z. atlikimą bei įpareigoti UAB Kevin EU ir T. T., kaip UAB Kevin EU generalinį direktorių, pateikti duomenis apie UAB Kevin EU akcininkus UAB Kevin EU vertybinių popierių sąskaitos tvarkytojui; arba priteisti iš T. T. 12 000 000 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą informuojant apie ieškovės S. S.–Z. galimai padarytas nusikalstamas veikas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; pripažinti tarp S. S.–Z. ir T. T. 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 24 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB Kevin EU akcijų pardavimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismo teisėja 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliucija priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, tačiau atsakovė UAB Kevin EU dėl teisėjos rezoliucijos pateikė atskirąjį skundą, prašydama 2022 m. lapkričio 7 d. teisėjos rezoliuciją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti priimti ieškovės S. S.–Z. patikslintą ieškinį, nes visos ieškovės pretenzijos ir reikalavimai, paneigiantys susitarimuose šalių pareikštus patvirtinimus dėl UAB Kevin EU akcijų pasiskirstymo, turi būti nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliuciją paliko nepakeistą, o klausimą dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės S. S.–Z. ieškinį atsakovams T. T. ir UAB Kevin EU bei atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei S. S.–Z. paliko nenagrinėtais, nes nustatė, kad nagrinėjamam ginčui taikytina arbitražinė išlyga.
6. Ieškovė S. S.–Z., nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-463-450/2023 nusprendė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
7. Atsakovas T. T. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir iš ieškovės priteisti 30 855 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
8. Nurodė, kad byloje teikė didelės apimties daugybę procesinių dokumentų; atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija arba minimaliai viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius; atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai iki teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties priėmimo nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsakovas negalėjo žinoti apie tai, kad teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paliks ieškovės ieškinį nenagrinėtą, dėl to yra pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl T. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
9. Atsakovė UAB Kevin EU pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės 7 760,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Nurodė, kad teismas 2022 m. sausio 31 d. posėdyje, apie kurio datą ir laiką šalims nebuvo pranešta, rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškinio bei priešieškinio palikimo nenagrinėtais klausimą. Dėl šios priežasties UAB Kevin EU neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į atsakovų prašymus, prašė atidėti atsakovų prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas 2023 m. vasario 7 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme; atsakovų prašymus atmesti; jei teismas nuspręstų nagrinėti atsakovų prašymus, lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
12. Nurodė, kad teismas pagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Atsakovai turėjo galimybę pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnyje nustatyta tvarka bei turėjo pagrindą tikėtis, jog teismas spręs klausimą dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes patys pateikė tokį prašymą. Be to, iš atsakovų pateiktų teisines išlaidas pagrindžiančių duomenų, nėra galimybės nustatyti konkrečių suteiktų teisinių paslaugų apimties, nedetalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, jų turinys bei ryšys su nagrinėjama civiline byla, nepateikti apmokėjimo duomenys ir kita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovės S. S.–Z. bei atsakovų T. T. ir UAB Kevin EU prašymų dėl papildomo sprendimo priėmimo, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, netenkino.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovai, prašydami patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai galėjo pateikti teismui duomenis apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi klausimą dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Taigi, teismo nutarties priėmimas atsakovams negalėjo būti siurprizinis, o vien aplinkybė, kad teismas iš anksto neinformavo apie rašytinio teismo posėdžio datą, nelemia kitokios išvados.
15. Kita vertus, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, be to, buvo paliktas nenagrinėtu tiek ieškinys, tiek priešieškinis, todėl teismas nusprendė, jog atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teisinį reguliavimą, teismų praktikos išaiškinimus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovai T. T. ir UAB Kevin EU atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį, kuria netenkinti atsakovo prašymai, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai galėjo pateikti duomenis apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, o to nepadarė būdami neatidūs ir nerūpestingi. 2023 m. sausio 31 d. nutartis, kuria byla baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, šalių iš anksto neinformavus apie planuojamą rašytinio teismo posėdžio datą, be to, iki pat 2023 m. sausio 31 d. posėdžio (ar jo metu), ieškovės pateikti dokumentai nebuvo priimti į bylą, todėl atsakovai negalėjo numatyti, kad teismas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą spręs 2023 m. sausio 31 d. Vien teismo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovai turėjo numatyti tokią bylos proceso baigtį, nes prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, savaime nereiškia, jog atsakovai savo procesines teises įgyvendino neatidžiai ar nerūpestingai.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 pateiktu išaiškinimu, todėl padarė neteisingą išvadą dėl tariamo atsakovų neatidumo ir nerūpestingumo. Kasacinis teismas minėtoje byloje nagrinėjo skirtingą teisinę ir faktinę situaciją.
16.3. Teismas netinkamai vertino ieškovės sąžiningumą atliekant procesinius veiksmus CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės dėl ieškovės kaltės – ieškovė ieškinį pateikė teismui, nors tarp šalių yra sudaryta arbitražinė išlyga, pagal kurią ginčai dėl bendrovės akcijų perleidimo yra teismingi arbitražui. Ieškovė nuolat tikslino ieškinį, keitė bylos šalis ir pildė reikalavimus, tokiu būdu ženkliai padidindama atsakovų patiriamas bylinėjimosi išlaidas.
16.4. Aplinkybė, kad paliktas nenagrinėtas ne tik ieškovės ieškinys, bet ir atsakovo T. T. priešieškinis, nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes būtent ieškovė, inicijuodama civilinę bylą prieš atsakovą T. T., lėmė atsakovų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio nagrinėjimu, atsiradimą, o tai reiškia, jog ieškovė turi būti atsakinga už šias bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovai patyrė rengdami procesinius dokumentus dėl priešieškinyje pareikštų reikalavimų. Jei ne ieškovės neteisėti veiksmai, pareiškiant arbitražo kompetencijai priskirtiną ieškinį teisme, joks T. T. ieškinys byloje nebūtų pareikštas.
16.5. Teismas nenurodė, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos ar viršytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų dydžius, todėl laikytina, jog šios išlaidos yra tinkamos ir pagrįstos. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus tai, kad ieškovė byloje pareiškė du patikslintus ieškinius, buvo apsikeista dublikais ir triplikais, taip pat, jog byla nagrinėta apeliacinės instancijos teisme jurisdikcijos klausimu, yra pagrįstas pagal bylos apimtį.
Atsiliepimas
17. Ieškovė S. S.–Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; jei teismas nuspręstų skirstyti bylinėjimosi išlaidas – lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
17.1. Atsakovai turėjo galimybę pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo CPK 98 straipsnio nustatyta tvarka bei turėjo pagrindą tikėtis, jog teismas spręs klausimą dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes patys procesiniuose dokumentuose pateikė tokį prašymą. Aplinkybė, kad atsakovai nebuvo informuoti apie 2023 m. sausio 31 d. rašytinį teismo posėdį neturi reikšmės, nes iš susiklosčiusių aplinkybių atsakovai turėjo visiškai akivaizdų pagrindą tikėtis, jog artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes, kaip minėta, patys šį procesą inicijavo ir būtent tokio pobūdžio prašymus teikė teismui. Atsakovų nurodoma aplinkybė dėl ieškovės pateiktų dokumentų (ne)priėmimo taip pat neturi jokios reikšmės sprendžiamam klausimui.
17.2. Tarp asmenų susiklosto dinamiški ir nuolat besikeičiantys teisiniai santykiai, tuo pagrindu kylantys ginčai niekada nėra visiškai tapatūs, tačiau tai nėra argumentas netaikyti ankstesnėse bylose suformuotos teismų praktikos, kurioje aiškinama kilusiam ginčui aktuali teisės norma. Priešingu atveju rėmimasis teismų formuojama praktika taptų neįmanomas, nes niekada tarp asmenų nesusiklosto iš esmės identiški ginčo teisiniai santykiai, tai visiškai neatitiktų teisinės valstybės principo sampratos. Dėl to teismo nutartyje nurodytoje kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 išaiškintas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos taikymas paliekant ieškinį nenagrinėtu, kai šalis tokį procesinį veiksmą galėjo prognozuoti, yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje.
17.3. Ieškovės elgesys viso proceso metu buvo sąžiningas, ji nepiktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, pačių atsakovų procesinis elgesys, pateikiant priešieškinį, patvirtino ginčo teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Argumentų dėl patikslinto ieškinio teismingumo atsakovai nereiškė nei teikdami atsiliepimus į ieškinį, nei kitus procesinius dokumentus, nors aplinkybės, kurios sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, su kuo ieškovė visiškai nesutinka, turėjo jiems būti žinomos iki patikslinto ieškinio pareiškimo.
Atsiliepimas
17.4. Jei teismas nuspręstų skirstyti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl atsakovo T. T. kaltės jam pareiškus priešieškinį. Ieškovė, atsakovui pareiškus priešieškinį, teikė atsiliepimą bei tripliką, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų už šių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas tik iš ieškovės atsakovų atžvilgių neatitiktų šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
17.5. Iš atsakovų pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti konkrečių suteiktų teisinių paslaugų apimties, pateiktuose dokumentuose nedetalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, jų turinys bei ryšys su nagrinėjama civiline byla, nes atsakovai prieš ieškovę yra iniciavę dvi arbitražines bylas. Neaišku, kaip šios išlaidos dera su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais maksimaliais atlyginimo advokatui už atskiras suteiktas teisines paslaugas dydžiais. Be to, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, o atsakovė UAB Kevin EU nėra pateikusi įrodymų, kad yra apmokėjusi patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmesti atsakovų ir ieškovės prašymai priimti papildomą sprendimą (nutartį) paskirstant bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas nustatęs, kad atsakovai savo procesiniuose dokumentuose prašydami patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, be to, žinodami apie Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį, kuria klausimas dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš esmės, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai galėjo pateikti teismui duomenis apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas, įvertinęs, kad nė viena šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jog palikti nenagrinėtais tiek ieškinys, tiek priešieškinis, nurodė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos. Apeliantai su tokiomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad jie niekaip negalėjo numatyti, jog teismas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą spręs 2023 m. sausio 31 d., nes 2023 m. sausio 31 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, šalių iš anksto neinformavus apie planuojamą rašytinio teismo posėdžio datą, be to, iki pat 2023 m. sausio 31 d. posėdžio (ar jo metu) ieškovės pateikti dokumentai nebuvo priimti į bylą, tai taip pat leido atsakovams tikėtis, kad byla dar nebus baigta neišnagrinėjus jos iš esmės. Atsakovai laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės sąžiningumą, nes būtent ieškovė, inicijuodama bylą teisme, o ne arbitraže, nulėmė atsakovų bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su tokiais apeliantų argumentais sutinka.
21. Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi (CPK 297 straipsnio 1 dalis). Ja užbaigiamas procesas byloje. Tokia teismo nutartimi, be kitų, turi būti išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnis) ir jos rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo nurodymas dėl šių išlaidų paskirstymo. Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų (jų dalies atlyginimo) ar paskirstymo klausimo.
22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 22 punktas).
25. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 25 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 22 punktas).
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi klausimą dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Vilniaus apygardos teismas jam perduotą klausimą dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai išsprendė rašytinio proceso tvarka, nepranešęs bylos šalims, 2023 m. sausio 31 d. nutartimi. Teismas tos pačios dienos – 2023 m. sausio 31 d. rezoliucijomis taip pat išsprendė ieškovės pateiktų procesinių dokumentų priėmimo klausimą.
27. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra reikšmingos sprendžiamam klausimui, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovams savo procesiniuose dokumentuose prašant patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, be to, žinant apie Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį, kuria klausimas dėl šalių ginčo priskirtinumo teismo ar arbitražo kompetencijai perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš esmės, šie, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, galėjo pateikti teismui duomenis apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyta procesinė situacija sukūrė atsakovams prielaidas, remiantis CPK 277 straipsnio normomis, prašyti priimti papildomą sprendimą, nes ieškinį ir priešieškinį palikus nenagrinėtais rašytinio proceso tvarka, šalių neinformavus apie tokio posėdžio datą ir laiką, apeliantams nebuvo žinoma konkreti teismo procesinio sprendimo priėmimo data, tuo pačiu ir data, iki kurios jie turi pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti per papildomo sprendimo (nagrinėjamu atveju – nutarties) institutą.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palikus nenagrinėtu tiek ieškinį, tiek priešieškinį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos. Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėto ar priimto teismo įsakymo panaikinimas, kada pradėtoje byloje šalių materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 23 punktą). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pradėtas procesas teisme yra baigtas, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo pareigą išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
29. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė reikšmingų aplinkybių, įrodančių, jog atsakovai neturėjo galimybės pateikti prašymų dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki teismo proceso pabaigos, tai lėmė netinkamą proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimą ir taikymą, dėl to buvo netinkamai išspręsti šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad dėl neatskleistos klausimo (šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (dydžio)) esmės egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.