Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (toliau – UAB „Gelvora“) ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl 7984,19 Eur skolos bei 438,79 Eur palūkanų paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo priteisimo, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti, o priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Paaiškino, jog apie reikalavimo perleidimą sužinojo po kelių mėnesių, kai pradinė kreditorė nutraukė sutartį, su ieškove vyko derybos dėl skolos mokėjimo, tačiau susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis nepavyko. Jokios skolos dalies nėra sumokėjęs. Nesutinka su palūkanomis, kurios paskaičiuotos po sutarties nutraukimo, nes ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, be to neaišku už kiek jo skolą nupirko, ieškovė ilgą laikė nesikreipė dėl skolos priteisimo bei didino palūkanas. Visos skolos negalėjo iš karto sumokėti. Šiuo metu gauna 270 Eur išmoką, gyvena su sugyventine, jai nuosavybės teise priklausiančiame sodo name, sugyventinė dirba. Neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, santaupų taip pat neturi, turi dvi skolas: 7000,00 Eur skolą, kurią priverstinai išieško antstolė, bei nedidelę skolą ryšių bendrovei, išlaikytinių neturi, vaikai pilnamečiai. Skolą grąžintų per du metus, galėtų pasiskolinti pinigų iš draugų, be to ketina užsiimti verslu, pateikė paraišką, turėtų gauti finansavimą, bandys įsidarbinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatu o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovas 2011-07-05 sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-030780-CL, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 31000,00 Lt (8978,22 Eur) vartojimo kreditas, paskirtis - vartojimo reikmėms, 36 mėnesių laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas bei grąžinti kreditą. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pradinis kreditorius 2013-03-12 ją nutraukė. Apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo pranešta 2013-02-18 pranešimu.

Dėl reikalavimo perleidimo

Teismas nurodo, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė ir pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2012-12-06 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, išrašas iš bylų priėmimo perdavimo akto Nr. 4 prie Reikalavimo perleidimo sutarties patvirtina, jog pradinis kreditorius perleido, o naujasis kreditorius – ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovo įsiskolinimas reikalavimo perleidimo dienai - 2013-04-24 buvo 7984,19 Eur (27567,80 Lt) negrąžinta kredito dalis, 438,79 Eur (1515,07 Lt) palūkanų, 96,95 Eur (334,75 Lt) delspinigiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017). Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Bylos duomenys patvirtina, jog apie reikalavimo perleidimą ieškovė 2013-05-09 pranešė atsakovui, taip pat atsakovui nuo 2018-09-06 iki 2019-11-06 kas mėnesį buvo siunčiami priminimai apie įsiskolinimą ir raginama įsiskolinimą sumokėti. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie reikalavimo perleidimą ieškovei žinojo, jam buvo pranešta, ne kartą bendravo su ieškovės atstovu telefonu, vyko derybos dėl skolos grąžinimo dalimis.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, atsakovas prisiimtus įsipareigojimus tinkami nevykdė, todėl kredito sutartis buvo nutraukta, sutarties nutraukimo dieną atsakovas buvo negrąžinęs 7984,19 Eur kredito, duomenų, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradiniu kreditoriumi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas pripažįstą 7984,19 Eur skolą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 7984,19 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 7984,19 Eur skola.

Dėl pelno palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5854,30 Eur palūkanų, kurias sudaro 438,79 Eur palūkanos perleistos reikalavimo perleidimo sutartimi ir 5415,51 Eur kintamos palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2020-11-17. Atsakovas sutinka su 438,79 Eur palūkanų priteisimu, tačiau su likusia palūkanų suma nesutinka ir prašo jų nepriteisti arba sumažinit.

Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Taigi spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal sutartį, nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-585/2006).

Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos metinės palūkanų normos, atsakovas palūkanas turėjo mokėti kiekvieną mėnesį nuo pirmos kredito limito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos. Ieškovė už sutartą mokestį 9 proc. + 6 mėnesio Euribor marža kintamas palūkanas suteikė atsakovui kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad kredito sutarties galiojimo terminas 36 mėnesiai, taigi atsakovas kreditą ir palūkanas turėjo mokėti iki 2014-07-05 kredito sutarties termino pabaigos. Sutartį nutraukus pradinis kreditorius buvo paskaičiavęs 438,79 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų. Sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio finansavimo sumos grąžinimo, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas (negautas pajamas) tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovei priteistina 438,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2013-04-24 ir 930,05 Eur dydžio negautų pajamų metinės palūkanos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sulygto termino pabaigos, t. y. iki 2014-07-05, iš viso priteistina 1368,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Dėl kompensacinių palūkanų ir kitų išlaidų priteisimo

Dėl ieškovės reikalavimų iš atsakovo priteisti likusią palūkanų sumą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2014-07-05 iki 2020-11-17, t. y. 4485,46 Eur, taip pat kintamas palūkanas 9 procentų + 6 mėnesių Euribor dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pažymi, kad šie reikalavimai kvalifikuotini kaip reikalavimai priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

Teismas nurodo, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Ieškovės prašomos priteisti kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014-07-05 iki 2020-11-17 iki kreipimosi į teismą, t. y. 4485,46 Eur, taikant 9 procentų + 6 mėnesių Euribor dydžio sutartines metines palūkanas, taip pat 9 procentų + 6 mėnesių Euribor dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nors ir neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų metinių palūkanų dydžio, tačiau jų nurodomas laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas nuo 2014-07-05 iki 2020-11-17 bei iki skolos sumokėjimo, t. y. (neterminuotai) neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 370,90 Eur kompensacinių palūkanų (7984,19 Eur x 9,42 proc. (9 proc. + 0,42 Euribor) x 180 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8,99 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Kaip jau buvo minėta, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 8,99 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas, atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 9723,93 Eur sumą (7984,19 Eur + 1368,84 +370,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminis mokestis už ieškinį – 312,00 Eur. Atsakovas patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo bei dubliko parengimą).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 70 proc. (bendra ieškinio suma – 13847,48 Eur, ieškovei priteista – 9723,93 Eur), yra pagrindas spręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina ieškovei 218,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteistina atsakovui 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dviejų metų laikotarpiui. Ieškovė su sprendimo vykdymo išdėstymu nesutinka.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

Aiškinant CPK 284 straipsnio pirmosios dalies nuostatas sistemiškai su kitomis CPK normomis, svarbu, kad sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, nebūtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, kad būtų išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, kad svarstant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai, bei paties teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Atsakovas prašymą išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą grindžia sunkia finansine padėtimi, kurią pagrįsti pateikė įrodymus, tai yra Užimtumo tarnybos pažymą, jog atsakovas nuo 2020-07-13 registruojasi užimtumo tarnyboje ir turi bedarbio statusą, teismo posėdžio metu nurodė jog gaunama bedarbio išmoka sudaro 270 Eur, jokių santaupų neturi. Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, matyti, jog atsakovo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Atsakovas nurodė, jog jokio kilnojamojo turto neturi, gyvena su sugyventine, jai nuosavybės teise priklausiančiame sodo name. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitas skolas atsakovas nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog priverstine tvarka vykdomas išieškojimas dėl 7000,00 Eur skolos išieškojimo.

Šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 270,00 Eur, turi įsipareigojimų kreditoriui, santaupų neturi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas kiekvieną mėnesį turi prisėti prie mokesčių už elektrą, atliekų tvarkymą mokėjimo, be to turi skirti dalį lėšų savo būtinųjų poreikių tenkinimui, todėl teismo vertinimu atsakovas faktiškai nepajėgus iškart sumokėti ieškovei priteistos skolos.

Pažymėtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, todėl teismo vertinimu sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis jai neturės esminės įtakos finansinei padėčiai, ieškovė teismo priteistą sumą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, tuo tarpu, sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovui, kuris yra vartotojas, būtų vykdymo lengvata, sudaryti sąlygas sumokėti priteistą sumą per ilgesnį laiko tarpą. Be to išdėsčius skolos mokėjimo terminą atsakovas turės galimybę pasiskolinti pinigų ar pasiimti paskolą, kad gautų lėšų skolos sumokėjimui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas pripažįsta skolą, nurodė, jog nori atsiskaityti su ieškove, tačiau įvertintina tai, jog atsakovas nuo 2013-04-24 nepadengė nė dalies įsiskolinimo apie kurį jis žinojo. Tai rodo, kad atsakovas nesiima pakankamai pastangų sumokėti įsiskolinimą ieškovei, todėl teismo vertinimu teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesių terminui nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki bei susidariusios atsakovui nepalankios sąlygos įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Teismo sprendimu priteista suma yra pakankamai didelė, todėl darytina išvada, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai dar labiau pasunkintų atsakovo padėtį ir tai jam taptų itin sunkia finansine našta. Tačiau, pažymėtina, kad vien blogos materialinės padėties aspektas nėra pakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymui pernelyg ilgam 24 mėnesių terminui. Atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui, per kurį neaišku, kaip keisis atsakovo turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei nei dalies skolos, į ieškovės nuomonę dėl skolos mokėjimo išdėstymo, taip pat siekiant nepabloginti atsakovo padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, t. y. tuo pačiu užtikrinti ieškovės teises ir teisėtus interesus, teismas pripažįsta, kad yra tikslinga atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo L. R. 7984,19 Eur skolą, 438,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos 2013-04-24 ir 930,05 Eur negautų pajamų metinės palūkanos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2014-07-05, 370,90 Eur kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9723,93 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 218,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gelvora“ atsakovui L. R. 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymą dėl sprendimo išdėstymo tenkinti iš dalies ir išdėstyti priteistą 9723,93 Eur įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 9723,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-11-19 iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei, vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, penkis mėnesius sumokant po 1620,00 Eur, o šeštą mėnesį sumokant 1623,93 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 9723,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-11-19 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gal būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.