Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

teismo posėdyje nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams M. Z., A. Z., A. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovai M. Z. ir A. Z. 2012 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š., notarinio registro Nr. 1-79, padovanojo savo sūnui A. Z. butą/patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Dovanojimo sutartyje dovanojamas turtas buvo įvertintas 164 648,98 Eur. Atsakovas A. Z. 2017 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 37-ojo biuro notarės S. K., notarinio registro Nr. SK-5502, už 260 000,00 Eur pardavė M. F. ir R. E. U. nekilnojamąjį turtą.

6. Atsakovai sudarė 2021 m. spalio 28 d. susitarimą, kuriuo susitarė, kad A. Z. 260 000,00 Eur sumokės lygiomis dalimis, mokant po 500,00 Eur per mėnesį, šią sumą pervedant į A. Z. banko sąskaitą. Atsakovai 2021 m. lapkričio 12 d. susitarimu pakeitė 2021 m. spalio 28 d. susitarimą, nustatant, kad A. Z. skolą mokės dalimis po 250,00 Eur A. Z. ir M. Z..

7. Nurodė, kad VMI turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę M. Z. ir A. Z. atžvilgiu. Pažymėjo, kad A. Z. ir M. Z., sudarydami 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. susitarimus buvo skolingi valstybės biudžetui, todėl atsakovų susitarimas, kuriuo M. Z. ir A. Z. turimos debitorinės 260 000,00 Eur skolos atgavimas buvo išdėstytas daugiau nei 40 metų, pažeidė M. Z. ir A. Z. kreditoriaus VMI teises. Teigė, kad skolos mokėjimas išdėstytas nemokant jokių palūkanų, taigi susitarimu M. Z. ir A. Z. atsisakė papildomų pajamų, kurias gautų iš palūkanų. Pastebėjo, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų susitarimų. Nurodė, kad susitarimai sudaryti tėvų su sūnumi, todėl atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas. Pastebėjo, kad ginčijami susitarimai sudaryti nepraėjus 1 metams iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui reikšti nėra suėjęs.

8. Nurodė, kad yra tenkinamos visos netiesioginio ieškinio sąlygos. Ieškovė šioje byloje turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimą atsakovų A. Z. ir M. Z. atžvilgiu. Prievolių vykdymo terminai yra praleisti, skolos yra išieškomos antstolių. Atkreipė dėmesį, kad A. Z. ir M. Z. iš A. Z. priteista 260 000,00 Eur. Ši reikalavimo teisė yra vykdytina, tačiau A. Z. ir M. Z. nesikreipė dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir priteistos sumos išieškojimo. M. Z. ir A. Z., nesikreipdami į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir nepradėdami 260 000,00 Eur skolos išieškojimo iš A. Z., susitardami dėl skolos mokėjimo išdėstymo, reikšmingas mažina savo gaunamas pajamas, o tuo pačiu ir VMI galimybes išieškoti skolą iš M. Z. ir A. Z..

14. Atkreipė dėmesį, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, būtų nutraukti taikiai tarp artimų giminaičių, t. y. atsakovų (tėvų ir vaiko), sudaryti susitarimai bei būtų pradėti priverstiniai turto išieškojimai, kuriuose išieškotojais taptų mama ir tėtis, o skolininku – sūnus. Ieškovės pareikštas ieškinys prieš atsakovus, kaip artimus giminaičius, pažeidžia bendrąją LAT bei EŽTT praktiką dėl šeimos vertybių gerbimo.

18. Atkreipė dėmesį, kad VMI ginčija atsakovų sudarytus susitarimus, kuriais skolos mokėjimo terminas buvo išdėstytas ir teismui juos panaikinus, A. Z. ir M. Z. neabejotinai turės vykdytiną teisę, kurią kartą jau pasirinkimo įgyvendinti pažeidžiant kreditorių teises. Nors atsakovai ir teigia, kad buvo aktyvūs ir iškart nustatė sąlygas, kuriomis bus grąžinta A. Z. skola, tačiau A. Z. ir M. Z. prievolė VMI turi būti įvykdyta dabar, o ne po 40 metų ir vykdant išieškojimą iš A. Z., ta prievolė galėtų ir turėtų būti įvykdyta.

22. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, nors ir turi galimybių, nesiekia išsaugoti tarp atsakovų susiklosčiusių sutartinių santykių, o kaip tik teikia favor contractus principui prieštaraujančius reikalavimus nutraukti susitarimus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio ir dubliko reikalavimai prieštarauja tarptautinių sutarčių teisės principui favor contractus, todėl ieškinys turi būti atmestas.

24. Teismo posėdžio metu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė reikalavimų: įpareigoti A. Z. per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 priteistos sumos; įpareigoti atsakovę M. Z. per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 priteistos sumos, kadangi jie buvo įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

26. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė yra atsakovų A. Z. ir M. Z. kreditorė. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną A. Z. skola valstybės biudžetui sudarė 208 786,51 Eur, M. Z. skola valstybės biudžetui sudarė 478 766,32 Eur. Atsakovai nurodytos aplinkybės neginčijo.

27. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės VMI ieškinį atsakovams M. Z., A. Z. ir A. Z. patenkino; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-79, kuria M. Z. ir A. Z. padovanojo A. Z. butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir priteisė atsakovams M. Z. ir A. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iš atsakovo A. Z. 260 000 Eur.

28. Atsakovai 2021 m. spalio 28 d. sudarė susitarimą dėl naujai atsiradusios prievolės (skolos) vykdymo sąlygų, terminų ir išdėstymo dalimis, pagal kurį A. Z. įsipareigojo M. Z. ir A. Z. kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki einamojo mėnesio 10 d. atlikti 500 Eur dalinį mokėjimą iki tol, kol įvykdoma visa prievolė į A. Z. banko sąskaitą. Susitarime nurodyta, kad terminas gali būti pratęstas ar išdėstytas atskiru šalių rašytiniu susitarimu. Atsakovai taip pat susitarė, kad mokėjimo palūkanos už prievolės mokėjimo išdėstymą dalimis nėra nustatomos, susitarė praėjus 1 metams nuo susitarimo sudarymo dienos derėtis dėl mokėjimo palūkanų normos nustatymo.

29. Atsakovai 2021 m. lapkričio 12 d. sudarė 2021 m. spalio 28 d. susitarimo dėl naujai atsiradusios prievolės (skolos) vykdymo sąlygų, terminų ir išdėstymo dalimis pakeitimą Nr. 1, pagal kurį sutarė, kad A. Z. skolą mokės dalimis po 250,00 Eur A. Z. ir M. Z..

30. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-3011-912/2020 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu atsakovams M. Z. ir A. Z. iš atsakovo A. Z. priteistos 260 000 Eur sumos.

31. Atsakovai 2023 m. sausio 20 d. sudarė 2021 m. spalio 28 d. susitarimo dėl naujai atsiradusios prievolės (skolos) vykdymo sąlygų, terminų ir išdėstymo dalimis pakeitimą Nr. 2, pagal kurį A. Z. įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. padengti likusią skolos sumą 255 000 Eur lygiomis dalimis M. Z. ir A. Z..

32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

33. Actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir apsaugoti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 28 punktas).

34. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pirmiau nurodytas kasacinio teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

35. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė yra atsakovų A. Z. ir M. Z. kreditorė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę nurodytiems asmenims.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

37. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamais susitarimais atsakovai A. Z. ir M. Z. išdėstė iš atsakovo A. Z. priteistos 260 000 Eur sumos mokėjimą po 500 Eur per mėnesį, t. y. ilgesniam negu 40 metų terminui. Ieškovei pateikus ieškinį, atsakovai 2023 m. sausio 20 d. sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas A. Z. įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. padengti likusią skolos sumą 255 000 Eur lygiomis dalimis atsakovams M. Z. ir A. Z.. Taigi sudarius susitarimus, atsakovo A. Z. visos skolos sumokėjimo terminas atsakovams A. Z. ir M. Z. buvo išdėstytas laike, todėl atitinkamai turėtų užtrukti atsakovų A. Z. ir M. Z. atsiskaitymas su ieškove. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sudarius ginčijamus susitarimus, atsiskaitymas su ieškove užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki ginčijamų susitarimų sudarymo, todėl tokie susitarimai pažeidžia ieškovės, kaip atsakovų A. Z. ir M. Z. kreditorės, teises iš karto atgauti skolą. Papildomai pažymėtina, kad atsakovai susitarimuose išdėstė skolos mokėjimą be jokių palūkanų, t. y. nebuvo sutarė dėl palūkanų mokėjimo. Aplinkybė, kad susitarimuose numatyta galimybė derėtis dėl palūkanų normos nustatymo, nereiškia, kad atsakovai susitarė dėl palūkanų dydžio.

40. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20 punktas).

42. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju nei M. Z., nei A. Z. neturėjo iš sutarčių arba teisės aktų kylančios pareigos sudaryti ginčijamų susitarimų.

44. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

45. Nagrinėjamu atveju skolininkai M. Z. ir A. Z. sudarydami ginčijamus susitarimus turėjo žinoti, kad juos sudarius ieškovė negalės iš karto atgauti skolos, skolos atgavimas bus išdėstytas laike, t. y. susitarimai pažeis kreditoriaus teises. Skolininkai M. Z. ir A. Z. ginčijamus susitarimus sudarė su savo sūnumi, kuriam buvo žinoma apie tėvų skolą VMI. Todėl atsakovai sudarydami susitarimus buvo nesąžiningi.

46. Ieškovės ginčijami atsakovų susitarimai buvo sudaryti 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. Ieškinį teisme ieškovė pateikė 2022 m. birželio 13 d., t. y. nepraleisdama vienerių metų ieškinio senaties termino.

47. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir pripažinti negaliojančius nuo sudarymo momento 2021 m. spalio 28 d. bei 2021 m. lapkričio 12 d. susitarimus.

48. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

49. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

50. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Minėta, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovus M. Z. ir A. Z., t. y. skolininkų prievolė kreditoriui yra galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama ir yra suėjęs prievolės vykdymo terminas. Pažymėtina, kad dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

52. Nagrinėjamu atveju atsakovai M. Z. ir A. Z. turi reikalavimo teisę atsakovui A. Z. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021, kuriuo teismas priteisė atsakovams M. Z. ir A. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iš atsakovo A. Z. 260 000 Eur. Pastebėtina, kad savo teisę į skolos išieškojimą M. Z. ir A. Z. delsė įgyvendinti pasirengdami netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus, t. y. sudarydami ginčijamus susitarimus su A. Z., kuriuos teismas šioje byloje pripažino negaliojančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamus susitarimus pripažinus negaliojančiais, atsakovai M. Z. ir A. Z. turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovo A. Z. skolą.

53. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-3011-912/2020 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu atsakovams M. Z. ir A. Z. iš atsakovo A. Z. priteistos 260 000 Eur sumos, tačiau nurodytas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas vykdyti. Atsakovams M. Z. ir A. Z. nesiimant būtinų veiksmų dėl priverstinio išieškojimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą yra pažeidžiami ieškovės interesai iš karto atgauti skolą. Sudarydami ginčijamus susitarimus atsakovai M. Z. ir A. Z. siekė išvengti prievolių VMI vykdymo iš karto, norėjo prievolę išdėstyti laike neproporcingai užtęsdami teismo sprendimo vykdymą.

54. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad skolininkai M. Z. ir A. Z. neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti, kad vykdomųjų įrašų išdavimas ir prašymo antstoliams pateikimas nėra išimtinai susijęs tik su M. Z. ir A. Z. asmeniu susijusių teisių įgyvendinimas.

55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinami ieškinio reikalavimai: įpareigoti atsakovus M. Z. ir A. Z. imtis visų būtinų veiksmų dėl priverstinio išieškojimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, tai yra pateikti vykdomuosius raštus vykdyti CPK nustatyta tvarka per 3 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į atitinkamas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovams teismo nustatytu terminu šios prievolės neįvykdžius, ieškovė turi teisę atsakovų M. Z. ir (ar) A. Z. vardu ir sąskaita gauti vykdomuosius raštus pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 ir pateikti prašymą dėl priteistos 260 000 Eur sumos išieškojimo.

56. Atsakovai teigia, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, būtų nutraukti taikiai tarp artimų giminaičių sudaryti susitarimai bei būtų pradėti priverstiniai turto išieškojimai, nebūtų gerbiamos šeimos vertybės.

57. Teismas pažymi, kad ginčijamais susitarimais ir savo neveikimu artimi giminaičiai atsakovai A. Z. ir M. Z. (tėvai) bei A. Z. (sūnus) pažeidė ieškovės teises protingu terminu atgauti skolą, todėl toks artimų giminaičių veikimas (neveikimas), kaip pažeidžiantis kito asmens teises, negali būti ginamas.

58. Į esminius šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose keliamus argumentus yra atsakyta, dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie, teismo vertinimu, neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.

59. Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl ieškovų A. Z. ir M. Z. įpareigojimo kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kadangi šią ieškinio dalį ieškovai įvykdė, ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

60. Patenkinus ieškinį, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisiamos jos turėtos 129,72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pagal antstolio sąskaitą ieškovei) - iš kiekvieno atsakovo po 43,24 Eur, o taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą ieškoma 214 Eur žyminio mokesčio suma (tenkinami du turtiniai reikalavimai) – iš kiekvieno atsakovo po 71,33 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl atsakovų A. Z. ir M. Z. įpareigojimo kreiptis dėl vykdomųjų raštų išdavimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp atsakovų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 28 d. sudarytą susitarimą dėl naujai atsiradusios prievolės (skolos) vykdymo sąlygų, terminų ir išdėstymo dalimis.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp atsakovų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą 2021 m. spalio 28 d. susitarimo dėl naujai atsiradusios prievolės (skolos) vykdymo sąlygų, terminų ir išdėstymo dalimis pakeitimą Nr. 1.

Įpareigoti atsakovus M. Z. ir A. Z., imtis visų būtinų veiksmų dėl priverstinio išieškojimo, tai yra per 3 (tris) dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pateikti vykdomuosius raštus pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 dėl priteistos 260 000 Eur sumos išieškojimo vykdymui.

Nustatyti, kad teismo nustatytu terminu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka atsakovams M. Z. ir A. Z. vykdomųjų raštų vykdyti nepateikus, ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, turi teisę atsakovų M. Z. ir (ar) A. Z. vardu ir sąskaita gauti vykdomuosius raštus pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 dėl priteistos 260 000 Eur sumos išieškojimo ir pateikti prašymą dėl šių vykdomųjų dokumentų vykdymo.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, iš atsakovų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,72 Eur bylinėjimosi išlaidų - iš kiekvieno atsakovo po 43,24 Eur (keturiasdešimt trys eurai 24 ct).

Išieškoti iš atsakovų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą - iš kiekvieno atsakovo po 71,33 Eur (septyniasdešimt vienas euras 33 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos teismui.