Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, A. D. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ; konfiskuotas automobilis „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Būtent, 2021 m. birželio 1 d., apie 16 val. 41 min., Kaišiadorių r., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas, 84,150 kilometre, A. D., važiuodamas iš Klaipėdos m. į Vilniaus m., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tai yra vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 (įvedus galimą matavimo paklaidą 1,7 procento) promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taip pat prašo panaikinti taikytą automobilio „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Dėl įrodymų padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nurodė, kad su teismo išvadomis, duomenų vertinimu ir faktų konstatavimu nesutinka, nes teismo išvados prieštarauja teisei ir baudžiamajam įstatymui, nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių ir duomenų vertinimu ir nėra motyvuotos. Teismas neįvykdė pareigos objektyviai vertinti abejones ir prieštaravimus, kai nėra galimybės juos pašalinti, kartais neaišku, kuo remdamasis teismas grindžia savo išvadas, jos prieštarauja dėstomiems teiginiams.

2.2. Nurodo, kad proceso metu davė išsamius parodymus, tačiau teismas ne visus juos įvertino. Teismo prašė kaip įrodymo nepripažinti anoniminio pranešėjo pokalbio su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus darbuotoju įrašo ir teksto, nes nuo užfiksuotų teiginių, negalėdamas užduoti tam asmeniui klausimų, jo neapklausus teisme, neturėjo jokios objektyvios galimybės gintis. Byloje yra tarnybinis pranešimas, kad buvo skambinta iš „Telia Lietuva“ mobiliojo ryšio neregistruoto išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojo numerio, kuris veikė dvi dienas, o birželio l d. tik nuo 16.25 val. iki 18.49 val. Ikiteisminio tyrimo metu pastangos nustatyti šį asmenį apsiribojo dviem nesėkmingais policijos pareigūno skambučiais į tą numerį 2021 m. birželio 2 d. Kategoriškai atmetė savo pavojingą vairavimą, to nepatvirtino ir jį sustabdę policijos pareigūnai. Teismas šiuos duomenis nepagrįstai, nesuprantama, kokiu tikslu, į nuosprendį įtraukė.

2.3. Teisme parodė, kad po atlikto pirmojo tikrinimo alkotesteriu policijos pareigūnų palieptas išlipti iš savo automobilio ir raginamas eiti sėstis į policijos automobilį nedelsiant to nepadarė, nes, ištiktas šoko dėl pateiktų alkotesterio rodmenų, mintyse ieškojo logiškai pagrįstų atsakymų dėl tokio rezultato, jo būsena galėjo atrodyti neįprasta. Pareigūnams pasakius, kad jo nepaklusimas sėstis į policijos automobilį gali būti vertinamas kaip teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymas, jis faktiškai buvo sulaikytas, nors prieš tai buvo pasakęs, kad yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Pareigūnams teko trumpą laiką įkalbinėti jį sėstis į jų automobilį, bet tai nebuvo piktybinis nepaklusimas. Jis buvo įsodintas į policijos automobilį, jo durelės buvo užrakintos. Tai patvirtino policijos pareigūnai K. R. ir T. J. bei jų naudotų vaizdo kamerų įrašai. Po pakartotinio patikrinimo alkotesteriu buvo pradėtas įvykio įforminimas ir šie veiksmai labai užsitęsė. Negalėjo pasakyti, kada buvo surašytas ir jam duotas pasirašyti Neblaivumo nustatymo aktas. Nors jame nurodytas surašymo laikas 17.00 val., tačiau iš K. R. naudotos vaizdo kameros įrašo matyti, kad aktas jos buvo redaguojamas bent iki 17.15 val. Iš T. J. kameros įrašo matyti, kad ne iki galo užpildytas ir nepasirašytas aktas jo rankose buvo ir 17.30 val., ir 17.35 val. Iki tol lauke jis (A. D.) teisingai atliko ėjimo tiesia linija ir nosies lietimo užsimerkus pirštais testą. Visą laiką, kol apie 18.30 val. iš Kaišiadorių atvyko tyrėjas P. T. su kitu policijos pareigūnu R. V., jis (A. D.) buvo priverstas sėdėti automobilyje užrakintomis durelėmis. Kartą su T. J. palyda jam buvo leista nueiti pasiimti iš savo automobilio buteliuką vandens. Tai patvirtino liudytojo T. J. paaiškinimai.

2.4. Nesutikdamas su policijos atlikto tyrimo rezultatais, jis pareigūnams dar būdamas lauke, gal būt atlikdamas ėjimo tiesia linija, nosies lietimo testą, ir automobilyje, išreiškė pageidavimą savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kraujo tyrimą. Į tai K. R. paaiškino, kad jie neprivalo jo pristatyti į gydymo įstaigą, o T. J. pasakė, kad reikia sulaukti policijos tyrėjo iš Kaišiadorių. Kategoriškai tvirtina, kad toks pokalbis įvyko tikrai ne prieš dešimt minučių, kaip tai įraše 18.27 val. nurodo K. R. pareigūnams R. V. ir P. T.. Įraše fiksuotus jos teiginius, kad „nežinau, ką daryti, ar jis pats turi organizuotis važiuoti..., jis dabar kažkur prieš dešimt minučių pradėjo sakyti, kad nori duoti kraują“ vertina kaip siekį pateisinti savo nepagrįstai užvilkintus veiksmus forminant įvykį. Dėl jo minėto pageidavimo būnant automobilyje pareigūnė K. R. telefonu su kažkuo pradėjo aiškintis dėl galimumo nuvežti jį į ligoninę ir toks sprendimas jam girdint buvo priimtas. Nežiūrint to, dar buvo laukiama tyrėjo iš Kaišiadorių. Atvykus tyrėjui P. T., pastarasis su juo nieko reikšmingo nesiaiškino, nufotografavo jo automobilį.

2.5. Jo nurodyto pokalbio turinį ir laiką būtų galėję patvirtinti vaizdo ir garso įrašai automobilyje, tačiau jų nėra, nors atliekant daugumą veiksmų įrašai buvo daromi. Byloje nėra ir įrašo T. J. naudota vaizdo kamera minėto testo atlikimo metu, nėra visų pastarojo bei K. R. naudotų vaizdo kamerų įrašų atvykus nurodytam tyrėjui. Negali būti pasirinktinai sprendžiama, kokius veiksmus fiksuoti, kokius įrašus panaudoti tiriant pažeidimą, o kokius ne. Juo labiau tuomet, kai tokie įrašai panaudojami ir vertinami kaip įrodymai baudžiamojoje byloje. Tokia išvada darytina ir iš Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963, 23.4, 24, 25 punktų nuostatų. Jis teismo prašė įvertinti 18.34 val. P. T. duotus nurodymus K. R., fiksuotus vaizdo kamerų įrašuose, parašyti savo tarnybiniame pranešime, kad jis tik vėliau pareiškė pageidavimą duoti kraują, nes „kitaip gausis, kad neužtikrinome“. Toks vertinimas nebuvo padarytas.

2.6. Liudytojų T. J. ir K. R. parodymams, kad sustabdžius jo veidas buvo įraudęs, akys paraudusios, neadekvatus elgesys, svirduliavimas rodė jo neblaivumą, prieštarauja vaizdo kamerų įrašų duomenys. Be to, vien ta aplinkybė, kad išlipęs iš savo automobilio jis stabtelėjo pievoje ir paprašė į savo tarnybinį automobilį nesodinti, leisti pabūti, negali būti traktuojama svirduliavimu ar neadekvačiu elgesiu, tuo labiau jo elgesį priskirti suicidinėms mintims, tarsi siekiant pateisinti savo elgesį – teisėją, turintį neliečiamybę, užrakinti ir laikyti tarnybiniame automobilyje.

2.7. Apeliantas teigia, kad jo parodymai, kuriuos patvirtina dalis policijos pareigūnų K. R., T. J., P. T. naudotų vaizdo stebėjimo priemonių įrašų ir iš dalies pareigūnų parodymai, yra pagrindas išvadai, jog jis po policijos atlikto blaivumo tikrinimo suprantamai reiškė valią atlikti jo medicininį patikrinimą tyrimui paimant kraują, tačiau pats negalėjo nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo faktinio sulaikymo ir nepateisinamai ilgai, bet ne dėl jo kaltės ar kokių tyčinių veiksmų, užsitęsusio pažeidimo tyrimo įvykio vietoje. Nesudėtingas pažeidimas įvykio vietoje buvo tiriamas net dvi valandas. Įvykis buvo greitkelyje Kaunas-Vilnius, artimiausios sveikatos priežiūros įstaigos buvo nutolusios. Policijos pareigūnų T. J. ir K. R. į Kauno klinikų ligoninę, iki kurios nuo įvykio vietos, jo vertinimu, yra keliolikos kilometrų atstumas, buvo išvežtas tik apie 18.40 val. ir į ligoninę atvežtas iki 19 valandos. Priėmimo skyriuje buvo nemažai lankytojų, todėl pasiėmus registracijos lapelį jam teko dar nemažai palaukti, kol buvo pakviestas paimti kraują. Tai buvo padaryta 19.11 val. Be to, buvo apžiūrėtas gydytojo, buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 702, kurio teismas nuosprendyje ne tik neįvertino, bet ir nepaminėjo. Šiame akte nurodyta: tiriamojo eisena – be kliniškai reikšmingų pakitimų; stovėsena – be kliniškai reikšmingų pakitimų; judesius atlieka tiksliai; sąmoningumas – orientuotas laike, orientuotas vietoje, orientuotas savyje; atmintis – įvykius atsimena; mąstymas – nuoseklus; alkoholio nustatymas iškvepiamame ore iš uoslės – kvapas neužuodžiamas. Pažymėjo ir tai, kad per visą laikotarpį nuo jo sulaikymo jis jokių savęs blaivinimo veiksmų neatliko ir atlikti negalėjo.

2.8. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Apelianto teigimu, vadovaujantis įvykio metu galiojusios redakcijos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 29 punkto nuostatomis, specialiąja technine priemone (šiuo atveju alkotesteriu) užfiksuoti tikrinimo rezultatai gali būti ir yra patikrinami specialiu tyrimu – medicinine apžiūra, apimančia ir kraujo tyrimą, todėl specialiu tyrimu gauti rezultatai yra objektyvesni, patikimesni bei reikšmingi sprendžiant asmens atsakomybės klausimą. Pagal teisę medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis yra svarbesnis už specialiąja technine priemone (alkotesteriu) nustatytą neblaivumo laipsnį, tad yra pagrindas konstatuoti, kad toks neblaivumas ir buvo teisės pažeidimo padarymo metu. Jeigu tyrimo rezultatai skiriasi, o medicininiu tyrimu nustatytas neblaivumas nesiekia tam tikros atsakomybės rūšies numatyto laipsnio, ne traukiamo atsakomybėn asmens, o valstybės pareigūnų pareiga yra įrodyti, kad teisės pažeidimo padarymo metu neblaivumas buvo pakankamas, nurodant konkretų neblaivumo laipsnį tokiai atsakomybei kilti. Medicininio tyrimo rezultatų svarbą patvirtina ir Taisyklių 3 punkto nuostatos.

2.9. Apeliantas daro išvadą, kad atlikti jo medicininės apžiūros ir kraujo, paimto 2021 m. birželio 1 d., 19.11 val., Kauno klinikų ligoninėje, tyrimo rezultatai, parodę 1,16 promilių neblaivumą, ir yra svarbiausi sprendžiant jo atsakomybės rūšies klausimą. Taisyklėse nėra apibrėžtas tikrinimo pabaigos momentas, nuo kurio įgyjama teisė ne vėliau kaip per valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Aišku, kad ji atsiranda ne anksčiau kaip po pakartotinio tikrinimo, tikėtina, kad po neblaivumo akto surašymo. Pagal anksčiau išdėstytus duomenis, toks aktas buvo surašytas ir jo pasirašytas ne 17.00 val., o ne anksčiau kaip 17.35 val. Be to, pagal Taisykles, vienos valandos terminas siejamas ne su medicininės apžiūros atlikimo laiku (paimamas kraujas), o su kreipimusi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika), 6 punkto nuostatas, tiriamųjų medžiagų paimama ir (ar) asmens būklės vertinimas pradedamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens pristatymo ar atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu būdu galimas bendras ne mažiau kaip dviejų valandų terminas nuo policijos atlikto tikrinimo (kurio pabaigos momentas nėra apibrėžtas) iki medicininės apžiūros (kraujo tyrimui paėmimo).

2.10. Apeliantas pažymėjo, kad nors teismas ir nekvestionavo jo medicininės apžiūros metu paimto kraujo tyrimo rezultatų tiriamosios medžiagos paėmimo laiko prasme, nedarė išvados, kad dėl to šie rezultatai neturi įrodomosios reikšmės, tačiau pateikė alkotesteriu atliktų tyrimų rezultatų, eksperto J. Vėlavičiaus paaiškinimų dėl pastarųjų tyrimų patikimumo, alkoholio koncentracijos mažėjimo vertinimą, su kuriuo apeliantas nesutiko. Pažymėjo, kad pagal teisę negali būti taip, kad remiantis ginčijamais specialia technine priemone atlikto tikrinimo rezultatais būtų sprendžiama, ar juos atitinka, jiems neprieštarauja, jų nepaneigia medicininio tyrimo rezultatai, tuo labiau remiantis tik tikėtina išvada, jog „alkoholio koncentracija galėjo būti tokia, kaip rodyta alkotesterio“.

2.11. Pažymėjo, kad nuosprendyje yra įvairiai nurodomas jo padaryto pažeidimo laikas ir alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnis. Pradžioje teismas nurodo, kad apie 16.41 val. jam nustatytas 1,79 (įvedus galimą matavimo paklaidą 1,7 procento) promilių neblaivumas, toliau nurodoma, kad 16.41 val. ir 16.56 val. nustatyta atitinkamai 1,82 ir 1,84 promilių alkoholio koncentracija, o galiausiai konstatuojama, kad apie 16.40 val. jis automobilį vairavo, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2.12. Pagal jo gynėjos prašymą prokuroras paskyrė užduotį Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Kauno skyriui. Buvo gautas eksperto Juozo Vėlavičiaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. (1.8) D-02-293, kuriame nurodyta, kad užduoties įvykdyti VTMT neturi galimybių, kadangi įstaigoje atliekamos toksikologinės ekspertizės (tyrimai) nesprendžia tokio pobūdžio klausimų (kokia etilo alkoholio koncentracija A. D. kraujyje buvo 2021 m. birželio 1 d., 16.56 val., įvertinant alkotesterio ir kraujo tyrimų duomenis, ar yra pagrindas abejoti alkotesterio rodmenimis, koks A. D. neblaivumas galėjo būti 2021 m. birželio 1 d., 16.25 val., 16.00 val., 15.00 val., 14.30 val.?). Kartu ekspertas, be kita ko, neprašomas nurodė, kad VTMT yra atliekami etilo alkoholio koncentracijos kraujyje apytikriai retrospektyviniai apskaičiavimai, nereikalaujantys specialaus tyrimo, kad vadovaujantis VTMT Toksikologijos laboratorijoje nustatytomis etilo alkoholio koncentracijos kraujyje teigiamomis (didesnėmis, nei nulis) reikšmėmis suaugusio žmogaus organizme eliminacijos fazėje per valandą pašalinama 0,10–0,25 proc. etilo alkoholio, o per 150 min. (laiko intervalas tarp pirmojo matavimo alkotesteriu 2021 m. birželio 1 d., 16.41 val., ir kraujo ėminio paėmimo gydymo įstaigoje 19.11 val.) galėjo būti pašalinta 0,25–0,625 proc. Alkoholio šalinimo greitis priklauso nuo pasiektos alkoholio tolerancijos (pripratimo prie alkoholio) ir fizinės veiklos intensyvumo.

2.13. Dėl to, kad VTMT išvados nepateikė, buvo kreiptasi privačia tvarka atlikti specialisto tyrimą ir gauta teismo medicinos gydytojo Pauliaus Petreikio konsultacinė specialisto išvada Nr. 0062/21. Joje nurodyta, kad 2021 m. birželio 1 d., 16.56 val., A. D. kraujyje, tikėtina, buvo mažiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio, nes pagal skaičiavimus mažiausia tikėtina etilo alkoholio kraujyje koncentracija – 1,385 promilės, ir didžiausia – 1,61 promilės, 16.41 val. A. D. kraujyje, tikėtina, buvo mažiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio, nes pagal skaičiavimus mažiausia tikėtina etilo alkoholio kraujyje koncentracija – 1,41 promilės, ir didžiausia – 1,66 promilės. Specialistas P. Petreikis paaiškino, kad skaičiavimus atliko remdamasis faktiškai nustatytais ir atskiru laiku atliktais alkotesterio, kraujo tyrimu patvirtintais etilo alkoholio koncentracijos duomenimis ir pagal vokiečių medicininę literatūrą (Burkhard Madea, Reinhard Dettmayer knygą „Teisės medicinos pagrindai“) nustatytas alkoholio eliminacijos normas, kurios sudaro nuo 0,1 iki 0,2 promilės per valandą. Taip pat specialistas P. Petreikis pabrėžė, kad europinėje praktikoje skaičiuojamas ir taikomas pažeidėjui palankiausias rodiklis. Pažymėjo, kad tarp abiejų specialistų nėra prieštaravimo, kad žemutinė alkoholio eliminacijos norma laikoma 0,1 promilės per valandą. Ekspertas J. Vėlavičius taip pat patvirtino, kad P. Petreikio nurodyta literatūra (Burkhard Madea, Reinhard Dettmayer knyga „Teisės medicinos pagrindai“) kaip metodinė ir mokymo priemonė Lietuvoje yra priimta ir naudojama. Atkreipė dėmesį į specialisto išvadoje nurodytą Burkhard Madea, Reinhard Dettmayer knygos „Teisės medicinos pagrindai“ išrašą, kad pirminio testo prietaisais gauti alkoholio kiekio iškvepiamame ore duomenys yra policijos veiksmų pagrindas (įrodomąją vertę turintis patikrinimas arba kraujo mėginio paėmimas, arba jokių veiksmų), tačiau neturi įrodomosios reikšmės baudžiamojoje byloje.

2.14. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje tik išdėstė specialisto P. Petreikio išvadą, tačiau visiškai jokio jos vertinimo nepateikė, tiesiog be jokio paaiškinimo ir argumentų pasirinkęs jam nepalankiausią eksperto J. Vėlavičiaus paaiškinime nurodytą tikėtiną didžiausią alkoholio eliminacijos iš žmogaus organizmo rodiklį (0,25 promilės) pareiškė, jog tikėtina, kad 16.41val. alkoholio koncentracija galėjo būti tokia, kaip rodyta alkotesterio. Tai yra neįtikėtinas jam taikytinų palankių duomenų ignoravimas, jo teisių, teisėtų interesų bei lūkesčių pažeidimas.

2.15. Apeliantas nurodo, kad negalima atmesti, jog policijos tyrimo ir net medicininio tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti nedaug laiko, kelios minutės prieš sustabdymą namų gamybos vaisių ir vaistažolių trauktinės užpiltinės pavartojimas. Nedidelį kiekį šios priemonės jis pavartojo tik kaip vaistinį preparatą. Vis dėlto jis galėjo turėti įtakos jo neblaivumui. Tuo būtų galima paaiškinti didesnį neblaivumą pakartotinio policijos tikrinimo alkotesteriu metu, jeigu šis prietaisas rodė teisingus duomenis. Teisme specialistas P. Petreikis paaiškino, kad alkoholio koncentracijos (promilių) didėjimą patvirtina neseniai vartotas alkoholis (jo pagrindu pagaminta užpiltinė), nes vidutiniškai alkoholis įsisavinamas nuo keliolikos minučių iki dviejų valandų. Teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad medikamentinės priemonės pavartojimas galėjo turėti įtakos alkoholio rezorbcijai organizme ir atliktiems neblaivumo nustatymo rezultatams.

2.16. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kėlė klausimą dėl jam mediciniškai nustatytų kepenų fermentų pakitimų galimo poveikio alkoholio organizme skaidymo greičiui, tyrimui teikė tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Į jo klausimus iki galo, nurodant aiškius pagrindus, atsakyta nebuvo. Specialistas P. Petreikis minėtoje savo išvadoje nurodė, kad remiantis tiktai kepenų fermentų padidėjimu kraujyje negalima spręsti apie kepenų pažeidimo etiologiją, nes reikalingi ir radiologiniai kepenų ištyrimai bei ligos anamnezė. Eksperto J. Vėlavičiaus anksčiau minėtame rašte išdėstytus teiginius ir pasiūlymus jo keliamais klausimais apskritai vertina kaip įžeidžiančio pobūdžio. Apelianto manymu, teismo medicinos ekspertas nėra kompetentingas į tokius klausimus teikti atsakymus, tai galėtų padaryti klinicistas, gydytojas hepatologas.

2.17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl policijos pareigūnų naudota specialiąja technine priemone alkotesteriu „Drager“ gautų rezultatų patikimumo, jas pagrindžiant tuo, kad duomenys buvo užfiksuoti šia patikros sertifikatą atitinkančia priemone ir teismo medicinos eksperto J. Vėlavičiaus patvirtinimu apie šio prietaiso naudojimo Lietuvos Respublikoje praktiką ir patikimumą, kad šiuo konkrečiu atveju naudoto „Drager“ firmos kvėpavimo aparato (alkotesterio) patikimumas jokių abejonių nekelia. Įstatymų leidėjas ir joks teisės aktas nepatvirtina prezumpcijos, kad specialiosios techninės priemonės – alkotesterio – rodmenys yra neginčijami. Apelianto teigimu, teismo medicinos ekspertas J. Vėlavičius neturi kompetencijos nuspręsti dėl jo tikrinimui naudoto ir apskritai Lietuvoje naudojamų alkotesterių praktikos ir patikimumo. Atkreipė dėmesį, kad nuosprendyje teismo pateikti šio asmens parodymai prieštarauja jo paties anksčiau minėtame rašte išdėstytiems teiginiams, kad VTMT etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti nenaudoja alkoholio koncentracijos matuoklių, analizuojančių iškvepiamo oro sudėtį, todėl neturi kompetencijos vertinti ir negali prisiimti atsakomybės dėl tokių matuoklių rezultatų teisingumo ar tikrinimo tvarkos laikymosi.

2.18. Teismas į jo pastabas dėl jam procesiniuose dokumentuose (pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte) nurodyto pažeidimo, tikrinimo alkotesteriu laikų, atitinkamai 16.41 val. ir 16.56 val., nesutapimą su policijos pareigūnų T. J. ir K. R. naudotų vaizdo kamerų įrašuose matomais tikrinimo laikais neatsižvelgė, nurodytų prieštaravimų nepašalino ir nuosprendyje dėl to nieko nepasakė. Nėra aišku, kuo remiantis buvo nurodyti minėti laikai. Byloje alkotesterio nuskaitymo rezultatai pateikti tik vėliau. Atkreipia dėmesį, kad abiejų pareigūnų vaizdo kamerų įrašuose jo tikrinimo alkotesteriu laikas rodomas toks pats, todėl teigia, kad jose laikas rodomas teisingas ir paneigia alkotesterio rodyto laiko, besiskiriančio beveik keturiomis minutėmis, teisingumą. Šis faktas yra pagrindas teigti, kad ir alkotesteriu kaip vientisa specialiąja technine priemone fiksuoti neblaivumo rezultatai buvo ar galėjo būti iškreipti. Šių aplinkybių negali paneigti iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas. Teismo išvada, kad jo neblaivumas policijos pareigūnų buvo nustatytas abejonių dėl patikimumo nekeliančiu alkotesteriu, yra nepagrįsta.

2.19. Remdamasis išdėstytais pagrindais ir argumentais mano, kad teismas įrodymus byloje įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, baudžiamąjį įstatymą jam taikė netinkamai ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

2.20. Dėl turto konfiskavimo taikymo apeliantas nurodo, kad teismas nesvarstė šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, ar automobilio konfiskavimas nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų. Teismas šiuo aspektu nevertino jo asmenybės, konfiskuojamo turto reikšmės jam, ar padaryta žala, ar skiriama bausmė ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės kaip visuma nėra per griežtas nubaudimas siekiant nubaudimo tikslų ir kitų teismų praktikoje suformuotų nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kriterijų.

2.21. Apeliantas teigia, kad nors jam paskirta 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda savo dydžiu yra artimesnė baudžiamojo įstatymo numatytai minimaliai ribai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tačiau jam ji yra didelė ir griežta bausmė. Anksčiau nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas neblaivus jam priklausantį automobilį jis ne tik nesukėlė sunkių pasekmių, bet ir niekam nepadarė turtinės ir jokios žalos, kitų žmonių gyvybei ir sveikatai pavojaus nekėlė. Jo, kaip vairuotojo, stažas siekia 34 metus, keletą dešimtmečių vairuodamas transporto priemones ne tik nusikalstamos veikos nebuvo padaręs, bet iki šios bylos įvykio per tokį ilgą laikotarpį nepasižymėjo kaip nedrausmingas vairuotojas. Iš viso tik keletą kartų buvo baustas nedidele bauda už nežymų nustatyto greičio viršijimą.

2.22. Atsižvelgdamas į rinkoje vyraujančias kainas ir į tai, kad jo automobilis pagamintas 2007 m., yra maksimalios komforto komplektacijos, turi keturių varančių ratų sistemą, buvo tvarkomas gamintojo „Mercedes Benz AG“ oficialaus atstovo Lietuvoje servise, pastaraisiais metais naujomis buvo pakeista didelės vertės detalių, mano, kad konfiskuoto automobilio vertė yra ne mažesnė kaip 10 000 Eur. Tokiu būdu konfiskuojamo turto vertė gali būti ne mažiau kaip du kartus didesnė už paskirtos bausmės dydį, tad vien šia prasme baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga, savo esme prilygintina bausmei. Pažymėjo, kad teismas nuosprendyje automobilio konfiskavimo ir neįvardija baudžiamojo poveikio priemone, nurodo, kad jam skirtina bausmė – bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones.

2.23. Apeliantas tvirtino, kad negalėtų ateityje konfiskuojamo automobilio panaudoti nusikalstamais tikslais ar naudodamasis juo padaryti nusikalstamą veiką. Iki atleidimo iš pareigų 2021 m. birželio 17 d. beveik tris dešimtmečius dirbo (duomenys neskelbtini) trijų pakopų teismuose – apylinkės, apygardos ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme, laikėsi ir laikosi įstatymų, visuomenės normų, mano, kad buvo ir yra teigiama asmenybė, yra labai gerai charakterizuojamas. Todėl jam atmestina ne tik konfiskuoto automobilio panaudojimo nusikalstamais tikslais, tačiau ir bet kokios nusikalstamos veikos padarymo galimybė ateityje.

2.24. Konfiskuojamo automobilio reikšmė jam yra didelė. Tai yra vienintelė kasdieniam naudojimui skirta asmeninė transporto priemonė, skirta patenkinti gyvenimiškus poreikius. Pastaruoju metu jis gyvena vienas su nepilnamečiu sūnumi. Automobilį naudoja bendroms išvykoms, pažinimo, vaiko lavinimo bei ugdymo tikslais. Naudodamasis automobiliu dažnai lanko už 40 kilometrų nuo namų kaime gyvenančią (duomenys neskelbtini) metų mamą. Ten nevažiuoja joks viešasis transportas.

2.25. Įvertinus jam paskirtos bausmės rūšį ir dydį, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paskyrimą ir jos terminą, nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, tai, kad ja žala nepadaryta, jo asmenybę, nuosprendžiu taikytas didelės jam reikšmės turto, kurio vertė žymiai didesnė už paskirtos bausmės dydį, konfiskavimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl to baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis) jam pritaikytas netinkamai.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ir nenustatęs byloje jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo

5. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti įrodymai patikimai patvirtina, kad 2021 m. birželio 1 d., apie 16 val. 41 min., Kaišiadorių r., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas, 84,150 kilometre, A. D., važiuodamas iš Klaipėdos m. į Vilniaus m., vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija, dėl jų abejonių nekilo ir teisėjų kolegijai. Byloje iš esmės ginčijamas tik vienas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – automobilį vairavusio asmens neblaivumas, o tiksliau – konkretus neblaivumo laipsnis. Pagal minėtą teisės normą baudžiamoji atsakomybė yra galima tik tuo atveju, kai bylos įrodymai patikimai ir neabejotinai patvirtina, kad neblaivumas buvo 1,51 ir daugiau promilių. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei atlikusi papildomų įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. D. neblaivumo laipsnį nustatė teisingai, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis konstatuota pagrįstai.

6. Nuteistojo A. D., liudytojų K. R., T. J. parodymai, 2021 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo akto duomenys, 2021 m. spalio 4 d. Kauno miesto Santakos policijos komisariato pateiktų alkotesterio „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0317 duomenų nuskaitymo rezultatai (t. 1, b. l. 33–34, 121, 123) patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius A. D. buvo atliktas jo neblaivumo tikrinimas alkotesteriu ir gauti tokie rezultatai: 16.41 val. nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, o 16.56 val. – 1,84 promilės neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1466414 (t. 1, b. l. 35) patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. D. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Minėtame sertifikate taip pat nurodyta galima alkotesterio matavimų paklaida, esant rodmenims nuo 1,01 iki 6,00 promilių, tai +/-1,7 proc. Vertinant palankiausią A. D. pirmąjį neblaivumo matavimą, taip pat jo naudai įvertinus galimą paklaidą, nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad alkotesterio rodmuo, kuriuo buvo vadovaujamasi konstatuojant nuteistojo neblaivumo laipsnį, buvo klaidingas ar keliantis pagrįstas abejones, taip pat, kad atlikę patikrą policijos pareigūnai nesivadovavo Taisyklėmis.

7. Minėtų liudytojų K. R., T. J. parodymai, taip pat ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros duomenys, policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų vaizdo įrašai bei jų apžiūros duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai A. D. vairuojamą automobilį sustabdė gavę pranešimą apie tai, kad transporto priemonę galimai vairuoja neblaivus asmuo. Prieš tikrinimą alkotesteriu A. D. jiems nurodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau neužilgo patikslino, kad alkoholį vartojo vakar. Tai buvo nurodyta ir minėtame neblaivumo nustatymo akte, kurį pasirašė ir pats nuteistasis. To savo parodymais neneigia ir apeliantas. Alkotesteriu atlikus pirmą tikrinimą ir nustačius, kad A. D. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą, be to, viršijanti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą, po 15 minučių buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, taip pat parodęs minėtą, baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą viršijantį rezultatą. Tokia nustatyta atlikto neblaivumo alkotesteriu patikrinimo eiga atitiko Taisyklių 3, 4, 6 punktų reikalavimus. Šių išvadų nepaneigia apelianto išsakyti argumentai, kad tikrinimo rezultatams galėjo turėti įtakos ne daugiau kaip 10 minučių prieš sustabdymą išgerta namų gamybos vaisių ir vaistažolių alkoholinė trauktinė. Kaip patvirtina policijos pareigūnų parodymai bei vaizdo įrašų turinys, pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas neužilgo po sustabdymo, nes apie išgertą trauktinę nuteistasis jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nieko nenurodė. Priešingai, kaip minėta, jis tvirtino, kad alkoholį vartojo vakar. Be to, tikrinimas alkotesteriu buvo vykdomas du kartus, antrą kartą praėjus 15 minučių nuo pirmojo tikrinimo, ir gautas neblaivumo rezultatas buvo labai panašus į pirmąjį. Tokia tikrinimo eiga atitiko tiek minėtus Taisyklių reikalavimus, tiek alkotesterio naudojimo instrukcijos nuostatas. Be to, tikrinant alkotesteriu gautus duomenis apie A. D. neblaivumą iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad vairavimo dienos išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus ir baigė tai daryti gerokai po vidurnakčio, apie 3.00 val. nakties. Jis taip pat nurodė, kad prieš pat sustabdymą, tai yra dar vairuodamas automobilį, jis dėl sveikatos problemų papildomai vartojo alkoholinę trauktinę.

8. Abejonių paminėtais įrodymais, patvirtinančiais A. D. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, nekelia ir apelianto akcentuoti duomenys, fiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2851/2021 (01). Jie patvirtina, kad A. D. kraujyje, paimtame 2021 m. birželio 1 d., 19.11 val., nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 1,16 promilės (t. 1, b. l. 69). Apeliantas teigia, kad byloje turėjo būti vadovaujamasi būtent šiais duomenimis, nes jie objektyvesni, patikimesni bei reikšmingi sprendžiant asmens atsakomybės klausimą. Pasak apelianto, medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis yra svarbesnis už specialiąja technine priemone (alkotesteriu) nustatytą neblaivumo laipsnį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Pagal BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, baudžiamajame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K–113/2013, Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-138-489/2022). Paminėtina ir tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojančioje BK 281¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929) nebėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus A. D. iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini baudžiamajame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir, kaip minėta, turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

10. Prieš vertindama aptartus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek aktualios BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek A. D. inkriminuoti objektyvieji nusikaltimo požymiai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju, priešingai, nei tvirtina apeliantas, esminę reikšmę turi būtent tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo vairavimo metu. Byloje nustatyta, kad alkoholio koncentracijos A. D. iškvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus labai mažai laiko. Tuo tarpu nuteistojo medicininė apžiūra atlikta bei kraujas tyrimui paimtas 19.11 val., tai yra nuo vairavimo (apie 16.41 val.) praėjus 2 val. 30 min. Visuotinai žinoma, tai patvirtino ir teisme apklausti specialistai J. Vėlavičius bei P. Petreikis, kad per laiką, vykstant natūraliems fiziologiniams procesams, alkoholis paprastai skyla ir jo koncentracija organizmo terpėse mažėja. Todėl vien tai, kad atlikus kraujo tyrimą buvo nustatytas mažesnis A. D. neblaivumo laipsnis, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Kaip minėta, tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas iš karto po vairavimo, o tai yra pagrindas būtent šiuos duomenis vertinti kaip tikslesnius, labiau atspindinčius A. D. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, nei rezultatai, gauti ištyrus gerokai vėliau paimtą kraują. Todėl šiuo atveju nustatant A. D. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, gali būti vadovaujamasi tikrinimo sertifikuotu alkotesteriu rezultatais, prieš tai įvertinus, ar kraujo tyrimo duomenys jiems prieštarauja, ar visgi yra paaiškinami mediciniškai.

11. Byloje apklaustas specialistas J. Vėlavičius nurodė, kad eliminacijos fazėje suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10–0,25 promilės etilo alkoholio ir tokiais rodikliais yra ilgą laiką vadovaujamasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio eliminavimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau teismų praktikoje specialisto J. Vėlavičiaus nurodytais rodikliais yra remiamasi (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-593/2016, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-870/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-581/2020 ir kt.). Specialistas P. Petreikis teismui taip pat patvirtino, kad minėti J. Vėlavičiaus nurodyti duomenys kaip pagrindas skaičiavimams iš tiesų yra įvardijami medicinos literatūroje ir naudojami Lietuvoje, tačiau kartu nurodė ir vieną konkretų vokiečių literatūros pavyzdį (Burkhard Madea, Reinhard Dettmayer knygą „Teisės medicinos pagrindai“), kuriame minima kitokia didžiausia alkoholio eliminacijos norma – iki 0,2 promilės per valandą. Specialistas P. Petreikis taip pat nurodė, kad alkoholio šalinimo greičiui daro įtaką asmens vartotas maistas (stipriai pavalgius jis lėtesnis), gėrimai (išgėrus gazuotų gėrimų, daug skysčių, jis greitesnis), fizinis aktyvumas (judant jis greitesnis), stresas (nuo jo pakyla spaudimas ir veikiant adrenalinui alkoholio šalinimas greitėja, bet tam tikras kiekis alkoholio nuima stresą). Šiuos teiginius patvirtino ir specialistas J. Vėlavičius. Pastarasis taip pat pateikė informaciją, kad specialiojoje literatūroje aprašomi ir didesni nei 0,25 promilės per valandą alkoholio šalinimo greičiai, kurie galimi esant išreikštai alkoholio tolerancijai ir sunkiam apsinuodijimui alkoholiu (virš 2,5 promilės), kas paaiškinama stipresne alkoholį skaldančių fermentų aktyvacija. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklaustas specialistas, gydytojas gastroenterologas Gediminas Kiudelis. Komentuodamas byloje A. D. pateiktus laboratorinių tyrimų rezultatus (t. 1, b. l. 147–150), jis nurodė, kad jie patvirtina keturis kartus padidintus kepenų fermentus, o tai rodo kepenų uždegimą. Dažniausia to priežastis – alkoholio vartojimas, tačiau gali būti ir nealkoholinis steatohepatitas, virusinis, lėtinis hepatitas, medikamentų sukeltas kepenų pažeidimas. Konkrečiam atsakymui A. D. atveju duomenų neužtenka. Kepenų fermentų padidėjimas tiesiogiai įtakos lėtesniam alkoholio skaidumui įvykio dieną neturėjo, nes jis rodo tik kepenų pažeidimą. Alkoholio skaidymas labiau priklauso nuo kepenų pajėgumo skaidyti medžiagas. Kepenų fermentai to neatspindi. Specialistas taip pat nurodė, kad alkoholio eliminacijos greičiui reikšmingų faktorių yra daug, to savo klinikiniame darbe jis negvildena, tačiau mokslinėje literatūroje nurodoma, kad tam gali turėti įtakos liga, kuri pasireiškia kepenų funkcijos nepakankamumu. Jo žiniomis A. D. tokia liga nėra diagnozuota. Skaidymo greičiui turi įtakos ir kiti faktoriai – mityba, fizinis aktyvumas, amžius (vaikai, senyvo amžiaus žmonės lėčiau skaido alkoholį), rasiniai, genetiniai ypatumai, lytis (moterys alkoholį skaido lėčiau, vyrai – greičiau), nepakankama kūno masė ir bloga mityba (lėtina). Dėl streso įrodymų nėra, bet greitesnė medžiagų apykaita padeda greičiau skaidyti alkoholį.

12. Teisėjų kolegija įvertino visumą pirmiau nurodytų byloje apklaustų specialistų pateiktų duomenų. Visi specialistai nurodė, jog alkoholio eliminavimo greičiui turi įtakos tiek kiekvieno žmogaus individualios savybės, tiek ir tam tikri aplinkos faktoriai. Nors specialistas P. Petreikis nurodė vieną konkretų atvejį, kuomet pripažįstamas kitoks didžiausias alkoholio eliminavimo greičio rodiklis, teisėjų kolegija vadovaujasi abiejų teismo medicinos specialistų J. Vėlavičiaus bei P. Petreikio nurodytu, tiek ekspertinėje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstamu mažiausiu bei didžiausiu alkoholio eliminavimo rodikliu – nuo 0,10 iki 0,25 promilės. Byloje įrodyta, kad nuo A. D. pirmojo tikrinimo alkotesteriu (16.41 val.) iki kraujo paėmimo (19.11 val.) praėjo 2 val. 30 min. Matematiniais skaičiavimais nustatyta, kad per šį laiką galėjo būti eliminuota nuo 0,25 iki 0,625 promilės. Tokiu atveju 19.11 val. A. D. kraujyje galėjo būti nustatytas nuo 1,54 iki 1,165 promilės neblaivumas. Pastarasis skaičius yra labai artimas kraujo tyrimu A. D. nustatytam neblaivumo laipsniui. Teisėjų kolegija papildomai vertina ir tai, kad šiuo atveju buvo lyginami duomenys, gauti ištyrus skirtingose biologinėse organizmo terpėse nustatytą alkoholio koncentraciją (iškvėptame ore ir kraujyje). Be to, bylos įrodymai patvirtina ir faktorius, kuriuos specialistai įvardijo kaip darančius įtaką greitesniam alkoholio eliminavimui. A. D. yra vyras, vidutinio amžiaus ir kūno masės, įvykio metu iki priduodant kraują fiziškai aktyvus nebuvo, tačiau patvirtino dėl įvykio patyręs didelį stresą ir susijaudinimą, tai matyti ir iš analizuotų kūno kamerų vaizdo įrašų, o tai, pasak teismo medicinos specialistų J. Vėlavičiaus ir P. Petreikio, prilyginama fiziniam aktyvumui, didina spaudimą, medžiagų apykaitą, o tuo pačiu ir greitina alkoholio eliminavimą. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad rezultatai, gauti atlikus A. D. kraujo tyrimą, mediciniškai yra paaiškinami ir iš esmės neprieštarauja ir nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu gautų duomenų, netgi priešingai, pastaruosius atitinka ir tik sustiprina išvadą, jog A. D. vairavo neblaivus, kai jo neblaivumo laipsnis viršijo baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą.

13. Apeliantas taip pat pateikė argumentus, kad jo teisė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą su kraujo tyrimu buvo suvaržyta, nes jis buvo faktiškai sulaikytas ir nepateisinamai ilgai truko įvykio įforminimas. Taisyklių 29 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad kuo anksčiau asmuo kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, tuo gauti rezultatai bus artimesni vairavimo laikui, o tuo pačiu ir tikslesni. Visgi sprendžia, kad minėtos nuteistojo teisės realizavimo policijos pareigūnai nesuvaržė tiek, kad būtų galima abejoti atliktų patikrinimų rezultatais. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais argumentais.

13.1. Visų pirma paminėtina, kad Taisyklių 29 punkto nuostatos kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą termino pradžią sieja su atliktu tikrinimu ar medicinine apžiūra, o šių veiksmų atlikimui yra būtinas tam tikras laiko tarpas. Byloje yra 2021 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, kurio įžanginėje dalyje nurodytas laikas – 17.00 val. Visgi sutiktina su apeliantu, kad byloje esantys liudytojų K. R. bei T. J. naudotų kūno kamerų vaizdo įrašai bei paties A. D. paaiškinimai patvirtina, jog policijos pareigūnai neblaivumo tikrinimą, kuris apėmė ne tik tikrinimą alkotesteriu, bet ir bendros asmens būklės įvertinimą, ėjimo tiesia linija, nosies lietimo pirštu testų atlikimą, baigė vėliau, po 17.35 val. A. D. į medicinos įstaigą kreipėsi apie 19 val., tad vienos valandos terminas šiuo atveju iš tiesų buvo praleistas. Nežiūrint to, gauti duomenys buvo pripažinti įrodymais ir įvertinti.

13.2. Jau minėti byloje esantys vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad po pirmojo tikrinimo alkotesteriu A. D. policijos pareigūnai K. R. ir T. J. buvo nurodę, kad šis yra sulaikomas. Jis buvo pasodintas į galinę tarnybinio automobilio sėdynę, papildomai užraktu apribojant jam galimybę iš vidaus atidaryti duris. Policijos pareigūnai nurodė, kad tokių veiksmų buvo imtasi siekiant užtikrinti nuteistojo saugumą, kad šis neišbėgtų į kelią. Nors A. D. ginčija tokią argumentaciją, minėtus liudytojų parodymus patvirtina kūno kamerų vaizdo įrašai. Iš jų matyti, kad A. D. lipant iš savo automobilio bei išlipus iš jo, jo elgesys nebuvo adekvatus. Jis buvo labai susijaudinęs, ne kartą pareigūnams kartojo, kad jo gyvenimas žlugęs, kad jam yra viskas, jis nori iš čia išeiti, kad nebegali, jam diagnozuotas vėžys. Į tai reaguodami pareigūnai nurodė ir vėliau pakartojo, kad nuteistasis yra sulaikomas todėl, kad jo elgesys neprognozuojamas, jis neramus, o aplinka yra nesaugi, šalia važiuojamoji kelio dalis (greitkelis). Nežiūrint minėtų bylos duomenų, patvirtinusių policijos pareigūnų įvardytus jų veiksmų motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad priemonės, kurių buvo imtasi, tuo metu iš tiesų apribojo A. D. galimybę vykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad tuo metu nuteistojo neblaivumo tikrinimas dar nebuvo baigtas, o vėliau A. D. galimybė nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą nebebuvo ribojama.

13.3. Liudytojų T. J., K. R. parodymai, jų naudotų kūno kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo tikrinimo akto turinys patvirtina, kad A. D. sėdint tarnybiniame automobilyje buvo nustatyta jo asmens tapatybė, atliktas antrasis tikrinimas alkotesteriu, pildytas neblaivumo tikrinimo aktas bei Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas, o vėliau atlikti ir neblaivumo tikrinimo einant tiesia linija bei liečiant nosį pirštu testai. Iš vaizdo įrašų taip pat matyti, jog pildant minėtus dokumentus abu policijos pareigūnai apie 17.13 val. nurodė, kad A. D. nebus sulaikomas. Pareigūnė K. R. tai nurodė pačiam A. D., o pareigūnas T. J., girdint nuteistajam, tai pakartojo ir pastarojo sutuoktinei kalbėdamas telefonu. Be to, atlikus neblaivumo tikrinimą nebebuvo ribojama ir A. D. galimybė išlipti iš tarnybinio automobilio. Tai patvirtina ne tik liudytojų T. J., K. R. parodymai, bet ir pareigūno R. V. naudotos kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad atvykus pareigūnams P. T. ir R. V. A. D., išlipdamas iš tarnybinio automobilio, pats atsidaro jo dureles. Jam buvo grąžinti asmens tapatybės bei automobilio dokumentai, jis laisvai vaikščiojo po įvykio vietą, bendravo mobiliojo ryšio telefonu.

13.4. Iš byloje esančių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad neblaivumo tikrinimas bei dokumentų pildymas iš tiesų objektyviai užtruko, tačiau liudytojai K. R. ir T. J. savo parodymais patvirtino, kad tuo metu A. D. jokio noro kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo jiems neišsakė, tai jis padarė tik po 18.00 val., praėjus daugiau nei valandai nuo pirmojo neblaivumo tikrinimo. Liudytoja K. R. nurodė, kad iš pradžių A. D. teiravosi, ar yra atliekami kraujo tyrimai, o po kurio laiko ir nurodė tokį savo pageidavimą. Nors šis bendravimas ir nebuvo filmuotas pareigūnų kūno kameromis (tokių vaizdo įrašų byloje nėra), teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtina kiti bylos duomenys. Pats A. D. negalėjo tiksliai nurodyti, kada išsakė policijos pareigūnams norą atlikti medicininę apžiūrą, tačiau tvirtino tai padaręs anksčiau, nei nurodo pareigūnai. Pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad tai pasakė dar lauke, išsodintas iš savo automobilio. Apeliaciniame skunde nurodė, kad galbūt tai padarė tuomet, kai atliko ėjimo tiesia linija, nosies lietimo pirštu testus. Visgi byloje esantys pareigūnų K. R. bei T. J. kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad minėto pageidavimo A. D. nei išlipęs iš savo automobilio, nei vėliau, iki maždaug 17.35 val., kuomet baigiasi vėliausiai jų darytas įrašas, pareigūnams išsakęs nebuvo. Jis netgi nenurodė jiems savo nesutikimo su tikrinimo alkotesteriu rezultatais. Byloje esančiame neblaivumo tikrinimo akte, kuris, kaip minėta, buvo baigtas pildyti po 17.35 val., jau atlikus apelianto minėtus bendros būklės vertinimo testus, yra pateikta ir informacija apie aptariamą Taisyklių 29 punkte numatytą asmens teisę. A. D. neginčija, kad buvo supažindintas su šiuo aktu, jame pasirašė, tačiau nepadarė jokių žymų apie norą pasinaudoti šia teise ar šios teisės realizavimo ribojimą. Šiame akte jis taip pat nenurodė savo nesutikimo dėl tikrinimo rezultatų, neatsakydamas į šį klausimą, nors Taisyklių 29 punktas teisę kreiptis dėl medicininės apžiūros sieja būtent su tokiu asmens nesutikimu. Tokie įrašai būtų logiški ilgametę teisinio darbo praktiką turinčiam asmeniui, ypač jei pareigūnų elgesys, kaip nurodo apeliantas, varžė jo teises. Byloje esantys liudytojų P. T. ir R. V. naudotų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad apie 18.27 val. K. R. informavo juos, jog A. D. maždaug prieš 10 minučių pareiškė, kad nori atlikti kraujo tyrimą. Šių duomenų nepaneigia tai, kad vėlesniuose vaizdo įrašuose yra fiksuota, jog pareigūnas P. T. pasiūlė K. R. tarnybiniame pranešime nurodyti, kada A. D. išreiškė minėtą pageidavimą, nes ši informacija atitiko jam prieš tai nupasakotą faktinę situaciją. Pagrindo išvadai, kad buvo prašoma įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje nėra. Iš minėtų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad P. T. pasiūlius pakomentuoti situaciją, A. D. naujai atvykusiems pareigūnams nieko nenurodė apie tai, kad nepagrįstai ilgai yra ribojama jo teisė atlikti medicininę apžiūrą. Vertintina ir tai, kad A. D. nesiėmė jokių veiksmų, neišsikvietė taksi ar panašiai, kad turėtų fizinę galimybę savarankiškai ir skubiai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, nors naudojosi turimu mobiliojo ryšio telefonu. Kaip minėta, baigus neblaivumo tikrinimą jis sulaikytas nebuvo ir apie tai buvo informuotas. Minėti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad apie 18.27 val. iš K. R. gavęs informaciją apie A. D. pageidavimą, pareigūnas P. T. nurodė, kad tokia galimybė turi būti užtikrinta, o apie 18.33 val. informavo A. D., kad pareigūnai jį skubiai pristatytas į Kauno klinikas. Bet netgi informuotas apie tai, kad bus vežamas į sveikatos priežiūros įstaigą, o jo užrakintas automobilis bus perduotas atvykstančiam asmeniui, A. D. ne skubiai vyko su pareigūnais, o skambino telefonu, vėliau kurį laiką bendravo su liudytoju A. P., atvykusiu apie 18.37 val. Būtent policijos pareigūnai skubino jį vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, į kurią jis buvo išvežtas apie 18.41 val. Apibendrinant spręstina, kad nepagrįsto delsimo, dėl kurio būtų pagrindas teigti, kad policijos pareigūnai sąmoningai suvaržė apeliantui galimybę realizuoti savo teisę nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, šiuo atveju nebuvo.

13.5. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas A. P., kuris nurodė, kad įvykio dieną jam paskambino A. D. žmona ir po kelių minučių jis pats paskambino A. D.. Pastarasis nurodė, kad vakare buvo išgėręs, įpūtė tam tikrą skaičių promilių, kad tokių rodmenų negali būti. Į tai jis (liudytojas) pasakė, kad reikia važiuoti tikrinti kraują, tada bus tikslesni duomenys. A. D. atsakė, kad negali išvažiuoti, nes yra sulaikytas, pareigūnai laukia tyrėjo, nežino ką daryti, yra vidury autostrados. Tuomet liudytojas pasakė, kad atvažiuoja. Jis važiavo tam, kad išspręsti A. D. nugabenimą kraujo tyrimui. Kelyje užtruko apie valandą, atvykęs matė tris uniformuotus pareigūnus, procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. A. D. buvo lauke, jie bendravo. Šis buvo sugniuždytas, tačiau alkoholio kvapo nuo jo nejautė, neblaivumo išorinių požymių nematė. Pareigūnai liudytojo paklausė, ar jis gali pasirūpinti automobiliu, ką jis vėliau ir padarė. Nuteistasis jam nesakė, kad prašė pareigūnų ar sakė jiems, kad nesutinka su alkotesterio rodmenimis, todėl norėtų duoti kraują tyrimui. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos parodymus, sprendžia, kad nors liudytojas A. P. nurodė telefonu pasiūlęs A. D. duoti kraują tyrimams, tai nepatvirtina aplinkybės, kad šis tokį prašymą nedelsiant pateikė pareigūnams. Tai paneigia pirmiau aptarti įrodymai. Nors liudytojas teigė, kad vyko pas A. D. norėdamas išspręsti jo nugabenimą kraujo tyrimui, visgi paties A. D. parodymai, duoti raštu ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme, patvirtina, kad nuteistasis šio liudytojo atvykimą siejo su noru pasirūpinti savo automobiliu, o ne su vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų P. T. bei R. V. kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad A. D. pareigūnams apie atvykstantį A. P. kalbėjo tik kaip apie asmenį, kuris pasirūpins jo automobiliu. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo A. P. parodymai pirmiau padarytų išvadų nepaneigia.

14. Padarytų išvadų nepaneigia ir apelianto pateikti argumentai, sietini su klinikiniais jo neblaivumo požymiais. Byloje esančiame 2021 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo akte (t. 1, b. l. 33) nurodyta, kad A. D. tinkamai atliko ėjimo tiesia linija, nosies lietimo pirštu testus. Tai patvirtino ir liudytojų K. R., T. J., taip pat nuteistojo A. D. parodymai. Minėtame akte taip pat buvo nurodyti A. D. neblaivumo požymiai – neadekvatus elgesys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kuriuos patvirtino minėti policijos pareigūnai, kartu teigę, jog A. D. akys ir veidas buvo raudoni. Apeliantas šiuos neblaivumo požymius neigia. Byloje esantys policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų vaizdo įrašai yra dinamiški, nesikoncentruoja į A. D. veido filmavimą, todėl nei patvirtina, nei paneigia tai, ar įvykio metu A. D. veidas bei akys buvo paraudę. Iš įrašų taip pat matyti, kad A. D. elgesys, kalba, eisena išlipus iš savo automobilio nebuvo pilnai adekvatūs. Matyti didelis asmens susijaudinimas ir pasimetimas nuo pat pirmojo kontakto su pareigūnais. A. D. ne kartą kartojo žodžius bei judėjo taip, kad pareigūnams kilo susirūpinimas jo saugumu. Jis prašomas ilgai negalėjo pateikti asmens dokumento, taip pat nereagavo į pareigūnų prašymą pačiam išpakuoti alkotesterio antgalį antram pūtimui. Visgi sutiktina su apelianto argumentais, kad vėliau vaizdo įrašuose fiksuotas A. D. judėjimas, kalbėsena nebuvo tokie, kuriuos galima būtų vertinti kaip akivaizdžius neblaivumo požymius. Iš įvykio vietoje buvusių asmenų tik vienas P. T. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė jautęs nuo A. D. sklindantį alkoholio kvapą. Iš byloje esančio 2021 m. birželio 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 702 (t. 1, b. l. 145–146) matyti, kad įvykio dieną 19.11 val. atlikus A. D. medicininę apžiūrą, nustatyti tik keli normas neatitinkantys faktoriai – vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas ir dirglumas. Kitų su neblaivumu sietinų požymių akte neįvardyta. Vertindama šiuos įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad klinikinių neblaivumo požymių buvimas, jų gausa ir pobūdis kiekvienam asmeniui yra individualus ir tam reikšmės turi daug faktorių. Šie požymiai yra tik vieni iš galimą neblaivumą patvirtinančių duomenų. Tuo pačiu šių požymių nebuvimas savaime asmens neblaivumo nepaneigia. Šias išvadas teismas grindė ne tik specialisto J. Vėlavičiaus parodymais, bet ir tuo, kad šiuo konkrečiu atveju, nepaisant minėtų klinikinių neblaivumo požymių nebuvimo, tuo pačiu metu paimto A. D. kraujo tyrimas parodė 1,16 promilės jo neblaivumą. Šio tyrimo rezultatų nuteistasis neginčija, su jais sutinka, tačiau šis nustatytas neblaivumas gerokai viršijo tiek nulinę, tiek ir leidžiamą alkoholio koncentracijos ribą.

15. Apeliantas skunde keliamas abejones dėl įrodymų, patvirtinusių jo neblaivumo laipsnį, grindė ir argumentais, kad neatitiko alkotesterio bei policijos pareigūnų K. R. ir T. J. naudotų kūno kamerų įrašuose fiksuotas laikas, be to alkotesteris pats nespausdino tikrinimo rezultatų, jie buvo nuskaityti jau pasibaigus sertifikato galiojimo laikui. Vaizdo įrašuose iš tiesų matyti apeliaciniame skunde įvardytas apie 4 minučių laiko skirtumas, tačiau apeliantas nėra teisus teigdamas, kad pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų laikai sutampa ir būtent todėl yra teisingi. Kaip matyti iš minėtų įrašų, juose rodomas laikas skiriasi tarpusavyje apie 9 sekundes. Pareigūnų naudotos kūno kameros nėra metrologiškai tikrinami ir sertifikuojami matavimo prietaisai, todėl jų rodomo skirtingo laiko lyginimas su alkotesteryje fiksuotu laiku pagrįstų abejonių pastarojo patikimumu nekelia. Abejonių alkotesteriu vykdytais matavimais nekelia ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo atspausdintas rezultatų protokolas. Iš byloje esančios alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos (t. 1, b. l. 124–140) matyti, kad rezultatų protokolo spausdinimui yra būtinas papildomas prietaisas – „Drager“ mobilusis spausdintuvas. Jo nebuvimas įvykio vietoje su alkotesterio pagrindinių funkcijų vykdymu, jų patikimumu nėra sietinas. A. D. neblaivumo tikrinimas buvo vykdomas galiojant matavimo prietaiso patikros sertifikatui. Būtent tada gauti rezultatai buvo įrašyti į prietaiso atmintį, tad jų vėlesnis atspausdinimas pasibaigus sertifikato galiojimo laikui abejonių dėl jų patikimumo nekelia. Tuo labiau, kad į bylą pateikti alkotesterio atminties duomenys (t. 1, b. l. 123) sutapo su policijos pareigūnų naudotomis kūno kameromis užfiksuotais alkotesterio parodytais rodikliais abiejų tikrinimų metu. Tokie patys duomenys įvykio vietoje buvo įrašyti ir į Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą (t. 1, b. l. 34).

Dėl kitų apelianto nurodytų skundžiamo nuosprendžio trūkumų

16. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino dalies nuteistojo į bylą pateiktų duomenų (specialisto P. Petreikio išvados, 2021 m. birželio 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 702), kuriais šis grindė savo gynybinę poziciją. Tokiu būdu buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tačiau ši klaida ištaisyta apeliacinės instancijos teisme.

17. Ginčijamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta informacija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto bei apžiūrėto garso įrašo rinkmenos, kad 2021 m. birželio 1 d., 16 val. 25 min., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas telefoninis pranešimas apie įtartinai Vilniaus link vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72, 74–79). Pranešėjo asmenybė, kaip ir nurodo apeliantas, iš tiesų nebuvo nustatyta, tačiau jo pateikta informacija buvo patikrinta sustabdžius A. D. vairuotą automobilį, patikrinus jo neblaivumą. Buvo tikrinami ir pranešėjo nurodyti duomenys dėl nesaugaus vairavimo kelyje. Apklausti policijos pareigūnai K. R. ir T. J., taip pat ir pats A. D., šių aplinkybių nepatvirtino, tad ginčijamame nuosprendyje jos nėra pripažintos įrodytomis. Pagrindo išvadai apie pažeistą teisę į gynybą nėra.

18. Apeliantas kaip ginčijamo nuosprendžio trūkumą įvardijo ir tai, kad jame minimas skirtingas jo apsvaigimo laipsnis. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad joje iš tiesų yra aprašyti alkotesteriu nustatyti neblaivumo rodikliai – 1,81 ir 1,84 promilės, tačiau tai atitiko tiek šių įrodymų turinį, tiek ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, įpareigojančio nuosprendyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip tai numato BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, aiškiai nurodė, kad A. D. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas. Vien tai, kad teismas kartu nurodė paaiškinimą, kad konkretus neblaivumo laipsnis buvo nustatytas įvertinus ir galimą paklaidą 1,7 procento, taip pat nurodė dalį BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos (daugiau kaip 1,5 promilės), nedaro ginčijamo nuosprendžio nesuprantamu ir varžančiu nuteistojo teisę žinoti, už ką jis yra nuteistas.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, sietinus su ginčijamu nuosprendžiu taikytu transporto priemonės konfiskavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, automobilio konfiskavimas skirtas teisėtai ir pagrįstai, pagrindo išvadai, kad taip buvo pažeisti apelianto nurodyti teisingumo ir proporcingumo principai, nėra.

20. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

21. Byloje surinki įrodymai patikimai patvirtina, kad A. D. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilės etilo alkoholio neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pagrįstai pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotinu turtu.

22. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, ar minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nepažeidžia teisingumo, proporcingumo principų, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-250-976/2020).

23. Nagrinėjamu atveju jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių taikyti A. D. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, ar pagrindo išvadai, kad tai daryti yra netikslinga, nėra. Įvertinusi visumą taikytos baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas, šiuo atveju taikomas kartu su A. D. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, kurių apeliantas neginčija, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

24. A. D. padarė baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika jokių sunkių pasekmių, turtinės ar fizinės žalos nesukėlė. Nuteistasis pripažino jam inkriminuotas objektyviais veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Anksčiau jis teistas nebuvo, dirba, augina nepilnametį vaiką. Apeliantas taip pat nurodo, kad tris dešimtmečius dirbo (duomenys neskelbtini), laikėsi ir laikosi įstatymų, per 34 metų savo kaip vairuotojo stažą buvo tik keletą kartų baustas nedidele bauda už nežymų nustatyto greičio viršijimą, tad jam atmestinas ne tik konfiskuojamo automobilio panaudojimas nusikalstamais tikslais, tačiau ir bet kokios nusikalstamos veikos padarymo galimybė ateityje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto teiginiai neatitinka byloje esančių A. D. administracinių nusižengimų registro duomenų (t. 1, b. l. 176–179). Iš jų matyti, kad apeliantas, be kita ko, buvo nubaustas ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,13 promilės neblaivumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šį administracinį nusižengimą jis padarė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos praėjus vos kiek daugiau nei dviem mėnesiams. Šie duomenys tik patvirtina išvadą, kad siekiant atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį A. D., transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas.

25. Apeliantas, pagrįsdamas konfiskuotino turto reikšmę jam, nurodė, kad tai yra vienintelė kasdieniam naudojimui skirta asmeninė transporto priemonė, skirta patenkinti gyvenimiškus jo ir kartu gyvenančio nepilnamečio sūnaus poreikius. Naudodamasis automobiliu jis dažnai lanko už 40 kilometrų nuo namų kaime gyvenančią (duomenys neskelbtini) metų mamą. Ten nevažiuoja joks viešasis transportas. Teisėjų kolegija sutinka, kad transporto priemonės konfiskavimas sukels apeliantui bei jo artimiesiems nepatogumų ir apribos judėjimo galimybes, tačiau tokios pasekmės yra įprastinės, jos nepagrindžia jokių išskirtinai neigiamų transporto priemonės konfiskavimo padarinių, kurie šiuo konkrečiu atveju leistų spręsti šią baudžiamojo poveikio priemonę esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą.

26. Byloje surinkti duomenys, tiek gauti ir VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės, tiek nustatyti iš paties A. D. parodymų bei jo pateiktų interneto svetainės www.autoplius.lt duomenų, leidžia spręsti, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra artima dvigubam A. D. skirtos baudos dydžiui. Vertindama šiuos duomenis ir su tuo sietinus apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog turto konfiskavimas paprastai nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-16-942/2022, Nr. 2K-201-303/2022). Kita vertus, gauti duomenys neleidžia daryti išvados, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra tiek didelė, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių A. D. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.