Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundą dėl 2017 m. spalio 18 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

- I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą ir įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus dalyje dėl girtumo laipsnio nustatymo vertino atsietai ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad I. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. vasario 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), žvyrkelyje (duomenys neskelbtini), esančios fermos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr.1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) kai 2017 m. vasario 27 d. 17.15 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr.ARFM-0409 jam nustatytas 1,74 prom. neblaivumas.

8. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal prokuroro skundą, kuriame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kas susiję su asmens neblaivumo laipsnio nustatymu. Išteisintojo gynėjas, nagrinėjant apeliacinį skundą, išsakė motyvus ir dėl išteisintojo kaltės, t.y. nurodė, kad išteisintasis nevairavo transporto priemonės kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

8.1 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. K. 2017 m. vasario 27 d., apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), žvyrkelyje tarp (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), esančios fermos, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tokias išvadas teismas grindė liudytojų J. G., V. Č., A. S. parodymais. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas J. G. parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime pamatė iš dešinės pusės važiuojantį automobilį Chrysler ir nuvažiavo link šio automobilio. Pastarasis visą laiką buvo pareigūnų akiratyje, pavažiavęs apie 200 m sustojo (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Iš automobilio išlipo vienas vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Jiems privažiavus, automobilio variklis dirbo, vairuotojas buvo išlipęs ir stovėjo prie automobilio bagažinės. Prie vairuotojo (nurodė, kad tai – I. K.) priėjo V. Č. ir paprašė pateikti automobilio dokumentus. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Č. parodė, kad su kolega važiuodami keliu (duomenys neskelbtini), pamatė nuo (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojantį automobilį Chrysler, kuris pasuko į dešinę. Matė, kaip automobilis sustojo, pareigūnams atvažiavus, šis stovėjo užvestas, įjungtomis šviesomis. Kas iš nurodyto automobilio išlipo, nematė. Apie 3-5 metrus nuo automobilio stovėjo du vyrai ir viena moteris. Abu pareigūnai taip pat nurodė ir tai, kad I. K. prisipažino vairavęs automobilį, tačiau vėliau šiuos savo žodžius paneigė. Pokalbis tarp pareigūnų ir išteisintojo buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti, vaizdo įrašas yra nepilnas, nėra įmanoma pažiūrėti jį iki pabaigos (to nepavyko padaryti ir pirmosios instancijos teismui, tiriant įrodymus), taigi nėra pagrindo teigti, kad ir šis įrašas patvirtina faktą, kad išteisintasis vairavo automobilį. Vis dėlto, pareigūnų J. G. bei V. Č. parodymai dėl šių aplinkybių buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti jų objektyvumu ir patikimumu. Be to, liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, paneigia ir išteisintojo versiją, kad policijos pareigūnams jis nesipriešino, specialiosios priemonės prieš jį naudojamos nebuvo. J. G. ir V. Č. parodė, kad I. K. sulaikymo metu priešinosi, pareigūnui vairuojant išteisintojo automobilį, šoko iš jo, bandė pasišalinti, prieš asmenį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, uždėti antrankiai.

8.2 Aptariant paties išteisintojo parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad jo pozicija viso proceso metu keitėsi. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs I. K. parodymų turinį, palyginęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai jo pateiktą versiją įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8.3 Išteisintojo gynėjas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu akcentavo 2017 m. kovo 2 d. vykusią apklausą (šios apklausos metu I. K. pripažino kaltinime nurodytu metu bei aplinkybėmis vairavęs automobilį), teigdamas, kad šioje apklausoje nedalyvavo išteisintojo gynėjas, todėl jos metu duotais parodymais vadovautis negalima. Tokios Advokato nurodytos aplinkybės prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta teisiamojo posėdžio, vykusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d., protokolo dalis. Iš šio protokolo matyti, kad advokatas V. K. išties nurodytą dieną dalyvavo teismo posėdžio metu. Tačiau protokole užfiksuota ir tai, kad teismo posėdis buvo baigtas dar iki pietų, tuo tarpu I. K. apklausa policijos komisariate buvo pradėta tik 16 val. Faktą, jog advokatas, taip pat ir vertėjas dalyvavo apklausiant I. K. kaip įtariamąjį, patvirtina ir šių asmenų parašai ant byloje esančių dokumentų – pranešimo apie įtarimą bei apklausos protokolo (b.l. 41, 42). Teismo posėdžio metu buvo apklausta ir apklausą atlikusi tyrėja A. S., kuri parodė, jog apklausoje advokatas dalyvavo, I. K. parodymus duoti verčiamas nebuvo. Atlikto procesinio veiksmo objektyvumu neleidžia abejoti ir tai, kad apklausa buvo atlikta beveik darbo pabaigoje, t.y. nuo 16 val. iki 17.10 val. Kaip nurodė liudytoja A. S., išteisintasis į policijos įstaigą net nebuvo kviečiamas tą dieną, jis atėjo savanoriškai. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs prokuroras apklausoje nedalyvavo, todėl nėra pagrindo tikėti išteisintojo argumentais, kad tokius parodymus duoti jis buvo spaudžiamas prokuroro, kad galėtų atgauti automobilį.

8.5 Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus vertina kritiškai. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad I. K. 2017 m. vasario 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), ribose, (duomenys neskelbtini), žvyrkelyje tarp (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), esančios fermos vairavo jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, v. n. (duomenys neskelbtini) taip pat nekyla.

9. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo yra tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis, suteikė išskirtinę reikšmę tik vienos rūšies įrodymams. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

9.1 BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šios normos konstrukcijos matyti, kad, asmens neblaivumas turi būti nustatomas pagal kraujyje esantį alkoholio kiekį. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, asmens neblaivumo nustatymą siejant vien tik su kraujo tyrimu, kuomet esama kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad asmeniui nustatytas girtumas viršija 1,5 promilių ribą, sudaro tokią situaciją, kuomet asmens veikos kvalifikavimas priklauso ne nuo jo padarytos veikos objektyviųjų požymių, t.y. veikos pavojingumo, o nuo šio asmens tolesnio elgesio. Tokiu atveju, asmuo, kuris sutinka tikrintis blaivumą, atliekant kraujo tyrimus, atsiduria teisiškai blogesnėje situacijoje, nei tą padaryti vengiantis asmuo.

10. Nagrinėjamu atveju, I. K. alkoholio kiekis organizmo terpėje, t.y. iškvėptame ore buvo nustatytas naudojant metrologiškai patikrintą prietaisą – alkotesterį Alcotest 6810 Nr. ARFM-04-90 (įvykio metu jo metrologinė patikra galiojo iki 2017 m. liepos 20 d.). UAB „Alkotesteris“ 2017 m. gruodžio 30 d. rašte (b.l. 186-187) nurodoma, kad tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 6810 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Perskaičiavimą alkotesteris atlieka automatiškai, dar prieš parodant rezultatą. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu buvo apklaustas ekspertas J. M. Paliulis, kuris paaiškino, kad maždaug per valandą alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti nuo 0,1 iki 0,25 promilės. Bylos duomenims, alkoholio kiekis alkotesteriu buvo matuotas 17.15 val. Į Šalčininkų rajono ligoninę I. K. buvo pristatytas 17.40 val. Atsižvelgiant į tai, kad mėginys kraujo tyrimui turėjo būto paimtas praėjus vos 25 minutėms nuo asmens neblaivumo nustatymo alkotesteriu, įvertinus eksperto paaiškinimą dėl promilių kraujyje mažėjimą valandos laikotarpyje, vertintina, kad I. K. alkoholio kiekis kraujyje tikrinimo metu buvo daugiau nei 1,5 promilės.

10.1 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtino Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką, kuri, be kitų asmenų, reglamentuoja ir transporto priemonių vairuotojų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikriną asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodikos antrame punkte numatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus, t.y. kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Šalčininkų rajono ligoninėje I. K. atsisakius duoti kraują, jis policijos pareigūnų buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimui nustatyti. Šioje įstaigoje buvo atlikta asmens medicininė apžiūra. Nors I. K. kraujo mėginio nedavė ir Vilniaus priklausomybės ligų centre, buvo įvertina bendra asmens būklė. Gydytoja nustatė, kad I. K. išvaizda tvarkinga, liežuvis be apnašų, kvėpavimas paviršutiniškas, pulsas 110 kartų per minutę, ritmiškas, arterinis kraujospūdis 176/106 mm/Hg, eisena netvirta, pėda už pėdos svyruoja, Rombergo pozoje stovi nestabiliai, yra pirštų tremoras, vyzdžiai nepakitę, nistagmo nėra, sąmoningas, pilnai orientuotas, pakankamai koncentruotas, mąstymas konkretus, kalba aiški, kiek pagreitinto tempo, gestikuliuoja. Alkoholio nustatymas iškvepiamame ore: iš uoslės – yra aštrus alkoholio kvapas. Tai, kad nebuvo paimtos tiriamosios medžiagos (nagrinėjamu atveju, tai buvo objektyviai neįmanoma, kadangi tiriamasis atsisakė atlikti šiuos tyrimus), ir nebuvo nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, negali lemti išvados, jog nėra galimybės nustatyti, kad I. K. girtumo laipsnis buvo didesnis negu 1,5 promilės. Sistemiškai vertinant Metodikos nuostatas, toks apsvaigimo nustatymo būdas (tiriamųjų medžiagų paėmimas bei ištyrimas) nėra vienintelis. Pažymėtina ir tai, jog I. K. buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jo kraujyje buvo mažiau nei 1,5 promilės alkoholio, tačiau, atsisakydamas duoti kraujo mėginį, tokia galimybe asmuo nepasinaudojo.

10.2 Faktą, kad I. K. automobilį vairavo neblaivus, patvirtina ir liudytojais pirmosios instancijos metu apklausti policijos pareigūnai. Liudytojas J. G. parodė, kad automobilio vairuotojas buvo aiškiai neblaivus, kolega pasiūlė patikrinti neblaivumą. Liudytojas V. Č. parodė, kad bendraujant su I. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo pasiūlyta patikrinti neblaivumą.

10.3 Įvertinus tai, kad I. K. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (įvertinus alkotesterio paklaidą – 1,71 promilė), o alkotesterio, kurį naudojo policijos pareigūnai nustatyti asmens girtumą, techninės galimybės leidžia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, taip pat į liudytojų parodymus, kad I. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, į išteisintojo medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę būklę, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma, net ir nenustačius alkoholio koncentracijos kraujyje, yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu I. K. nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promilės alkoholio.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių I. K. skyrimo

11. I. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Asmuo praeityje neteistas (b.l. 45), administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 46), pensininkas. I. K. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstinas, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. K. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatos numato už nesunkų nusikaltimą skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Tačiau atsižvelgiant į aptartas I. K. charakterizuojančias aplinkybės, į tai, kad asmuo yra pensininkas, jo mėnesio pajamos, kaip nurodė apklausas pirmosios instancijos teismui, yra 200 Eur per mėnesį, prokuroro apeliaciniame skunde pasiūlytas baudos dydis – 21 MGL yra adekvatus ir proporcingas tiek nusikalstamos veikos pobūdžiui, tiek I. K. asmenybei.

11.1 Baudžiamosios bylos duomenimis, I. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 27 d. 17.05 val. iki 2017 m. vasario 28 d. 14.47 val., t.y. vieną parą. Šis laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į I. K. skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, I. K., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausančią transporto priemonę Chrysler Voyager. Tokiais savo veiksmais asmuo padarė vieną šiurkščiausių ir didžiausią pavojų keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi yra pagrindas uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į iš esmės teigiamai I. K. charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytą girtumo laipsnį (kuris prilyginamas vidutiniam), nustatytinas vienerių metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

13. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

13.1 Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

13.2 Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. K. nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso pačiam I. K.. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

13.3 Darant tokią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemones arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Baudžiamojoje byloje saugomas I. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0418786, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundą tenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį, kuriuo I. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 27 d. 17.05 val. iki 2017 m. vasario 28 d. 14.47 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti I. K. galutinę bausmę – 19 MGL (715,54 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausti I. K. naudoti specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti I. K. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje saugomą I. K. vairuotojo pažymėjimą R (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.