Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Rimantas Sipavičius Baudž. byla Nr. 1A-231-593/2016

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-20-1-00341-2013-8

2016 m. balandžio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiosioms G. A., O. R., jų atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, civilinio atsakovo E. I. SE atstovui advokatui Juliui Sakalauskui, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. įstatyminės atstovės G. A., taip pat civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus, nuteistojo A. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat patenkintas nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir priteista jai iš E. I. SE 685,60 Eur.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys, pareikštas M. A. naudai dėl turtinės žalos ir priteista M. A. iš E. I. SE Lietuvos filialo, periodinės maitintojo netekimo išmokos už laikotarpį nuo 2015-09-30 iki 2019-12-22, po 82,56 Eur kiekvieną mėnesį.

N. O. A. (R.) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (periodinių maitintojo netekimo išlaidų priteisimo) atmestas.

Patenkintas nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista jai iš E. I. SE Lietuvos filialo 6000 Eur.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios G. A. civilinis ieškinys, pareikštas M. A. naudai, dėl neturtinės žalos ir priteista M. A. iš E. I. SE Lietuvos filialo 2000 Eur.

Patenkintas nukentėjusiosios O. A. (R.) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir priteista O. A. (R.) iš E. I. SE Lietuvos filialo 2000 eurų.

Priteista nukentėjusiajai G. A. iš A. B. 589,62 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2013-05-04, apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinę gatvę, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto (galiojusio įvykio metu, dabar 102 punktas) reikalavimus tuo, kad, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nedavė kelio iš kairės pusės, pagal jo važiavimo kryptį, K. B. g. kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. važiavusiam motociklui „TRIUMPH SPRINT RS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. A. ir su juo susidūrė, ko pasėkoje mirtinai sužalojo motociklo „TRIUMH SPRINT RS“ vairuotoją S. A., motociklo keleivei G. A. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, bei automobilio keleivei A. G. padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios G. A., O. A., M. A. įstatyminės atstovės G. A., taip pat nuteistojo A. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, o civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo

Iš antros specialisto išvados Nr. MV 2013-79, kuri surašyta 2013-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)” specialisto dr. V. M. matyti, kad betarpiškai prieš susidūrimą motociklas „T. S. RS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. A., judėjo apie 85 km/h greičiu. Automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., išvažiuojant į pagrindinį kelią iš šalia kelio esančios teritorijos, nebūtų sudaręs kliūties motociklo „T. S. RS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, jei šis būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas gyvenvietėse (50 km/h) greičiu. Šio eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo motociklo „T. S. RS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, kuris prieš eismo įvykį keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo apie 85 km/h greičiu (ženkliai viršydamas maksimalų leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį), dėl to neteko techninės galimybės visiškai sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo. Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. M. patvirtino savo išvadą, tačiau pats nurodė, kad jo kvalifikacija laikinai yra nepratęsta ir šiuo metu eismo įvykio tyrimo kvalifikacijos jis neturi, kvalifikacija buvo sustabdyta ir tada, kai jis atliko tyrimą šioje byloje.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo paskirta dar viena ekspertizė, kurią 2014-12-16 atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai M. M. ir V. L.. Jie savo išvadoje Nr. 11-1325 (14) nurodė, kad motociklas TRUMPH SPRINT RS judėjo apie 69 km/h greičiu. Išnagrinėtomis aplinkybėmis motociklo „TRIUMPH SPRINT RS“ vairuotojo S. A. veiksmai – važiavo 69 km/h greičiu, tuo viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, todėl neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Toje pačioje išvadoje nurodyta, jog automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas A. B. prieš išvažiuodamas iš šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir pradėdamas važiuoti skersai K. B. g., privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelią jam iš kairės pagrindine gatve artėjančiam motociklui ,,T. S. RS“, tikėtina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,Audi A6“ vairuotojo A. B. veiksmai – išvažiuodamas iš šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir pradėdamas važiuoti skersai K. B. g. nedavė kelio jam iš kairės trečia eismo juosta artėjusiam motociklui ,,T. S. RS“, kurį vairavo S. A., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šio ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, jog tuo momentu, kada automobilis ,,Audi A6“ priartėjo prie antrosios K. B. g. eismo juostos, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui, motociklas nuo susidūrimo vietos buvo apie 26,8 m atstumu, motociklo sustojimo atstumas, važiuojant nustatytu 69 km/h greičiu susidariusioje eismo situacijoje buvo apie 51,5 m, o važiuojant didžiausiu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu – 32 m. Įvertinus tai, jog susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje, ekspertas M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jei motociklininkas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo, nes automobilis ,,Audi A6“ būtų pravažiavęs. Iš esmės tokios pačios išvados priėjo ir dr. V. M. teigdamas, jog susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilio ,,Audi“ vairuotojas nebūtų sudaręs kliūties artėjančio motociklo vairuotojui, jei šis būtų važiavęs ne didesniu nei maksimalus leistas gyvenvietėse greičiu, t. y., kaip paaiškino Dr. V. M. – automobilis ,,Audi“ būtų spėjęs nuvažiuoti iš trečiosios juostos. Tačiau, vertinant ekspertų parodymus, reikia atsižvelgti į tai, jog juose nurodoma, kad ,,Audi“ vairuotojas, išvažiuodamas iš aikštelės ir matydamas motociklą negalėjo vizualiai matyti, jog motociklas viršija greitį (kaip nurodė dr. V. M., esamoje situacijoje ženkliai viršijamą greitį galima matyti tik tuo atveju, jeigu motociklas važiuotų ne mažesniu nei 141 km/h greičiu), tačiau įvertinus A. B. parodymus, seka, jog saugų atstumą kirsti K. B. gatvę jis vertino siedamas su jo matomo jam iš kairės važiuojančio automobilio atstumu, t. y. būdamas įsitikinęs, jog įvažiuojant į K. B. gatvę, jis spės nekliudomai pravažiuoti pro antra eismo juosta važiuojantį automobilį, kadangi kitų – nuo šio automobilio arčiau A. B. – transporto priemonių nebuvo. Būtent tokie A. B. parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. B. nevertino motociklo greičio, t. y. išvažiavo į pagrindinę gatvę ir kirto visas tris eismo juostas, nebūdamas įsitikinęs, ar nesukliudys trečia eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms. A. B. nurodytos aplinkybės, jog jis matė, įvertino antra eismo juosta važiuojančio automobilio greitį, spėjo pro jį nekliudomai pravažiuoti, tik patvirtina, jog motociklo greitį jis lygino su antra eismo juosta važiavusio automobilio greičiu (kurio A. B. negalėjo žinoti), o paties motociklo greičio neįvertino, kas leidžia sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog A. B. dėl nusikalstamo nerūpestingumo iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių parkavimo aikštelės įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, nenumatęs, kad dėl to gali kilti eismo įvykis, sukelsiantis nukentėjusiojo S. A. mirtį, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

Vertinant byloje atlikus specialius tyrimas ir gautas specialisto išvadas matyti, kad specialisto V. Š. ir ekspertų M. M. ir V. L. išvados sutampa dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti ir paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)” specialisto dr. V. M. išvadą dėl pagrindinės eismo įvykio priežasties, be to pastaroji išvada kelia abejonių, nes ją rengusio specialisto kvalifikacija tiek teismo posėdžio metu tiek rengiant išvadą buvo nepratęsta, t. y. jis neturėjo eismo įvykio tyrimo kvalifikacijos. Taip pat abejonių kelia šioje išvadoje nustatytas motociklo „T. S. RS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis (85 km/h), nes specialisto V. Š. išvadoje nurodyta, kad motociklo grietis buvo apie 60 km/h, o ekspertų M. M. ir V. L. išvadoje nurodyta, kad motociklo greitis buvo 69 km/h. Tai, kad motociklo greitis įvykio metu buvo ne 85 km/h, kas nurodyta V. M. parengtoje specialisto išvadoje Nr. MV 2013-79, o artimas 60-69 km/h greičiui, patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai, kad jis važiavo apie 60 km per valandą greičiu ir atrodė, kad priekyje jo apie 100-200 metrų atstumu trečia eismo juosta motociklu važiavęs S. A. nuo jo greitėjant netolo. Nors skunde teigiama, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti paraleliai su V. M. ekspertai pirmosios instancijos teisme kategoriškų prieštaravimų neišreiškė, tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo – M. M. posėdžio metu nurodė, jog motociklo greitį skaičiavo įvertinęs automobilio ,,Audi A6“ sugadinimus atsitrenkiant į jį motociklui, įvertinęs motociklo keleivės masę, ko dr. V. M. nevertino. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė ir ekspertas V. L., teigdamas, jog automobilio keleivės masės, vertinant motociklo greitį, visiškai atmesti negalima. Atsižvelgiant į tai, jog dr. V. M. turi tik eksperto trasologo kvalifikaciją, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės, atliktos V. L. ir M. M., turinčių eismo įvykio teismo eksperto ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl specialisto išvados Nr. MV 2013-79, kurią surašė UAB „(duomenys neskelbtini)” specialistas dr. V. M., kuria tariamai reikia remtis, kaip paneigiančia A. B. kaltę, taip pat argumentai dėl kitų dviejų specialisto išvadų nepilno įvertinimo, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog kelių eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojo A. B. veiksmai – išvažiuodamas iš šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir pradėdamas važiuoti skersai (duomenys neskelbtini) g., neduodamas kelio jam iš kairės trečia eismo juosta artėjusiam motociklui „TRIUMPH SPRINT RS“, kurį vairavo S. A., techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

S. A. veiksmus viršijus leistiną 50 km/h greitį, apylinkės teismas tinkamai įvertino, kuomet sprendė A. B. bausmės klausimą ir nustatinėjo padarytos žalos dydį. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai A. B. pripažino kaltu dėl šio eismo įvykio kilimo ir nuteisė jį pagal BK 281 str. 5 d. Tuo pagrindu nuteistojo gynėjo skundo motyvai dėl to, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, todėl neteisingai įvertino įrodymus, kaltę grindė prielaidomis ir padarė neteisingas išvadas dėl A. B. kaltės, nes eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo viršyto leistino greičio, atmetami kaip nepagrįsti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimą A. B. paneigia ir nukentėjusiosios A. G. parodymai, tačiau pastarosios parodymai iš esmės analogiški nuteistojo parodymams ir tik patvirtina tą aplinkybę, jog A. B. (kaip ir liudytoja A. G.) vertino tik antra juosta važiavusio automobilio, bet ne motociklo, greitį ir atstumą.

Skunde taip pat teigiama, kad motociklo vairuotojo S. A. kraujyje eismo įvykio metu galėjo būti ne mažiau nei 0,51 promilių alkoholio. Iš eksperto P. P. parodymų matyti, kad, įvertinus eismo įvykio laiką ir motociklo vairuotojo S. A. mirties laiką, jo kraujyje eismo įvykio metu tikrai galėjo būti daugiau nei 0,20 promilės alkoholio, tačiau nesant objektyvių duomenų, o ekspertui nurodžius, jog mokslinėje literatūroje nurodoma skirtingas per valandą absorbuojamo alkoholio kiekis (nuo 0,1 iki 0,25 promilių) nėra pagrindo išvadai, kad eismo įvykio metu S. A. būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent tai būtų nulėmę eismo įvykio kilimą. Nors skunde nurodoma, kad motociklo vairuotojas iš esmės turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tereikėjo truputį pasukti motociklo vairą, o vairuotojo neblaivumas galėjo nulemti tokio veiksmo neatlikimą, tačiau iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad S. A. paskutiniu metu dar bandė sukti į kairę į pravažiavimą, nes į dešinę sukti neturėjo galimybės, kadangi pirmoje ir antroje eismo juostose važiavo automobiliai, tačiau dėl mažo atstumo išvengti susidūrimo nepavyko. Tai, jog S. A. prieš pat susidūrimą nusukinėjo motociklą į kairę patvirtino ir ekspertas V. Š., tačiau, kaip nurodė ekspertas M. M., kliūties apvažiavimas yra techniniu požiūriu nepriimtinas veiksmas, nes niekada negalima nuspėti, ar automobilis sustos, todėl S. A. kelių eismo taisyklių nebuvo įpareigotas nusukinėti motociklą, o tik, pamačius kliūtį – efektyviai stabdyti, ko šioje situacijoje taip pat neatliko, dėl buvusio per mažo atstumo iki kelią užstojusios transporto priemonės ,,Audi A6“.

Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas pagal BK 281 str. 5 d., todėl jo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimas nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. B. išteisinti, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties, yra nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. įstatyminės atstovės G. A. apeliacinio skundo

Skunde nukentėjusioji G. A. teigia, kad eismo įvykio metu ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, gydėsi daugiau nei 7 mėnesius, ilgai nevaikščiojo, jai buvo skirtas 3 mėnesių gulimas rėžimas, iki šiol jaučia fizinį skausmą, nepatogumus, kas sukelia dvasinius išgyvenimus. Be to, ji neteko vyro, turi rūpintis dviem dukterimis, kurių viena nepilnametė, todėl ji mano, kad teismas per daug sumažino G. A. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad eismo įvykio metu patyrusi sunkų sveikatos sutrikdymą, G. A. patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogus ir bendravimo galimybių sumažėjimą dėl gydymosi trukmės, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus dėl vyro netekties ir savo sveikatos būklės, liekamųjų reiškinių ateityje. Tačiau pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta aukščiau, eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes įtakojo ir nukentėjusiojo S. A. veiksmai, nes prieš jo vairuojamo motociklo ir A. B. vairuojamo automobilio susidūrimą, S. A. vairavo motociklą viršydamas leistiną greitį. Šią aplinkybę tinkamai įvertino ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl pagrįstai ir teisingai sumažino nukentėjusiosios G. A. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 6000 eurų. Minėta aplinkybė dėl S. A. veiksmų prieš pat įvykį, kuomet vairuodamas motociklą jis viršijo leistiną greitį, apylinkės teismas įvertino ir nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl tėvo žūties patirtų išgyvenimų, emocinio sukrėtimo O. A. (R.) ir M. A.. Todėl pagrįstai neturtinės žalos dydį joms abiem sumažino ir priteisė po 2000 eurų. Tuo pagrindu nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvai, kad dukroms M. ir O. teismo priteista neturtinė žala yra nepagrįstai sumažinta, o ieškinys turi būti pilnai tenkintas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas turėjo pilnai tenkinti reikalavimą ir nurodyti, kad jei M. mokysis nustatyta tvarka iki jai sukaks 24 metai, taip pat mokėti periodines išmokas dėl maitintojo netekimo. Tačiau tenkinti šioje dalyje civilinį ieškinį ir už laikotarpį nuo 2019-12-22 iki M. A. sukaks 24 metai, nėra pagrindo, nes apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog neaišku, ar ji tęs mokslus stacionarinėje mokymo įstaigoje, t. y. neaišku, ar bus sąlygos, kurios leistų išmokas mokėti nuo pilnametystės iki 24 metų amžiaus. Skunde nurodoma ir tai, kad apylinkės teismas be pagrindo atmetė O. A. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos (periodinių maitintojo netekimo išlaidų priteisimo), nes jai turėjo būti palikta teisė į ieškinio šioje dalyje patenkinimą civilinio proceso tvarka. Tačiau tenkinti O. A. (R.) civilinį ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo, ką pažymėjo ir apylinkės teismas, nes ji yra pilnametė, o iki 2015-01-30 išmokos jai išmokėtos. Nuo 2015-01-30 O. A. (R.) suteiktos akademinės atostogos, o jeigu ji tęs mokslą, išmokos jai bus mokamos iki 2019-04-06, ką patvirtino ir pati draudimo bendrovė. Todėl skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad atsiradus pagrindui, o draudimo bendrovei atsakius šias išmokas mokėti, O. A. (R.) klausimą dėl maitintojo mirties išmokų mokėjimo galės spręsti paduodant civilinį ieškinį.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius dėl nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. turtinės ir neturtinės žalos dydžio išsprendė tinkamai, todėl tenkinti nukentėjusiosios G. A., O. A., M. A. įstatyminės atstovės G. A. apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį pakeisti skunde nurodytais motyvais – pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovė advokatė I. S. pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir pridėjo pinigų priėmimo kvitą 300 eurų sumai (t. 3, 128 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė I. Sabaitienė apeliacinės instancijos teisme atstovavo trijų nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. interesus, padėjo nukentėjusiosioms pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, teikė joms teisines konsultacijas. Tuo pagrindu, vadovaujantis BPK 106 str., nukentėjusiųjų advokatės prašoma priteisti 300 eurų suma už atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme laikoma pagrįsta, todėl priteistina nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. naudai iš nuteistojo A. B..

Dėl civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato apeliacinio skundo

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad 2013-10-24 prejudiciniame E. T. Teismo sprendime nurodoma, kad nacionaliniai teismai turi taikyti Direktyvas, numatančias žalos atlyginimo dydžius, nors Direktyvos ir nėra perkeltos į nacionalinius įstatymus. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad teismų praktika, buvusi iki 2013-10-24, po prejudicinio E. T. Teismo sprendimo yra nebeaktuali ir nebegali būti taikoma. Tuo pagrindu apylinkės teismas nuosprendyje nesutiko su draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo argumentais, kad priteisiant didesnę nei 5000 eurų neturtinę žalą, šią sumą viršijanti suma turi būti priteisiama iš kaltininko. Tačiau sutikti su apylinkės teismo argumentais ir jų pagrindu priimtu sprendimu, kuomet visa priteista neturtinės žalos dalis, tame tarpe ir viršijanti 5000 eurų, priteista iš draudimo bendrovės, negalima.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, kad tik dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų grįžtamąjį teisės galiojimą bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą. Svarbu tai, kad po draudimo sutarties sudarymo konkrečiomis draudimo sutarties sąlygomis draudikui nustačius pareigą mokėti draudimo išmoką, viršijančią įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimo draudimo sumą, draudikui būtų nustatoma prievolė, kurios draudimo sutartimi jis nebuvo prisiėmęs.

E. P. ir Tarybos direktyvoje Nr. 2005/14/EB, kuria buvo pakeistas E. P. ir Tarybos direktyvos Nr. 84/5/EB 1 straipsnis nurodyta, kad visa neturtinė žala nukentėjusiajam turi būti priteista iš draudimo bendrovės. Tačiau teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad direktyva neveikia tiesiogiai, jos nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014). Pagal ETT praktiką direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Todėl, net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama asmenims suteikti teisių ar nustatyti įpareigojimus, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos, jomis iš esmės negali būti remiamasi bylose, kuriose šalys yra privatūs asmenys (žr. 1986 m. vasario 26 d. S. M., 152/84, Rink. p. 723, 48 punktą; 1994 m. liepos 14 d. S. F. Dori, C-91/92, Rink. p. 1-3325, 20 punktą; 2004 m. sausio 7 d. S. W., C-201/02, Rink. p. 1-0000, 56 punktą; 2004 m. spalio 5 d. S. P. ir kt., C-397/01-C-403/01, Rink. p. 1-8835, 108, 109 punktus; 2007 m. birželio 7 d. sprendimas C. S. di L. M. e v. Corsu, C-80/06, 20 punktas).

Nacionalinio teismo pareigą aiškinant atitinkamas nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, būtent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai. Ši pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. E. S. teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei (contra legem) (ibid) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014). Kaip jau minėta, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra nustatyta 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Nagrinėjamoje byloje draudikas tik šioje Įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų teisės galiojimą atgal ir nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą (kasacinės nutartis Nr. 2K-52-942/2016).

Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė visą, net ir viršijančią 5000 eurų, sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosioms iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Tai yra pagrindas šią skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti ir nukentėjusiosioms G. A., M. A. ir O. A. (R.) priteistus atitinkamai 6000 eurų, 2000 eurų ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti paskirstyti taip: 5000 eurų iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą ir likusią dalį, t. y. 5000 eurų priteisiant nukentėjusiųjų naudai iš nuteistojo A. B..

Taip pat civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajai G. A. iš ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, priteista 1685,60 eurų turtinės žalos, susijusios su S. A. laidojimu, tačiau neįvertinta, kad vietos savivaldos institucija išmokėjo laidojimo pašalpą – 1,040 Lt, t. y. 301,20 eurų, kuri, vadovaujantis CK 6.291 str. 2 dalimi, yra įskaitoma į laidojimo išlaidas.

Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš nukentėjusiosioms G. A., M. A. ir O. A. (R.) civilinio ieškinio (patikslinto civilinio ieškinio) (2 t., b. l. 8-11, 156-160) matyti, kad nukentėjusioji G. A. dėl sutuoktinio žūties patyrė turtinės žalos – pirko medikamentus, gydymuisi reikalingas priemones, patyrė transporto išlaidas, taip pat išlaidas už motociklo saugojimą, gedulingiems pietums po laidotuvių, degalams laidotuvių reikmėms, paminklo pastatymui. Šias išlaidas ji pagrindė mokėjimo kvitais, todėl skundžiamu nuosprendžiu G. A. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, veikiančios per Lietuvos filialą priteista 1685,60 eurų turtinės žalos. Kaip matyti iš priteistos sumos turtinei žalai atlyginti, joje nėra G. A. patirtų išlaidų sutuoktinio laidojimo reikmėms (su palaikų šarvojimu ir laidojimu susijusių išlaidų). Tuo pagrindu daroma išvada, kad būtent šias išlaidas G. A. padengė iš savivaldybės vienkartinės išmokos, skirtos artimo žmogaus mirties atveju. Todėl tenkinti civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato apeliacinio skundo reikalavimo ir nukentėjusiajai G. A. iš ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, priteistą 1685,60 eurų turtinės žalos sumą sumažinti 301,20 eurų, kas atitiktų minėtos vienkartinės išmokos dydį, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. įstatyminės atstovės G. A., taip pat nuteistojo A. B. gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiosioms G. A., M. A. ir O. A. (R.) atitinkamai 6000 eurų, 2000 eurų ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisti taip:

G. A. priteisti 4000 eurų iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą ir likusią dalį – 2000 eurų – iš nuteistojo A. B..

G. A. priteisti 500 eurų iš civilinio atsakovo E. I. SE, veikiančios per Lietuvos filialą ir likusią dalį – 1500 eurų iš nuteistojo A. B..

O. A. (R.) priteisti 500 eurų iš civilinio atsakovo E. I. SE, veikiančios per Lietuvos filialą ir likusią dalį – 1500 eurų iš nuteistojo A. B..

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų G. A., O. A., M. A. patirtas advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 300 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiųjų naudai iš nuteistojo A. B..