- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-984-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00579-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. D., uždarosios akcinės bendrovės „Nipa technika“
- Atsakovas
- J. K., uždarajai akcinei bendrovei „Pakuotės standartai“
- Trečiasis asmuo
- M. B., D. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nipa technika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus komerciniame arbitražo teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nipa technika“ ieškinį atsakovams J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Pakuotės standartai“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. B. ir D. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. D. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nipa technika“ Vilniaus komercinio arbitražo teismui pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti ieškovui R. D. solidariai iš atsakovų 5 256,14 Eur skolos, 205,93 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti ieškovui R. D. iš atsakovės UAB „Pakuotės standartai“ 17 870,84 Eur skolos, 879,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei UAB „Nipa technika“ solidariai iš atsakovų 5 869,80 Eur skolos, 275,96 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei UAB „Nipa technika“ iš atsakovės UAB „Pakuotės standartai“ 14 087,55 Eur skolos, 550,09 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Arbitražo teisme pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams UAB „Pakuotės standartai“ ir / ar J. K., ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą 44 995,52 Eur sumai.
3. Nurodė, kad ieškinyje yra išdėstę esmines faktines aplinkybes apie atsakovų neteisėtus veiksmus, nepagrįstai vengiant atsikaityti su ieškovais pagal sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovai jau ilgą laiką delsia apmokėti susidariusį įsiskolinimą, vengia bendradarbiauti su ieškovais. Atsakovai negali būti laikomi sąžiningais ir atsakingais civilinių teisinių santykių subjektais, todėl egzistuoja grėsmė, kad ieškovams palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Nurodė, kad atsakovai neturi jokio registruoto turto, todėl darytina prielaida, jog ginčo akcijos yra vienintelis realus turtas, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas – ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais. Nepaisant to, teismo vertinimu, ieškovų nurodomi argumentai, kad atsakovai vengia bendradarbiauti bei neturi turto, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovai turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neįrodyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas išsamiai nevertino ir neanalizavo, ar ieškovų ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovams, ar atsakovai turi turto, ar vykdo ūkinę – komercinę veiklą, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų veiksmų iki bylos Vilniaus komercinio arbitražo teisme iškėlimo bei dėl atsakovų veiksmų bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu. Vien ši aplinkybė lemia, kad nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi teismas, iš esmės pažeisdamas teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, net nevertino ir nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų bylos aplinkybių, o tik lakoniškai pažymėjo, kad ieškovų nurodomos aplinkybės (net jas įvertinus) nebūtų pakankamos.
6.2. Ieškovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomos aplinkybės bei kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina atsakovų nesąžiningumą: atsakovai ilgą laiką delsia apmokėti susidariusią skolą, vengia bendradarbiauti su ieškovais, nesiekia geranoriškai padengti įsiskolinimą, atsakovai nepateikė jokios savo pozicijos byloje ir aktyviai nesidomėjo galimu savo teisių suvaržymu, atsakovai neturi visiškai jokio turto, o atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikė savo finansinių ataskaitų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti ieškovams galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių prašyta siekiant užtikrinti ne ieškinio pagrindu teisme iškeltoje civilinėje byloje pareikštam materialiniam reikalavimui užtikrinti, bet siekiant, jog arbitražo teisme pradėtoje (nagrinėjamoje) byloje ateityje galbūt ieškovams priimtas palankus sprendimas būtų įvykdytas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, kiek šio klausimo nereglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymas, vadovaujantis ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais (CPK 7, 17 straipsniai), taip pat proporcingumo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016).
10. Taigi, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos egzistuojant dviem sąlygoms – preliminariam ieškinio pagrįstumui bei egzistuojančiai būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji sąlyga – ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs antrosios sąlygos. Antra būtinoji sąlyga šioms priemonėms taikyti – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-75-370/2019 ir kt.).
12. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė bei faktą, kad atsakovai vengia bendradarbiauti su ieškovais, neturi turto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau nurodytos aplinkybės dėl toliau nurodomų priežasčių nepagrindžia grėsmės ieškovams galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui.
13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-503-370/2019 ir kt.). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Tuo labiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir patys apeliantai tiesiogiai remiasi teismų praktika, kuri paneigia jų nurodytus argumentus dėl didelės ieškinio sumos reikšmės (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).
14. Šiuo atveju apeliantai nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie atsakovų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliantų argumentai, susiję su atsakovų nebendradarbiavimu ir vengimu vykdyti prievoles geruoju, yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovų nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovams galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad aplinkybės, susijusios su sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti buvimu, atsakovų veiksmų teisėtumas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).
15. Savo ruožtu argumentas, kad atsakovė UAB „Pakuotės standartai“ nuo 2014 metų Juridinių asmenų registrui nė karto neteikė finansinės atskaitomybės, savaime nėra pagrindas konstatuoti jos nesąžiningumą ir siekį išvengti ieškovams galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai nei nurodo apeliantai, teismų praktikoje finansinės atskaitomybės nepateikimas Juridinių asmenų registrui savaime nėra laikomas grėsme ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-857-370/2018). Šiuo atveju byloje esančių duomenų kontekste, vien faktas, kad atsakovė nepateikia finansinės atskaitomybės, nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmės ieškovams galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantų teigimu, atsakovai turto neturi, o atsakovė UAB „Pakuotės standartai“ veiklos nevykdo – joje nedirba nė vienas darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą. Atsižvelgiant į tai, šios apeliantų nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę ieškovams galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Įvertinęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai neįrodė, jog atsakovai ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o pirmosios instancijos teismas dėl šios priežasties teisėtai ir pagrįstai jų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė patenkinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.