- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-75-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01345-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- UAB ROL Lithuania
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4372-450/2018, kuria tenkintas ieškovės UAB ROL Lithuania prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui R. D., užtikrinant galbūt ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nurodžiusi, kad yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Arbitražo teisme pagal ieškovės reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. D. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų bendrą ir su kitais asmenimis), esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, neviršijant 636 000 Eur sumos.
2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė kartu su prašymu pridėtais įrodymais, kad UAB ROL Lithuania pareiškus turtines pretenzijas dėl R. D., kaip buvusio ROL Lithuania vadovo, padarytos žalos, R. D. ėmėsi veiksmų parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir taip įgyti turtą (pinigines lėšas), kuris yra itin likvidus ir lengvai perleidžiamas kitiems asmenims. R. D. įkėlė į nekilnojamojo turto skelbimų portalą www.aruodas.lt skelbimą, kuriuo R. D. siūlė pirkti jam kartu su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį butą Šiaulių miesto centre.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikino ir perdavė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad dėl pateikto teismui prašymo taikyti laikinas apsaugos priemones, atsakovas R. D. ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdamas apsunkinti būsimo galbūt ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą, todėl yra pagrindas, atsižvelgiant ir į naujai paaiškėjusias aplinkybes, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės teigimu, po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo paaiškėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), R. D. kartu su sutuoktine pardavė kitiems asmenims 2018-08-09 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, naujų savininkų nuosavybės teisės viešame registre įregistruotos 2018-08-23. Taip pat po prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo paaiškėjo, kad sutuoktiniai kitą nuosavybės teisę priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), nuo 2018-07-25 įregistravo kaip šeimos turtą.
5. Nurodytos aplinkybės, ieškovės įsitikinimu, neabejotinai apsunkina būsimo galbūt ieškovei palankaus arbitražo sprendimo įvykdymą. R. D. pardavus priklausantį nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, jis, tikėtina, mainais už tai įgijo piniginių lėšų, kurios yra itin likvidus, lengvai paslepiamas ir perduodamas kitiems asmenims turtas. Be to, R. D. su sutuoktine priklausantį butą įregistravus kaip šeimos turtą, atsiranda CK numatytos pasekmės, kurios taip pat apsunkina išieškojimą iš tokiam turtiniam režimui priskirto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – nutarė trečiosios eilės reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui R. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų bendrą ir su kitais asmenimis), esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, neviršijant 636 000 Eur sumos.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovei patvirtinus apie pradėtą arbitražinį nagrinėjimą Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražo teisme, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 27 straipsnio 1 dalimi, galėjo kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikalinga nustatyti tik preliminarų ieškinio pagrįstumą, taip pat įvertinęs ieškovės teismui pateiktus duomenis (2018-07-11 pranešimo apie arbitražą Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Arbitražo teismui prieš atsakovą, kopiją bei vertimą į lietuvių kalbą, įrodymus, kuriais ji grindžia reikalavimą), sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus, t. y. pažymėjo nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
9. Nors teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad vien ieškovės akcentuojama didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (nors ir nustatė, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, ieškinio suma yra didelė), tačiau pažymėjo, kad ieškovė pateikė ir kitų įrodymų (duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimą ir kito nekilnojamojo turto teisinio statuso pakeitimą), iš kurių galima spręsti, kad atsakovas savo veiksmais gali pabloginti savo finansinę padėtį, siekdamas išvengti sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė esant tikslinga tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo, kadangi nesiėmus šių priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d., 147 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovas R. D. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ROL Lithuania prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo atskirojo skundo, prašoma leisti naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas atsiskaitymui už maisto prekes ir nealkoholinius gėrimus, kosmetikos ir higienos prekes, mokyklos, mokymosi ir kanceliarines prekes, vaikiškus rūbus ir avalynę, vaikų lankomus užklasinės veiklos būrelius ir maitinimą mokykloje, vaistus, vitaminus, maisto papildus, medicinines prekes, gydytojų (gydymo) paslaugas, komunalinius mokesčius, kredito įmokų ir palūkanų mokėjimui „Swedbank“, AB, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi taikytos neegzistuojant nė vienai šių priemonių taikymo sąlygai.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui pateikė 2018-07-11 pranešimo apie arbitražą Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) Arbitražo teismui kopiją bei vertimą į lietuvių kalbą, kuris vertintinas kaip preliminarus ieškovės procesinis dokumentas, būtinas arbitražo procesui inicijuoti. Jame prašoma iš atsakovo priteisti 636 000 Eur nuostolių atlyginimo (ieškovės turto praradimo (pasisavinimo (174 000 Eur); 2) PwC tyrimo ir ataskaitos (400 000 Eur); 3) teisinių išlaidų (52 000 Eur); 4) kitų išlaidų (10 000 Eur), susijusių su pažeidimų nustatymu (apskaičiavimu ir kitų nuostolių prevencija), kuri gali būti tikslinama. Be to, ieškovė nėra pateikusi nė vieno dokumento, kuris pagrįstų jos reikalavimą, kildinamą dėl PwC tyrimo ir ataskaitos (nėra jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų), dalis ieškovės reikalavimų yra procesinio pobūdžio (ne atsakovo padaryta žala, o ieškovės turėtos bylinėjimosi, įrodymų rinkimo išlaidos); reikalavimas priteisti 174 000 Eur nuostolius dėl ieškovės turto praradimo (pasisavinimo) taip pat nepagrįstas CPK įrodinėjimo priemonėmis, nepaaiškinama, iš ko konkrečiai susideda ši nuostolių suma. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės ieškinys prima facie nepagrįstas.
11.3. Teismo išvada dėl egzistuojančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės neteisinga ir nepagrįsta:
13.3.1. 2018-08-09 pirkimo–pardavimo sutartimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas niekaip nesusijęs su ieškovės ieškiniu (pranešimu arbitražui). Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad veiksmai, siekiant parduoti butą, buvo atlikti iki pranešimo iš arbitražo gavimo (2018-08-08) atsakovui nieko nežinant apie ieškovės turimas finansines pretenzijas jam, o už butą gautais pinigais (30 000 Eur) buvo mokama dalis vertingesnio nekilnojamojo turto-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (šiuo metu areštuoti) pirkimo kainos (įsigijimui panaudoto kredito pagal 2018-07-13 su „Swedbank“, AB, sudarytą kredito sutartį Nr. 18-039161-FA dalį). Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovo nesąžiningus, ieškovės interesus pažeidžiančius veiksmus.
13.3.2. Tai, kad 2018-07-25 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas šeimos turto teisinis statusas taip pat nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pirma, teismas tinkamai nemotyvavo, kaip konkrečiai turto teisinio statuso pasikeitimu būtų apsunkintas galbūt ieškovei palankaus teismo (arbitražo) sprendimo vykdymas; antra, tokių veiksmų buvo imtasi dėl minėtos kredito sutarties sudarymo, banko darbuotojai paaiškinus, kad tokiu būdu bus išvengta galimų problemų, susijusių su įsigyjamo turto (patalpų) įkeitimu bankui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, t. y. nereikės papildomai kreiptis į teismą dėl leidimo įkeisti turtą gavimo (CK 3.85 str. 2 d.); trečia, prašymas įregistruoti juridinį faktą apie šeimos turto statusą buvo pateiktas 2018-07-24, t. y. iki sužinojimo apie ieškovės pranešimą momento (2018-08-08).
13.3.3. Atsakovo faktinis elgesys patvirtina jo sąžiningumą. Net ir sužinojęs apie pranešimą, atsakovas nesiėmė jokių priemonių, jog už parduotą butą gauti pinigai būtų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (minėta, 2018-08-10 30 000 Eur pervesti „Swedbank“, AB, taip mažinant įsiskolinimą pagal kredito sutartį). Be to, nuo sužinojimo apie pranešimą iki skundžiamos nutarties priėmimo (ir iki šiol) atsakovas neperleido ir nepaslėpė jokio jam priklausančio turto: nei patalpos, nei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nei vertybinių popierių (akcijų), nei jokio kito turto, nors laiko tam buvo pakankamai, o teisinių kliūčių – jokių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su atskirojo skundo argumentais ir skundo netenkinus, apelianto prašymas leisti iš areštuotų lėšų atlikti operacijas, būtinas svarbiausių šeimos poreikių tenkinimui, grindžiamas tuo, kad dėl areštuotų lėšų banko sąskaitose, apeliantui esant vieninteliam šeimos (auginamos dvi nepilnametės dukros) maitintojui, negalimas net svarbiausių šeimos poreikių tenkinimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės ieškinio prima facie pagrįstumą. Šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas iš esmės sprendžiamas ICC arbitražo teisme, kuris ir pasisakys dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Savo ruožtu ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamai duomenų (pranešimą apie arbitražą, kuriame nurodytos reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės, duomenis apie pradėtą arbitražo bylą), kurių pagrindu galima spręsti apie ieškinio prima facie pagrįstumą. Taip pat nesutiktina su apelianto pozicija, kad žalos apskaičiavimo ir nustatymo išlaidos nelaikytinos šalies nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.).
16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė įrodė, kad atsakovas ėmėsi veiksmų turtą parduoti ir pakeisti jo teisinį statusą (įregistruoti šeimos vardu) po to, kai 2018-02-06 buvo atšauktas iš UAB ROL Lithuania vadovo pareigų ir ieškovei pareiškus, kad reikalaus atlyginti bendrovei padarytą žalą.
16.3. Atsakovas neįrodė savo geros finansinės padėties, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė beveik 10 kartų mažesnė nei ieškovės pareikšto ieškinio suma, atsakovas turi įsipareigojimų „Swedbank“, AB, kuriai yra įkeistas už gautą kreditą įsigytas nekilnojamasis turtas.
16.4. Atsakovas vieną butą pardavė, o kitą įregistravo kaip šeimos turtą jau žinodamas apie ieškovės patirtus nuostolius ir būsimas finansines pretenzijas (atsakovas dar 2018-02-06 buvo informuotas apie jo atšaukimą iš bendrovės vadovo pareigų dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo, interesų konflikto ir nelojalumo bendrovei, o vėliausiai apie ieškovės patirtus nuostolius atsakovas galėjo sužinoti, kai buvo nagrinėjama R. D. sutuoktinės inicijuota byla Darbo ginčų komisijoje (2018-05-28 priimtas sprendimas).
16.5. Priešingai nei teigia apeliantas teismas pagrįstai sprendė, kad šeimos turto teisinis režimas apsunkina išieškojimą iš turto (CK 3.85 str. 3 d., 3.84 str. 4 d.). Taip pat nesutiktina su atsakovo pozicija, kad šeimos turto teisinis režimas įregistruotas ne siekiant apsunkinti išieškojimą iš turto, o apsidrausti nuo sunkumų įkeičiant jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (siekiant išvengti patalpos traktavimo šeimos turtu), kuris pagal Nekilnojamojo turto registrą, yra negyvenamoji patalpa-poilsio patalpa, todėl negalėjo (negalėtų) būti vertinama kaip šeimos turtas.
16.6. Nėra pagrindo leisti naudotis atsakovo banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Apeliantas teismui nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kokio dydžio piniginės lėšos yra reikalingos jo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas negali nustatyti CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų sąlygų. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad jo sutuoktinės B. D. finansinė padėtis (jos turtas nėra areštuotas, ji – kvalifikuota specialistė) nėra pakankama pagrindiniams šeimos poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė (atsakovo turto areštas), siekiant užtikrinti ieškovei galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių prašyta siekiant užtikrinti ne ieškinio pagrindu teisme iškeltoje civilinėje byloje pareikštam materialiniam reikalavimui užtikrinti, bet siekiant, jog arbitražo teisme pradėtoje (nagrinėjamoje) byloje ateityje galbūt ieškovei priimtas palankus sprendimas būtų įvykdytas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, kiek šio klausimo nereglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymas, vadovaujantis ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais (CPK 7, 17 str.), taip pat proporcingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 144 straipsnio 1 dalimi pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos egzistuojant dviem sąlygoms – preliminariam ieškinio pagrįstumui bei egzistuojančiai būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei.
8. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo, remiantis apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, daryti išvados, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teisme, yra akivaizdžiai nepagrįsti, t. y. kad pagal ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybių visetą) ir kartu su juo pridėtus įrodymus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas. Apeliantui keliant įrodymų, pateiktų arbitražo teismui, nepakankamumo klausimą ieškinio prima facie sąlygai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų reikalavimams patenkinti, ar jie visi atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus bei pagrindžia ieškinio reikalavimus, patenka į bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl negali būti vertinami sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – ieškinio prima facie pagrįstumui.
9. Tačiau, kaip minėta, vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Antra būtinoji sąlyga šioms priemonėms taikyti – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovas, kuriam 2018-07-11 arbitraže pareikšti reikalavimai dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, 2018-08-09 pardavė jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o kitas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018-07-25 įregistruotas kaip šeimos turtas. Pirmosios instancijos teismas šiuos faktus vertino kaip atsakovo nesąžiningumą ir kartu grėsmę, jog ateityje ieškovei galbūt palankus arbitražo teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar apsunkintas jo įvykdymas.
11. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šios turto perleidimo ar jo teisinio statuso pasikeitimo aplinkybės yra (gali būti) reikšmingos sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, tačiau pažymi, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir įvertinant tokių veiksmų atlikimo aplinkybes bei nustatant, ar jų imtasi siekiant išvengti būsimų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo, juolab kad šiuo atveju apeliantas įrodinėja, jog jo atlikti turto pardavimo ir teisinio statuso pakeitimo veiksmai nėra niekaip susiję su reikalavimų pareiškimu arbitraže. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovui, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, o pridedami dokumentai turi ryšį su byla (jais siekiama paneigti atsakovo nesąžiningumą), priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 str.).
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas su sutuoktine iš vienos pusės bei UAB „Karmeda“ iš kitos pusės, 2017-11-18 sudarė preliminariąją negyvenamosios patalpos-poilsio patalpos, unikalus Nr. P2017/11/18-1, bei dalies kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (bendra objektų kaina – 130 000 Eur), pagal kurią pardavėjai UAB „Karmeda“ buvo sumokėta 50 000 Eur. Likusi nesumokėtos kainos suma – 80 000 Eur.
13. 2018-02-06 atsakovas atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų dėl šiukštaus pareigų pažeidimo, interesų konflikto, nelojalumo bendrovei. Ieškovės teigimu, tą pačią dieną įvyko susitikimas su atsakovu, kurio metu R. D. ne tik buvo paaiškintos jo atleidimo iš darbo priežastys, bet ir nurodyta, kad bus išsiieškoma bendrovei padaryta žala. 2018-03-06 iš bendrovėje eitų gamybos vadovės pareigų atleista ir R. D. sutuoktinė; 2018-05-28 Šiaulių darbo ginčų komisija atmetė R. D. sutuoktinės skundą.
14. 2018-04-09 internetiniame portale patalpintas skelbimas apie parduodamą atsakovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini), 2018-06-04 sudaryta sutartis su UAB „OBER-HAUS“, kuria ji įsipareigojo ieškoti R. D. (klientui) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjo minėtam butui; 2018-08-09 butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 30 000 Eur.
15. 2018-07-11 ieškovė, vadovaudamasi arbitražine išlyga, kreipėsi į arbitražą, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas pranešimą apie arbitražą gavo 2018-08-08.
16. Atsakovas R. D. ir jo sutuoktinė B. D. 2018-07-13 su „Swedbank“, AB, sudarė kreditavimo sutartį Nr. 18-039161-FA, minėtoms patalpoms ir kitiems inžinieriams statiniams (duomenys neskelbtini) įsigyti, o 2018-07-20 pirkimo–pardavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, žemės nuomos perleidimo sutartimi, sudaryta UAB „Karmeda“ ir R. D. bei B. D., atsakovas ir jo sutuoktinė įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą (statybos darbų užbaigimo data – 2018 m. pradžia), sulygstant, kad likusi pinigų suma (80 000 Eur), sumokama iš kredito lėšų sutartyje nustatyta tvarka.
17. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018-07-24 prašymo pagrindu nuo 2018-07-25 viešame registre įregistruotas šeimos turtu. Atsakovo teigimu, tai padaryta banko darbuotojos nurodymu, siekiant išvengti papildomų veiksmų, susijusių su kredito sutarties sudarymu / kredito išmokėjimu.
18. Iš atsakovo pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018-08-10, t. y. kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pinigų gavimo, sumokėtos lėšos pervestos bankui, kreditui dengti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias bylos duomenų pagrindu nustatytas aplinkybes bei jų seką, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmės išvados, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas, o kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso pakeitimas į šeimos turtą, buvo susijęs su siekiu išvengti įsipareigojimų ieškovei įvykdymo. Priešingai, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad buto pardavimas buvo tęstinis atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmas, siekiant įsigyti kitą (vertingesnį) nekilnojamąjį turtą, prasidėjęs dar iki ieškovės ir atsakovo bei jo sutuoktinės ginčo atsiradimo pradžios, t. y. atleidimo iš darbo momento, todėl vien tai, kad vienas butas parduotas, o kito – pakeistas teisinis statusas į šeimos turtą jau po to, kai tarp šalių kilo konfliktas, o atsakovas, ieškovės teigimu, jau buvo įspėtas apie ketinimą ginti savo pažeistas teises, savaime nereiškia ir nepatvirtinta atsakovo nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu, juolab kad pranešimas apie arbitražą atsakovo gautas 2018-08-08.
20. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovo veiksmai, susiję su turto pardavimu ir teisinio statuso pakeitimu, buvo atlikti turint tikslą išvengti galimų įsipareigojimų ieškovei įvykdymo, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant ieškovei galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nepriklausomai nuo atsakovo turtinės padėties ir (ar) galimybių iš turimo turto įvykdyti ieškovės reikalavimus, tuo atveju, jei jie arbitražo teismo bus patenkinti išnagrinėjus ginčą iš esmės (CPK 178 str., 144 str.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).
21. Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisiniai motyvai, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą, atmesti, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 329 str. 1 d). Tenkinus apelianto atskirąjį skundą, nespręstinas jo prašymas leisti naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias areštuotas lėšas būtiniausiems poreikiams taikyti.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis nėra kliūtis ieškovei tuo pačiu klausimu kreiptis į arbitražo teismą, o jam – tokį prašymą tenkinti, t. y. ši nutartis neturi res judicata galios. Jurisdikciją pagal arbitražinį susitarimą turintis arbitražo teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, geriausiai žino bylos aplinkybes ir gali tinkamiausiai įvertinti bet kokių su byla susijusių prašymų pagrįstumą (KAĮ 27 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4372-450/2018, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ROL Lithuania (j. a. k. 300503175) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) užtikrinant galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą, atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.