Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-844-1202/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-01
Bylos Nr.
eII-844-1202/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00790-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Pažeidėjas
V. I.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-844-1202/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00790-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. I. ir jo atstovei advokato padėjėjai G. D.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjęs V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. I. vairuojama transporto priemonė „NISSAN MICRA“ v. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., 2025 m. kovo 22 d., 16.49 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta. Tuo V. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.

Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo V. I. buvo paskirta administracinė nuobauda – 575 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Pareiškėjas V. I. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir nutraukti pradėtą administracinės bylos teiseną pagal ANK straipsnio 4 dalį, pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, kadangi V. I. yra žinomas 2025 m. vasario 12 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarimas, kuriuo buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas, o apie tai, jog jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta administracinė bauda bei atimta specialioji teisė, V. I. nebuvo informuotas, todėl objektyviai pareiškėjas negalėjo žinoti apie taikytą administracinio poveikio priemonę. Neturint duomenų apie priimtą nutarimą ROIK: (duomenys neskelbtini), V. I. veiksmuose nėra jokios kaltės, padarant nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo nepateikė.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareikštą skundą palaiko. Jo niekas neperspėjo apie padarytą administracinį nusižengimą, policija sustabdžiusi jį, nurodė, jog jis neturi teisės vairuoti. Policija pranešė, jog jei dar vairuos automobilį, kitą kartą automobilis bus konfiskuotas, todėl nurodė iškviesti draugą, kuris vairuotų automobilį, taip ir padarė. Nežinojo apie administracinį nusižengimą padarytą 2024 m. lapkritį, dėl važiavimo per pervažą. Apie šį įvykį sužinojo neseniai, tačiau jokių įrodymų dėl administracinio nusižengimo nėra, jis nebuvo toje vietoje. Neturi elektroninio pašto, neturi kompiuterio, jokio elektroninio laiško apie nusižengimą negavo. Nežino kodėl registre yra nurodytas elektroninis paštas. Buvo draugas, gal jis įvedė. Namų adresu laiškų negauna. Jo namų adresas (duomenys neskelbtini). Žino apie adresą (duomenys neskelbtini), tačiau ten pažįstamų neturi. Neprisimena iš kur gavo nutarimą, kurį pateikė savo atstovei.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įvyko techninė klaida, jog šioje byloje nebuvo įvertinta lengvinanti aplinkybė, jog asmuo yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prašo teismo ištaisyti šią klaidą ir pripažinti šią aplinkybę lengvinančia. Institucija šioje byloje išsiuntusi nutarimą elektroniniu paštu mato, jog nutarimas buvo pristatytas, tačiau ar pranešimas buvo atidarytas Institucija negali to matyti. Institucija negauna pranešimo, jog elektroninis paštas negalioja, tačiau sistemoje galima patikrinti ar elektroninio pašto adresas galioja, šiuo atveju matyti, jog elektroninio pašto adresas veikiantis. Advokato padėjėja pateikė duomenis, jog elektroninio pašto adresas neveikia, gal kitose sistemose rodo, jog elektroninio pašto adresas neveikia. Pamačius, jog asmuo yra garbingo amžiaus, pranešimas buvo išsiųstas ir registruotu paštu. Kitose bylose užtekdavo tik pranešimo elektroniniu paštu ir žmogus sumokėdavo baudą. Siųsdavo ir registruotu paštu kai kuriose bylose, tačiau asmuo ateidavo, atsiimdavo protokolą ar nutarimą ir sumokėdavo baudas. Ir šiuo atveju ir 2024 m. lapkritį, dėl važiavimo per pervažą nusižengimo buvo siųstas pranešimas elektroniniu paštu ir popierine siunta. E-dėžutė yra neaktyvi, todėl yra atspausdinamas ir išsiunčiamas popierinis variantas registruotu paštu. Institucija išnaudojo visas galimybes informuoti asmenį apie priimtą nutarimą (dėl 2024 m. lapkričio nusižengimo, dėl važiavimo per pervažą).

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

V. I. skundas tenkinamas iš dalies

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Skundžiamu nutarimu V. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 22 d., 16.49 val. vairavo automobilį „NISSAN MICRA“ v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta.

V. I. skunde bei teismo posėdžio metu nesutiko padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, kadangi pasak pareiškėjo jis nebuvo tinkamai informuotas apie padarytą administracinį nusižengimą ROIK:(duomenys neskelbtini) byloje bei 2025 m. vasario 21 d. priimtą nutarimą, juo skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Nežinodamas apie skirtą administracinio poveikio priemonę toliau naudojosi specialia teise iki kol 2025 m. kovo 22 d., 16.49 val. nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų. Todėl skunde pareiškėjas prašo nutraukti pradėtą administracinę teiseną pagal ANK straipsnio 4 dalį ir panaikinti Institucijos nutarimą.

ANK 424 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nutarime įvardijamos aplinkybės, jog 2025 m. kovo 22 d., 16.49 val. vairavo automobilį „NISSAN MICRA“ v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta, neginčijamai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma – 2025 m. kovo 22 d. specialisto R. V. tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, Administracinio nusižengimo registro duomenimis, 2024 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokolu, Lietuvos pašto siuntos sekimo informacinės sistemos duomenimis.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Nagrinėjamu atveju V. I. pagrindinis skundo motyvas yra tai, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie administracinį nusižengimą ROIK:(duomenys neskelbtini) byloje, todėl toliau naudojosi specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo ROIK:(duomenys neskelbtini) bylos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 31 d., 14.48 val. buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu paštu, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimas išsiųstas registruotu paštu, kadangi asmens E-dėžutė yra neveikianti. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja 2025 m. birželio 16 d. pateikė pranešimą, kuriame informavo, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) nepriklauso V. I., neįteikus nutarimo registruotu paštu, pareiškėjas negalėjo žinoti apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis nesinaudoja ankščiau minėtu elektroninio pašto adresu, o elektroninio pašto adresas galimai priklauso buvusiam V. I. kolegai, kuris galėjo šį elektroninio pašto adresą nurodyti registre. Duomenys kam priklauso elektroninio pašto adresas byloje nebuvo gauti, visgi aplinkybės, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra aktyvus patvirtina ir teisme gautas siųsto pranešimo autoatsakiklis, kuriame nurodoma, jog pranešimas nebuvo išsiųstas ir grąžintas siuntėjui. Todėl negalima nesutikti su pareiškėjo atstovės išsakyta pozicija, jog elektroniniu paštu siųstas nutarimas galėjo nepasiekti V. I.. Institucijos atstovas nurodė, jog Administracinių nusižengimų registre nėra pateikiama informacija ar elektroninio pašto adresas veikia, visgi Institucija galimybę patikrinti ar elektroninio pašto adresas yra aktyvus gali kitoje sistemoje, pasak Institucijos įgalioto atstovo vadovaujantis turimos sistemos duomenimis elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresas yra aktyvus. Nagrinėjamu atveju elektroninio pašto būsena nėra objektyviai svarbi, kadangi kaip nustatyta ankščiau jis nepriklauso pareiškėjui, visgi iki šiol buvo nurodomas registre, o pareiga teikti teisingus duomenys priklauso pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023).

Tik nustačius kad subjektai, kuriems elektroniniu paštu buvo siunčiami procesiniai dokumentai, konkrečiais elektroniniais paštais nesinaudojo, procesiniai dokumentai buvo siunčiami nesilaikant arba netiksliai laikantis ANK nustatytų reikalavimų arba nustačius kitus faktus, kurie leistų daryti išvadą, jog siųsti procesiniai dokumentai galėjo būti negauti ir nebuvo gauti naudojamame bei veikiančiame elektroniniame pašte, tokiais atvejais Institucijos atstovai privalo procesinius dokumentus siųsti ir kitais ANK 573 straipsnyje numatytais būdais, todėl šių aplinkybių nenustačius nėra pagrindo tvirtinti, jog procesiniai dokumentai buvo siunčiami nesilaikant ANK nustatytų reikalavimų ir nebuvo tinkamai įteikti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-935/2025).

Institucija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra garbingo amžiaus, nutarimą išsiuntė ir registruotu paštu (popierine siunta) siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos pašto siuntos sekimo informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2025 m. vasario 6 d. siunta buvo perduota pristatymui, tą pačią dieną siunta buvo pristatyta į gavėjo paštą (duomenys neskelbtini) paštas, (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į paštą atsiimti siuntos. Dėl nežinomų aplinkybių per nustatytą laiką pareiškėjas neatvyko atsiimti siuntos ir 2025 m. kovo 12 d. siunta grąžinama siuntėjui (Institucijai).

Administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad V. I. su teisingumą vykdančiomis institucijomis susiduria ne pirmą kartą, todėl jam yra žinoma proceso tvarka. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ankstesnių administracinių nusižengimų atvejais pranešimai siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir registruotu paštu pasiekdavo pareiškėją, kadangi baudos buvo sumokėtos. Tačiau pareiškėjo atstovė pranešė, jog V. I. apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus ir ankstesniais atvejais nežinojo, o baudos buvo išieškomos priverstinai. Visgi šią versiją paneigia byloje pateikti ankstesnių administracinių nusižengimo registro duomenis, kaip matyti protokolas su administraciniu nurodymu byloje ROIK:(duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas, kaip ir nagrinėjamu atveju registruotu paštu ir ankščiau minėtu elektroninio pašto adresu. Siūloma sumokėti 15 Eur bauda, buvo sumokėta 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. šiek tiek vėliau nei numatytas terminas (2023 m. spalio 25 d.), visgi ankščiau nei buvo priimtas nutarimas. Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog byloje Nr. eII-522-1155/2025 šaukimas į teismo posėdį buvo siunčiamas elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) ir registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), šaukimas ir teismo procesinis sprendimas registruotu paštu buvo įteiktas pareiškėjui tinkamai (teismo procesinis sprendimas įteiktas pareiškėjo žmonai). Be to, sekantis pranešimas apie priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo siųstas ir registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu, buvo sėkmingai atsiimtas pašto skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl V. I. išreikšta nuostata, jog jam nėra žinoma siuntų atsiėmimo iš pašto tvarka, yra deklaratyvi.

Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą, yra jo pačio nerūpestingumo, aplaidumo padarinys. ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog V. I. atsisakė priimti siuntą, visgi registruoto laiško neatsiėmimas per daugiau nei mėnesį laiko, laikytinas piktybišku šios pareigos nevykdymu, toks asmens neveikimas buvo sąmoningas, kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių sutrukdžiusių jam šiuos veiksmus atlikti. Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali piktybiškai teigti nežinantis siuntų atsiėmimo tvarkos ir neatsiimti siuntų, bet tai negali tapti pagrindu išvengti atsakomybės. Tokiose situacijose, formalios pozicijos deklaravimas dėl nuostatų apie siuntų atsiėmimo tvarkos nežinojimą galėtų tapti taisykle. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ar pareiškėjas selektyviai atsirenka, kuriuos procesinius dokumentus jam palanku gauti, o kuriuos ne, visgi pasirinktas Institucijos nutarimo įteikimo būdas yra tinkamas. Institucija procesinius dokumentus išsiuntusi registruotu paštu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei registre esančiu el. paštu, išnaudojo visas galimybes procesiniams dokumentams įteikti. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog V. I. būtų pranešta apie priimtą nutarimą ir jo darbovietės buveinės adresu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo metu nedirba, Institucija galimybės adresuoti registruotą pranešimą darbovietei, neturėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad deklaruotas asmens gyvenamosios vietos adresas ir pateiktas elektroninio pašto adresas yra pateiktas valstybiniame registre, Institucija negalėjo ir negali nesivadovauti valstybės registro duomenimis. Už Registre pateiktų asmens kontaktinių duomenų teisingumą ir aktualumą atsakingas pats asmuo, bet ne Institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija išnaudojo visus turimus asmens kontaktinius duomenis. Informacija apie asmeniui nepriklausantį elektroninio pašto adresą Institucijai tapo žinoma tik 2025 m. birželio 6 d., kai pareiškėjo atstovė pateikė informacinį pranešimą. Neįteikus siuntos registruotu paštu, Institucija pagrįstai vertino, jog procesiniai dokumentai yra įteikti elektroniniu paštu. Todėl aplinkybės, jog asmuo tinkamai nesusipažino su priimtu nutarimu (nors tokią galimybę turėjo galėdamas atsiimti pašto siuntą per daugiau nei mėnesį laiko) nesudaro pagrindo panaikinti Institucijos nutarimo. Nors pareiškėjas skunde prašė panaikinti nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju priimtas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. neteisėti veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas teismui panaikinti priimtą nutarimą.

Visgi atsižvelgiant į neįvertintas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes nutarimas yra keistinas dalyje dėl skiriamos nuobaudos – baudos dydžio ir paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas patvirtino, jog įvykus techninio pobūdžio klaidai priimant nutarimą ir individualizuojant asmeniui skiriamos nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą nebuvo atsižvelgta į esamą asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog V. I. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o ši aplinkybė atitinka 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės požymius (administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų). Todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta, kaip atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Be to, ANK 34 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Institucija priimdama nutarimą nustatė, jog nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes tai, jog nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių – pareiškėjui buvo skirta didesnė negu vidurkis nuobauda – 575 Eur bauda (baudos vidurkis 550 Eur) ir didesnis nei minimalus administracinio poveikio priemonės terminas – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams (minimalus administracinio poveikio priemonės terminas 6 mėnesiai).

Atsižvelgus į tai, jog Institucija neįvertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskirtas baudos ir administracinio poveikio priemonės terminas buvo individualizuoti netinkamai. Kaip minėta ankščiau, teisinis reguliavimas numato, jog kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda ir nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus. Teismas atsižvelgia ir į V. I. asmenybę – pareiškėjas ankščiau yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėjo charakterizuoti išskirtinai teigiamai. Taigi, teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas paskirti – 490 Eur dydžio baudą ir 6 mėnesių administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą.

Skunde pareiškėjas neprašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, visgi tokį pageidavimą išreiškė V. I. atstovė. Teismų praktikoje suformuluota, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Kaip nustatyta ankščiau pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka, todėl išskirtinai teigiamai charakterizuoti asmens nėra pagrindo. Nustačius vieną pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ši aplinkybė buvo įvertinta individualizuojant skirtą baudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą, visgi ši aplinkybė nesudaro pagrindo skirti mažesnius nei sankcijoje numatytus nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius. Padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas prie mažai pavojingų administracinių nusižengimų (ANK 12 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių sunkią materialinę padėtį arba kitas aplinkybes, kurios patvirtintų, jog jam paskirtos baudos dydis būtų finansiškai nepakeliama našta arba egzistuotų pagrindas skirti mažesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas nenustatė aplinkybių pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. I. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V. I. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda – 575 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams – ir, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 490 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Pripažinti V. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis