- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-65-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01798-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. K.
dalyvaujant VĮ „Registrų centas“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkei Ingai Gulevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ (toliau – Institucija) Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas UAB „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, tačiau neįvertino to, kad dviejų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos ir (ar) tapačios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta, kad asmens elektroninio pašto adresas iš tikrųjų buvo naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, taip pat nebuvo nustatyta, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis elektroninių ryšių rekvizitai pateko į atitinkamus registrus.
5. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad iš tikrųjų šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas fiziniam asmeniui juridinio asmens elektroninio pašto adresu ANK nėra numatytas, o per darbovietę, mokymo įstaigą arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Vis tik tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardinti būdai.
6. Institucijos atstovė aiškina, kad A. K. administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo išsiųstas viešuose registruose pateiktu asmeniniu elektroninio pašto adresu, kuris naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, o ne teisės pažeidėjo darbovietės elektroniniu pašto adresu. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo priimti būtent dėl teisės pažeidėjui taikomos asmeninės baudos, todėl procesiniai dokumentai ir buvo išsiųsti teisės pažeidėjo asmeniniu elektroninio pašto adresu. Šį elektroninio pašto adresą jis pats nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Vien tai, kad elektroninio pašto adreso pavadinimas yra panašus į teisės pažeidėjo vadovaujamos bendrovės pavadinimą, neleidžia teigti, kad nebuvo laikomasi ANK 573 straipsnio nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teisės pažeidėjas apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną sužinojo tik po Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo priėmimo. Institucijos atstovės įsitikinimu, šis teiginys atrodo dviprasmiškai, nes tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas A. K. buvo išsiųsti tuo pačiu elektroniniu pašto adresu. Surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą Institucijos atstovai negalėjo nesivadovauti valstybės informacinėse sistemose ar registruose pateiktais duomenimis, kurių teisingumas priklauso nuo pateikiamų duomenų teisingumo, už kurį atsakingi duomenų teikėjai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo principą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
8. Institucijos atstovė nurodo, kad nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. K. būtų galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai.
9. Skunde tikinama, kad, nepanaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties, susidarytų tokia situacija, jog Institucijai būtų užkirstas kelias teikti procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje elektroniniu paštu, kurį kaip kontaktinį nurodė pats asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu Institucijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o A. K. prašė Institucijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ir nekilo ginčų dėl to, kad A. K., būdamas UAB „N.“ vadovu, per teisės aktuose nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui minėtos įmonės 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teisme A. K. neneigė, kad jis Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė įmonės 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tuo pačiu jis tvirtino, kad elektroniniu paštu negavo jam siųsto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, dėl šios priežasties neturėjo galimybės pasinaudoti teise sumokėti pusę ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos, kaip buvo siūloma administraciniu nurodymu (b. l. 66). Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar Institucijos atstovas tinkamai informavo A. K. apie jam vykstantį procesą, jo teises bei pareigas.
12. ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. K. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) (b. l. 4). Pats A. K. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jis naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo siųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Šį elektroninio pašto adresą kaip fizinis asmuo yra nurodęs VMI sistemoje (b. l. 66). Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu 2024 m. rugsėjo 19 d. 09.32 val. buvo išsiųstas A. K. naudojamu elektroniniu pašto adresu (b. l. 5). Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami į aktyvų bei naudojamą A. K. elektroninį paštą. Duomenų, kurie leistų daryti bent kiek pagrįstą prielaidą, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu galėjo būti ar buvo išsiųstas ne elektroninio pašto, kuriuo naudojasi A. K., adresu, nėra. Čia pažymėtina, kad Institucijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai būtų siųsti į neegzistuojantį elektroninio pašto adresą, elektroninis laiškas būtų grįžęs ir tai matytųsi sistemoje (b. l. 67). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta šioje procesinio sprendimo pastraipoje, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog procesiniai dokumentai A. K. buvo siunčiami nesilaikant ANK nustatytų reikalavimų. Faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad siųsti dokumentai galėjo nepasiekti ir nepasiekė adresato, nėra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024 ir 2AT-24-719/2024, suformuluotais išaiškinimais dėl ANK 573 straipsnio 1 dalies ir kitų normų nuostatų taikymo, konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo tinkamai įteikti A. K., kuris, nežinodamas apie jam vykstantį procesą, negalėjo tinkamai pasinaudoti teise sumokėti pusę ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas vertino, kad Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas A. K. buvo priimtas neteisėtai, ir jį panaikino. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo sutikti.
14. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu, t. y. visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios į tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos administracinių nusižengimų bylose, kuriose buvo priimtos anksčiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 priimtoje nutartyje iš tikrųjų yra nurodęs, kad vien žyma Administracinių nusižengimų registre apie procesinio dokumento išsiuntimą savaime nepatvirtina tokio dokumento išsiuntimo ir jo gavimo faktų. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino ir tai, kad abejonių dėl to, ar procesiniai dokumentai buvo tinkamai išsiųsti ir įteikti jų adresatui, kėlė ir kiti Administracinių nusižengimų registre užfiksuoti duomenys, iš kurių buvo matyti, jog: 1) administracinio nusižengimo protokolas asmeniui turėjo būti siunčiamas paštu; 2) asmuo nepageidavo gauti bei siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis kontaktiniuose duomenyse nurodytu elektroniniu paštu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta, jog asmuo, kuriam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, iš tikrųjų naudojasi konkrečiu elektroniniu pašto adresu ir šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus, nebuvo nustatyta, ar elektroninio pašto adresą valstybės informacinėse sistemose (registruose) nurodė pats asmuo (ši aplinkybė reikšminga vertinant tai, kas yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą). Galiausiai aptariamoje administracinio nusižengimo byloje procesinių dokumentų įteikimo fakto nustatymas buvo reikšmingas sprendžiant, ar asmuo iš tikrųjų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y., ar asmuo žinojo apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę ir veikė tiesiogine tyčia.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 buvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdymą, taikymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, kad pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį atsakomybė normoje nurodytiems subjektams kyla tik tuo atveju, jeigu jie gavo reikalavimą nurodyti ANK nustatytus duomenis. Asmeniui nežinant apie reikalavimą nurodyti nustatytus duomenis, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio, o tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Tuo pačiu aptariamoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta ir tai, kad procesinis dokumentas buvo išsiųstas elektroniniu pašto adresu, kuris iš tikrųjų nebuvo naudojamas, nesilaikant ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tinkamu procesinių dokumentų įteikimo būdu galėtų būti laikomas ir tas būdas, kuriuo buvo pasinaudota, tačiau tokiu atveju turi būti nustatyta, jog dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo gavo asmeniškai ir laiku).
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 15 ir 16 pastraipose, konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose administracinių nusižengimų bylose buvo nustatytos kitokios aplinkybės nei šioje administracinėje byloje. Visų pirma aptartose bylose procesinių dokumentų įteikimo jų adresatams faktas buvo įrodinėtina aplinkybė, turinti esminės reikšmės sprendžiant apie konkrečių administracinių nusižengimų sudėties požymių visumos egzistavimą. Taip pat aptartose bylose buvo nustatyta tai, kad subjektai, kuriems elektroniniu paštu buvo siunčiami procesiniai dokumentai, konkrečiais elektroniniais paštais nesinaudojo, procesiniai dokumentai buvo siunčiami nesilaikant arba netiksliai laikantis ANK nustatytų reikalavimų, kas lemia ir valstybės institucijoms pareigą įsitikinti, ar procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti. Kaip jau minėta, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, taip pat nėra nustatyta faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog siųsti procesiniai dokumentai galėjo būti negauti ir nebuvo gauti A. K. naudojamame bei veikiančiame elektroniniame pašte, o Institucijos atstovai privalėjo procesinius dokumentus A. K. siųsti ir kitais ANK 573 straipsnyje numatytais būdais.
18. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartis yra naikintina ir paliktinas galioti Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti Institucijos specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir palikti galioti VĮ „Registrų centras“ specialistės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.