Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo antstolio Jono Petriko prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-111-838/2023 pagal ieškovų P. P. ir J. P. ieškinį atsakovams antstoliui Jonui Petrikui ir V. A., trečiajam asmeniui Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-111-838/2023 Klaipėdos apylinkės teismas ieškovų P. P. ir J. P. ieškinį atsakovams antstoliui Jonui Petrikui ir V. A. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo tenkino – grąžino ieškovams nuosavybės teises į iš varžytinių parduotą žemės sklypą, o atsakovui V. A. grąžino varžytinėse sumokėtas pinigines lėšas. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. 2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas (patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis). 2024 m. liepos 31 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. Klaipėdos miesto rūmų sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad panaikinto 2021 m. spalio 6 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto numeris yra Nr. S-21-172-41539 (civilinės bylos Nr. e2-111-838/2023).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

4. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014) (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

5. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6. Antstolis Jonas Petrikas nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad iš varžytynių parduotas žemės sklypas nuosavybės teise galimai priklausė tik ieškovui P. P., jam tapo žinomos 2024 m. liepos 31 d., susipažinus su teismui pateiktu ieškovo įgalioto asmens 2024 m. liepos 30 d. prašymu „Dėl rašytinės klaidos ištaisymo Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-21 sprendimo rezoliucinėje dalyje“ ir prašymo priedais.

7. Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 1 d. Įvertinus atsakovo antstolio Jono Petriko nurodomas aplinkybes dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo datos, teismas sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nėra praleistas.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

8. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo.

9. Atsakovas antstolis Jonas Petrikas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tai yra naujai paaiškėjusioms bylos aplinkybėms, kurios, kaip nurodo atsakovas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai yra, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-111-838/2023 ieškovai nurodė neteisingas aplinkybes apie tai, kad iš varžytynių parduotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė abiem ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

11. Savo prašymą dėl proceso atnaujinimo antstolis grindžia į bylą pateiktu 2019 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimu, kuriuo P. P. įgaliojo R. J. jam atstovauti dėl P. P. nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo valdymo ir pardavimo; taip pat 2024 m. birželio 11 d. pareiškimu ir sutikimu dėl parduodamo/dovanojamo turto, kuriuo J. P. pareiškė ir sutiko, kad jos sutuoktinis P. P. parduotų ir/ar dovanotų jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą. Taip pat J. P. pareiškė ir patvirtino, kad minėtas turtas nebuvo įgytas ar iš esmės pagerintas naudojant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis arba J. P. darbu.

12. Nors antstolis mano, kad šie duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, nei buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai yra, kad sklypas priklausė tik ieškovui, tačiau minėti duomenys patys savaime jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos nepaneigia. Byloje buvo nustatyta, kad antstolis pardavė iš varžytynių žemės sklypą, kuris ieškovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir taip pažeidė ieškovės nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad antstolis matė ir turėjo įvertinti, kad ieškovas P. P. yra santuokoje ir turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl yra preziumuojama, kad visam santuokoje įgytam turtui yra taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis statusas ir turtas yra dalintinas (Teismo sprendimo 13 punktas). Be to, antstolis, turėdamas duomenis, kad ginčo žemės sklypas ieškovo P. P. yra įgytas santuokos metu, pats 2019-05-10 priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė skolininkui (ieškovui) pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu notarine tvarka.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priešpriešinių reikalavimų ar reikalavimo dėl sutuoktinių turto pripažinimo asmenine ieškovo P. P. nuosavybe antstolis byloje nereiškė. Nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, proceso atnaujinimas teisinių pasekmių nesukels. Todėl vien antstolio nurodyti ieškovų į bylą pateikti dokumentai (ieškovės pareikšimas), kurių sudarymo aplinkybės ir kontekstas nėra aiškūs, nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas ir apeliacine tvarka, nustatytų faktinių aplinkybių bei prezumpcijos, kad minėtas žemės sklypas ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

14. Ieškovai taip pat paaiškino ieškovės J. P. sutikimo parduoti minėtą žemės sklypą sudarymo aplinkybes, tai yra, kad iš įgalioto asmens R. J. buvo gauta klaidinga informacija ir dėl ieškovų teisinių žinių stokos antstolio nurodomuose dokumentuose buvo nurodytos aplinkybės, prieštaraujančios teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl šie dokumentai yra klaidingi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl buvo ištaisyti.

15. Pažymėtina, kad formalus įgaliojimo ar sutikimo sudarymas, ar bendraturčių nuomonė dėl turto teisinio režimo savaime padarinių nesukelia ar turto teisinio režimo nepakeičia, nes turto teisinis režimas nustatomas įstatymo pagrindo ir tik teismo sprendimu gali būti nuginčytas, be to, konkretaus nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo metu notaras įsitikina sandorio teisėtumu, o nustatęs neatitikimus, sandorį atsisako tvirtinti. Todėl net ir esant tam tikriems neatitikimams antstolio nurodomuose ieškovų pateiktuose dokumentuose, būtent notaras garantuos sandorio teisėtumą. Minėtas sutikimas pasirašytas jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, duomenų, kad jis kažkokiu būdu būtų suklaidinęs sprendimą priėmusį teismą, nepateikta. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovų pateiktuose dokumentuose ieškovų nurodytos aplinkybės prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia įstatyme nustatytos sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijos ir negali būti vertinami, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad sudarydami įgaliojimą ir sutikimą parduoti žemės sklypą, ieškovai veikė galimai nesąžiningai ir taip galėjo būti pažeisti antstolio teisėti interesai. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija nėra paneigta, ji gali būti paneigta tik teismo sprendimu, o byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, toks reikalavimas nebuvo antstolio ar kito asmens pareikštas.

16. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Tačiau tai neužkerta kelio reikšti savarankišką materialinį reikalavimą kitoje byloje dėl turto teisinio režimo nuginčijimo.

17. Kaip jau minėta, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino aplinkybes dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, todėl antstolio pareiškime nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir neturi esminės reikšmės bylos baigčiai, priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, CPK 370 straipsniai).

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Prašymą atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-111-838/2023.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.