Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Viktorui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2024 m. sausio 1 d. apie 4.50 val., viešoje vietoje, t. y. šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam R. A. B. į veido ir galvos sritį, padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžius, šeivikaulio lūžį, 11 - to danties vainiko lūžį, taip nesunkiai sutrikdė R. A. B. sveikatą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarka, bei nesunkiai sutrikdė R A. B. sveikatą,

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir metu parodė, kad nukentėjusysis paėmė jo draugei E. M. už užpakalio, apsauga viską matė, tačiau niekas nieko nesakė, jis tuo metu buvo rūkomajame. Įvyko žodinis konfliktas, po kurio apsauga juos išvarė lauk. 2024 m. sausio 1 d. apie 4.50 val. Jis su drauge išėjo klubo „(duomenys neskelbtini)“, ėjo link stovėjimo aikštelės, nes jis buvo ten mašiną pastatęs, nebuvo gėręs. Nukentėjusysis kažką pasakė, sušaukė, tada nukentėjusiajam vieną smūgį sudavė iš dešinės rankos į veidą, tada apsauga išbėgo, po to po smūgio daugiau nieko nedarė. Jie po to liko įvykio vietoje, o kai atvažiavo greitoji tuomet jie išėjo, kai išėjo policijos dar nebuvo. Įvykį matė apsaugos darbuotojai, taip pat matė nukentėjusiojo du draugai, jo draugė. Kur tiksliai sudavė nukentėjusiajam jis nepamena. Po smūgio nukentėjusysis nukrito, tada jo draugai priėjo prie jo ir po to atvažiavo greitoji, jis nematė kaip nukentėjusysis atrodė po smūgio. Kai įvyko įvykis, tai tuo metu nebuvo daug žmonių. Jo draugė išsigando. Jis nežino, dėl ko ji išsigando, mano, kad dėl tokios situacijos. Po įvykio kalbėjo su drauge, ką ji sakė neatsimena. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Mano, kad padarytos žalos vertė yra 2 000 Eur. Mano, kad turtinė žala nepadaryta, o neturtinė žala, tai nosis lūžo, tai mano, kad padaryta žala už 2000 Eur. Su Kauno teritorinių ligoninių kasos 90,95 Eur civiliniu ieškiniu sutinka, padengs. Nurodė, kad dėl suduoto smūgio galėjo būti tokie sužalojimai, taip, jis mano, kad galėjo kilti tokios pasekmės ir sužalojimai. Prisipažįsta pilnai, kad padarė šią nusikalstamą veiką. Nurodė, kad sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, sutinka su pareikštu kaltinimu visa apimtimi. Apie tai ar įvykį matę žmonės, t. y. apsaugos darbuotojai, nukentėjusiojo draugai, draugė, tai jie turbūt galėjo išsigąsti. Sutinka, kad galimai galėjo būti specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai, sutinka su visais nustatytais sužalojimais. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, bet jis nenorėjo.

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. A. B. 2024 m. rugsėjo 3 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra studentas ir mokosi, dėl visų tų sužeidimų, dėl to kad nosis lūžo, dantis, koja, todėl jis negalėjo tęsti mokslų, ir neišlaikė egzaminų, negalėjo jų tęsti ir praleido sesiją, todėl turėjo susimokėti, ir viską kartoti. Dėl nosies lūžio daktarai siūlė pasidaryti dar kosmetinę operaciją, tačiau tik privačiai. Įvykio metu jis dirbo, todėl lūžusios kojos jis negalėjo 5-6 mėnesius dirbti. Jis turėjo santaupų, bet jas išsileido ir po to turėjo skolintis pinigų iš tėvų, draugų ir dabar yra skola, kurią turi atiduoti. Civilinį ieškinį - 13 000 Eur turtinę žalą sudaro tai, kad visų pirma nosies operacijos išlaidos, kadangi operacija kainuos 5 000 – 6 000 Eur, taip pat reikia implantą dėti danties, tai kainuos 1 000 Eur. Kadangi dėl šio įvykio metus atsiliko moksluose, todėl turėjo už mokslus susimokėti. Ši suma 13 000 Eur yra beveik išleista, tačiau dalis dar neapmokėta, nes dar už nosies operaciją nėra sumokėta. Išleista iš viso yra 5 000 - 6 000 Eur už universitetą ir už tai, ką jau gydėsi. Dėl kojos gydėsi poliklinikoje, o dėl danties eis privačiai. Jis turi tik Lietuvos Sodros draudimą. Dėl 5 000 – 6 000 Eur negautų pajamų paaiškino, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, dėl įvykio turėjo gulėti lovoje 5-6 mėnesius. 2 000 Eur neturtinę žalą sudaro, tai kad prarado pagarbą, kai turėjo gulėti lovoje, tai buvo moralinė žala. Dėl šios veikos jam buvo sukeltas ir fizinis, ir emocinis, ir psichologinis, finansinis skausmas. Jam didelis šokas, turėjo visą laiką gulėti lovoje, jo mamai buvo šokas, kai pasakojo, jam buvo sunku emociškai, sunkiausia buvo, kad turėjo mokslus praleisti, tas skausmingiausia buvo.

Nukentėjusysis R. A. B. 2024 m. spalio 1 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pavedimai, mokėjimai buvo atlikti, mokėjimai, kur gavo iš žmonių, kur minėjo praeitą posėdį, kur skolinosi pinigus, kad padaryti apmokėjimus medicininius, o kiti apmokėjimai yra poliklinikai, kurioje lankėsi, ir turėjo susitikimus su daktaru, tai apmokėjimai atlikti pagal įrašus esveikatoje. Yra ekrano nuotrauka, iš kur prarado pinigus, nes nedirbo tuo metu. Ten tiesiog parodo, kad jis nuo sausio 1 d. iki gegužės 5 d. negavo jokių pinigų. Revolut mokėjimai, tai mokėjimai poliklinikai ir už vaistus. O Kauno klinikai mokėjo už konsultacijas ir kojos patikrinimą. Kas patvirtina, kad pinigai pervesti, jis mokėjo kortele. Taip pat pateikė duomenis apie atliktus pavedimus, taip, tai būtų Rovoluto pavedimai. O kitos dvi sąskaitos yra, kur jis jau turėjo konsultacijas ir sudarytos datos operacijai, po operacijos susimokės, ir tada jau gijimo procesas. Bet jos taip, dar nėra apmokėtos tos sąskaitos. Gydymuisi išleido 13 000 Eur, o ką prarado to neskaičiuoja. Kur pavedimai Revoluto, kur banko sąskaitos, kur siuntėjai asmenys, ir ką šitie dokumentai patvirtina, tai jie yra jo draugai, vienas iš jų yra liudininkas, kuris turėjo būti teisme, ir jie jam tiesiog padėjo, kol jis nedirbo, taip, jie skolino jam pinigus. Tos sąskaitos yra, nes po operacijos, kai bus atlikta, jis turės apie tris mėnesius gydytis, ir tikrai negalės dirbti, ir dėl to tuos dokumentus pateikė, nes dar bus nuostolių. Ir iš šonkaulio turės išimti tam, kad įdėti į nosį, tai apie tris mėnesius bus gijimas. Jis turėjo konsultaciją ir kai turės pinigus, tada bus paskirta data. Jis su individualia veikla dirba, pats moka mokesčius Sodrai ir draustas.

2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Protokole nurodoma, kad apžiūrimas 2024 m. sausio 1 d. dienos vaizdo įrašas esantis CD laikmenoje DVD+R „Omega?“, vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)2_ch13_5-6“. Vaizdo įrašo trukmė 0059.54 val. prasideda matant spalvotą vaizdą, vaizdo įrašas yra be garso. Vaizdo įraše matoma lauko terasa, kurioje stovi apsaugos darbuotojai, priešais lauko terasą matomas šaligatvis, kuris tęsiasi nuo kairės vaizdo įrašo pusės link dešinės vaizdo įrašo pusės. Vaizdo įrašo laiku 06.08 matoma, kaip iš dešinės vaizdo įrašo apačios ateina vyras Nr. 1, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, o ant gobtuvo kailis, tamsios spalvos kelnėmis, juodi batai, vyras Nr. 1 kalbasi su apsaugos darbuotoju ir gestikuliuoja rankomis. Vaizdo įrašo laiku 07.09 iš dešinės vaizdo įrašo apačios ateina moteris ir išeina kartu su vyru Nr. 1, vyras Nr. 1 nueina link dešinės vaizdo įrašo pusės ir vyro Nr. 1 nebesimato. Vaizdo įrašo laiku 07.27 matoma, kaip iš dešinės vaizdo įrašo apačios ateina vyras Nr. 2 tamsių plaukų, apsirengęs juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnėmis, baltais batais, ant kaklo apsijuosęs melsvos spalvos šaliką. Vyras Nr. 2 laikydamas rankoje mobilųjį telefoną, nueina į vaizdo įrašo vidurį ir žiūri į dešinę vaizdo įrašo pusė. Vaizdo įrašo laiku 07.38 nuo dešinės vaizdo įrašo pusės greitu žingsniu ateina vyras Nr. 1 ir dešinės rankos mostu trenkė tris kartus vyrui Nr. 2 į veido sritį ir vyras Nr. 2 parkrenta ant žemės, o vyras Nr. 1 pasišalina link dešinės vaizdo įrašo pusės, tuo pat metu nuo žemės atsistoja vyras Nr. 2. Apžiūrėtu 2024 m. sausio 1 d. dienos vaizdo įrašu, esančiu CD laikmenoje DVD+R „Omega“, vaizdo įrašo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)2_ch13_5-6“, vaizdo įrašo trukmė 00.59.54 val. matyti spalvotas vaizdas, vaizdo įrašas yra be garso. Vaizdo įraše matoma lauko terasa, kurioje stovi apsaugos darbuotojai, priešais lauko terasą matomas šaligatvis, kuris tęsiasi nuo kairės vaizdo įrašo pusės link dešinės vaizdo įrašo pusės. Vaizdo įrašo laiku 47.19 matoma, kaip nuo dešinės vaizdo įrašo pusės ateina vyras Nr. 2 ir nueina link dešinės vaizdo įrašo pusės apačios ir jo nebesimato (1 t., b. l. 106-108).

Medicinos dokumentų išrašu nustatyta, jog R. A. B. į LSMUL Kauno klinikas atvyko 2024 m. sausio 1 d., 05.54 val. Jam nustatyta nosikaulių lūžiai, šeivikaulio lūžis su nežymia dislokacija (1 t., b. l. 100-101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G23/2024(2) nustatyta, kad R. A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžiai, šeivikaulio lūžis, 11-o danties vainiko lūžis. Odos nubrozdinimas plaštakoje padarytas kietu, buku riboto paviršiaus daiktu. Nosikaulių ir 1 danties vainiko lūžiai padaryti kietu, buku daiktu ar įrankiu. Šeivikaulio lūžis, labiausiai tikėtina padarytas stipriai atgręžus pėda ir stipriai viršijant fiziologines anatominių struktūrų ribas. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, medicininius dokumentus ir pasirinktą gydymo taktiką jie padaryti paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visumoje sužalojimai griūvimui nebūdingi, tačiau šeivikaulio lūžis galėjo susiformuoti po smūgių griūvant ir atgręžiant stipriai pėdą (1 t., b. l. 94-96).

Neblaivumo registravimo žurnalo išrašu nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d., 07.04 val. alkotesteriu R. A. B. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 134).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatyta, jog 2024 m. sausio 1 d., dirbant radijo šaukiniu „K-1724“ kartu su Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju K. R. apie 06:30 val. iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš adreso (duomenys neskelbtini), į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, dėl galvos ir kojos sumušimo buvo pristatytas R. A. B.. Nuvykus į minėtą gydymo įstaigą buvo bendrauta su pranešėju B. R. A., kuris sunkiai dėstė savo mintis, nerišliai kalbėjo, iš jo pasakojimo buvo suprantama, tik tai, kad šalia įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo kelis kartus trenkė į įvairias kūno vietas, dėl ko jam šiuo metu stipriai skauda galvą ir dešinės kojos čiurną. Asmuo nurodė, kad dėl įvykio turi pretenzijų, todėl atvyks rašyti pareiškimo, kai jo fizinės galimybės tai leis, daugiau jokių aplinkybių asmuo nenurodė. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0714, metrologinės patikros Nr. 1985624, B. R. A. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas, su juo jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, jam įteiktas šaukimas 2024 m. sausio 3 d. 14.00 val. atvykti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariatą (1 t., b. l. 13-14).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kuriame nurodyta, jog 2024 m. gegužės 6 d. į tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis laiškas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog žiniasklaidoje paskelbtoje nuotraukoje galimai yra V. K. (apie 23-25 m.). Patikrinus minėtą informaciją policijos sistemose Polis II nustatyta, jog pranešėjas galimai turi omeny V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Palyginus duomenų bazėse esančią fotonuotrauką su vaizdo įraše fiksuoto asmens veido bruožais nustatyta, jog tai galimai yra tas pats asmuo (1 t., b. l. 115-116).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis V. K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė R. A. B. sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo R. A. B. bylai reikšmingu laiku ir vietoje kilo žodinis konfliktas, po kurio, apsaugos darbuotojų kaltinamasis ir nukentėjusysis paprašyti išėjo iš klubo. Kaltinamasis V. K. nurodė, kad ėjo su drauge link automobilių stovėjimo aikštelės, kai išgirdo kažką sakant nukentėjusįjį R. A. B., tada prie jo pribėgo ir R. A. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nukrito. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusysis R. A. B., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog po kaltinamojo smūgių jis nukrito ir buvo sužalotas. Aplinkybę, jog dėl kaltinamojo V. K. veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata patvirtina ir liudytojų parodymai, o būtent: liudytojas H. H. C. parodė, kad, kol kalbėjo su apsaugos darbuotoju, jo draugas R. A. B. išėjo iš naktinio klubo patalpų, kai prie jo pribėgo V. K. ir rankomis smogė jo draugui į veidą, po smūgio šis nukrito ant žemės, o jis kartu su apsaugos darbuotoju pribėgo padėti asmenį patraukti nuo R. A. B.. Liudytojas H. A. parodė, kad išėjęs į lauką pastebėjo savo draugus, atkreipė dėmesį į tai, kad jo draugas R. A. B. buvo sužalotas, jam buvo prakirsta lūpa ir paraudęs veidas, todėl sunerimęs dėl savo draugo sveikatos, paklausė jo kas nutiko. R. A. B. jam paaiškino, kad jam stovint laike, bei rankose laikant telefoną, priešais jį staiga atbėgo prieš tai minėtas nepažįstamas vyras, su kuriuo jau buvo kilęs konfliktas naktinio klubo patalpose, ir staiga be jokios priežasties rankomis pradėjo jį mušti, dėl ko jis prarado sąmonę ir neatsimena kas įvyko toliau. Liudytoja E. M. parodė, kad jiems einant iš klubo vienas iš tamsaus gymio vyrų, eidamas iš klubo pradėjo garsiai replikuoti kažką savo kalba, kas buvo skirta jiems su V., tas indų tautybės vyras ėjo link jų agresyviai nusiteikęs. Tada jos draugas V., kai pamatė, kad kitatautis eina į juos agresyviai, apsisuko ir su savo rankos kumščiu trenkė jam į veidą. Su kuria ranka trenkė ji tikrai nepasakys, kadangi viskas įvyko labai greitai ji truputį išsigando. Taip pat buvo stresinės būsenos, kadangi tie indų tautybės vyrai pradėjo į juos eiti agresyviai, ji jų bijojo. Ji matė tik tiek, kad V. tam vyrui trenkė į veidą ir daugiau V. grįžo link jos ir jie kartu išvyko namo. Liudytojas P. L. pamatė, kad lietuvis trenkė indų tautybės vyrui į veido sritį, su kuria ranka tikrai neatkreipė dėmesio, indų tautybės vyras krito ant žemės. Liudytojas A. G. parodė, jog atsimena kad 2 asmenys, t. y. vienas lietuvis ir vienas indų tautybės vyras sukonfliktavo ant viduje esančių laiptų, kodėl nežino, tačiau jie ten apsistumdė. Jie su kolega jiems pasakė, kad jie eitų savo santykius aiškintis į lauką, todėl jie išėjo į lauką. Kas vyko toliau neatsimena, smūgio nematė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G23/2024(2) nukentėjusiajam R. A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžiai, šeivikaulio lūžis, 11-o danties vainiko lūžis. Odos nubrozdinimas plaštakoje padarytas kietu, buku riboto paviršiaus daiktu. Nosikaulių ir 1 danties vainiko lūžiai padaryti kietu, buku daiktu ar įrankiu. Šeivikaulio lūžis, labiausiai tikėtina padarytas stipriai atgręžus pėda ir stipriai viršijant fiziologines anatominių struktūrų ribas. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, medicininius dokumentus ir pasirinktą gydymo taktiką jie padaryti paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visumoje sužalojimai griūvimui nebūdingi, tačiau šeivikaulio lūžis galėjo susiformuoti po smūgių griūvant ir atgręžiant stipriai pėdą (1 t., b. l. 94-96). Tokią išvadą patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai – kitų objektų apžiūros protokolas, vaizdo kamerų įrašai ir Medicinos dokumentų išrašas, kuriame nustatyta, jog R. A. B. į LSMUL Kauno klinikas atvyko 2024 m. sausio 1 d., 5.54 val. Jam nustatyta nosikaulių lūžiai, šeivikaulio lūžis su nežymia dislokacija (1 t., b. l. 100-101). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai –įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose ir nukentėjusiojo protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės, neginčitinai patvirtina kaltinamojo neteisėtus veiksmus.

Teismas, įvertinęs V. K. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, R. A. B. padarytų sužalojimų vietą, neabejoja tuo, kad kaltinamasis V. K. veikė tyčia. Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad V. K. 2024 m. sausio 1 d. apie 4.50 val., viešoje vietoje, t. y. šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam R. A. B. į veido ir galvos sritį, padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžius, šeivikaulio lūžį, 11 - to danties vainiko lūžį, taip nesunkiai sutrikdė R. A. B. sveikatą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi R. A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių, dėl ko V. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-7-62-489/2015).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, jog asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų medžiaga, kita byloje surinkta medžiaga:

V. K. pripažino, kad jis sutrikdė visuomenės rimtį, nurodė, kad įvykį matė jo draugė, nukentėjusiojo draugai, apsaugos darbuotojai, teigė, kad dėl įvykio jo draugė buvo išsigandusi. Iš vaizdo įrašų matyti, kad V. K. greitu žingsniu priėjo prie nukentėjusiojo, jam smūgiavo, po smūgio nukentėjusysis nukrenta ant žemės prie jo pribėgo kiti asmenys. Prie klubo durų stovi apsaugos darbuotojai, atsisuka ir žiūri kas vyksta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko 2024 m. sausio 1 d. apie 4.50 val., šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo V. K. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįstama, kad kaltinamasis V. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra viešoje vietoje, šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, įžūliais veiksmais, tyčia smūgiavo ranka į veidą nukentėjusiajam, dėl ko jis nuvirto ant žemės, tuo padarymas nukentėjusiajai odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžiai, šeivikaulio lūžis, 11-o danties vainiko lūžis, tai yra demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo V. K. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. K. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

III. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis V. K. anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas (1 t., b. l. 149-153), teistas Didžiojoje Britanijoje du kartus, vieną kartą dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, taip pat dėl nesunkaus kūno sužalojimo, baustas administracine tvarka vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 147), administracinė bauda sumokėta. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (1 t., b. l . 146), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 139). Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – V. K. šiuo metu dirba, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, jog V. K. nėra piktybiškas, sistemingas teisės pažeidėjas, o ši veika laikytina atsitiktine.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad V. K. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apibojimo bausmė 9 mėnesiams, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 12 mėnesių, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytas bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. K. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir V. K. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 3 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti iki 60 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasas 2024 m. gegužės 27 d. pateikė 92,95 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 52-53).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 92,95 Eur už nukentėjusiojo R. A. B. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Kauno teritorinė ligonių už nukentėjusiojo gydymą viso patyrė 92,95 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo V. K..

Dėl nukentėjusiojo R. A. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. A. B. 2024 m. gegužės 16 d. pareiškė 20 000 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą neturtinę ir turtinę žalą (1 t., b. l. 42-43). Civilinis ieškovas prašo priteisti 13 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur negautų pajamų kompensacijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pabrėžtina, kad civiliniame ieškinyje nėra detalizuota, kas prašomas priteisti žalas sudaro, nepateikti jokie turtinę žalą patvirtinantys įrodymai.

Pažymėtina, kad nors paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019).

R. A. B. , atsakydamas į teismo klausimus teigė, jog neturtinę žalą sudaro tai, kad prarado pagarbą, kai turėjo gulėti lovoje, tai buvo moralinė žala. Dėl šios veikos jam buvo sukeltas ir fizinis, ir emocinis, ir psichologinis, finansinis skausmas. Jam didelis šokas, turėjo visą laiką gulėti lovoje, jo mamai buvo šokas, kai pasakojo, jam buvo sunku emociškai, sunkiausia buvo, kad turėjo mokslus praleisti, tas skausmingiausia buvo. Dėl 13 000 Eur turtinės žalos R. A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią sumą sudaro kosmetinė nosies operacija, tai, kad turėjo skolintis pinigų iš tėvų, draugų ir dabar yra skola, kurią turi atiduoti, planuojamo danties implanto kaina, mokestis už mokslus. Dėl 5 000 Eur turtinės žalos R. A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, dėl įvykio turėjo gulėti lovoje 5-6 mėnesius.

Teismui byloje paskelbus pertrauką, tikslu tam, kad nukentėjusysis R. A. B., pateiktų įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, jis pateikė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) 2024 m. rugsėjo 19 d. sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, jog chirurgo konsultacija ir odontologo konsultacija 2024 m. rugsėjo 19 d. kainavo 110 Eur (2 t., b. l. 69), 2024 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 42,30 Eur (2 t., b. l. 70), 2024 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimą, kad VšĮ Kauno mieto poliklinika sumokėjo 25,05 Eur (2 t., b. l. 71), 2024 m. sausio 29 d. mokėjimo pavedimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 16,06 Eur (2 t., b. l. 72), 2024 m. sausio 27 d. VšĮ Kauno miesto poliklinika sumokėjo 25,05 Eur (2 t., b. l. 73), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2024 m. sausio 17 d. sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, jog už 2024 m. sausio 1 d. suteiktas skubios medicinos klinikoje paslaugas 2024 m. sausio 1 d. R. A. B. sumokėjo 170,05 Eur (2 t., b. l. 74), 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)) gydymo planą, kuriame nurodyta, kad bus atliekama dantų higiena už 70,00 Eur, dantų balinimas už 380 Eur ir užpildymas už 120,00 Eur, iš viso už 570 Eur (dantų balinimas, ir terapinis gydymas) (2 t., b. l. 75), 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) raštą, kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. R. A. B. konsultavosi su otorinolaringologu, planuoja nosies operaciją, jos kaina 4 400 Eur (2 t., b. l. 76).

Pastebėtina, kad medicininius išlaidas patvirtinantys išduoti byloje paskelbus pertrauką nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2024 m. spalio 1 d., kas reiškia, jog įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, kuris pareikštas dar 2024 m. gegužės 16 d., nukentėjusysis surinko tik teismui pasiūlius tokius duomenis pateikti, tačiau konkretus išlaidų dydis civilinio ieškinio pareiškimo metu nebuvo žinomas.

Kaip minėta, nukentėjusiajam R. A. B. nuteistojo V. K. neteisėtais veiksmais buvo sulaužyti nosies kaulai, taip pat buvo nustatytas 11-o danties vainiko lūžis. Šiuos sužalojimus patvirtina bylos medžiagoje esantys išrašai iš medicininių dokumentų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G23/2024(2). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad R. A. B. kreipėsi į stomatologiją dėl 11-to danties atstatymo ir nosies operacijos. R. A. B. pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nosies operacija kainuos 4 400 Eur. Teismas įvertinęs, jog nusikalstama veika buvo sužalotas 11-asis dantis ir nosies lūžis sprendžia, jog tik su šio danties gydymu susijusios išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos.

Teismas, įvertinęs pateiktus nukentėjusiojo įrodymus sprendžia, jog išlaidos, patirtos 2024 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 42,30 Eur (2 t., b. l. 70), 2024 m. vasario 14 d. 25,05 Eur išlaidos VšĮ Kauno mieto poliklinikai (2 t., b. l. 71), 2024 m. sausio 29 d. mokėjimo pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 16,06 Eur (2 t., b. l. 72), 2024 m. sausio 27 d. VšĮ Kauno miesto poliklinika sumokėti 25,05 Eur (2 t., b. l. 73), 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini) gydymo plane nurodytos išlaidos už burnos higieną, 70,00 Eur, dantų balinimą, 380 Eur ir užpildymą, 120,00 Eur, iš viso už 570 Eur (2 t., b. l. 75), nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykdyta nusikalstama veika. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai buvo apmokėta ir ar tai susiję su sužalojimai, kurios įvykdė kaltinamasis. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)) gydymo plane nurodytos paslaugos nepatvirtina, kad tai išlaidos, kaip teigė nukentėjusysis, susijusios su 11-ojo danties sutvarkymu, kuris buvo sužalotas nusikalstamos veikos įvykdymo metu. Įvertinus tai, kad gydymosi planas sudarytas 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams devyniolikai dienų nuo įvykio dienos (veika 2024 m. sausio 1 d.), konstatuotina, kad šios išlaidos nėra susijusios su V. K. įvykdyta veika ir yra pernelyg nutolusios. Teismas sprendžia, jog burnos higiena ir dantų balinimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika susijusios išlaidos, kadangi jos atliekamos reguliariai rūpinantis savo dantų sveikata ir grožiu. Dėl nurodytos paslaugos – užpildymo teismas pažymi, kad šių išlaidų taip pat nėra teisinio pagrindo vertinti, kaip susijusiomis su šiuo nusikaltimu, kadangi nėra detalizuota, kas užpildymo metu bus gydoma. Civilinis ieškovas R. A. B. pateikė Kauno technologijų universiteto 2024 m. vasario 15 d. sąskaitą už mokslą 1 599, 90 Eur, taip pat 2023 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą už mokslą 639,92 Eur (2 t., b. l. 67-68). Dėl išlaidų už studijas teismas pažymi, kad pateiktos sąskaitos nesudaro pagrindo vertinti, kad šios išlaidos susijusios su nusikalstama veika. Teismas, įvertinęs pateiktas sąskaitas sprendžia, kad jos patvirtina, jog R. A. B. moka už studijas Kauno Technologijos universitete, tačiau nepatvirtina, kad studijų mokestis yra nusikalstamos veikos pasekmė. R. A. B. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl įvykdyto nusikaltimo ir sveikatos sutrikdymo R. A. B. buvo apskaičiuotas studijų mokestis. Pažymėtina, kad R. A. B. nepateikė mokymosi sutarties ar kitų įrodymų, jog už studijas nemokėjo, nors teismas byloje paskelbė pertrauką ir suteikė galimybę R. A. B. pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius pareikštą civilinį ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog R. A. B. dėl patirtų sužalojimų privalėjo gulėti lovoje ir negalėjo dalyvauti mokymosi procese, nuvykti į universitetą ar dalyvauti paskaitose nuotoliniu būdu iš namų ir dėl to jam buvo apskaičiuotas mokestis už studijas.

Taip pat nukentėjusysis pateikė Revolut banko pavedimų kopijas, kuriais fiziniai asmenys R. A. B. atliko pavedimus laikotarpiu 2024 m. vasario 11 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 23 d. (2 t., b. l. 64) ir dokumento „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodytos datos ir sumos (2 t. b. l. 64) teismas sprendžia, jog iš šių įrodymų turinio nėra galimybės nustatyti, kas ir kokiu tikslu pavedimus atliko, todėl jų vertinti, kaip susijusius su nukentėjusiojo patirta turtine žala dėl nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus išdėstytą nustatytina, kad su nusikalstama veika susijusios išlaidos laikytinos šios: UAB „(duomenys neskelbtini)) 2024 m. rugsėjo 19 d. sąskaitoje-faktūroje nurodytos 110 Eur išlaidos, kad buvo suteikta jog chirurgo konsultacija ir odontologo konsultacija 2024 m. rugsėjo 19 d. (2 t., b. l. 69), 170,05 Eur išlaidų suma, nurodyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2024 m. sausio 17 d. sąskaitoje-faktūroje, kurioje nurodyta, jog už 2024 m. sausio 1 d. suteiktas skubios medicinos klinikoje paslaugas 2024 m. sausio 1 d. R. A. B. sumokėjo 170,05 Eur (2 t., b. l. 74), ir 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)) rašte nurodytos išlaidos, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. R. A. B. konsultavosi su otorinolaringologu, planuoja nosies operaciją, jos kaina 4 400 Eur (2 t., b. l.76). Apskaičiuotina, kad R. A. B. patyrė iš viso 280,05 Eur (170,05 Eur+110 Eur) turtinės žalos, o nusikalstama veika patirtų pasekmių šalinimui patirs 4 400 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant 4680,05 Eur.

R. A. B. taip pat civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5 000 Eur negautų pajamų. Nukentėjusysis pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m., kurioje nurodyta, jog deklaruota pajamų suma sudaro 13 938,21 Eur (1 323,00 Eur + 1 786,00 Eur + 4 156,00 Eur +878,00 Eur +5 795,21 Eur), mokėtina pajamų mokesčio suma už 2023 m. 365, 88 Eur, mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2023 m. 644,58 Eur, mokėtina privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą už 2023 m. 703,56 Eur (2 t., b. l. 65-66). Apskaičiuotina, kad atminusavus mokesčius grynosios pajamos sudarė 12 224,19 Eur. Byloje duomenų apie R. A. B. išduotus nedarbingumo pažymėjimus nėra. Duomenų, kiek dienų jis nedirbo taip pat nėra. Įvertinus R. A. B. darbo pobūdį - „(duomenys neskelbtini)“ kurjeris, tai, kad gaunamos pajamos tiesiogiai priklauso nuo klientų užsakymų, byloje nesant duomenų, kad R. A. B. buvo mokamas pastovus darbo užmokestis „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, o taip pat R. A. B. pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos individualios veiklos vykdymo pažymą, kad jis nuo 2022 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą, veiklos vykdymas nebuvo sustabdytas, konstatuotina, kad civilinio ieškinio dalis dėl 5 000 Eur negautų pajamų neįrodyta, todėl atmestina, kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022 ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nustatydamas nukentėjusiajam R. A. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas vertina, kad nuo V. K. suduotų smūgių R. A. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžiai, šeivikaulio lūžis, 11-o danties vainiko lūžis. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, konstatuota, kad R. A. B. dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, patyrė nepatogumus, išgąstį. Vertinant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į jo gydymo trukmę bei tai, kad jam buvo suteiktos tik skubios pagalbos išlaidos įvykio dieną 2024 m. sausio 1 d., duomenų, kad gydėsi ir jam buvo atliktos sudėtingos medicininės procedūros byloje nėra. Akcentuotina, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 2024 m. sausio 1 d., 07.04 val. alkotesteriu R. A. B. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 134), kas reiškia, jog sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, spręstina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. A. B. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl padarytų sužalojimo - šeivikaulio lūžio buvo apribotas jo judėjimas, darbas. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirto sužalojimo R. A. B. būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, todėl daryti kategoriškos išvados, jog ir ateityje nukentėjusysis nuolat jaus nepatogumus, negalima. Pažymėta, kad R. A. B. yra pilnai darbingas. Taigi byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo sužalojimas turėtų jam rimtų liekamųjų reiškinių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K. smurtavo prieš R. A. B. ir sutrikdė jam sveikatą bei neabejotinai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu, jog dėl tokios veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus ir fizines bei dvasines kančias, nes prieš jį be jokio teisėto pagrindo buvo panaudota fizinė prievarta, tuo priverčiant nukentėjusįjį jausti pažeminimą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau, teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į V. K. nustatytų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nusikalstamos veikos trukmę neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant 500 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu 4 680,05 Eur turtinės žalos atlyginimo dydis bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pobūdį bei sąlygotus išgyvenimus, nepatogumus, aptartus galimus liekamuosius reiškinius, nelaikytinas per dideliu ar neproporcingu, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, todėl nustatyti žalų dydžiai priteistini iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo R. A. B. naudai.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 105) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. sumažintą galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1-3 punktais įpareigoti V. K. per 3 mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. 4 680,05 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 5 ct) turtinės žalos ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui R. A. B. naudai.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligoninės kasų civilinį ieškinį dėl 92,95 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 95 ct) turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš V. K. civilinei ieškovei Kauno teritorinėms ligonių kasoms 92,95 Eur (devyniasdešimt du eurus 95 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas iš nusikalstamos veikos vietos, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 105) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.