Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, tretieji asmenys kreditoriai N. B. AB Lietuvos skyrius, antstolė Svajonė Žukaitienė, antstolis A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1997 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 139 (e. 1 tomo b. l. 10, santuokos liudijimo originalas, prijungtas prie nagrinėjamos bylos atskirame voke).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad gyvendamos santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą : 0,1218 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamais turtas viešame registre įregistruotas abiejų sutuoktinių G. B. ir R. B. vardu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo įregistravimo pagrindas: 2006 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5-1-1429, 2006 m. gegužės 25 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 5-1-1432 (e. 1 tomo b. l. 21–25).

Pažymos iš Valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad atsakovės R. B. vardu nėra registruotų transporto priemonių, o ieškovo G. B. vardu registruotos dvi transporto priemonės : Renault M. S., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį C. X., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. 1 tomo b. l. 17, 18–19).

Šeimos sudėties pažyma patvirtina, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų (e. 1 tomo b. l. 13).

Šalys turi tris kreditorius : N. B. AB Lietuvos skyrius, antstolė Svajonė Žukaitienė ir antstolis A. A..

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad su atsakove negyvena penkerius metus, santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę, atsakovei išvykus gyventi ir dirbti į užsienį jie atitolo vienas nuo kito, gyvendami ilgą laiką atskirai jie neatlieka santuokinių pareigų vienas kito atžvilgiu ir nei ieškovas, nei atsakovė nedėjo jokių pastangų išsaugoti santuoką. Ieškovas nurodo, kad abu yra kalti dėl to, kad nutrūko jų santuokinis gyvenimas, tapo vienas kitam svetimi, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo agresyvus, neištikimas, nepakankamai rūpinosi šeima, mažai uždirbdavo, buvo netvarkingas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, išsakytus jos atstovo teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, kadangi jie nepatvirtinti jokiais įrodymais, ieškovas nepripažino atsakovės nurodytų aplinkybių. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 striapsnis). 2018 m. vasario 26 d. vykusiame posėdyje atsakovės atstovui buvo išaiškinta ir jis buvo įpareigotas informuoti atsakovę apie jos teisę reikšti byloje priešieškinį tiek dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, tiek dėl turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, teismas buvo nustatęs atsakovei terminą priešieškiniui pareikšti, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo ir įstatymo nustatyta tvarka reikalavimų nepareiškė. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad ji nuo 2012 metų gyvena užsienyje, atskirai nuo sutuoktinio, į šeimą grįžta tik per atostogas, dukrai Jovitai, gimusiai (duomenys neskelbtini) tapus pilnamete, į Lietuvą grįžta rečiau. Todėl teismas, išklausęs ieškovo ir atsakovės atstovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, jog santuoka iširo vien dėl ieškovo ar atsakovės kaltės. Teismas mano, kad sutuoktiniams gyvenant atskirai jie nebuvo vienas kitam lojalūs, neatliko santuokinių pareigų vienas kito atžvilgiu, nesistengė derinti savo interesų, nesiekė saugoti šeimyninių santykių, ir todėl sprendžia, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatytos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185 ir 186 straipsniai).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą :

1) ieškovo G. B. vardu registruotas dvi transporto priemones : Renault M. S., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės, ir automobilį C. X., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės (e. 1 tomo b. l. 17, 18–19).

2) 0,1218 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį adresu(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1386,00 Eur; 157,91 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20697,00 Eur; pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 380,00 Eur; pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 257,00 Eur; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, šulinį, stoginę, rūkyklą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 321 Eur.

Šis nekilnojamais turtas viešame registre įregistruotas abiejų sutuoktinių G. B. ir R. B. vardu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo įregistravimo pagrindas: 2006 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5-1-1429, 2006 m. gegužės 25 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 5-1-1432 (e. 1 tomo b. l. 21–25).

Iš viso šalys įgijo turto už 23 341 Eur. Minėtas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas tarp sutuoktinių (CK 3.118 straipsnis).

Ieškovas prašo padalinti santuokinį turtą lygiomis dalimis ir nutraukus santuoką ieškovui ir atsakovei asmeninėn nuosavybėn paskirti po ½ dalį kiekvienam žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini); garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvorą, šulinį, stoginę, rūkyklą, kiemo aikštelę), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Automobilius taip pat prašė padalinti lygiomis dalimis, juos natūra priteisiant ieškovui, o iš jo atsakovei priteisti ½ dalį jų vertės kompensaciją.

Atsakovė nesutiko su ieškovo siūlomu nekilnojamojo turto padalinimu, prašė žemės sklypą su visa namų valda paskirti jai nuosavybėn, pripažįstant, kad šis turtas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Šį prašymą atsakovė motyvavo tuo, kad prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą su ieškovu buvo susitarta žodžiu, jog jis priklausys tik atsakovei, nes ieškovas sakė, kad jam nereikia namo, be to atsakovė rūpinosi namo pirkimu, tvarkė dokumentus, rūpinosi paskolos gavimu turtui įsigyti.

Dėl automobilių padalinimo ginčo tarp šalių nėra.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas byloje dėl santuokinio turto padalijimo nurodė, kad pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes ir į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant sutuoktinių bendrą turtą.

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, ir kt.).

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu.

Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai jis įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas, gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Nagrinėjamojoje byloje ginčijamas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas abiejų sutuoktinių G. B. ir R. B. vardu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (e. 1 tomo b. l. 21–25). Šis įrašas turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

Taigi pagal kasacinio teismo suformuotas, pirmiau nurodytas sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nuostatas bei įrodinėjimo taisykles atsakovės pareiga paneigti viešame registre fiksuotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, atsakovė pagal jos suformuluotą teisinę poziciją turi įrodyti jos asmeninės nuosavybės į dalijamą turtą atsiradimo pagrindą (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė jos asmeninės nuosavybės į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio pastatu, garažu ir kiemo įrenginiais), esantį adresu Dariaus ir Girėno g. 48, Kalvarija, nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos ir viešame registre fiksuotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į minėtą turtą prezumpcijos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų teiginiui, jog žemės sklypas su namų valda buvo įgytas jos asmeninėn nuosavybėn pagal išankstinį jos ir ieškovo susitarimą, pagrįsti. Ieškovas nepripažino buvus tokiam sutuoktinių susitarimui. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovo siūlomas bendro turto padalinimas labiausiai atitinka tiek įstatyme įtvirtintas nuostatas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis), tiek ir šalių interesus. Todėl teismas tenkina visiškai ieškovo teismo posėdyje patikslintus ieškinio reikalavimus šioje dalyje ir bendrą turtą tarp šalių dalina lygiomis dalimis, nustatant, kad kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį turto už 1 1670,50 Eur (23 341 Eur : 2) ir ieškovui priteisia asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,1218 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 386 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 697 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 380 Eur, esančio adresu Dariaus ir Girėno g. 48, Kalvarija; ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 257 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvorą, šulinį, stoginę, rūkyklą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 321 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei taip pat priteisia asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,1218 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 386 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 697 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 380 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 257 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvorą, šulinį, stoginę, rūkyklą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 321 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Dalindamas santuokoje įgytus automobilius teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto padalinimo, todėl automobilius Renault M. S., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės, ir C. X., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),150 Eur vertės, taip pat padalina lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam ir natūra šiuos abu automobilius paskiria asmeninėn nuosavybėn ieškovui iš viso už 300 Eur, o atsakovei priteisia iš ieškovo 150 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnė turto dalį.

Dėl kreditorinių prievolių.

Nustatyta, kad šalys turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams N. B. AB Lietuvos skyriui, antstolei Svajonei Žukaitienei (940,77 Eur) ir antstoliui A. A. (4099,84 Eur; e. 1 tomo b. l. 16).

Ieškovas prašo pinigines prievoles kreditoriams N. B. AB Lietuvos skyriui, antstolei Svajonei Žukaitienei ir A. A. pripažinti ieškovo ir atsakovės solidariomis prievolėmis, nes gyvendami santuokoje šalys su banku Nordea sudarė ilgalaikę būsto paskolos sutartį, paskola dar negrąžinta, todėl ir po santuokos nutraukimo ši piniginė prievolė lieka solidaria. Taip pat nurodė, kad ieškovas su atsakove yra skolingi antstoliams Svajonei Žukaitienei ir A. A. vykdymo išlaidas, kurios susidarė vykdant priverstinį išieškojimą pagal teismo sprendimus civilinėse bylose, kuriose ieškovas su atsakove dalyvavo proceso šalimis, todėl prašo po santuokos nutraukimo pareigą atlyginti antstoliams vykdymo išlaidas pripažinti solidaria ieškovui ir atsakovei.

Atsakovė su ieškinio reikalavimu dėl finansinių prievolių paskirstymo sutinka iš dalies : prievolę bankui prašo pripažinti jos asmenine prievole; sutinka, kad skola antstolei Svajonei Žukaitienei būtų pripažinta jos ir ieškovo solidaria prievole, o skolą antstoliui A. A. prašo pripažinti asmenine ieškovo prievole, kadangi ji atsirado iš civilinės bylos, ieškovui bylinėjantis su kaimyne, šiam ginčui, kurį ieškovas pralaimėjo teisme, atsakovė nepritarė, bylos procese nedalyvavo, todėl visos kilusios pasekmės po pralaimėtos bylos turi tekti tik ieškovui.

Trečiasis asmuo kreditorius N. B. AB Lietuvos skyrius pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių prievolė bankui yra solidari, todėl neprieštarauja ieškinio reikalavimui po santuokos nutraukimo pareigą grąžinti paskolą pripažinti ieškovo ir atsakovės solidaria prievole (e.1 tomo b. l. 107–108).

Tretieji asmenys kreditoriai antstolė Svajonė Žukaitienė ir antstolis A. A. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Nustatyta, kad Jungtinių A. V. ne pelno korporacija Baltic-A. E. Fund 2006 m. birželio 7 d. su R. B. ir G. B. sudarė Paskolos sutartį Nr. EMV-4034.1. 2006 m. rugsėjo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. EMV-4034.1 Jungtinių A. V. ne pelno korporacija Baltic-A. E. Fund neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido bankui N. B. AB Lietuvos skyriui visas savo reikalavimo teises pagal minėtą paskolos sutartį (e. 1 tomo b. l. 114–120).

Prievolių, kylančių iš 2006 m. birželio 7 d. paskolos sutarties Nr. EMV-4034.1., įvykdymui užtikrinti banko naudai hipotekos lakštu, hipotekos identifikavimo kodas 07120060001338, yra įkeistas šis Gintauto ir R. B. turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (e. 1 tomo b. l. 21–25).

Šalių prievolė kreditoriui N. B. AB Lietuvos skyriui pagal 2006 m. birželio 7 d. paskolos sutartį Nr. EMV-4034.1., kylanti iš sutarties, yra solidari (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad 2006 m. birželio 7 d. paskolos sutarties Nr. EMV-4034.1. šalis, t. y. bankas, sutinka modifikuoti šią sutartį. Nors atsakovė nurodė, kad bankas sutarties pakeitimui neprieštarauja, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Priešingai, kreditorius N. B. AB Lietuvos skyrius pateikta atsiliepime į ieškinį aiškiai išdėstė savo poziciją dėl prievolės pobūdžio šalims nutraukus santuoką, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl šio ieškinio reikalavimo ir visiškai tenkina ieškinio reikalavimą šioje dalyje.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1558-399/2014 ieškovės M. K. ieškinį atsakovams G. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo iš nagrinėjamos bylos šalių G. B. ir R. B. priteisė solidariai M. K. 15 000 Litų sumą, įgytą be teisinio pagrindo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, o taip pat valstybei iš kiekvieno po 225 Lt žyminio mokesčio, po 10,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 240 Lt antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2296-343/2014, nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1558-399/2014 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams G. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo, iš G. B. buvo priteista valstybei 200,00 Lt išlaidų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-522-570/2015 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams G. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovų G. B. ir R. B. priešieškinį ieškovei M. K. dėl ieškovės iškeldinimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), G. B. ir R. B. įsipareigojo ieškovei M. K. per 14 mėnesių sumokėti solidariai 700 Eur jos turėtų išlaidų už atsakovės gyvenamajam namui nupirktus langus. LITEKO duomenimis 2015 m. ir 2016 m. visose minėtose civilinėse bylose buvo išduoti vykdomieji raštai priverstiniam išieškojimui iš skolininkų G. B. ir R. B. išieškotojų (valstybės ir M. K.) naudai. Priverstinį išieškojimą vykdė antstoliai Svajonė Žukaitienė ir A. A..

Šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad skola antstoliui A. A. atsirado iš ginčo sprendimo civilinėje byloje, ieškovui bylinėjantis su kaimyne, kuriam atsakovė nepritarė ir bylos procese nedalyvavo. Aukščiau paminėti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad G. B. ir R. B. skolos buvo solidarios, todėl šių solidarių skolų priverstinio išieškojimo vykdymo išlaidos taip pat pripažintinos solidariomis.

Apibendrinus išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl finansinių prievolių kreditoriams N. B. AB Lietuvos skyriui, antstolei Svajonei Žukaitienei ir antstoliui A. A. pripažinimo po santuokos nutraukimo solidariomis ieškovo G. B. ir atsakovės R. B. prievolėmis yra pagrįstas įstatymu ir todėl tenkinamas visiškai.

Dėl kitų reikalavimų.

Nesant tarp šalių ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini), o atsakovei – santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straispnis).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovas G. B. naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal 2017 m. balandžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-1627-6969, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybė, suteikdama teisinę pagalbą ieškovui nagrinėjamojoje byloje, patyrė 395,25 Eur išlaidų (e. b. l. 11–12, 2 tomo b. l. 44).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistinos 395,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Ieškovas pateikdamas ieškinį turėjo sumokėti iš viso 338 Eur žyminį mokestį : 75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką (100 Eur x 75%) ir 263 Eur už turto padalinimo reikalavimą (1160,50 Eur x 3% = 350 Eur x 75%). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistina valstybei 338 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 14,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 384 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 139, tarp G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., ir R. B. (iki santuokos sudarymo – Dragūnienės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. B. palikti prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovei – santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti ieškovo G. B. atsisakymą nuo išlaikymo.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis ir ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,1218 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 386 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 697 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 380 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 257 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvorą, šulinį, stoginę, rūkyklą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 321 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovui paskirti nekilnojamojo turto už 1 1670,50 Eur.

Padalinus santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,1218 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 386 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 697 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 380 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 257 Eur, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvorą, šulinį, stoginę, rūkyklą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 321 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovei paskirti nekilnojamojo turto už 1 1670,50 Eur.

Padalinti santuokoje įgytus automobilius Renault M. S., identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės, ir C. X., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),150 Eur vertės, lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam ir natūra šiuos abu automobilius paskirti asmeninėn nuosavybėn ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš viso už 300 Eur, o atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo G. B. 150 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnė turto dalį.

Po santuokos nutraukimo finansinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams N. B. AB Lietuvos skyriui, antstolei Svajonei Žukaitienei ir antstoliui A. A. pripažinti solidariomis ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,44 Eur (keturiolika eurų 44 ct) turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 395,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 25 ct) turėtas teisinės pagalbos išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.