Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovui advokatui Juozui Vasiliauskui, atsakovui V. V., atsakovo atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatytą Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimu, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 170 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme užregistravimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2010-02-19 tarp šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta teismui patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas moka periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį nuo 2010-02-19 iki sūnaus pilnametystes, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), atsakovas sumokės pusę nurodytų išlaidų. Po santuokos nutraukimo ieškovė su sūnumi persikėlė gyventi į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas mokėjo vaiko išlaikymui po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį, tik po kreipimosi į antstolį pradėjo mokėti indeksuotą 95,87 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu yra pablogėjusi jos materialinė padėtis. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Ieškovė kartu su dabartiniu sutuoktiniu ir dviem vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris įsigytas (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank sudarius kredito sutartį, mėnesinė kredito įmoka – 138,32 Eur ir 46,20 Eur dydžio draudimo įmoka metams (3,85 Eur mėnesiui). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir butui priklausanti žemės sklypo dalis, kito nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovė neturi. Ieškovė iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) mokytoja, jos vidutinis atlyginimas siekė apie 500 Eur per mėnesį. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis atlyginimas yra 563,75 Eur. Ieškovė papildomai pagal verslo liudijimą dirba vertėja. 2017 metais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė sudarė sutartis, pagal kurias jos autorinis atlyginimas už kiekvieną sukurtą kūrinį yra apie 500 Eur. Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo praėjo 8 metai. Šalių nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (jam (duomenys neskelbtini) metų), išaugo jo poreikiai, pasikeitė pragyvenimo lygis. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, mokestis už ugdymą siekia 21,72 Eur per mėnesį. Poreikiai maisto produktams, komunalinėms ir kitoms buto išlaikymo išlaidoms, sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, transportui į mokyklą, repeticijoms ir būreliui, automobilio stovėjimui, kai reikia laukti kol vaikui pasibaigs pamokos muzikos mokykloje, mokymosi priemonių įsigijimui, knygoms, kanceliarinėms priemonėms, medicininėms paslaugoms (vitaminams, vaistams), higieninėms reikmėms, mobiliojo telefono išlaidoms, dienpinigiams, kirpyklai, skalbimo išlaidoms ir pan. sudaro apie 400 Eur kas mėnesį. Už pratybų sąsiuvinius 2017-2018 mokslo metams ieškovė sumokėjo 47 Eur, 4 Eur – už autobuso nuomą mokyklos išvykoms. (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos mokestis - 21,72 Eur per mėnesį, ¼ dalis paskolos už butą ir sukauptų palūkanų mokesčio – 35,54 Eur per mėnesį, ¼ dalis buto mokesčių – 17,38 Eur per mėnesį, kaupiamasis draudimas – 30 Eur per mėnesį, maitinimas mokykloje – 29,43 Eur per mėnesį, ¼ dalis mokesčių interneto paslaugoms – 1,25 Eur per mėnesį, telefono sąskaitos papildymas – 6 Eur per mėnesį, išvykos su klase bei kiti edukaciniai renginiai – 4,21 Eur per mėnesį, klasės fondui ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos pratyboms, gėlėms, varlytėms, lagaminams, džemperiams, kepurėlėms, šventėms – 9,27 Eur per mėnesį, ¼ dalis maistui namuose – 33,13 Eur per mėnesį, drabužiai ir avalynė – 27,27 Eur per mėnesį, ortodonto ir dantų gydytojo paslaugoms – 3,50 Eur per mėnesį, knygoms – 5,45 Eur per mėnesį, pramogoms su šeima (spektakliams, kinui, apsilankymui restoranuose, draugų gimtadieniams) – 9,97 Eur per mėnesį, kitoms išlaidoms (raktų gamybai, pradinuko bilietui, vilniečio kortelei) - 8,70 Eur per mėnesį, kanceliarinėms priemonėms, vadovėliams – 9,57 Eur per mėnesį, vasaros kelionėms – 20,83 Eur per mėnesį, telefonui – 9,66 Eur per mėnesį, fleitai – 29,16 Eur per mėnesį, ¼ daliai automobilio išlaidų – 20,19 Eur per mėnesį, vaiko gimtadieniui– 12,50 Eur per mėnesį (150 Eur : 12 mėn.). Vidutiniškai ieškovė šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 344,73 Eur. Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonė socialinio draudimo įsiskolinimų neturi, jos apyvarta nuo 300 001 iki 500 000 Eur. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, tačiau ieškovei yra žinoma, kad atsakovas turėjo namą (duomenys neskelbtini). Ieškovė neabejoja, kad atsakovas faktiškai turi jam priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį, turtą yra įregistravęs ne savo vardu - perleidęs savo tėvams ir broliui. Atsakovas neretai vyksta į užsienio keliones, naudojasi keliais skirtingais automobiliais, juos dažnai keičia.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kurio būklė gera. Šalių sūnus lanko 5 klasę, sporto būrelį, „(duomenys neskelbtini)“ muzikos mokyklą, yra sveikas. Išvadą byloje teikianti institucija prieštarauti ieškiniui neturi pagrindo. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis, atsižvelgiant į jo padidėjusius poreikius, galimai yra optimalus, pakankamas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikas užsiima popamokine veikla (lanko būrelius – muzikos mokyklą, gimnastiką), nupirktas mobilusis telefonas, planšetinis kompiuteris, reikia kompiuterio, nuolat dėvisi apranga, reikalingos ortodonto paslaugos, stebima akių būklė, linkęs krypti stuburas, dėl ko gydytoja rekomendavo lankyti baseiną. Apie 300 Eur kainuoja vasaros stovykla ir kalėdinės dovanos. Ortodonto paslaugomis dėl dantų būklės stebėjimo vaikas naudojasi kartą per metus – tai kainuoja 20 Eur, kartą per metus yra taisomi dantys – 10 Eur. Baseiną vaikas lankytų 4 kartus per mėnesį, kiekvieną sekmadienį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę dalį išlaikymo, nei pati skiria šalių sūnaus poreikių patenkinimui. Vaiką kažkur vedasi, leidžia su juo laiką tik tada, kai ieškovė iškelia išlaikymo padidinimo klausimą. Kartais nuperka vaikui tam tikrus daiktus, pvz. pernai nupirko batus. Rugsėjo ir spalio mėnesiais ieškovės atlyginimas buvo didesnis (apie 700 Eur per mėnesį), kadangi turėjo daugiau darbo, buvo didesnis krūvis. Tačiau darbo krūvio padidėjimas yra laikinas dalykas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, patikslino, kad prašo keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo punktą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išlaidomis (2 p.) ir pusės papildomų vaiko priežiūros išlaidų (2.1. p.). Papildomai paaiškino, kad ieškovės vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 563 Eur per mėnesį bei 500 Eur dydžio autorinis atlyginimas už kiekvieną kūrinį, tačiau jis nėra pastovus. Ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, kadangi gimė antras vaikas, ieškovė paėmė paskolą, siekdama užtikrinti vaiko teisę į būstą. Atsakovo išlaidos mažesnės nei ieškovės, kadangi vaikas gyvena su ieškove, ieškovė turi ir nenumatytų išlaidų. Tuo tarpu atsakovas yra įmonės direktorius, gyvena savo tėvų name, faktiškai turi nekilnojamojo turto. Vaikas turi specialų poreikį, jo stuburas linkęs krypti, todėl gydytojai rekomendavo lankyti baseiną. Ieškovė ieško papildomo darbo, dirba vertėja, todėl ir atsakovas turėtų dėti papildomas pastangas, kad užtikrintų vaiko poreikius teikdamas jam pakankamo dydžio išlaikymą.

Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kas vaikas antrą savaitgalį leidžia pas jį. Susidaro beveik savaitė per mėnesį, kuomet atsakovas tenkina visus vaiko poreikius. Atsakovas vežasi vaiką prie jūros, vaikas būna pas atsakovą švenčių metu, vasaros metu visą mėnesį gyvena pas atsakovą. Vaiko gimtadienius atsakovas organizuoja pas save, todėl neprivalo prisidėti prie ieškovės išlaidų vaiko gimtadieniams. Be to, atsakovas vaiką kerpa, todėl jam nėra reikalingos kirpėjo paslaugos. Vaikas neserga, dantų tiesinimas nėra pirmos būtinybės problema. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė nederina su atsakovu didesnių pirkinių, skirtų vaiko poreikiams tenkinti, klausimo. Atsakovui gimė trečias vaikas, visų savo vaikų poreikių patenkinimui atsakovas skiria ne daugiau lėšų, nei skiria A.. (duomenys neskelbtini) g. esantį namą atsakovas pirko tikėdamasis užsidirbti, renovavo jį, tačiau nepavyko jo parduoti, pasiskolintų pinigų, kuriuos reikėjo grąžinti tėvui, neturėjo, todėl padovanojo tėvui namą. Pats atsakovas su šeima gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Įmonės akcijų atsakovas nebeturi, jos priteistos kitam akcininkui. Atsakovas dirba logistikos įmonėje, kuri užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, direktoriumi, įmonės akcininkas yra jo brolis, atsakovo atlyginimas yra minimalus, kadangi įmonė netrukus bankrutuos, todėl atsakovas ieškosi kito darbo. Atsakovas automobilio neturi, turimas automobilis priklauso įmonei, paskolų neturi. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo metu atsakovo atlyginimas siekė 600 Lt. Atsakovo žmona dirba privačiame darželyje vaikų auklėtoja, jos atlyginimas siekia 800 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad vaiko išlaikymo išlaidos yra nulemtos ieškovės sprendimų, vaiko užgaidų tenkinimu, tačiau išlaikymas yra skirtas užtikrinti vaiko poreikius, o ne tenkinti jo užgaidas. Ieškovė renkasi vaiką leisti į brangius komercinius būrelius, už kuriuos gali mokėti tik turintys tam pinigų. Ieškovė negali pati skirti tiek pajamų vaiko poreikių patenkinimui, kiek yra nurodžiusi ieškinyje. Nurodydama vaiko poreikius ieškovė dubliuoja išlaidas, pavyzdžiui, nurodo poreikį kanceliarinės priemonėms, kaip antrą poreikį nurodydama knygų pirkimą. Ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o ne pablogėjo. Tai įrodo faktas, kad ji paėmė būsto kreditą. 150 Eur dydžio išlaikymas yra protingo dydžio ir tinkamas. Atsakovas visiems savo vaikams turi teikti tokio paties dydžio išlaikymą, negalima pažeisti lygiateisiškumo principo. Namą savo tėvui atsakovas padovanojo 2013 m., kai ieškovė dar nekėlė klausimo dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, kadangi ši byla nebuvo sudėtinga.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 130, 173).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. V. (b. l. 13). 2010-02-19 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad sūnaus išlaikymui atsakovas mokės po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį nuo 2010-02-19 iki vaiko pilnametystės ir papildomai pusę vaiko priežiūros išlaidų (b. l. 10-11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas patvirtino 2010-02-19 sprendimu, vaikui buvo nepilni trys metai. Šiuo metu šalių vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę (b. l. 174-176), kurioje paskaičiuotos vidutinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį: (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklai – 21,72 Eur, ¼ dalis komunalinių mokesčių – 13,44 Eur, kaupiamajam vaiko draudimui – 30 Eur, maitinimui mokykloje – 40 Eur, ¼ dalis interneto paslaugų mokesčių – 1,25 Eur, vaiko telefono sąskaitos papildymui – 3 Eur, išvykoms su klase, edukaciniams renginiams su muzikos ir pagrindinio ugdymo mokyklomis – 25 Eur, pagrindinio ugdymo mokyklos klasės fondui ir muzikos mokyklos reikmėms (pratyboms, gėlėms, varlytėms, lagaminams, kepurėlėms ir kitoms šventėms) – 12,98 Eur, ¼ dalis maistui namuose – 40,33 Eur, drabužiams ir avalynei – 17,74 Eur, ortodonto ir dantų gydytojo paslaugoms – 2,59 Eur, knygoms – 3,96 Eur, pramogoms su šeima – spektakliams, kinui, McDonald‘s restoranui, draugų gimtadieniams) – 22,66 Eur, kitoms išlaidoms (raktų gamybai, vilniečio kortelei) – 19,66 Eur, kanceliarinėms priemonėms, pratyboms, vadovėliams – 23,11 Eur, vasaros stovyklai – 295 Eur per metus, vasaros kelionėms – 24,62 Eur, gimnastikos būreliui - 40 Eur, telefonui – 9,66 Eur, fleitai – 34,74 Eur, ¼ dalis automobilio išlaidoms – 31,98 Eur, vaiko gimtadieniui – 12,50 Eur, iš viso vidutiniškai 406,80 Eur per mėnesį.

Ieškovės vaiko poreikių lentelėje ir ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais apie išlaidas būsto kredito paskolai dengti ir jo draudimui (b. l. 34-41), muzikos mokyklos (duomenys neskelbtini) mokesčiui (b. l. 87), komunaliniams mokesčiams (b. l. 98-104), kaupiamajam vaiko draudimui (b. l. 95-96), maitinimui mokykloje (b. l. 94), interneto paslaugoms (b. l. 105), pagrindinio ugdymo mokyklos klasės fondui ir muzikos mokyklos reikmėms (pratyboms ir pan.) (b. l. 90-92, 179-188). Į bylą pateikta ieškovės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartis, kurios 3.1 punkte nurodyta, kad standartinis įkainis per mėnesį (8 treniruotės) yra 60 Eur (b. l. 177-178). Prie paslaugų sutarties pridėtas paslaugos apmokėjimo kvitas 40 Eur (b. l. 177A).

Kitos išlaidos, tokios kaip maistui namuose, drabužiams ir avalynei, ortodonto ir dantų gydytojo paslaugoms, vilniečio kortelei, kanceliarinėms priemonėms, vasaros kelionėms, laisvalaikiui, telefonui bei jo sąskaitos papildymui, automobilio išlaidoms vežiojant vaiką, nors ir nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, tačiau yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, sveikatos profilaktika, vaiko papildomo ugdymo poreikiais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaupiamasis draudimas nėra būtinasis vaiko poreikis. Neaišku kiek dažnai gali būti patiriamos išlaidos kaip raktų gamybai, fleitai. Teismas šių išlaidų į vaiko poreikius neįskaičiuoja.

Remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, teismas daro išvadą, kad kiti ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji ir turi būti tenkinami abiem tėvams skiriant tinkamo dydžio išlaikymą šiems kasdieniams poreikiams tenkinti. Vien tai, kad atsakovas savo pasirinkimu nuperka jam daiktų, apmoka pramogas bendraudamas su juo, kaip nurodė teismo posėdžio metu – tenkina visus jo norus, neatleidžia jo nuo pareigos visų pirma skirti išlaikymą kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodė, kad su vaiku praleidžia didelę dalį jo laisvalaikio, tačiau ieškovė ginčijo, kad laisvalaikis su vaiku praleidžiamas tik jai pasikreipus į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kartu su vaiku praleidžiamą laisvalaikį, tuo metu patiriamas išlaidas, nors parengiamojo teismo posėdžio metu jam siūlyta tokius įrodymus teikti. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl atsakovo argumentas, kad jis leisdamas laiką su vaiku tenkina jo poreikius, nepaneigia jo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui pakankamo dydžio išlaikymą kasdienių išlaidų padengimui.

Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra realūs ir protingi.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė dubliuoja vaiko poreikius, skirtingose vaiko poreikių lentelės skiltyse nurodydama poreikį knygoms ir poreikį kanceliarinėms prekėms (vadovėliams). Teismas šį argumentą atmeta, kadangi vadovėliai ir knygos papildomam vaiko švietimui, grožinė literatūra jo laisvalaikiui skirtos skirtingų vaiko poreikių tenkinimui.

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko gimtadienio išlaidos sudaro 12,50 Eur per mėnesį (150 Eur vaiko gimtadienio šventei), kadangi vaikas nori gimtadienį švęsti kartu su draugais, pasikviesti juos į savo šventę. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis gimtadienį su vaiku švenčia namuose. Teismas tokį atsakovo argumentą vertina kritiškai, kadangi šalių sūnus yra paauglys, tokio amžiaus vaikų vystymuisi, jų socializavimuisi, psichologinei raidai yra svarbus bendravimas su draugais, dalyvavimas socialiniame gyvenime. Todėl, teismo vertinimu, prie ieškovės nurodytų išlaidų vaiko gimtadienio šventei tenkinimo turi prisidėti ir atsakovas.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2010-02-19, kuomet šalių sūnui buvo beveik treji metai ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 86,89 Eur per mėnesį, šalių vaiko poreikiai labai išaugo. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių bei avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2010 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas nebegali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 380 Eur suma. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad būtent ieškovė, mokėdama būsto paskolos ir draudimo įmokas užtikrina vaiko teisę į būstą, tačiau nereikalauja, kad atsakovas prisidėtų prie šio vaiko poreikio tenkinimo, nors vaiko dalis gyvenamosios vietos poreikiui patenkinti laikoma jo būtinuoju poreikiu.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas (b. l. 17-19, 206-208), kuriame ji gyvena su dabartiniu sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais (b. l. 16), bei butui priklausanti žemės sklypo dalis (b. l. 209-210). Minėtam turtui įsigyti ieškovė sudarė kredito ir būsto draudimo sutartis su AB Swedbank, mėnesio įmokos yra 142,17 Eur (b. l. 34-41). Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad ieškovei priklausančių juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 211). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra (b. l. 42). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie ieškovės darbo užmokestį matyti, kad jos mėnesio atlyginimas yra 563,75 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 45), tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (b. l. 160-165). Ieškovė taip pat dirba pagal verslo liudijimą vertėja (b. l. 46-48), pagal sutartis (b. l. 49-58) gauna autorinį atlyginimą už kiekvieną išverstą kūrinį, kuris vidutiniškai sudaro apie 500 Eur (b. l. 59-72). Ieškovė yra susituokusi (b. l. 15), turi kitų išlaikytinių, t. y. dar vieną nepilnametį vaiką (b. l. 14). Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, byloje nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 73, 150, 205). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 212). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 145-147, 154). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesio atlyginimas yra 419,50 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 153), tai patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovo atlyginimas minėtoje įmonėje yra 500 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 157-159). Ieškovas turi dar du išlaikytinius (b. l. 155, 190). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, byloje nėra.

Atsakovas vertindamas ieškovės finansinę situaciją ir pagrindus priteisti iš jo didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui pabrėžia, jog ieškovės turima banko paskola būstui įsigyti neturėtų būti vertinama kaip jos finansinės padėties pablogėjimas, kadangi už iš banko gautą paskolą ieškovė įsigijo butą. Teismas atkreipia dėmesį, jog nustatydamas šalių turtinę padėtį, remiantis teismų praktika, teismas turi vertinti šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, turimus finansinius įsipareigojimus. Nors ieškovė paėmusi banko paskolą įgijo nekilnojamąjį turtą, tačiau ji atitinkamai įgijo įsipareigojimų, į ką turi būti atsižvelgta priimant teismo sprendimą, nes jos galimybės skirti lėšas kitų vaiko poreikių tenkinimui, dengiant paskolą, sumažėjo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 ir 15 straipsniuose yra įtvirtinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją patalpą bei į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias privalo užtikrinti tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Ieškovė paimdama paskolą butui įsigyti, užtikrino vaiko teises ne tik į gyvenamąją patalpą, bet ir teises į saugias fiziniam bei protiniam vystymusi gyvenimo sąlygas (tai, jog gyvenamojo būsto sąlygos atitinka vaikų interesus, konstatavo išvadą byloje teikianti institucija). Ieškovė neturėdama jai nuosavybės teise priklausančio būsto turėtų jį nuomotis, bet kuriuo atveju patirdama išlaidų vaiko išlaikymui. Pakartotinai pažymima, kad vaiko dalies būsto paskolos išlaidų ieškovė į vaiko išlaikymo poreikius neįskaitė. Spręsdamas dėl atsakovo galimybių teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, teismas atsižvelgia ir į tai, kad remiantis paties atsakovo paaiškinimais, jis gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, taigi išlaidų būstui (išskyrus komunalinius patarnavimus) nepatiria.

Atsakovo teigimu, antro vaiko gimimas ieškovės šeimoje taip pat negali būti laikomas atsakovės finansinės padėties pablogėjimu ir būti priežastimi didesnio išlaikymo šalių sūnui priteisimui, kadangi vaiko tėvas yra dabartinis ieškovės sutuoktinis, kuris turi išlaikyti vaiką. Šis atsakovo argumentas atmestinas, kadangi pagal teismų praktiką turtinės padėties pasikeitimą lemiančiu veiksniu yra pripažįstamas šeimos pagausėjimas. Svarbu ir tai, kad ne tik dabartinis ieškovės sutuoktinis turi pareigą išlaikyti vaiką, šią pareigą turi ir ieškovė.

Atsakovas nurodo, kad su dabartine savo sutuoktine susilaukė dviejų vaikų. Teismas atsižvelgia į tai, kad, nepaisant šios aplinkybės, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo turi teikti savo skyrium gyvenančiam vaikui tinkamo dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nors ieškovas nurodo, kad antras vaikas naujoje šeimoje gimė neplanuotai, tai nepaneigia jo pareigos prisiimti su tuo susijusias pasekmes, neperkeliant jų ieškovei.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Spręsdamas dėl atsakovo galimybių prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas įvertina tai, kad ieškovas dirba logistikos įmonės, kurios akcininku yra jo brolis, vadovu. Viešai skelbiamais duomenimis įmonės apyvarta 2017 metais sudarė 200 000 - 300 000 Eur, jai priklauso du automobiliai, vienu kurių, kaip nurodė teismo posėdžio metu, važinėja atsakovas – 2013 metų visureigis (duomenys neskelbtini). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad dirbant logistikos sektoriuje galima gauti žymiai didesnį atlyginimą, nei atsakovui moka artimo giminaičio įmonė. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl to ar atsakovas atskleidė teismui savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas sutinka nepilnamečiam šalių vaikui teikti 150 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, nurodo, jog kitą dalį skiria su juo bendraudamas, kas rodo, jog galimybes skirti prašomo dydžio išlaikymą turi. Kita vertus, net jei šiuo metu tokių galimybių nebūtų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba logistikos srityje, užima vadovo pareigas, turi atitinkamos patirties, teismo vertinimu jis, dėdamas pastangas, kaip tai daro ieškovė, dirbdama papildomai, galėtų gauti didesnes pajamas ir teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių sūnui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, atsakovas turi galimybę prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovės prašoma suma. Nustačius, kad vaiko poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 380 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 170 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys, buvo patenkintas visiškai, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29,92 Eur žyminio mokesčio ((170,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 x 3 proc.).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1420,59 Eur (e. b. l. 114-115). Ieškovės ieškinys tenkintas 100 procentų. Bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje skaičiuojama po 25 Eur už kiekvieną paklausimą registrams, nors, remiantis Rekomendacijų 8.18 p., maksimalus dydis už paklausimą sudarytų 9,27 Eur. Be to, detalizacijoje nurodyti du teismo posėdžiai po dvi valandas, nors 2018-09-13 parengiamasis teismo posėdis vyko nepilną valandą. Atitinkamai teismas mažina priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas 87,92 eurais,

priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai 1332,67 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 8,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, patenkinus ieškinį priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-807/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte ir 2.1. punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-06-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1332,67 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du eurus 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 38,75 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 75 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.