Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., ir

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. būdamas asmeniu, atsakingu už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2025 m. vasario 6 d., neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su kitais įmonės kreditoriais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 6 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 516 956,83 Eur: 85,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka ir 5 792,00 Eur nekilnojamo turto mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2025 m. vasario 18 d.; 203 109,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2024 m. sausio 15 d.; 26,68 Eur pelno mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2024 m. balandžio 1 d.; 307 943,25 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, kuri susidarė nuo 2024 m. birželio 26 d. Iš duomenų apie piniginių lėšų judėjimą įmonės sąskaitoje matyti, kad įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybei ir gaudama pajamas/įplaukas, nevykdė mokestinės paskolos sutarties ir mokėjo įmokas ne valstybės biudžetui, o kitiems juridiniams asmenims. Didžiausios sumos buvo sumokėtos 2024 m. birželio, liepos mėnesiais.

D. P. teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kaltu savęs nelaiko. Paaiškino, kad iki 2025 m. vasario 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonei paskelbtas bankrotas jo paties iniciatyva. Nuo 2024 m. spalio mėnesio jam buvo uždrausti bet kokie atsiskaitymai. VMI nurodyti duomenys yra neteisingi arba netikslūs. Nepriemokų biudžetui neturėjo, terminai nebuvo suėję. Nuo 2024 m. sausio 15 d. GMP nepriemokos nebuvo. Iki birželio 25 d. buvo „nusinulinę“ prieš Mokesčių inspekciją. Duomenų negali patikrinti, nes visi dokumentai atiduoti bankroto administratoriui, tačiau 2024 m. birželio 20 d. su VMI buvo pilnai atsiskaityta, net buvo permoka. Be to, deklaracijos buvo pateiktos laiku, tik vėliau buvo tikslinamos, todėl ir paaiškėjo nepriemoka. GMP buvo sumokėtas. Jis, kaip įmonės vadovas, įgaliojimų neteko 2025 m. vasario 6 d., o deklaracija už taršą teikiama vasario 15 d. Apie nekilnojamojo turto nepriemoką taip pat negalėjo žinoti, nes deklaracija teikiama 2025 m. vasario 15 d. Pelno mokesčio deklaracija buvo pateikta 2024 m. rugsėjo mėnesį. PVM yra mokamas kiekvieno mėnesio 25 dieną, tai birželio 26 dieną mokestis jau buvo vėluojantis. Sutinka, kad tam tikros mokesčių nepriemokos galėjo būti, tačiau jas sužinojo tik po deklaracijų pateikimo. Jis darė pavedimus būtinus įmonės veiklai, tiesiog dalindavo proporcingai visiems. Mano, kad eiliškumo nepažeidė, nes įmonė nebuvo nemoki. Mokėjo mokesčius kas mėnesį, bet ar tikrai visus sumokėjo, negali tiksliai atsakyti. Galėtų būti kaltinamas nebent už laikotarpį nuo birželio 26 dienos, bet tik ne nuo sausio, kaip nurodo VMI savo pareiškime. Tyčios pažeisti įstatymo jis tikrai neturėjo. Pats ėjo pas debitorius ir tarėsi, kad jų permoka būtų dengiama kaip jo skola, dėjo visas pastangas padengti įsiskolinimus.

VMI atstovas V. L. posėdžio metu prašė už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus paskirti D. P. 2 200 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad palaiko pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus apie tai, kad įmonėje buvo mokesčių nepriemokos ir tuo metu buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Mokestinių nepriemokų įsiskolinimas buvo dengiamas, tačiau dalis vis tiek liko nesumokėta. Įmonė tikslino deklaracijas už 2024 metų sausį, vasarį, kovą ir gegužę, atitinkamai už šiuos mėnesiu ir yra GMP nepriemokos. PVM nepriemoka – 13 719,09 Eur už 2024 m. gegužės mėnesį iki šiol nėra padengta, o PVM turi būti mokamas kas mėnesį iki 25 dienos. 2024 m. birželio 20 d. buvo atsiradusi permoka, bet deklaracijos buvo tikslinamas ir paaiškėjo duomenys apie nepriemokas. Iš tos permokos galimai būtų pasidengęs nesumokėtas GMP, tačiau bendrovės vadovo tyčia tame ir buvo, kad tuo metu buvo pateikti netikslūs duomenys, ir tik juos patikslinus, paaiškėjo kad yra skola. Nors įmonė tuo metu (iki patikslinant deklaracijas) skolos nematė, bet skola egzistavo, o įmonės vadovas privalo žinoti tokius dalykus, mokesčiai įmonėje turi būti apskaičiuojami tiksliai. Kadangi nepriemokos susidarė, bendrovė nemokėjo mokesčių, buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams, todėl VMI laiko, kad buvo padarytas nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

Be D. P. bei VMI atstovo paaiškinimų, D. P. kaltė įrodyta VMI pateiktais duomenimis apie įmonę ir vadovo mokėjimus kitiems kreditoriams, operatyvaus patikrinimo pažyma, likučių derinimo ataskaitomis, mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimis ir sprendimais dėl jų, duomenimis apie įskaitymus (prievolės perkėlimus), kt. medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2025 m. kovo 6 d. buvo 516 956,83 Eur. Įmonei iškelta bankroto byla, D. P., kaip įmonės vadovas, savo įgaliojimų neteko 2025 m. vasario 6 d. Būtina pažymėti, kad dalį minėtos mokestinės priemokos valstybės biudžetui sudaro mokestis už aplinkos teršimą, nekilnojamo turto mokestis, gyventojų pajamų mokestis už 2024 m. sausio, vasario, kovo ir gegužės mėnesius, apie kuriuos tapo žinoma tik 2025 m. vasario mėnesį pateikus/patikslinus deklaracijas, todėl, nors formaliai nepriemoka valstybės biudžetui 2024 metais ir egzistavo, tačiau vadovui apie ją nebuvo žinoma. Vadovas dengė turimus mokestinius įsiskolinimus valstybei, kaip nustatyta, 2024 m. birželio 20 d. netgi buvo susidariusi permoka, todėl darytina išvada, kad šių konkrečių nepriemokų, apie kurias buvo sužinota tik patikslinus / pateikus deklaracijas jau 2025 metų vasario mėnesį, atžvilgiu, įmonės vadovo veiksmuose vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nebuvo tyčios, t. y. sąmoningo nesilaikymo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeidžiant kreditorių teises.

Įmonės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui taip pat sudaro ir pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos. D. P. pripažino, kad nuo 2024 m. birželio 26 d. galėjo susidaryti pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, sutiko, kad esant šiai nepriemokai atlikinėjo atsiskaitymus ir su kitais įmonės kreditoriais, nurodė, kad darė atsikaitymus, kurie buvo būtini įmonės veiklai, stengėsi padalinti mokėjimus proporcingai. Byloje esantys įmonės sąskaitų išrašai bei operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad įmonei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, kai įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais esamais kreditoriais. D. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitoriai būtų atsiskaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų ne tik padengusi visus turimus įsipareigojimus, bet ir dar turėjusi pelno. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepateisina įmonės vadovo veiksmų, vykdant atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, kadangi juos vykdant, realiai įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsikaityti su visais kreditoriais, t. y. negalėjo disponuoti pinigais, kurių debitoriai įmonei dar nebuvo pateikę.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (2020 m. gruodžio 8 d. LAT nutartis Nr. 2AT-57-976/2020). D. P., kaip įmonės vadovas, atsakingas už veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą, turėjo žinoti, kad neturint lėšų visų kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimų eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. P.. Nors D. P. ir tvirtino, kad kaip vadovas dengė bendrovės turimus įsipareigojimus ir VMI, kaip kreditorės teisių niekaip nepažeidė, o nuo 2024 m. liepos 18 d. įmonės banko sąskaitoms buvo taikomi apribojimai, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir iki taikytų apribojimų D. P. atliko pavedimus paskesnės eilės kreditoriams, pvz., 2024 m. birželio 26 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 420 Eur, 2024 m. liepos 2 d. pervedė 3 525 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. liepos 17 d. pervedė 3 964,82 Eur „(duomenys neskelbtini)“, ir t. t. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje ir rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad galėjo būti pradelstų mokesčių, tačiau jis darė įmonės veiklai būtinus pavedimus ir pinigus skirstė proporcingai, siekdamas užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir tęstinumą, taip pat, savo iniciatyva derino mokestinės nepriemokos perėmimą su įmonės debitoriais, kad būtų padengta jo įmonės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atsakingas už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su nebiudžetiniais – paskesnės eilės įmonės kreditoriais, ką iš dalies patvirtino ir pats D. P., todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai valstybės biudžetui), į tai, kad D. P. dėjo visas pastangas mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui padengimui (mokėjo dalį mokesčių, suderino mokestinės nepriemokos perėmimą su įmonės debitoriais, pajamas skirstė proporcingai tiek mokesčių mokėjimui, tiek įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimui). Nors D. P. kaltės nepripažino, tačiau padėjo išsiaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes, patvirtino, kad galėjo susidaryti mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui ir kad jis, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, tačiau stengėsi proporcingai padengti visus įmonės turimus įsipareigojimus ir tyčia kreditorių teisių pažeidimo nepadarė. Taip pat teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas tik 55 procentų dalyvumo lygis, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, yra trijų vaikų tėvas, viena dukra mažametė, moka jai išlaikymą, taip pat moka už vyresnės dukros studijas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kad savo veiksmais D. P. kaip įmonės vadovas siekė užtikrinti jos veikos tęstinumą, mokėdamas kitiems kreditoriams pagal galimybes lygiagrečiai mokėjo mokesčius ir į valstybės biudžetą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad už pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda šiuo atveju būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai šį kartą bus pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas įmonės vadovui už jo padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta bauda (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635-636 straipsniais,

nutaria:

pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Išaiškinti, kad už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 1 400,00 Eur iki 3 000,00 Eur, o už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarytą pakartotinai – nuo 2 700,00 Eur iki 6 000,00 Eur bauda.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.