- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-31-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00824-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), D. M. nubaustas 75 eurų bauda pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. birželio 17 d. 00.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais jis pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo atmestas. Teismas atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, kad Trafis sistema neturėjo gedimų ir jos laikas visiškai tikslus, į Administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis iš Administracinių nusižengimo registro, kad įrenginio patikra galiojo, konstatavo, kad pažeidimą užfiksavusi sistema nurodė tikslų laiką – 2023 m. birželio 17 d. 00:02:36:000 val., kuomet pareiškėjas pravažiavo pro (duomenys neskelbtini). Taip pat konstatuota, kad Trafis sistemai, kaip vaizdo stebėjimo viešose vietose vienai iš sistemos dalių, priklausančios vaizdo stebėjimo kameros nelaikytinos stacionariu (nekilnojamu) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojančiu automatiniu prietaisu, todėl jai (Trafis sistemos vaizdo stebėjimo kameroms) netaikytini Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 270 punkto reikalavimai dėl kelio ženklo Nr. 636.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti. Savo skundą grindžia šiais argumentais.
3.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (tolia - Taisyklės) 270 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas KET, kuriuo pažymimas kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Šio kelio ženklo numerio ir iš dalies pavadinimo neatitikimas šiuose teisės aktuose, nevertintinas kaip pakeičiantis jo paskirtį ar jo įrengimui nustatytus reikalavimus. Taigi, kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra įrengti: i) stacionarūs (nekilnojami) įrenginiai; ii) greičio režimus ar kitus pažeidimus fiksuojantys įrenginiai. Remiantis lingvistiniu Taisyklių 270 punkto aiškinimu akivaizdu, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ yra siejamas ne tik su greičio režimo fiksavimu, bet ir su kitus pažeidimus fiksuojančiais stacionariais įrenginiais. Ginčo šioje byloje nėra, kad pažeidimas buvo fiksuotas stacionaria įranga.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nustatė, kad KN-Trafis yra skirtas duomenų apdorojimui Administracinių nusižengimų registre, tačiau nusprendė, kad stacionari įranga skirta duomenų apdorojimui Administracinių nusižengimų registre neturi būti ženklinama kelio ženklu Nr. 636, nes tik šiuos duomenis perduoda registrui. Taigi, teismas neginčijamai nustatė, kad stacionari įranga yra skirta fiksuoti pažeidimus, tačiau nėra aišku, kodėl tokia įranga neturi būti ženklinama kelių ženklu Nr. 636. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 270 punkte numatytas ženklo įrengimas yra siejamas su dviem kriterijais: i) įrenginys turi būti stacionarus; ii) įrenginys turi fiksuoti pažeidimus (pažeidimų fiksavimo gausa nėra lemiamas kriterijus įrengiant ar neįrengiant kelio ženklą Nr. 636). Tai reiškia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė klaidinančias išvadas, priėmė neteisėtą sprendimą.
3.3. Visoje Lietuvoje, prieš respublikiniuose keliuose įrengtus stacionarius pažeidimus fiksuojančius įrenginius, kurie nefiksuoja greičio pažeidimų, yra įrengti kelio ženklai Nr. 636, pvz. važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu link Vilniaus, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) yra įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-102-504/2018 yra nurodęs, kad „matavimo prietaisu be įrengto tokio įspėjamojo ženklo užfiksuoti rodmenys negali būti traktuojami kaip įrodymas administracinio nusižengimo byloje, nes yra surinkti neteisėtai“, kas reiškia, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai aiškino Taisyklių 270 punkto nuostatas.
3.4. Sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ANK 415 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. ar transporto priemonė buvo be privalomosios techninės apžiūros. Taip pat ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymį, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią ar neatsargumą, važiuojant transporto priemone be galiojančios techninės apžiūros. Remiantis jo laikrodžio duomenimis, pro minėtą vietą pravažiavo 23:57. Jokių duomenų, kad laikrodis būtų rodęs netiksliai byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad pradėjus vairuoti transporto priemonę, techninės apžiūros galiojimas dar nebuvo pasibaigęs; pagal transporto priemonėje esantį laikrodį (kurio tikslumą tikrina pagal radijo stočių pranešimus), pro pažeidimą fiksavusią įrangą pravažiavo dar prieš 2023 m. birželio 16 d. 24:00; pagal jo transporto priemonėje esantį laikrodį, transporto priemonę nustojo vairuoti iki 2023 m. birželio 16 d. 24:00; 2023 m. gruodžio 4 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, bei vaizdo įrašą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, „kad nuo stacionarios pažeidimą fiksavusios įrangos esančios (duomenys neskelbtini) iki sustojimo (duomenys neskelbtini), nuvyko iki 2023 m. birželio 16 d. 24:00 val. Prideda vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad laiko tarpas reikalingas nuvykti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra trumpesnis nei 3 min., kas patvirtina teiginį, kad pro stacionarią pažeidimus fiksuojančią įrangą pravažiavau apie 23:57 val.“
3.5. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Institucija ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Lietuvos nacionalinį laiką skaičiuoja, FTMC Laiko ir dažnio etalono laboratorija, dviem atominiais cezio laikrodžiais ir dalyvauja tarptautinio atominio laiko TAI (Temps atomique international) bei pasaulinio suderintojo UTC (Universal time coordinated) laiko formavime. Lietuvoje nacionalinis laikas nėra įvestas įstatymais. Tai reiškia, kad nors naudojasi laiku suderintu su pasauliniu laiku, tačiau asmenis suderinti jų naudojamą laiką su pasauliniu laiku nėra privaloma. Susiklostė situacija, kad jis vadovavosi laikrodžio, kuris buvo automobilyje ir kurį suderino su radijo stoties transliuojamu laiku, rodmenimis, o pažeidimus fiksuojanti įranga sinchronizuoja laiką pagrindiniame NTP vidiniame Sistemos serveryje.
3.6. Teismas subjektyviųjų nusižengimo požymių nenustatinėjo, formaliai nurodė, kad nepateikė įrodymų, kad jo laikrodis rodė 23:57, todėl laikė, kad kaltė yra įrodyta. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka protokolą surašiusiai Institucijai. Teismas nuspręsdamas, kad turi pateikti įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpciją, įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaneigė, kad jo laikrodis nesutapo su pažeidimus fiksavusios įrangos laiku, nepasisakė dėl kaltės, kai asmuo yra kaltinamas tuo kas nėra įtvirtinta įstatyme (Lietuvoje nacionalinis laikas nėra įvestas įstatymais, jis vadovavosi savo automobilyje sumontuoto laikrodžio rodmenimis), iškėlė reikalavimą kurio neįmanoma įvykdyti, nes joks žmogus nefiksuoja savo visų kelionių ir nesaugo įrašų tam, kad vėliau galėtų tuos įrašus pateikti teismui. Pateikė vaizdo įrašą ir paaiškinimą, kad važiuojant automobiliu, leistinu greičiu, nuo (duomenys neskelbtini) (pažeidimą fiksavusios įrangos vietos) iki (duomenys neskelbtini) (sustojimo vietos), (duomenys neskelbtini), užtrunkama iki 3:00 minučių, tačiau teismas nurodė, kad yra neaiškus kelio atstumas. Aktualus laiko tarpas nuo pažeidimą fiksavusios vietos iki sustojimo vietos. Bylos nagrinėjimo metu teismui nekilo klausimų dėl minėto atstumo, tokią siurprizinę išvadą, kad svarbus yra atstumas, teismas priėmė tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, kas reiškia, kad prarado teisę nurodyti teismui rūpimą atstumą.
3.8. Jo veiksmuose nėra kaltės, atliko visus veiksmus – pradėjo važiuoti kai techninė apžiūra galiojo ir baigė vairuoti kai techninė apžiūra dar galiojo (vadovavosi automobilyje esančiu laikrodžiu, kurio tikslumą pasitikrina pagal radijo stotis), reiškia, kad nėra nei tyčios, nei neatsargumo, nes ėmėsi visų priemonių, kad pažeidimas neįvyktų.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į D. M. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
4.1. Argumentas dėl prietaiso nepaženklinimo teisėjos atmestas kaip nepagrįstas. Nutartį priėmusi teisėja labai plačiai ir išsamiai pasisakė apie minėtą prietaisą, jo naudojimo galimybes ir paskirtį bei teisinį reguliavimą. Institucija sutinka su teismo argumentais.
4.2. Argumentas dėl laiko mato laikytinas gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Įrenginys KN_TRAFIS yra užfiksavęs pažeidimo padarymo datą bei laiką tai yra 2023 m. birželio 17 d. 00:02:36:000 val. Duomenų, jog įrenginys nusižengimo padarymo dieną neveikė ar turėjo gedimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. ANK 415 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalis numato, kad numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
7. Nagrinėjamu atveju, D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. birželio 17 d. 00.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Apeliaciniame skunde D. M. teigia, kad įranga fiksuojanti nusižengimą nebuvo tinkamai pažymėta kelio ženklu Nr. 626, nurodo, kad jo laikrodis nusižengimo padarymo metu rodė 23.57 val., tai yra jis vairavo tuo laiku, kai techninė apžiūra automobiliui galiojo, todėl nėra nustatyta jo kaltė – tyčia ar neatsargumas bei akcentuoja, kad Lietuvos laikas nėra nustatytas įstatymu.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turi būti taikomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 270 punkte numatytas reikalavimas, jog ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose įrengti stacionarūs (nekilnojami) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Nustatyti ženklo įrengimo atstumai. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas KET, kuriuo pažymimas kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Tačiau šiuose teisės aktuose nurodyti reikalavimai įrengti Kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ nagrinėjamu atveju netaikyti. Kadangi įranga užfiksavusi nusižengimą yra vaizdo stebėjimo viešose vietose sistema (viena iš sistemos vaizdo stebėjimo kamerų), o ne stacionarus (nekilnojamas) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas, todėl Trafis sistemos vaizdo stebėjimo kameroms netaikytini Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 270 punkto reikalavimai dėl įspėjamojo kelio ženklo Nr. 636.
9. Skundžiamojoje nutartyje išsamiai įvertinta ir pasisakyta apie nusižengimą užfiksavusią vaizdo stebėjimo viešose vietose informacine sistemą, kurios tvarka reglamentuojama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 20-V-699/A-4509 patvirtintuose Vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos (toliau VSIS) nuostatuose. Nutartyje išanalizuoti šios sistemos, t. y. VSIS tikslai ir funkcijos, duomenys, apie sistemos fiksuojamus dalykus ir kokiu tikslu ji įrengta. Apygardos teismas sutinka kad VSIS yra skirta viešajam saugumui užtikrinti, o tai, kad ji fiksuoja ir tam tikro pobūdžio nusižengimus, tarp kurių civiliniu atsakomybės draudimu nedraustus ir neturinčius galiojančios techninės apžiūros automobilius nesuteikia pagrindo įrengti įspėjamąjį ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Pažymima ir tai, kad Kauno miesto teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo priemonėmis ir apie tai asmenys informuojami, įvairiose miesto vietose išdėstyti ženklai įspėjantys, kad miestas stebimas šiomis kameromis.
10. Be to, atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl privalomo įspėjamojo ženklo įrengimo, pažymima ir tai, kad net ir tais atvejais, kai nusižengimai užfiksuoti greičio matuokliu, prieš kurį neįrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, tai nusižengimo fakto ir atsakomybės nešalina, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos nenusižengti (nagrinėjamu atveju vairuoti automobilį kuria atlikta techninė apžiūra). Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nėra nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys. SEAKĮ 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai visiškai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-115-531/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-267-255/2019). Skundo argumentai, kad respublikiniuose keliuose prieš įrengtas tokias sistemas, kurios nefiksuoja greičio yra įrengti kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Kadangi teismas šiuo atveju vertina su analizuojamu nusižengimu susijusią vaizdo stebėjimo sistemą, esančią būtent (duomenys neskelbtini) mieste.
11. Byloje taip pat kyla ginčas dėl nusižengimo padarymo laiko, kadangi apeliantas teigia, jog jis transporto priemonę vairavo 2023 m. birželio 16 d. 23.57 val. Byloje nustatyta, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. birželio 16 d. 00.00 val. Administracinio nusižengimo byloje apeliantas nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 17 d. 00.02 min. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su sistemos fiksavusios nusižengimą laiko nustatymu, gedimais, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 11 d. raštu informavo teismą, kad: 1) laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 17 d. sistemos, įskaitant kamerų (įrengtų (duomenys neskelbtini)), sutrikimų fiksuota nebuvo, sistema veikė tinkamai; 2) kameros palaiko RFC 1305 (Network Time Protocol (Version 3)) ir sinchronizuoja laiką pagrindiniame NTP (Network Time Protocol) vidiniame Sistemos serveryje; laiko sinchronizavimas tarp visų kamerų ir Sistemos atliekamas kas 30 min.; kamerose aktyvuotas DST (Daylight saving time) koreguojantis žiemos ir vasaros laiką; tiek kamerų, tiek visos Sistemos laikas yra visiškai tikslus (b. l. 40). Administracinių nusižengimo registro duomenimis, pažeidimo fiksavimo metu – 2023 m. birželio 17 d. 00:02:36:000 val., KN Trafis įrenginio patikra galiojo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Apygardos teismo vertinimu, abejoti nusižengimą fiksavusios sistemos parodymų (laiko) teisingumu nėra pagrindo, jai buvo atlikta patikra (b. l. 25). Todėl aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad nusižengimo laikas buvo nustatytas tikslus ir teisingas. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad Lietuvoje įstatymu nėra nustatytas laikas, kad D. M. automobilyje nusižengimo metu laikrodis rodė, jog 2023 m. birželio 16 d. 23.57 val. yra deklaratyvūs niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie nepaneigia sistema nustatytų tikslių laiko rodmenų. D. M. keliamos versijos, kad jis nusižengimą padarė anksčiau, t. y. dar galiojant techninei apžiūrai, nepatvirtina jokie neginčijami įrodymai. Argumentai, susiję su atstumu per kurį jis nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) (pažeidimą fiksavusios įrangos vietos) iki (duomenys neskelbtini) (jo nurodomos sustojimo vietos), (duomenys neskelbtini), yra iki 3:00 min, yra deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis ir neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju svarbus laikas, kada asmuo buvo užfiksuotas stebėjimo sistema.
12. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui analizuojamo nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusižengimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kiti įrodymai, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių ir patikrintų duomenų, kad pažeidimas padarytas 2023 m. birželio 17 d. 00.02 val.
13. Skundo autorius teisingai pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016; administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020, 2AT-43-495/2023).
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. pažeidimas užfiksuotas praėjus tik dviem minutėms po to, kai baigėsi jo vairuojamo automobilio techninės apžiūros galiojimas. D. M. paaiškino, jog važiavo (duomenys neskelbtini) namo ir pagal jo rodomą laikrodį turėjo suspėti grįžti iki pasibaigs automobilio techninės apžiūros galiojimas, t. y. iki 2023 m. birželio 17 d. 00 val. Savo veiksmais D. M. žalos kitiems eismo dalyviams nesukėlė, jo pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, duomenų, kad jis ir kitomis dienomis vairavo automobilį be techninės apžiūros, nefiksuota, iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad iki šio teisės pažeidimo jis turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir anksčiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. veikė neatsargia kaltės forma.
15. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apeliantas yra brandaus amžiaus asmuo, turintis didelę vairavimo patirtį ir nors vairuodamas galvojo, kad pažeidimo dar nedaro, nes jo laikrodis dar nerodė 12 val. nakties, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo įvertinti galimus laiko netikslumus jo naudojamuose įrenginiuose, galėjo ir turėjo numatyti, kad jo vairuojamo automobilio techninė apžiūra tuoj nustos galioti ir iš viso vengti vairavimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Institucija, priėmusi nutarimą, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi pagrįstai netenkintas D. M. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.