Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi UAB „Litas prie lito“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“; nutartis įsiteisėjo 2014-09-25. UAB „Litas prie lito“ vadovas nuo 2008-03-14 iki 2009-09-04 buvo A. K.. UAB „Litas prie lito“, atstovaujama direktoriaus A. K., ir advokatas D. A. 2008-06-01 sudarė Sutartį Nr. 8/6, kuria nurodytas advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas Bendrovės vykdomos veiklos teisiniais klausimais; už teikiamas teisines paslaugas Bendrovė įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką (210 Lt už vieną valandą) ir atlyginti papildomus nuostolius. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2008-12-31. UAB „Litas prie lito“, atstovaujama direktoriaus A. K., ir advokatas D. A. 2008-10-06 sudarė Sutartį Nr. 8/7, kuria nurodytas advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas klausimais dėl Bendrovės akcijų paketo įmonėje „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ padidinimo iki 40-45 proc. (pagal advokatui pateiktą akcininkų sąrašą derėtis su akcininkais dėl akcijų pirkimo kainos, parduodamo jų kiekio, pardavimo terminų); Bendrovė įsipareigojo sumokėti advokatui 8000 Lt honorarą bei atlyginti papildomas išlaidas. Sutartis galiojo iki 2008-11-01. UAB „Litas prie lito“, atstovaujama direktoriaus A. K., ir advokatas D. A. 2009-01-06 sudarė Sutartį Nr. 9/1, kuria nurodytas advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas Bendrovės vykdomos veiklos teisiniais klausimais; už teikiamas teisines paslaugas Bendrovė įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką (210 Lt už vieną valandą) ir atlyginti papildomus nuostolius. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2009-12-31.

Ieškinyje nurodyta, kad už pagal 2008-06-01 Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas Bendrovei yra pateiktos 5 advokato ataskaitos: 2008-06-28; 2008-07-25; 2008-08-26; 2008-10-23; 2008-11-25; už pagal 2009-01-06 Sutartį Nr. 9/1 suteiktas teisines paslaugas Bendrovei yra pateiktos 8 advokato ataskaitos: 2009-01-29; 2009-02-26; 2009-03-19; 2009-04-27; 2009-05-09; 2009-05-26; 2009-06-25; 2009-07-29. Pagal šias ataskaitas teisinėms paslaugoms teikti buvo sugaišta iš viso 601 val., už tai nurodyta bendra mokėtina suma yra 126 613,57 Lt (36 669,82 Eur). Už suteiktas teisines paslaugas advokatas Bendrovei pateikė apmokėti 10 sąskaitų, kurių bendra suma – 139 406,93 Lt (40 375,04 Eur). Už advokato suteiktas teisines paslaugas Bendrovė banko pavedimais sumokėjo 14 400 Lt (4170,53 Eur). Grynaisiais pinigais sumokėta iš viso 124 996,93t (36 201,61 Eur). Remiantis nurodytais duomenimis, ieškinyje teigiama, kad advokatui D. A. pagal Sutartis Nr. 8/6, 8/7, 9/1 už teisines paslaugas sumokėta 9783,36 Lt (2833,46 Eur) daugiau, negu Bendrovei pateikta advokato ataskaitų apie suteiktas teisines paslaugas. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad tarp Bendrovės dokumentų bankroto administratorius nerado dokumentų, kurie galėtų pagrįsti advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytam advokatui už teisines paslaugas buvo sumokėta 139 396,93 Lt (40 372,14 Eur) Bendrovės lėšų, tačiau nesant suteiktas teisines paslaugas patvirtinančių dokumentų, dar 2009-12-17 tuomečio UAB „Litas prie lito“ direktoriaus T. S. Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui pateikto pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu apklaustas A. K. parodė, jog detalizuoti kiekvienos advokato pateiktos ataskaitos negali, nes yra atlikti didelės apimties darbai, ir visa apimtimi atsiminti, neturint išeitinių duomenų nurodytose ataskaitose, neįmanoma; visos sutartys, sutarčių projektai, projektų projektai, įvairūs susirašinėjimo dokumentai, reikalavimai, akcininkų sprendimai, valdybos narių sprendimai ir jų projektai buvo saugomi tiek kompiuterinėse laikmenose, tiek popieriniai variantai, kurie buvo perduoti buvusiam įmonės akcininko UAB „Lipnūs produktai“ atstovui T. S.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. S. parodė, kad, peržiūrėjus gautus iš buvusio direktoriaus A. K. įmonės dokumentus, buvo rastos advokato D. A. pateiktos suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, kurių nuo 2008-11-25 apskritai nebuvo; taip pat nerasta teisinių paslaugų teikimą patvirtinančių tiesioginių darbo rezultatų – parengtų teisinių dokumentų projektų, korespondencijos ir pan. Nagrinėjant šią civilinę bylą, liudytojas T. S. davė analogiškus paaiškinimus, papildomai nurodydamas, kad Bendrovės vykdyta veikla nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurios būtų reikalingos tokios apimties ir turinio teisinės paslaugos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. A. parodė, kad ataskaitose nurodydavo, kokias paslaugas suteikdavo; konkrečiai konsultavimo temų, apie kokias sutartis, klientus buvo kalbėta, jis negali pranešti etikos sumetimais, be to, tai yra konfidenciali informacija. Ieškinyje teigiama, kad advokato D. A. ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos nėra pagrįstos jų atlikimą patvirtinančiais dokumentais (nėra parengtų teisinių dokumentų projektų, sutarčių projektų, rašytinių konsultacijų, elektroniniu formatu rašytų dokumentų), todėl pagrįsta manyti, jog paslaugos nebuvo suteiktos, juolab kad daugelyje advokato ataskaitų pažymėta apie rašytinių konsultacijų teikimą. Be to, pagal pateiktas advokato paslaugų teikimo ataskaitas mokėtina už paslaugas suma – 126 613,57 Lt (36 669,82 Eur), tuo tarpu advokatui pagal jo pateiktas sąskaitas iš visos buvo sumokėta 139 396,93 Lt (40 372,14 Eur). FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-01-31 Specialisto išvadoje Nr. 5-1/11 nustatyta, kad Bendrovė 2008-2009 ūkiniais finansiniais metais pajamų neturėjo; 2008m. nuostoliai – 646 321 Lt, 2009 m. nuostoliai – 745 566 Lt; Bendrovė 2008-2009 m. buvo nelikvidi, jai trūko apyvartinių lėšų. Ieškovo teigimu, tokios išvados patvirtina, kad 2008-2009 m. Bendrovė pajamų neturėjo ir buvo nelikvidi, o 2009-12-31 – nemoki. Ieškinyje taip pat pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas A. K. yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau atsakovas, esant sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai, pirko teisinių paslaugų už 139 396,93 Lt, nors pats turėjo teisinį išsilavinimą. Pasak ieškovo, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, neprotingas Bendrovės atžvilgiu, neatitinkantis verslo logikos. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės nemokumo data – 2009-12-31, pagrįsta teigti, jog atsakovas. A. K., laikotarpiu nuo 2008-06-30 iki 2009-07-30 išmokėdamas advokatui D. A. 139 396,93 Lt Bendrovės lėšų, pagreitino Bendrovės tapimo nemokia procesą. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas A. K. netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas vadovo pareigas, todėl privalo atlyginti Bendrovei žalą, atsiradusią dėl nuostolingų teisinių paslaugų sutarčių (CK 2.87 straipsnio 1, 2, 7 dalys), juolab kad nepateikti dokumentai, įrodantys realų šių paslaugų teikimą.

Ieškinyje teigiama, kad pagal Sutartį Nr. 8/7 advokatui D. A. 8000 Lt honoraras išmokėtas nepagrįstai: 1) atsakovas A. K. nepateikė jokių duomenų, kad būtent advokato D. A. veiksmai lėmė akcijų įsigijimą nurodytu laikotarpiu, juolab kad pats atsakovas A. K. taip pat sudarinėjo akcijų įsigijimo sandorius (iš akcijų išrašo matyti, kad dar 2008 m. rugsėjo mėn. įsigyta akcijų); 2) UAB „Litas prie lito“ akcijų paketas bendrovėje „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ nebuvo padidintas iki Sutartyje Nr. 8/7 numatyto procento; 3) analizuojant Sutarties Nr. 8/7 dalyką, darytina išvada, kad advokatui visais atvejais būtų likęs sumokėtas 3000 Lt avansas, netgi tada, jeigu jis neatliktų jokio veiksmo Sutartyje Nr. 8/7 numatytam tikslui pasiekti, be to, net ir nepasiekus tikslo, advokatui buvo numatyta sumokėti papildomai 2500 Lt. Pasak ieškovo, esant tokioms aplinkybėms, Sutartis Nr. 8/7 buvo akivaizdžiai nuostolinga UAB “Litas prie lito“.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2008-06-01 Sutarties Nr. 8/6 vykdymui įrodyti, be advokato D. A. pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų, nei vienas iš atsakovų nepateikė jokių kitų rašytinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar advokatas apskritai teikė teisines paslaugas UAB „Litas prie lito“. Ieškovo teigimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Litas prie lito“ direktorius A. K. 2008-09-24 sumokėjo advokatui D. A. 9738,36 Lt, nors šis nebuvo pateikęs teisinių paslaugų ataskaitos už nurodytą mėnesį, t. y. ši suma advokatui sumokėta nepagrįstai. Nors atsakovas teigia, kad 9738,36 Lt suma buvo įtraukta į 2008-12-15 sąskaitą-faktūrą ir buvo sumokėta advokatui pagal Sutartį Nr. 8/7 už pasiektus darbo rezultatus (AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų įsigijimą), tačiau toks atsakovo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Litas prie lito“ advokatui D. A. mokėjimus atlikdavo pagal gautas ataskaitas (pvz., 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. pateiktų ataskaitų ir atliktų mokėjimų sumos sutampa). Pasak ieškovo, akivaizdu, kad 9738,36 Lt mokėjimas grynais pinigais 2008-09-24 negalėjo būti atliktas pagal Sutartį Nr. 8/7, nes ši pasirašyta tik 2008-10-06. Be to, šioje Sutartyje numatytas tik 3000 Lt, o ne 9738,36 Lt avansinis mokėjimas, ir 3000 Lt avansas sumokėtas 2008-10-14. Ieškinyje pažymėta, kad iš bylos duomenų matyti, kad pagal Sutartį Nr. 8/6 išrašytų sąskaitų-faktūrų suma 12 783,36 Lt yra didesnė, nei pateiktose teisinių paslaugų ataskaitose nurodytos sumos. Ieškovo teigimu, 12 783,36 Lt suma advokatui D. A. negalėjo būti išmokėta pagal Sutartį Nr. 8/7, nes tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad iš atsakovo advokato D. A. pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, jog UAB „Litas prie lito“ teisines paslaugas 2008 m. pirko šiose srityse: asmens duomenų apsaugos (2008-06-28 ataskaita - 46,30 val.); įvairiais viešųjų pirkimų klausimais (2008-07-25 ataskaita – 81,40 val. aerofotografavimo darbai); juridinio asmens organų kompetencijos, akcininkų susirinkimo sušaukimo, akcininkų susirinkimo protokolo papildymo, pakeitimo ir kt. klausimais (2008-08-26 ataskaita – 42,30 val.); juridinio asmens reorganizavimo klausimais (2008-10-23 ataskaita – 56,30 val.); individualios įmonės pertvarkymo bendro pobūdžio klausimai, juridinio asmens veiklos tyrimo klausimai, ieškinio projekto rengimas, ginčo pasekmių analizė (2008-11-25 ataskaita – 77,30 val.).

Ieškinyje pažymėta, kad tam tikros teisinės paslaugos, kurias atsakovo vadovaujama Bendrovė užsakinėjo iš advokato D. A., dubliavosi su teisinėmis paslaugomis, jau suteiktomis kitų advokatų kontorų (pvz., advokatų kontoros Eversheds Saladžius – darbas dėl automatizuoto fotografavimo verslo teisinio vertinimo (2008-05-16, 2008-07-15 ataskaitos – 14 val.), asmens duomenų apsaugos klausimai (2008-07-15 ataskaita – 12 val.). Be to, advokato D. A. teisinių paslaugų ataskaitose daug kur pažymėta, kad suteiktos rašytinės konsultacijos, rengti pasiūlymų projektai, pastabos ir t. t., t. y. paslaugos teiktos raštu, tačiau apie tai nėra jokių įrodymų.

Iš advokato D. A. teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad UAB „Litas prie lito“ teisines paslaugas 2009 m. pirko šiose srityse: 1) elektroninio dokumento klausimai (2009-01-29 ataskaita, teiktos raštu, 42 val.) – byloje nėra įrodymų apie tokio pobūdžio paslaugų suteikimą ieškovui raštu; 2) tarptautinių atsiskaitymų ypatumai (2009-02-26 ataskaita, teiktos raštu, 45 val.) – byloje nėra įrodymų apie tokio pobūdžio paslaugų suteikimą ieškovui raštu. Be to, viena iš šioje ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų – elektroninio dokumento teisinė bazė, apžvalga, analizė (12 val.) – visiškai sutampa su prieš tai teiktos ataskaitos analogiška teisine konsultacija (8 val.); 3) valstybės informacinės sistemos (2009-04-27 ataskaita, teiktos raštu, 48 val.) – byloje nėra įrodymų apie tokio pobūdžio paslaugų suteikimą ieškovui. Be to, viena iš teisinių paslaugų – informacinių sistemų teisinė bazė, apžvalga, analizė (12 val.), tačiau atsakovas nepaaiškino, kokių konkrečiai informacinių sistemų teisinė analizė buvo atlikta, kokiam tikslui, kokia apimtimi tai gali būti laikoma teisininko teikiama paslauga; 4 ) kelių tiesimo techninė ir teisinė reglamentacija, garso izoliacijų ir kelių atitvarų techninė ir teisinė reglamentacija, kt. (2009-05-09 ataskaita, teiktos raštu, 54,5 val.) – nėra jokių įrodymų apie nurodytų paslaugų suteikimą raštu; 5) elektroninės bankininkystės klausimai (2009-05-26, teiktos raštu, 65,5 val.) – nėra jokių įrodymų apie suteiktas paslaugas. Pvz., ataskaitoje nurodyta viena iš teisinių paslaugų –elektroninės bankininkystės teisinė bazė, apžvalga, analizė (10 val.) – iš esmės sutampa su prieš tai ataskaitoje nurodytų paslaugų detalizacija: elektroninės bankininkystės saugumas, vartotojai, rizikos, jų valdymas; apibendrinta informacija apie bankines operacijas iš CK (10 val.); 6) elektroninio parašo klausimai (2009-06-25, teiktos raštu, 29 val.) – nėra jokių įrodymų apie paslaugų suteikimą raštu. Be to, viena iš ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų – elektroninio parašo teisinė bazė, apžvalga, analizė (6,5 val.) – sutampa su prieš tai ataskaitoje nurodytų paslaugų detalizacija: elektroninio parašo sertifikavimas, sąvoka, kūrimas, tikrinimas, galia, priežiūra; teisinė paslauga „elektroninio parašo tikrinimas“ ataskaitoje nurodyta dviejose atskirose eilutėse, antroji iš esmės dubliuoja pirmąją, tik su papildoma sugaišto laiko trukme.

Ieškinyje pažymėta, kad advokatas D. A. dar 2009 m. ikiteisminio tyrimo metu žinojo, jog UAB „Litas prie lito“ turi pagrįstų abejonių dėl jo teiktų teisinių paslaugų realumo, būtent dėl to buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nesielgė sąžiningai ir rūpestingai bei jokių dokumentų, įrodančių realų teisinių paslaugų teikimą (jeigu tokių apskritai buvo), nepateikė.

Remiantis nurodytais argumentais, ieškinyje teigiama, kad nors pagal Sutartis Nr. 8/6, 8/7 ir 9/1 buvo išrašytos ir apmokėtos sąskaitos, tačiau teisinės paslaugos realiai nebuvo suteiktos, todėl, pasak ieškovo, nurodytos Sutartys yra tariamieji sandoriai (CK 1.86 straipsnis), kurie yra niekiniai, todėl taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2dalis). Ieškinyje pažymėta, kad išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurių nei teikti, nei jų teikimo reikalauti nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, nes šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti tokio fakto teisinius padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013). Ieškinyje nurodyta, kad byloje nustačius, jog paslaugos pagal Sutartis Nr. 8/6, 8/7 ir 9/1 realiai nebuvo suteiktos, taikytina vienašalė restitucija, priteisiant ieškovui už negautas paslaugas sumokėtą pinigų sumą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-976/2014).

Ieškovo atstovai teismo posėdyje palaikė ieškinį, remdamiesi ieškinyje, patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nepažeidus trejų metų ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Byloje nustatyta, kad UAB „Litas prie lito“ įsteigta 2008-03-07 (įregistruota Juridinių asmenų registre 2008-03-14); veiklos sritis – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (el. bylos priedo T. 1, b. l. 17-23; pridėtos Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-287-10 medžiagos T. 2, b. l. 61-63, 66-67, 68-78).

Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas A. K., su juo 2008-03-14 sudaryta darbo sutartis (el. bylos priedo T. 1, b. l. 291).

2008-06-01 UAB „Litas prie lito“, atstovaujama direktoriaus A. K., ir advokatas D. A. sudarė Sutartį Nr. 8/6, kuria nurodytas advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas Bendrovės vykdomos veiklos teisiniais klausimais; už teikiamas teisines paslaugas Bendrovė įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką (210 Lt už vieną valandą) ir atlyginti papildomus nuostolius. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2008-12-31.

2008-10-06 UAB „Litas prie lito“, atstovaujama direktoriaus A. K., ir advokatas D. A. sudarė Sutartį Nr. 8/7, kuria nurodytas advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas klausimais dėl Bendrovės akcijų paketo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ padidinimo iki 40-45 proc. bei atlikti šias funkcijas: pagal advokatui pateiktą akcininkų sąrašą derėtis su akcininkais dėl akcijų pirkimo kainos, parduodamo jų kiekio, pardavimo terminų; Bendrovė įsipareigojo sumokėti advokatui honorarą bei atlyginti papildomas išlaidas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis galiojo iki 2008-11-01.

2009-01-06 UAB „Litas prie lito“, atstovaujama direktoriaus A. K., ir advokatas D. A. sudarė Sutartį Nr. 9/1, kuria nurodytas advokatas įsipareigojo atstovauti klientui pagal atstovui pateiktas užduotis iškylančiais įvairiais teisiniais klausimais ir teikti informaciją, o Bendrovė už teikiamas teisines paslaugas įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką - 210 Lt už vieną valandą ir atlyginti papildomas išlaidas. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2009-12-31.

2009-08-28 Bendrovės akcininko sprendimu Nr. 2 atsakovas A. K. atšauktas iš vadovo pareigų nuo 2009-08-31, išmokant 2 VDU dydžio išeitinę išmoką (el. bylos priedo T. 1, b. l. 293).

Atšaukus atsakovą iš Bendrovės vadovo pareigų, naujasis vadovas T. S. 2009-12-22 pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui dėl laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-07-30 buvusio direktoriaus A. K. galbūt padarytos nusikalstamos veikos, išmokant advokatui D. A. 139 396,93 Lt UAB „Litas prie lito“ lėšų, nesant suteiktas teisines paslaugas patvirtinančių dokumentų (Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 1, b. l. 20-21).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-10-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00287-10 nutrauktas, priėjus prie išvados, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad pasirašytos teisinių paslaugų sutartys ar pagal jas išrašytos ataskaitos apie atliktus darbus būtų apgaulingos ar fiktyvios, iš surinktos medžiagos matyti, jog advokatas D. A. teikė teisinę pagalbą UAB „Litas prie lito“, kuriai vadovavo A. K., nėra duomenų, kad šie asmenys apgaule užvaldė UAB „Litas prie lito“ turtą; piniginės lėšos Bendrovei atstovavusiam advokatui sumokėtos pasirašytų sutarčių pagrindu, netikslumai dėl pateiktų ataskaitų, pretenzijos dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (pridėtos Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 5, b. l. 71-83).

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-12-11 nutarimu UAB „Litas prie lito“ skundas dėl 2013-10-21 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmestas (pridėtos Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 5, b. l. 98-101).

Visų pirma, pažymėtina tai, kad teisinių paslaugų, vykdant veiklą, kuriai buvo įsteigta UAB „Litas prie lito“, reikalingumą patvirtina aplinkybė, jog iki ginčo Sutarčių sudarymo Bendrovei teisines paslaugas teikė advokatų kontora „Saladžius ir partneriai“ 2008-03-14 Sutarties pagrindu (el. bylos priedo T. 2, b. l. 61-71). Atsakovo A. K. argumentus, kad šią advokatų kontorą teisinėms paslaugoms teikti jam rekomendavo Bendrovės steigėjas ir tuometis vienintelis akcininkas G. P., netiesiogiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, iš kurių matyti, jog Bendrovės vadovu atsakovą paskyręs akcininkas pats naudojosi minėtos advokatų kontoros paslaugomis, steigdamas Bendrovę (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-287-10 medžiagos T. 2, b. l. 66-67). Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina ir atsakovo argumentus, kad ginčo sutarčių su advokatu D. A. sudarymą lėmė siekis gauti teisines paslaugas už mažesnius įkainius: pirmiau nurodyta advokatų kontora paslaugas teikė už 480 Lt valandinį įkainį (el. bylos priedo T. 2, b. l. 58, 60, 65); su advokatu D. A. sutarta dėl 210 Lt valandinio įkainio. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai dėl jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovės vykdytų projektų, siektų tikslų, analizuojant juos advokato D. A. parengtų teisinių paslaugų ataskaitų kontekste, teikia pagrindą pripažinti įrodytais atsakovo argumentus, jog ginčo Sutarčių pagrindu buvo teikiamos teisinės konsultacijos tais klausimais, kurie buvo reikalingi tuo metu vykdytoje Bendrovės veikloje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad advokato teisinių paslaugų ataskaitose nurodytos teisinių konsultacijų sritys atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo tuomečio UAB „Litas prie lito“ direktoriaus T. S. nurodytas Bendrovės veiklos sritis (ortografiniai, aerofotografavimo darbai, paslaugos elektroninėje erdvėje) (2010-07-02 liudytojo apklausos protokolas) (Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-287-10 medžiagos T. 1, b. l. 41).

Tai, kad byloje nėra konkrečių rašytinių dokumentų, jų projektų, parengtų teikiant teisines paslaugas pagal ginčo Sutartis, savaime nėra pagrindas teigti, jog teisinės paslaugos šių Sutarčių pagrindu realiai nebuvo teikiamos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja buvusi UAB „Litas prie lito“ vadybininkė J. N. parodė, kad advokatas D. A. lankydavosi Bendrovės buveinėje, bendraudavo su direktoriumi A. K.. Nors liudytoja nurodė, kad šį advokatą matė tik 3-4 kartus, tokie parodymai savaime nepatvirtina, jog teisinės paslaugos pagal ginčo Sutartis realiai nebuvo teiktos. Pažymėtina, kad pagal teisinių konsultacijų pobūdį tokios paslaugos gali būti teikiamos ir telefonu, kitų techninių komunikavimo priemonių pagalba, ne tik susitinkant su Bendrovės vadovu Bendrovės buveinėje ar perduodant dokumentus, parengtus popieriniu būdu. Kita vertus, pagal ginčo Sutartis advokatas teisines paslaugas turėjo teikti Bendrovės vadovui, t. y. atsakovui A. K., o ne kitiems Bendrovės darbuotojams, iš kurių vienas (informacinių technologijų specialistas A. V.) dirbo netgi ne Bendrovės buveinėje, o kitose patalpose. Dėl to argumentai, kad kiti Bendrovės darbuotojai ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino teisinių paslaugų realaus teikimo Bendrovei, negali būti laikomas įrodančiu ieškovo poziciją, jog teisinės paslaugos pagal ginčo S. B. nebuvo suteiktos.

Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vidaus dokumentuose, taip pat ginčo Sutartyse dėl teisinių paslaugų teikimo nenumatyta pareiga saugoti teisines paslaugas teikiančio advokato parengtus dokumentus, jų projektus.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad advokatas D. A. gautas iš UAB „Litas prie lito“ pinigines lėšas apskaitydavo savo buhalteriniuose dokumentuose (Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 2, b. l. 29, 30, 31-35). 2012-02-09 Specialisto išvadoje Nr. 140-(06434)-IS1-951 konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-07-30 advokato D. A. kasos knygoje yra visos grynųjų pinigų ūkinės operacijos su UAB „Litas prie lito“ (Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 2, b. l. 136-138). Šios aplinkybės, vertinant jas kitų byloje esančių duomenų kontekste, patvirtina, kad ginčo objektu esančios teisinių paslaugų teikimo sutartys nebuvo fiktyvios (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Aptartų bylos aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ginčo Sutarčių nėra pagrindo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio kaip tariamų sandorių, nes bylos duomenys patvirtina, jog šios Sutartys sudarytos siekiant sukurti teisinius santykius dėl teisinių paslaugų teikimo UAB „Litas prie lito“, jos buvo realiai vykdomos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas konstatuoti šių Sutarčių negaliojimo faktą ex officio bei taikyti vienašalę restituciją negali būti tenkinamas.

Atsakovas A. K., nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, nes, atsakovo teigimu, reikalavimas dėl žalos, kildinamos iš 2008-2009 m. sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių, pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas bankroto administratoriaus, vykdančio jam Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, pagal kurią laikoma, jog bankroto administratorius apie bankrutuojančiai įmonei nenaudingus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo. Kai bankroto administratorius pareiškia ieškinį ne dėl sandorių nuginčijimo, o dėl tokiais sandoriais padarytos žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo pasisakyta, kad aplinkybė, jog bankroto administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Priešingu atveju, laikant, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių sudarymo momento, iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jeigu nuo sandorių sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

Nagrinėjamu atveju nutartis iškelti UAB „Litas prie lito“ bankroto bylą įsiteisėjo 2014-09-25, bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ ieškinį atsakovui – buvusiam Bendrovės vadovui – dėl žalos atlyginimo pareiškė 2016-04-12, t. y. nepažeidęs trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Dėl nurodytų motyvų atsakovo reikalavimas ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino negali būti tenkinamas.

Dėl bankroto administratoriaus reikalavimo taikyti buvusiam bankrutuojančios Bendrovės vadovui civilinę atsakomybę už ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymą

Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą priteisti iš buvusio bankrutuojančios Bendrovės vadovo žalos atlyginimą bankroto administratorius grindžia tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas vadovo pareigas, todėl privalo atlyginti Bendrovei žalą, atsiradusią dėl nuostolingų teisinių paslaugų sutarčių, juolab kad nepateikti dokumentai, įrodantys realų šių paslaugų teikimą.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, jog įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas; paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas bendrovės vadovo atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, savaime neteikia pagrindo vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pasisakyta, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

CK 2.87 straipsnio, nustatančio juridinio asmens valdymo organų narių pareigas, 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ir sutartis nenumato kitaip.

Pagal CK 2.87 straipsnio 1-6 dalių nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja įmonės valdymo organus veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią įmonės veiklą. Kasacinio teismo praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos valdymo organų grįstos pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013; kt.). Aplinkybė, ar įmonės valdymo organai, tarp jų – įmonės vadovas, nepažeidė fiduciarinių pareigų, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju vertinant ginčo objektu esančias Sutartis, kurias sudarė atsakovas, būdamas UAB „Litas prie lito“ vadovas, su advokatu D. A., pažymėtina tai, kad šiame teismo sprendime jau pasisakyta, jog Bendrovės vykdytoje veikloje teisinės paslaugos buvo reikalingos. Tai aiškiai patvirtina aplinkybė, kad nuo pirmos Bendrovės veiklos dienos buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis su kita advokatų kontora, buvo naudojamasi šios paslaugomis. Taip pat pasisakyta, kad atsakovas šioje byloje pagrindė, jog sprendimą sudaryti teisinių paslaugų sutartis su advokatu D. A. lėmė tai, kad po kelių mėnesių veiklos jis, kaip Bendrovės vadovas, įvertino, jog išlaidos už teisines paslaugas yra per brangios Bendrovei, todėl nusprendė teisines paslaugas pirkti iš advokato, pasiūliusio mažesnį paslaugų įkainį. Minėta, kad ankstesnė advokatų kontora už teikiamas teisines paslaugas taikė 480 Lt valandinį įkainį, o ginčo Sutartimis su advokatu D. A. susitarta dėl 210 Lt dydžio valandinio įkainio. Teisinių paslaugų sutartys, sudarytos dėl teisinių paslaugų teikimo už daugiau kaip du kartus mažesnį įkainį, savaime negali būti vertinamos kaip Bendrovei ekonomiškai nenaudingas sandoris.

Šioje civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas A. K., sudarydamas teisinių paslaugų teikimo sutartis su atsakovu advokatu D. A., nepažeidė fiduciarinių pareigų Bendrovei, kurios vadovas tuo metu buvo, nes šios sutartys sudarytos Bendrovės interesais, siekiant ekonomiškiau naudoti Bendrovės lėšas paslaugoms, kurios reikalingos Bendrovės veikloje, įsigyti (CK 2.87 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas A. K. pats turėjo teisinį išsilavinimą, todėl ginčo teisinių paslaugų sudarymas neatitiko verslo logikos, buvo nesąžiningas ir neprotingas veikimas Bendrovės atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad universitetinį teisinį išsilavinimą atsakovas įgijo 2010-06-18 (el. bylos priedo T. 1, b. l. 290), o ginčo teisinių paslaugų sutartys su advokatu D. A. buvo sudarytos 2008-06-01, 2008-10-06, 2009-01-06. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog Bendrovės vadovas turi teisinį išsilavinimą, savaime nėra pagrindas teigti, kad tokiu atveju naudojimasis advokato paslaugomis yra nepagrįstas, neracionalus, neekonomiškas. Pabrėžtina, kad bendrovės vadovas vykdo įmonės valdymo, vadovavimo jos kasdienei veiklai funkcijas. Ne visi ir ne visa apimtimi teisiniai klausimai priklauso spręsti vadovo kompetencijai. Įmonės veikloje kylančių teisinių klausimų sprendimas reikalauja papildomų laiko, darbo sąnaudų. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju išvadą, kad Bendrovei teisinės paslaugos, dėl kurių buvo sudarytos ginčo Sutartys, buvo reikalingos, neabejotinai patvirtina ir ankstesnė Bendrovės praktika, samdant kitą advokatų kontorą (Saladžius ir partneriai), kurios suteiktų paslaugų būtinumas ir pagrįstumas nebuvo kvestionuotas, nepaisant to, jog nurodyta advokatų kontora teisines paslaugas teikė už daugiau kaip du kartus didesnį įkainį (el. bylos priedo T. 2, b. l. 56-58).

Ieškovas, įrodinėdamas reikalaujamą priteisti žalą, remiasi tuo, kad atsakovai nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kurie pagrįstų, jog teisinės paslaugos realiai buvo teikiamos.

Nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, kad ieškovas žalą kildina iš sutarčių, sudarytų ir vykdytų 2008-2009 metais. Atsakovas, 2009-08-31 atšauktas iš UAB „Litas prie lito“ vadovo pareigų, yra perdavęs Bendrovės dokumentus ir jo galimybės teikti įrodymus dėl teisinių santykių, iš kurių ieškovas kildina žalą, yra objektyviai ribotos. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė, kuriai vadovavo atsakovas 2008-2009 m., vykdė specifinę veiklą, susijusią su investicijomis, ilgalaikiais projektais. 2013-05-10 papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad Bendrovė vykdė tik finansinę investicinę veiklą (Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 5, b. l. 19). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad tokio pobūdžio veikloje daug klausimų sprendžiama konsultacijomis ir derybomis žodžiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad rašytiniai dokumentai, susiję su ginčijamų teisinių paslaugų teikimu, buvo elektroninėse laikmenose, kurias jis, atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų, 2009-08-31 perdavė akcininko įgaliotam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovės valdymą iš atsakovo perėmusio vadovo iniciatyva buvo vykdytas išsamus ikiteisminis tyrimas, susijęs būtent su Bendrovės lėšų išmokėjimu pagal teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo atnaujinamas UAB „Litas prie lito“ atstovų reikalavimu, prašant aiškintis naujas aplinkybes, susijusias su nurodytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymu. Iš advokato D. A. pateiktų teisinių paslaugų teikimo ataskaitų matyti, kad didžioji dauguma rašytinių konsultacijų buvo teikta el. formatu. Visomis Bendrovės el. laikmenomis nuo 2008-08-31, kai atsakovas atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų, disponavo vadovavimą Bendrovei perėmę asmenys. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nebuvo pateikta tirti jokių Bendrovės elektroninių laikmenų, el. susirašinėjimo.

Pažymėtina ir tai, kad aptariamose teisinių paslaugų teikimo Sutartyse nebuvo susitarta, kokiu konkrečiu būdu advokatas privalo pateikti konsultacijas, parengtus dokumentų projektus, ar turi juos pas save išsaugoti, kiek laiko turi saugoti. Bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nėra įtvirtintos pareigos saugoti Bendrovėje dokumentų projektus, sutarčių, kurios buvo parengtos, tačiau nepasirašytos, projektus, tam tikriems klausimams spręsti gautų konsultacijų dokumentus ir pan.

Atsakovas A. K. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, argumentuotai išdėstė, kokio pobūdžio veiklą vykdė ieškovo Bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu, kokie projektai buvo rengiami, kokie veiksmai atlikti siekiant juos įgyvendinti (CPK 186 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos analizė pagrindžia teisinių konsultacijų ieškovo Bendrovės veikloje būtinybę, nepaisant paties atsakovo, kaip vadovo, turėtos ankstesnės vadovavimo patirties, taip pat aplinkybės, kad jis pats tuo metu studijavo teisę.

Sutarties sąlygų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atlyginimas advokatui turėjo būti mokamas už jo atliktus darbus ir jiems sugaištą laiką pagal advokato parengtas atliktų darbų atskaitas.

Iš civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už pagal Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas yra pateiktos 5 advokato D. A. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos: 2008-06-28 (46,30 val., mokėtina suma – 9717,44 Lt); 2008-07-25 (81,40 val., mokėtina suma – 17 094,13 Lt); 2008-08-26 (42,30 val., mokėtina suma – 8900 Lt); 2008-10-23 (56,30 val., mokėtina suma – 11 898 Lt); 2008-11-25 (77,30 val., mokėtina suma – 16 300 Lt).

Taigi už Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas mokėtina suma – 63 909,57 Lt (18 509,49 Eur).

Pagal pateiktus į bylą pinigų priėmimo kvitus, už teisines paslaugas pagal Sutartį Nr. 8/6 mokėta grynaisiais:

2008-06-30 – 9717,44 Lt;

2008-07-28 – 17 094,13 Lt;

2008-08-28 – 8900 Lt;

2008-09-24 – 9783,36 Lt;

2008-10-25 – 11 898 Lt;

2008-11-28 – 16 300 Lt;

Taigi pagal Sutartį Nr. 8/6 advokatui iš viso sumokėta 73 692,93 Lt (21 342,95 Eur). Būtent tokiai sumai advokato išrašyta 2008-12-15 sąskaita Nr. 15/12/08.

Pažymėtina, kad pagal ginčo šalių sudarytą Sutartį pagrindas mokėti už teisines paslaugas yra advokato atlikti konkretūs darbai, pagrįsti ataskaita apie konkrečių paslaugų suteikimą, bet ne advokato išrašyta sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, kad sąskaita yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, tuo tarpu civilinės teisės ir pareigos atsiranda įstatymo, sutarties, bet ne sąskaitos pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pateiktos ataskaitos dėl teisinių paslaugų 63 909,57 Lt sumai, tuo tarpu faktiškai išmokėta 73 692,93 Lt, t. y. 9783,36 Lt daugiau. Tokia suma advokatui sumokėta 2008-09-24, tačiau nei civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra teisinių paslaugų ataskaitos, kuri galėtų pagrįsti paslaugų už nurodytą sumą suteikimą. Be to, nėra kitų, taip pat ir netiesioginių įrodymų konkrečių teisinių paslaugų faktui ir apimčiai patvirtinti.

Atsakovo A. K. teigimu, 9783,36 Lt suma buvo sumokėta advokatui kaip atlyginimas už pagal Sutartį Nr. 8/7 suteiktas paslaugas, siekiant įsigyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų.

Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims. Dėl atsiskaitymo už pagal Sutartį Nr. 8/7 suteiktas paslaugas jau pasisakyta, nurodant, jog advokatui sumokėtas tik 3000 Lt avansas, akcijų nebuvo įsigyta tiek, kad Bendrovės valdomas akcijų paketas padidėtų iki 40-45 proc., todėl advokatas neturėjo pagrindo gauti visą 8000 Lt honorarą. Tai pripažino ir pats advokatas, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad pagal Sutartį Nr. 8/7 jam nesumokėta 2500 Lt. Jokių papildomų išlaidų, susijusių su Sutarties Nr. 8/7 vykdymu, advokatas neprašė kompensuoti, neteikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovas teisingai nurodo, kad 9738,36 Lt suma 2008-09-24 negalėjo būti sumokėta advokatui pagal Sutartį Nr. 8/7, nes ši pasirašyta tik 2008-10-06.

Advokatas D. A., ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas 2008-09-24 jam sumokėtos 9783,36 Lt sumos gavimo aplinkybes, nurodė, kad ši suma buvo gauta už pagal Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas, dėl šių paslaugų suteikimo buvo surašyta ataskaita, kuri buvo perduota UAB „Litas prie lito“ (Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 5, b. l. 8).

Pažymėtina, kad advokatas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant šią civilinę bylą nepateikė teisinių paslaugų ataskaitos, kuri pagrįstų teisines paslaugas, už kurias jam 2008-09-24 sumokėta 9783,36 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas teigia, jog tokią ataskaitą, kaip ir kitas, jis pateikė UAB „Litas prie lito“, nepasilikdamas egzemplioriaus sau, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog jis tyrėjams pateikė visas turėtas paslaugų teikimo 2008-2009 m. ataskaitas (Ikiteisminio tyrimo medžiagos T. 1, b. l. 108, 109-121). Taigi neaišku, kodėl atsakovas pasiliko sau visas UAB „Litas prie lito“ teiktų paslaugų ataskaitas, išskyrus ataskaitą už 2008 m. rugsėjo mėn.

2008-06-28 ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės paslaugos asmens duomenų apsaugos klausimais (46,30 val.).

Atsakovas A. K. nurodė, kad šioje ataskaitoje įvardytos teisinės paslaugos buvo reikalingos, nes jo vadovaujama Bendrovė ketino dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. skelbtame konkurse Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimui. Ieškovo teigimu, viešai prieinamuose duomenyse jam nepavyko rasti tokio ar panašaus Nacionalinės žemės tarnybos organizuoto viešojo pirkimo nurodytu laikotarpiu, o į atsakovo A. K. išsiųstą užklausą Nacionalinė žemės tarnyba atsakymo nepateikė.

Ieškovas kvestionuoja šias paslaugas, remdamasis tuo, kad nėra jokių įrodymų apie suteiktas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ataskaitos matyti, jog konsultacijos teiktos ne tik raštu, todėl jų suteikimo faktas gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), netiesioginiais įrodymais. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu Bendrovės veikla buvo susijusi su virtualios atsiskaitymo knygelės kūrimo projektu, kaip alternatyvios programos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ platformai ELAs, nėra pagrindo teigti, jog 2009-05-26 ataskaitoje išvardytos teisinės paslaugos buvo akivaizdžiai nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad vykdytam projektui suteiktos teisinės paslaugos buvo aiškiai per didelės apimties (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovo pozicija, kad viena iš šioje ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų – elektroninės bankininkystės teisinė bazė, apžvalga, analizė (10 val.) – iš esmės sutampa su prieš tai ataskaitoje nurodytomis paslaugomis – elektroninės bankininkystės saugumas, vartotojai, rizikos, jų valdymas; apibendrinta informacija apie bankines operacijas iš CK (10 val.) – grindžiama subjektyviu ieškovo vertinimu, neparemtu konkrečiais argumentais, todėl negali būti laikoma įrodyta (CPK 12, 178 straipsniai).

2009-06-25 ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos elektroninio parašo klausimais (29 val.). Dėl ieškovo argumentų, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tokių paslaugų suteikimą raštu, pažymėtina, kad atskaitoje nurodyta, jog rašytinės konsultacijos teiktos elektroniniu formatu. Jau pasisakyta, kad ieškovas nebuvo pateikęs tirti Bendrovės elektroninių laikmenų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog rašytinės konsultacijos elektroniniu formatu nebuvo suteiktos. Ieškovas taip pat teigia, kad viena iš ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų – elektroninio parašo teisinė bazė, apžvalga, analizė (6,5 val.) – sutampa su prieš tai ataskaitoje nurodytomis paslaugomis – elektroninio parašo sertifikavimas, sąvoka, kūrimas, tikrinimas, galia, priežiūra, o teisinė paslauga „elektroninio parašo tikrinimas“ ataskaitoje nurodyta dviejose atskirose eilutėse, antroji iš esmės dubliuoja pirmąją, tik su papildoma sugaišto laiko trukme. Tokie ieškovo argumentai grindžiami subjektyviu ieškovo vertinimu, nesiremiant konkrečiais duomenimis, faktais, iš kurių būtų galima spręsti, jog nurodytos paslaugos dubliavosi, akivaizdžiai perteklinės, aiškiai nepagrįstos apimties (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad aptariamos paslaugos susijusios su atsakovo vadovavimo laikotarpiu Bendrovės vykdyta veikla, byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog nurodytos paslaugos aiškiai nepagrįstos, akivaizdžiai per didelės apimties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).