- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-371-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12792-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- A. K., D. A.
- Kategorijos
- 2.12.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litas prie lito“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-868-910/2017 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litas prie lito“ ieškinį atsakovams A. K., D. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB ,,Litas prie lito“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir D. A. 40 372,14 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi UAB „Litas prie lito“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „Litas prie lito“ vadovu nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. buvo A. K.. Atstovaudamas bendrovei, A. K. ir advokatas D. A. 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė Sutartį Nr. 8/6, kuria advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas Bendrovės vykdomos veiklos teisiniais klausimais; už teikiamas teisines paslaugas Bendrovė įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką (210 Lt už vieną valandą) ir atlyginti papildomas išlaidas. Sutartis galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Minėti asmenys 2008 m. spali 6 d. sudarė Sutartį Nr. 8/7, kuria advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas klausimais dėl Bendrovės akcijų paketo įmonėje „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ padidinimo iki 40-45 proc. (pagal advokatui pateiktą akcininkų sąrašą derėtis su akcininkais dėl akcijų pirkimo kainos, parduodamo jų kiekio, pardavimo terminų); Bendrovė įsipareigojo sumokėti advokatui 8 000 Lt honorarą bei atlyginti papildomas išlaidas. Sutartis galiojo iki 2008 m. lapkričio 1 d. A. K., atstovaudamas Bendrovę, ir advokatas D. A. 2009 m. sausio 6 d. sudarė Sutartį Nr. 9/1, kuria advokatas įsipareigojo veikti kaip Bendrovės atstovas Bendrovės vykdomos veiklos teisiniais klausimais; už teikiamas teisines paslaugas Bendrovė įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką (210 Lt už vieną valandą) ir atlyginti papildomas išlaidas. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pagal 2008 m. birželio 1 d. Sutarties Nr. 8/6 pagrindu suteiktas teisines paslaugas Bendrovei yra pateiktos 5 advokato ataskaitos, pagal 2009 m. sausio 6 d. Sutarties Nr. 9/1 pagrindu suteiktas teisines paslaugas Bendrovei yra pateiktos 8 advokato ataskaitos. Iš viso pagal ataskaitas teisinėms paslaugoms teikti buvo sugaišta iš viso 601 val., už tai nurodyta bendra mokėtina suma – 126 613,57 Lt (36 669,82 Eur). Už suteiktas teisines paslaugas advokatas Bendrovei pateikė apmokėti 10 sąskaitų, kurių bendra suma – 139 406,93 Lt (40 375,04 Eur). Už advokato suteiktas teisines paslaugas Bendrovė banko pavedimais sumokėjo 14 400 Lt (4 170,53 Eur). Grynaisiais pinigais sumokėta iš viso 124 996,93 (36 201,61 Eur). Advokatui D. A. pagal Sutartis Nr. 8/6, 8/7, 9/1 už teisines paslaugas sumokėta 9 783,36 Lt (2 833,46 Eur) daugiau, nei Bendrovei pateikta advokato ataskaitų apie suteiktas teisines paslaugas. Be to, tarp Bendrovės dokumentų bankroto administratorius nerado jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti advokato suteiktas teisines paslaugas. Advokato ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos nėra pagrįstos jų atlikimą patvirtinančiais dokumentais (nėra parengtų teisinių dokumentų projektų, sutarčių projektų, rašytinių konsultacijų, elektroniniu formatu rašytų dokumentų), todėl darytina išvada, jog paslaugos apskritai nebuvo suteiktos. FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. sausio 31 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-1/11 nustatyta, kad Bendrovė 2008-2009 ūkiniais finansiniais metais pajamų neturėjo, 2008 m. nuostoliai sudarė 646 321 Lt, o 2009 m. – 745 566 Lt. Tokios išvados patvirtina, kad 2008-2009 m. Bendrovė pajamų neturėjo ir buvo nelikvidi, o 2009 m. gruodžio 31 d. – nemoki. Atsakovas A. K. yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau nepaisant to, esant sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai, pirko teisinių paslaugų už 139 396,93 Lt. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, neprotingas Bendrovės atžvilgiu, neatitinkantis verslo logikos. Kadangi bendrovės nemokumo data – 2009 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, jog atsakovas A. K., laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2009 m liepos 30 d., išmokėdamas advokatui D. A. 139 396,93 Lt, pagreitino Bendrovės tapimo nemokia procesą. Tokiu būdu atsakovas A. K. netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas vadovo pareigas, todėl privalo atlyginti Bendrovei žalą, atsiradusią dėl nuostolingų teisinių paslaugų sutarčių sudarymo (CK 2.87 straipsnio 1, 2, 7 dalys).
3. Be to, ieškovas nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 8/7 advokatui D. A. 8 000 Lt honoraras buvo išmokėtas nepagrįstai. Atsakovas A. K. nepateikė jokių duomenų, kad būtent advokato D. A. veiksmai lėmė akcijų įsigijimą nurodytu laikotarpiu, juolab kad pats atsakovas A. K. taip pat sudarinėjo akcijų įsigijimo sandorius (iš akcijų išrašo matyti, kad dar 2008 m. rugsėjo mėn. įsigyta akcijų). UAB „Litas prie lito“ akcijų paketas bendrovėje „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ nebuvo padidintas iki Sutartyje Nr. 8/7 numatyto procento. Analizuojant Sutarties Nr. 8/7 dalyką, matyti, kad advokatui visais atvejais būtų likęs sumokėtas 3 000 Lt avansas, netgi tada, jeigu jis neatliktų jokio veiksmo Sutartyje Nr. 8/7 numatytam tikslui pasiekti, be to, net ir nepasiekus tikslo, advokatui buvo numatyta sumokėti papildomai 2 500 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, Sutartis Nr. 8/7 buvo akivaizdžiai nenaudinga UAB ,,Litas prie lito“. 2008 m. birželio 1 d. Sutarties Nr. 8/6 vykdymui įrodyti, be advokato D. A. pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų, nei vienas iš atsakovų nepateikė jokių kitų rašytinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar advokatas apskritai teikė teisines paslaugas UAB „Litas prie lito“. A. K. 2008 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo advokatui D. A. 9 738,36 Lt, nors šis nebuvo pateikęs teisinių paslaugų ataskaitos už nurodytą mėnesį. Nors atsakovas teigia, kad 9 738,36 Lt suma buvo įtraukta į 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaitą-faktūrą ir buvo sumokėta advokatui pagal Sutartį Nr. 8/7 už pasiektus darbo rezultatus (AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų įsigijimą), tačiau toks atsakovo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Litas prie lito“ advokatui D. A. mokėjimus atlikdavo pagal gautas ataskaitas (pvz., 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. pateiktų ataskaitų ir atliktų mokėjimų sumos sutampa), todėl akivaizdu, kad 9 738,36 Lt mokėjimas grynaisiais pinigais 2008 m. rugsėjo 24 d. negalėjo būti atliktas, juolab, kad Sutartis Nr. 8/7, pasirašyta tik 2008 m. spalio 6 d. Be to, šioje Sutartyje numatytas tik 3 000 Lt, o ne 9 738,36 Lt avansinis mokėjimas, ir 3 000 Lt avansas sumokėtas 2008 m. spalio 14 d. Pagal Sutartį Nr. 8/6 išrašytų sąskaitų-faktūrų suma 12 783,36 Lt yra didesnė, nei pateiktose teisinių paslaugų ataskaitose nurodytos sumos. Taigi 12 783,36 Lt suma advokatui negalėjo būti išmokėta pagal Sutartį Nr. 8/7, nes tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Iš atsakovo D. A. pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, jog UAB „Litas prie lito“ teisines paslaugas 2008 m. pirko šiose srityse: asmens duomenų apsaugos (2008 m. birželio 28 d. ataskaita – 46,30 val.); įvairiais viešųjų pirkimų klausimais (2008 m. liepos 25 d. ataskaita – 81,40 val. aerofotografavimo darbai); juridinio asmens organų kompetencijos, akcininkų susirinkimo sušaukimo, akcininkų susirinkimo protokolo papildymo, pakeitimo ir kt. klausimais (2008 m. rugpjūčio 26 d. ataskaita – 42,30 val.); juridinio asmens reorganizavimo klausimais (2008 m. spalio 23 d. ataskaita – 56,30 val.); individualios įmonės pertvarkymo bendro pobūdžio klausimai, juridinio asmens veiklos tyrimo klausimai, ieškinio projekto rengimas, ginčo pasekmių analizė (2008 m. lapkričio 25 d. ataskaita – 77,30 val.). Bet kokie UAB „Litas prie lito“ veiksmai, susiję su asmens duomenų rinkimu (jeigu tokie apskritai buvo atlikti), laikytini prieštaraujančiais įstatymui, nes Bendrovė, nebūdama registruota kaip asmens duomenų valdytojas, negalėjo atlikti jokių asmens duomenų tvarkymo veiksmų. Be to, atsakovas A. K. nepateikė jokio argumentuoto ir konkretesnio paaiškinimo, kokiam tikslui UAB „Litas prie lito“ reikėjo net 46,30 val. trukmės teisinės konsultacijos asmens duomenų apsaugos klausimais. Abejotinas teisinių konsultacijų, susijusių su juridinių asmenų susirinkimo sušaukimo specifika, būtinumas, nes atsakovas A. K. pats nurodė, jog daug laiko dirbo vadovaujantį darbą, todėl manytina, kad bendrieji valdymo klausimai, susiję su valdymo organų kompetencijomis, jam turėjo būti žinomi. Nebūtinos buvo ir teisinės konsultacijos reorganizavimo klausimais, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimo bendro pobūdžio klausimai buvo aptarti DnB Nord įsigijimo rizikos vertinimo ataskaitoje, parengtoje dar 2008 m. balandžio mėn. Jokių kitų įrodymų, kad UAB „Litas prie lito“ rengė konkrečius AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimo planus, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad konkrečios teisinės paslaugos pagal 2008 m. spalio 23 d. ataskaitą buvo realiai suteiktos. Be to, tam tikros teisinės paslaugos, kurias atsakovo vadovaujama Bendrovė užsakinėjo iš advokato D. A., dubliavosi su teisinėmis paslaugomis, jau suteiktomis kitų advokatų kontorų (pvz., advokatų kontoros Eversheds Saladžius – darbas dėl automatizuoto fotografavimo verslo teisinio vertinimo, asmens duomenų apsaugos klausimai). Taigi nors pagal Sutartis Nr. 8/6, 8/7 ir 9/1 buvo išrašytos ir apmokėtos sąskaitos, tačiau teisinės paslaugos realiai nebuvo suteiktos, todėl nurodytos Sutartys yra tariamieji sandoriai (CK 1.86 straipsnis), kurie yra niekiniai, todėl taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2dalis). Pinigų išmokėjimas už nesuteiktas paslaugas, kurių nei teikti, nei jų teikimo reikalauti nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, nes šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2008 m. kovo 14 d. buvo paskirtas UAB „Litas prie lito“ vadovu ir organizavo Bendrovės veiklą, tačiau 2009 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės akcininkui priėmus sprendimą atšaukti jį iš pareigų, visą Bendrovės turtą ir dokumentus, taip pat ir informaciją elektroninėse laikmenose, priėmimo-perdavimo aktu perdavė akcininko atstovui T. S.. Tai, kad bankroto administratoriui nebuvo pateiktos jokios Bendrovės veiklos sutartys, dokumentai, jų projektai bei advokato D. A. teisines paslaugas pagrindžiantys dokumentai, paneigia naujojo Bendrovės vadovo T. S. pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame aiškiai įvardytos sutarčių bylos, elektroninės laikmenos ir akcininkų sprendimai, protokolai, dokumentų projektai tiek UAB „Litas prie lito“, tiek AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ bei perduotos vykdomų projektų sutartys, kurioms sudaryti bei vykdyti reikėjo įvairių sričių specialistų konsultacijų, tarp jų – ir teisinių konsultacijų. Bankroto administratorius dėl Bendrovės dokumentų perdavimo turėtų kreiptis į asmenis, kurie ir privalėjo juos perduoti Bendrovei iškėlus bankroto bylą. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė UAB „Audito svarba“ atskiru priėmimo-perdavimo aktu. Visi dokumentai (ir Bendrovės veiklos, ir buhalterinės apskaitos) atitiko įstatymų reikalavimus, ką patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 10-2-00287-10 nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tai, kad teisinių paslaugų teikimo ataskaitose nurodyti darbai buvo reikalingi, įrodo atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos jam pavyko gauti. Rengiantis supirkti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijas iš mažųjų akcininkų, su advokatu D. A. buvo pasirašyta 2008 m. spalio 6 d. teisinių paslaugų teikimo Sutartis Nr. 8/7 konkrečiam darbui, t. y. pravesti derybas su smulkiaisiais akcininkais dėl akcijų pardavimo pagal Sutarties priedą Nr. 1, kad Bendrovės valdomas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų paketas padidėtų nuo 35,56 proc. iki 40-45 proc. Sutartyje advokatui buvo numatytas 8 000 Lt atlygis už pravestas derybas, pridedant papildomai turėtas išlaidas. Šiuo atveju advokatui sumokėta suma su papildomomis išlaidomis sudarė 12 783,36 Lt, kuri dalimis buvo sumokėta iki 2008 m. pabaigos. Aptariama sutartimi šalys susitarė dėl paslaugos – pravesti derybas dėl akcijų įsigijimo, o ne akcijų supirkimo. Paslaugos teikėjo pareiga yra ne pasiekti konkretų rezultatą, bet dėti geriausias pastangas, ir tai šiuo atveju buvo padaryta – pravestos derybos su smulkiaisiais akcininkais dėl galimo 3 876 akcijų, kurios sudaro 11,86 proc. visų 32 674 AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų, su dalimi akcininkų buvo sudarytos akcijų pardavimo sutartys. Tuo metu Bendrovės valdomas akcijų paketas buvo 11 915 akcijų, t. y. 36,47 proc., pridėjus smulkiųjų akcininkų akcijas, dėl kurių buvo derėtasi, tai sudarytų 15 791 akcijų paketą (48,33 proc.), todėl ieškovo teiginiai, jog Bendrovė valdė tik 0,9 proc. akcijų, neatitinka tikrovės, ir tai paneigia AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ pažyma Nr. 2017-02-06 S-20 dėl akcininkų sudėties 2009 m. balandžio 23 d., kurioje nurodyti akcijų valdytojai. AB FMĮ „Finasta“ pažyma tik patvirtina faktą, kad Sutartyje su advokatu numatyti veiksmai, Bendrovei siekiant įsigyti daugiau akcijų, buvo vykdomi, konsultacijos buvo teikiamos. Bendrovės atliekami Alytaus miesto kartografavimo darbai buvo susiję su asmens duomenimis, kurių apsaugą reglamentuoja Asmens duomenų įstatymo nuostatos, ir dėl to, jog ilgą laiką vykdant kartografavimo darbus yra didelė tikimybė atsitiktinai užfiksuoti fizinius asmenis ar informaciją, kuri leistų nustatyti konkretaus fizinio asmens tapatybę, Bendrovei buvo reikalingos teisinės konsultacijos tokių apimčių, kokios nurodytos ataskaitose, tiek vykdant darbus, tiek rengiant dokumentų projektus. 2008 m. Nacionalinė žemės tarnyba skelbė Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo konkursą, kuriame dalyvauti paraišką teikė ir UAB „Litas prie lito“, o dalyvavimo viešajame konkurse organizavimui buvo reikalingos teisininko konsultacijos – dėl bendradarbiavimo su Olandijos įmone sutarčių sudarymo (paraiškai pildyti, konkurso sąlygų analizei atlikti, kt.). Ieškovas nepaaiškina ir nepateikia įrodymų, kad teisinės paslaugos nebuvo reikalingos, neatitiko Bendrovės vykdomų projektų. Vien ieškovo subjektyvi nuomonė, kad atsakovo veiksmai, vadovaujant Bendrovei, buvo nelogiški ir neekonomiški, nėra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovo veiksmai padarė žalą Bendrovei. Būdamas Bendrovės vadovu, jis elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė įstatymuose, Bendrovės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų, sudarydamas teisinių paslaugų sutartis akivaizdžiai neviršijo įprastos ūkinės-komercinės rizikos, nes šios sutartys sudarytos daug mažesnėmis nei kitų paslaugų teikėjų, teikusių teisines paslaugas Bendrovei, kainomis. Ieškovo pateikti finansinės apskaitos dokumentai, atsakovo pateikti įrodymai, nurodytos aplinkybės įrodo, kad konkretūs darbai, atsižvelgiant į Bedrovės vykdomus projektus, buvo reikalingi, jie buvo atlikti ir tinkamai apmokėti.
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas D. A. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su UAB „Litas prie lito“ sudarytų sutarčių pagrindu Bendrovei buvo teikiamos teisinės paslaugos, ginčo dėl šių sutarčių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė visą reikalingą informaciją BPK nustatyta tvarka, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl advokatui D. A. taikomos Advokatūros įstatymo 46 straipsnio normos, pagal kurias advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas; atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis; draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą; advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Pagal Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalį advokato ir kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo BUAB ,,Litas prie lito“ naudai 2 833,46 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-287-10 medžiagoje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo A. K., veikusio UAB „Litas prie lito“ vardu, ir atsakovo D. A. sudarytos trys teisinių paslaugų teikimo sutartys buvo akivaizdžiai niekinės, kad jomis nesiekta sukurti teisinių padarinių. Teisinių paslaugų, vykdant veiklą, kuriai buvo įsteigta UAB „Litas prie lito“, reikalingumą patvirtina aplinkybė, jog iki ginčo Sutarčių sudarymo Bendrovei teisines paslaugas teikė advokatų kontora „Saladžius ir partneriai“ 2008 m. kovo 14 d. Sutarties pagrindu. Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina ir atsakovo argumentus, kad ginčo sutarčių su advokatu D. A. sudarymą lėmė siekis gauti teisines paslaugas už mažesnius įkainius: pirmiau nurodyta advokatų kontora paslaugas teikė už 480 Lt valandinį įkainį, o su advokatu D. A. sutarta dėl 210 Lt valandinio įkainio. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai dėl jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovės vykdytų projektų, siektų tikslų, analizuojant juos advokato D. A. parengtų teisinių paslaugų ataskaitų kontekste, teikia pagrindą pripažinti įrodytais atsakovo argumentus, jog ginčo Sutarčių pagrindu buvo teikiamos teisinės konsultacijos tais klausimais, kurie buvo reikalingi tuo metu vykdytoje Bendrovės veikloje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vidaus dokumentuose, taip pat ginčo Sutartyse dėl teisinių paslaugų teikimo nenumatyta pareiga saugoti teisines paslaugas teikiančio advokato parengtus dokumentus, jų projektus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad advokatas D. A. gautas iš UAB „Litas prie lito“ pinigines lėšas apskaitydavo savo buhalteriniuose dokumentuose. Šios aplinkybės, vertinant jas kitų byloje esančių duomenų kontekste, patvirtina, kad ginčo objektu esančios teisinių paslaugų teikimo sutartys nebuvo fiktyvios (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi teismas padarė išvadą, kad ginčo Sutarčių nėra pagrindo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio kaip tariamų sandorių, nes bylos duomenys patvirtina, jog šios Sutartys sudarytos siekiant sukurti teisinius santykius dėl teisinių paslaugų teikimo UAB „Litas prie lito“, sutartys buvo realiai vykdomos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
8. Kadangi nagrinėjamoje byloje nutartis iškelti UAB „Litas prie lito“ bankroto bylą įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 25 d., bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ ieškinį atsakovui – buvusiam Bendrovės vadovui – dėl žalos atlyginimo pareiškė 2016 m. balandžio 12 d., todėl teismas sprendė, jog trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
9. Vertindamas ginčo objektu esančias Sutartis, kurias sudarė atsakovas, būdamas UAB „Litas prie lito“ vadovu, su advokatu D. A., teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog bendrovės vykdytoje veikloje teisinių paslaugų sutartys buvo reikalingos, viena aplinkybė, kad teisinių paslaugų sutartys, sudarytos dėl teisinių paslaugų teikimo už daugiau kaip du kartus mažesnį įkainį, savaime negali būti vertinamos kaip Bendrovei ekonomiškai nenaudingas sandoris. Pasak teismo, šioje byloje ir prie jos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas A. K., sudarydamas teisinių paslaugų teikimo sutartis su atsakovu advokatu D. A., nepažeidė fiduciarinių pareigų Bendrovei, nes šios sutartys sudarytos Bendrovės interesais, siekiant ekonomiškiau naudoti Bendrovės lėšas paslaugoms, kurios reikalingos Bendrovės veikloje, įsigyti (CK 2.87 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog Bendrovės vadovas turi teisinį išsilavinimą, savaime nėra pagrindas teigti, kad tokiu atveju naudojimasis advokato paslaugomis yra nepagrįstas, neracionalus, neekonomiškas, juolab kad atsakovas A. K. universitetinį teisinį išsilavinimą įgijo tik 2010 m. birželio 18 d., tuo tarpu ginčo teisinių paslaugų sutartys su advokatu D. A. buvo sudarytos 2008-2009 metais. Bendrovės vadovas vykdo įmonės valdymo, vadovavimo jos kasdienei veiklai funkcijas. Ne visi ir ne visa apimtimi teisiniai klausimai priklauso spręsti vadovo kompetencijai. Įmonės veikloje kylančių teisinių klausimų sprendimas reikalauja papildomų laiko, darbo sąnaudų. Teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, tai, kad Bendrovei teisinės paslaugos, dėl kurių buvo sudarytos ginčo Sutartys, buvo reikalingos, neabejotinai patvirtina ir ankstesnė Bendrovės praktika, samdant kitą advokatų kontorą (Saladžius ir partneriai), kurios suteiktų paslaugų būtinumas ir pagrįstumas nebuvo kvestionuotas, nepaisant to, jog nurodyta advokatų kontora teisines paslaugas teikė už daugiau kaip du kartus didesnį įkainį.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas reikalaujamą priteisti žalą, rėmėsi tuo, kad atsakovai nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kurie pagrįstų, jog teisinės paslaugos realiai buvo teikiamos. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš sutarčių, sudarytų ir vykdytų 2008-2009 metais, tuo tarpu atsakovas, 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo atšauktas iš UAB „Litas prie lito“ vadovo pareigų, tuo pat metu perdavė Bendrovės dokumentus, todėl teismas sprendė, jog jo galimybės teikti įrodymus dėl teisinių santykių, iš kurių ieškovas kildina žalą, yra objektyviai ribotos. Bendrovė, kuriai vadovavo atsakovas 2008-2009 m., vykdė specifinę veiklą, susijusią su investicijomis, ilgalaikiais projektais. Tokio pobūdžio veikloje daug klausimų sprendžiama konsultacijomis ir derybomis žodžiu. Bendrovės valdymą iš atsakovo perėmusio vadovo iniciatyva buvo vykdytas išsamus ikiteisminis tyrimas, susijęs būtent su Bendrovės lėšų išmokėjimu pagal teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo atnaujinamas UAB „Litas prie lito“ atstovų reikalavimu, prašant aiškintis naujas aplinkybes, susijusias su nurodytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymu. Iš advokato D. A. pateiktų teisinių paslaugų teikimo ataskaitų matyti, kad didžioji dauguma rašytinių konsultacijų buvo teikta el. formatu. Visomis Bendrovės el. laikmenomis nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas buvo atšauktas iš Bendrovės vadovo pareigų, disponavo vadovavimą Bendrovei perėmę asmenys, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nebuvo pateikta tirti jokių Bendrovės elektroninių laikmenų, el. susirašinėjimo.
11. Atlygis advokatui už vykdant 2008 m. spalio 6 d. Sutartį Nr. 8/7 suteiktas paslaugas buvo susietas su rezultatu: pavykus supirkti tiek AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų, kad Bendrovės turimas akcijų paketas padidėtų iki 40-45 proc., advokatui būtų sumokėtas 8 000 Lt dydžio honoraras ir atlygintos patirtos papildomos išlaidos; jeigu akcijų skaičius iki nurodyto procento nebūtų padidintas, sutarta advokatui sumokėti 2 500 Lt honoraro. Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Litas prie lito“ priklausančių AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ paketas nebuvo padidintas iki 40-45 proc., kaip buvo numatyta Sutartyje Nr. 8/7. 2013-01-31, pagal Sutarties Nr. 8/7 sąlygas atsakovas advokatas D. A. negalėjo gauti 8 000 Lt honoraro – be gauto 3 000 Lt avanso, jis galėjo prašyti 2 500 Lt. Byloje nėra duomenų, kad advokatui pagal Sutartį Nr. 8/7, be sumokėto 3 000 Lt avanso, buvo sumokėta dar papildoma suma. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas D. A., duodamas parodymus, nurodė, jog pagal Sutartį Nr. 8/7 UAB „Litas prie lito“ jam liko skolinga 2 500 Lt. Tokie advokato parodymai, pasak teismo, neabejotinai patvirtina, kad atsiskaitymas pagal Sutartį Nr. 8/7 buvo susietas su rezultatu, taip pat tai, jog Bendrovės akcijų skaičius nebuvo padidintas iki Sutartyje numatyto procento, nes pats advokatas pripažino, jog jam priklausė tik 2 500 Lt papildomo honoraro. Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovas A. K., pagal Sutartį Nr. 8/7 sumokėdamas 3 000 Lt avansą, vykdė galiojančios Sutarties sąlygas, nepažeidė Bendrovės interesų ir nepadarė Bendrovei žalos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
12. Pasak teismo, 2008 m. birželio 1 d. Sutarties Nr. 8/6 sąlygų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atlyginimas advokatui turėjo būti mokamas už jo atliktus darbus ir jiems sugaištą laiką pagal advokato parengtas atliktų darbų ataskaitas. Iš civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas konstatavo, jog už pagal Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas yra pateiktos advokato D. A. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos: 2008 m. birželio 28 d. (46,30 val., mokėtina suma – 9 717,44 Lt); 2008 m. liepos 25 d. (81,40 val., mokėtina suma – 17 094,13 Lt); 2008 m. rugpjūčio 26 d. (42,30 val., mokėtina suma – 8 900 Lt); 2008 m. spalio 23 d. (56,30 val., mokėtina suma – 11 898 Lt); 2008 m. lapkričio 25 d. (77,30 val., mokėtina suma – 16 300 Lt), iš viso – 63 909,57 Lt (18 509,49 Eur). Pagal šią sutartį advokatui buvo sumokėta 73 692,93 Lt (21 342,95 Eur). Būtent tokiai sumai išrašyta ir 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaita Nr. 15/12/08. Kadangi byloje pateiktos ataskaitos dėl teisinių paslaugų 63 909,57 Lt sumai, tuo tarpu faktiškai išmokėta 73 692,93 Lt, t. y. 9 783,36 Lt daugiau, teismas sprendė, jog atsakovas A. K., 2008 m. rugsėjo 24 d. sumokėdamas advokatui 9 783,36 Lt, nesant pateiktos ataskaitos apie suteiktas konkrečias teisines paslaugas, nesant kitų įrodymų apie konkrečių teisinių paslaugų suteikimą ir apimtį, veikė aiškiai aplaidžiai, todėl privalo atlyginti žalą ieškovui, nes tam yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas sprendė, jog šioje sutartyje sulygtos paslaugos faktiškai buvo suteiktos, advokato ataskaitos yra pagrįstos ir realios, be to, nustatė, jog teisinių konsultacijų paslaugos buvo reikalingos įmonės veiklos vykdymui.
13. Pasak teismo, 2009 m. sausio 6 d. Sutarties Nr. 9/1 sąlygų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad pagal šią Sutartį pagrindas mokėti už teisines paslaugas buvo advokato atlikti konkretūs darbai, pagrįsti ataskaita apie konkrečių paslaugų suteikimą ir jų apimtį. Už pagal Sutartį Nr. 9/1 suteiktas teisines paslaugas yra pateiktos 8 advokato D. A. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos: 2009 m. sausio 29 d. (42 val., mokėtina suma – 9 000 Lt); 2009 m. vasario 26 d. (45 val., mokėtina suma – 9 587 Lt); 2009 m. kovo 19 d. (1,4 val., mokėtina suma – 300 Lt); 2009 m. balandžio 27 d. (48 val., mokėtina suma – 10 250 Lt); 2009 m. gegužės 9 d. (54,5 val., mokėtina suma – 11 400 Lt); 2009 m. gegužės 26 d. (65,5 val., mokėtina suma – 13 537 Lt); 2009 m. liepos 29 d. (12 val., mokėtina suma – 2 530 Lt); 2009 m. birželio 25 d.) (29 val., mokėtina suma – 6 100 Lt), iš viso 62 704 Lt (18 160,33 Eur). Pagal Sutartį advokatas išrašė apmokėti 8 sąskaitas. Už teisines paslaugas pagal Sutartį Nr. 9/1 iš viso sumokėta 62 704 Lt (18 160,33 Eur), t. y. būtent tokia suma, kokiai yra pateiktos advokato ataskaitos, kuriose detalizuotos suteiktos paslaugos. Teismas sprendė, jog advokato ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos susijusios su Bendrovės veikla, vykdyta atsakovo vadovavimo metu, ir vien ta aplinkybė, jog byloje nėra konkrečių advokato parengtų rašytinių dokumentų, jų projektų ir pan., savaime nėra pagrindas teigti, kad ataskaitose įvardytos teisinės paslaugos nebuvo suteiktos. Atsakovo paaiškinimų, byloje esančių netiesioginių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo kvestionuojamos teisinės paslaugos, atsižvelgiant į Bendrovės ginčo laikotarpiu vykdytus projektus, buvo reikalingos ir realiai teikiamos.
14. Taigi teismas konstatavo, jog pinigines lėšas iš ieškovo D. A., kaip advokatas, gavo už galiojančių Sutarčių pagrindu suteiktas paslaugas, išvardytas pateiktose į bylą ataskaitose, todėl teisėtu pagrindu atsakovo gautos sumos negali būti traktuojamos kaip Bendrovei padaryta žala. Teismas nenustatė ir atsakovo D. A. neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu jam kiltų civilinė atsakomybė, todėl ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovas BUAB ,,Litas prie lito“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų A. K. ir D. A. 37 538 Eur žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Nepaisant to, kad teismas daug dėmesio skyrė ieškovo, kaip juridinio asmens veiklos tikslams ir veiklos pobūdžiui ir jį lygino su advokato D. A. ataskaitomis dėl teisinių paslaugų teikimo bei A. K. žodiniais paaiškinimais, byloje nebuvo kritiškai įvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės, užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose. A. K. poziciją byloje dėl teisinių paslaugų sutarčių su advokatu D. A. sudarymo reikalingumo ir realaus sutarčių vykdymo paneigia rašytiniai įrodymai ir susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Taigi teismas netinkamai įvertino netiesioginius įrodymus, o tai lėmė klaidingų išvadų padarymą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
15.2. Siekiant nustatyti Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, 9/1 sudarymo aplinkybes, reikalingumą ir tikruosius motyvus, būtina atsižvelgti į Nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Jame pateikiama itin naudingos informacijos tikrajai A. K. ir advokato D. A. valiai nustatyti. Kaip matyti, pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo buvo pateiktas dar 2009 m. gruodžio 22 d. Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimtas 2013 m. spalio 21 d. Minėtas nutarimas laikytinas patikimesniu informacijos šaltiniu nei vėlesni A. K. žodiniai paaiškinimai, vien dėl to, kad yra anksčiausias rašytinis asmenų pasakojimų šaltinis apie esmines ginčo aplinkybes. Teismas neįvertino Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. K. paaiškinimų, kuriuose jis nurodo, kad advokatas D. A. 2008-2009 metų laikotarpiu A. K. pateikdavo ataskaitas apmokėjimui. Iš tiesų, sudarytose teisinių paslaugų sutartyse buvo sutarta, kad apmokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais avansu pagal advokato teikiamas ataskaitas. A. K. nurodė, kad tokios atsiskaitymo formos pageidavo advokatas. Papildomos apklausos metu A. K. nurodė, kad atsiskaitymai su įmonėmis (tiekėjais) vykdavo atliekant bankinius pavedimus, o su kitomis advokatų kontoromis taipogi; atsiskaitymai vykdavo ne pagal ataskaitas, o sąskaitas už teisines paslaugas. A. K. nurodė, kad dėl didelio advokatų kontorų įkainio ieškovo akcininkas G. P. nurodė jam surasti naują teisininką. Šios aplinkybės nei patvirtinti, nei paneigti nėra įmanoma, kadangi G. P. nebuvo apklaustas liudytoju civilinėje byloje. Kita vertus, pats A. K. nurodė, kad akcininkas G. P. jam anksčiau rekomendavo kitas advokatų kontoras – „Sorainen“, „Saladžius ir partneriai“, tačiau neva dėl per didelių įkainių nurodė A. K. savarankiškai ieškoti naujo teisininko. Ieškovo vertinimu, G. P., turėdamas darbo patirtį su kitomis advokatų kontoromis, būtų nurodęs būtent jas, o ne nurodęs savarankiškai A. K. ieškoti teisininko. Vėliau apklausoje A. K. dėstė, kad atsitiktinai susitiko savo studijų draugą advokatą D. A., su kuriuo studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Kyla klausimas ne tik dėl to, ar apskritai šie asmenys susitiko „atsitiktinai“, tačiau ir dėl jų ryšių ir tolimesnių suderintų veiksmų. A. K., puikiai žinodamas tikrąją realią padėtį bendrovėje, nusprendė pasisavinti bendrovės lėšas, jas išgrynindamas ir paslėpdamas per advokato D. A. pinigų priėmimo kvitus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veiklos požymių, tačiau šis faktas per se nepaneigia to, kad A. K. ir advokatas D. A. sudarė tariamą sandorį. Neteisėtą susitarimą pasisavinti bendrovės lėšas pagrindžia rašytiniai įrodymai ir Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo liudytojų L. D. ir J. P. parodymai. L. D., kuri tvarkė ieškovo buhalteriją iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., nurodė, kad A. K. teikdavo advokato sąskaitas ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Teisinių paslaugų sutarčių A. K. L. D. neteikė. J. P. apklausoje nurodė, kad perėmė ieškovo buhalterijos tvarkymą iš L. D., kadangi buvo nutraukta buhalterinių paslaugų sutartis su bendrove. J. P. įtarimų iškart sukėlė atsiskaitymai su advokatu D. A.. J. P. apklausoje nurodė, kad A. K. du kartus atliko bankinius pavedimus advokatui D. A., o likusias operacijas vykdė grynaisiais pinigais. J. P. apklausoje, kaip patyrusi finansininkė, pagrįstai pažymėjo, kad A. K. nuiminėdavo grynuosius pinigus iš įvairių bankomatų (net ne tų bankų, kuriuose ieškovas turėjo sąskaitas) net nežinodamas kokiai sumai advokatas D. A. pateiks ataskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino šios aplinkybės – A. K. išgrynindavo pinigus ne ataskaitai apmokėti, kaip pateiktam ir egzistuojančiam dokumentui apmokėti, tačiau iš anksto neva juos kaupdavo. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – A. K. avanso apyskaitos. Kaip matyti iš avanso apyskaitų, A. K. kiekvieną mėnesį dar iki advokato ataskaitų datų nuiminėdavo įvairias pinigų sumas, o mėnesio pabaigoje A. K. ir advokatas D. A. sudarydavo pinigų priėmimo kvitą. Tai akivaizdi ieškovo lėšų pasisavinimo schema. Be to, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina J. P. parodymai, kuriuose ji nurodo, kad A. K. su kitais asmenimis tokiomis sumomis neatsiskaitinėdavo grynaisiais. Iš tiesų byloje atsakovas A. K. neginčijo nei aplinkybės, kad jis grynaisiais pinigais atsiskaitydavo tik mažomis sumomis pašte ar VĮ Registrų centras, o su bendrovės kreditoriais atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, tačiau tik su advokatu D. A. grynaisiais pinigais, juos nuimant iš bankomatų. Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino šių aplinkybių ir neaptarė sprendime. Ieškovas nekvestionuoja šalių teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas būdo, tačiau nagrinėjamu atveju ir ypač atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei ieškovui sunkų įrodinėjimo procesą, matyti, kad tai buvo elementari schema pinigų pasisavinimui. Be to, advokatas D. A. nepatvirtino, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo pasiūlytas jo paties.
15.3. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad ieškovo vadovaujama įmonė 2008-2009 metais buvo nelikvidi ir neturėjo apyvartinių lėšų. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovas 2008 metais turėjo 636 321 Lt nuostolių; 2009 metais – 1 381 929 Lt nuostolių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuosavo kapitalo ieškovas turėjo mažiau nei pusę, todėl vadovas privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą esamai padėčiai svarstyti. Ši aplinkybė pagrindžia, kad Sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 nebuvo reikalingos bendrovei ir ekonomiškai nuostolingos (artino bendrovės bankroto procedūras). Išmokėta pinigų suma advokatui tik pablogino bendrovės ekonominę situaciją, o A. K. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį (galiojusią ginčo metu) bei Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuojanti sutartis su advokatų kontora „Saladžius ir partneriai“ patvirtina bendrovės poreikį pirkti teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, kad byloje nėra nei vieno advokato D. A. teisinių paslaugų teikimą patvirtinančio rašytinio įrodymo, tai nėra pagrindas teigti, kad Sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 nebuvo realiai vykdomos. Visų pirma, teismas nepagrįstai sureikšmino J. N. ir A. V. parodymus ikiteisminiame tyrime. Ieškovo vertinimu, šių asmenų liudijimai negali net ir netiesiogiai patvirtinti realaus sutarčių vykdymo. A. V. nurodė, kad ieškovo biuro patalpose apskritai nedirbo ir nieko, kas susiję su teisinių paslaugų sutartimis, sudarytomis su advokatu, nežinojo. Sekretorė J. N. nurodė, kad advokatą matė kelis kartus biure, tačiau toliau apklausoje nurodo, kad nematydavo asmenų, kurie lankydavosi pas A. K., kadangi ji dirbo atskirame kabinete. Tai akivaizdus teiginių prieštaravimas, kuris teismo nebuvo įvertintas. Teismas nepagrįstai nevertino ir Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo esančių L. D. ir J. P. parodymų. Minėti asmenys buvo tiesiogiai susiję su bendrovės buhalterijos vedimu, tuo tarpu J. N. ir A. V. net apskritai nepatvirtino žinantys apie teisinių paslaugų teikimą ar kad būtų matę bet kokį paslaugų teikimą patvirtinantį dokumentą. Antra, sutiktina su teismo išvada, kad teisinės paslaugos gali būti teikiamos įvairiais būdais – raštu, žodžiu, atstovaujant susitikimuose ar derybose ir pan. Teisinių paslaugų suteikimo rezultatas taipogi gali būti perduodamas ne tik popierine forma, tačiau ir elektroninėmis priemonėmis. Vis tik, teismas neįvertino to, kad advokatas D. A. per mažiau nei vienerius metus suteikė 601 val. teisinių paslaugų. Net elementariai skaičiuojat minėtas valandas kaip 8 valandų darbo dieną, gaunamas 75 darbo dienų skaičius (be to, privalu atsižvelgti į advokatų valandų skaičiavimo ypatumus – sugaištas laikas beveik visais atvejais yra ženkliai didesnis). Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad įrodymų apie teisinių paslaugų teikimą negalėjo pateikti nei A. K. nei advokatas D. A.. Nors nuo Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 praėjo nemažai laiko, tačiau, pavyzdžiui, A. K. byloje sugebėjo pateikti 2009 m. birželio 18 d. elektroninį laišką, siųstą iš jo asmeninės, kaip vadovo, pašto dėžutės. Ši aplinkybė privalėjo būti įvertinta kritiškai.
15.5. Teismas nevertino aplinkybės, susijusios su advokato atsisakymu pateikti informaciją dėl suteiktų teisinių paslaugų. Advokatas D. A., vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi (1), atsisakė suteikti duomenis apie ieškovui teiktas paslaugas. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad ieškovas, kaip buvęs kontoros ,,Eversheds Saladžius“ klientas, turi teisę gauti informaciją apie suteiktas paslaugas, o Advokatūros įstatymo 46 straipsnis nebus pažeidžiamas. Vis tik, teismas analogiškai neįvertino advokato D. A. atsisakymo pateikti informaciją apie suteiktas teisines paslaugas ieškovui, nors informacijos reikalavo buvęs klientas (ieškovas), o ne trečiasis asmuo. Advokatas D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausoje), tiek naujajam ieškovo vadovui T. S., tiek atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodė analogiškus motyvus – Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė privalo būti įvertinta kritiškai – advokatas, kuris bendrovei suteikė 601 valandą teisinių paslaugų, atsisako teikti bet kokius paslaugų suteikimo įrodymus (rezultatus). Ieškovo vertinimu, ryšium su visomis byloje ir apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, advokatas D. A. negalėjo pateikti jokių rašytinių įrodymų dėl Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 realaus vykdymo, kadangi jokie dokumentai neegzistuoja ir neegzistavo – paslaugos realiai nebuvo teikiamos. Tuo tarpu teismas kritiškai neįvertino šios aplinkybės, nors 2016 m. spalio 27 d. nutartimi buvo konstatavęs, kad advokato paslaugų suteikimo įrodymai buvusio kliento prašymu privalo būti pateikti ir Advokatūros įstatymo nuostatos nebus pažeistos.
15.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad A. K., neva kas mėnesį gaudamas advokato ataskaitas dėl suteiktų teisinių paslaugų, nei vienos iš jų nepasirašė. Tuo tarpu, A. K. pasirašė tik ant sąskaitų faktūrų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog grynieji pinigai buvo apskaitomi advokato D. A. buhalteriniuose dokumentuose, patvirtina, jog Sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 buvo ne fiktyvios. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad teisinės paslaugos buvo realiai teikiamos, t. y. kad sandoris buvo faktiškai vykdomas. Teismas, nepaisant to, kad sprendime pagrįstai nurodė aktualią Kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsakovai privalo įrodyti ginčijamo sandorio realų vykdymą, nuo šios praktikos nukrypo. Atsakovai nepateikė jokių sutarčių vykdymą pagrindžiančių įrodymų, o teismas selektyviai vertino visus įrodymų nenuoseklumus atsakovų naudai.
15.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartys Nr. 8/6, 8/7, 9/1 buvo reikalingos bendrovei, o A. K. jas sudarydamas nepažeidė fiduciarinių vadovo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 sudarymo ir tariamo jų vykdymo laikotarpiu, bendrovė buvo nelikvidi ir neturėjo apyvartinių lėšų. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad ieškovas 2008 metais turėjo 636 321 Lt nuostolių; 2009 metais – 1 381 929 Lt nuostolių. Taip pat nurodyta, kad nuosavo kapitalo ieškovas turėjo mažiau nei pusę, todėl vadovas privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą esamai padėčiai svarstyti (Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalis). A. K. jokių veiksmų dėl susidariusios situacijos neatliko. Negana to, 2008-2009 metų laikotarpiu A. K. sistemingai nuiminėdavo grynuosius pinigus ir juos perduodavo advokatui D. A.. A. K. fiduciarinių pareigų netinkamą vykdymą pagrindžia ir aplinkybė, kad naujasis bendrovės vadovas T. S. operatyviai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo. Aplinkybė, kad su advokatu sudarytų sutarčių valandinis įkainis buvo daugiau nei du kartus mažesnis nei ankstesnės advokatų kontoros, savaime nepagrindžia ekonominio pagrįstumo. Pavyzdžiui, kontoros „Saladžius ir partneriai“ (480 Lt/val. įkainis) teisinės paslaugos, susijusios su asmens duomenų apsauga, užtruko 12 val., o advokato D. A. (210 Lt/val.) – 34,5 val., taigi, padauginus sugaištų valandų skaičių iš taikomo valandinio įkainio, matyti, kad net ir „pigesnį“ įkainį taikiusio advokato D. A. galutinė suma už esą suteiktas teisines paslaugas yra kur kas didesnė nei didesnį valandinį įkainį taikiusios advokatų kontoros „Saladžius ir partneriai“. Teismas taip pat netinkamai nustatė, kad A. K. negalėjo objektyviai pateikti jokių rašytinių įrodymų dėl Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 realaus vykdymo, juolab kad jis pateikė 2009 m. birželio 18 d. elektroninį laišką, tačiau nei vieno rašytinio įrodymo dėl 601 val. teisinių paslaugų nepateikė, kas vertintina kritiškai, ypač dėl to, kad advokatas atsisakė teikti bet kokią informaciją, nepagrįstai vadovaudamasis Advokatūros įstatymo nuostatomis, bei ryšium su tuo, kad naujasis bendrovės vadovas T. S. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo.
15.8. Teismas nepagrįstai pripažino, kad A. K. perdavė naujajam vadovui T. S. Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 teikimo rezultatą elektroninėse laikmenose. Iš tiesų, A. K. ir T. S. 2009 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. A. K. tvirtino, kad visi advokato paslaugų teikimo rezultatai (parengtų dokumentų projektai) buvo perduoti elektroninėse laikmenose. Minėtame priėmimo-perdavimo akte nėra jokios nuorodos į perduodamas elektronines laikmenas, nėra jokios indikacijos apie perduodamus rengtų dokumentų projektus ir pan. Taigi, jokia elektronine forma T. S. advokato dokumentų projektai ar kitokie realaus sutarčių vykdymo rezultatai nebuvo perduoti. Tai patvirtina aplinkybė, kad pats T. S. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo ir nurodė, kad bendrovėje nebuvo rasta jokių advokato paslaugų teikimo rezultatų (dokumentų projektų, korespondencijos ar pan.). Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, be kita ko, nurodyta, kad ieškovo atstovė 2013 m. sausio 23 d. rašte pažymėjo, kad bendrovė neturi jokių advokato teisinių paslaugų teikimo rezultatų. Informacija nebuvo perduota, nes ji paprasčiausiai neegzistavo. Nesutiktina su teismo išvada, kad būtent naujieji bendrovės vadovai ir (ar) akcininkai neperdavė elektroninio susirašinėjimo ir elektroninės informacijos ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. Tokią logiką paneigia aplinkybė, kad naujasis vadovas T. S. dar 2009 m. gruodžio 22 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje apklausus buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, ieškovo darbuotojus, nebuvo nustatyta, kad bet kokie rengti dokumentai ar jų projektai būtų faktiškai egzistavę.
15.9. Ieškovas neįrodė, jog sutartys buvo realiai vykdytos, to nepatvirtina ir byloje esančios advokato D. A. ataskaitos. 2008 m. liepos 25 d. ataskaitoje nurodytos įvairios teisinės paslaugos, susiję su viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu, tačiau ataskaitoje nėra įvardinto jokio konkretaus viešojo pirkimo. Teismas neatsižvelgė į paties A. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį dalį, kurioje pastarasis aiškiai išdėsto poziciją, kad bendrovė teikė paraišką 2008 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbtame viešajame pirkime; neatsižvelgė į teiginį, kad buvo analizuotos konkurso sąlygos. A. K., siekdamas pagrįsti teisinių paslaugų realų teikimą, pateikė ataskaitą iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos. Ši ataskaita apie įvykusį pirkimą yra visiškai nesusijusi su pirkimu. Be to, ataskaitoje matyti, kad ieškovas apskritai nedalyvavo šiame pirkime. Kritiškai vertintina ir tai, kad D. A. ataskaitoje nurodyta apie 81,40 val. teisinio darbo atlikimą, tačiau absoliučiai nei vieno įrodymo (nei tiesioginio nei netiesioginio) byloje nebuvo pateikta. Taigi, neįrodyta aplinkybė, kad advokatas teikė teisines paslaugas, t. y. realiai vykdė Sutartį Nr. 8/6. Teismas iš esmės sprendė tai, kad teisinės paslaugos buvo reikalingos, tačiau apskritai nevertino, ar teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos. 2008 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos juridinio asmens organų kompetencijos, dalyvių susirinkimo sušaukimo, dalyvių balsavimo, balso teisės perleidimo, juridinio asmens sprendimų teisėtumo vertinimo, protokolų surašymo, papildymo, pakeitimo ir kt. Teismas teisinių paslaugų suteikimą nustatė vadovaudamasis AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdybos posėdžių protokolais. Posėdžiuose dalyvaudavo A. K.. Ieškovas su teismo atliktu netiesioginių įrodymų vertinimu nesutinka. Byloje neegzistuoja jokie rašytiniai įrodymai dėl 42,30 val. teisinių paslaugų teikimo. Aplinkybė, kad byloje yra pateikti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdybos posėdžių protokolai, nepagrindžia aplinkybių, kad D. A. teikė teisines konsultacijas. 2008 m. spalio 23 d. ataskaitoje nurodyta, kad A. K. konsultavosi viešųjų juridinių asmenų reorganizavimo klausimais ir priverstinio akcijų pardavimo, ieškinio projekto rengimo ir derinimo su klientu (ieškovu) dėl priverstinio akcijų pardavimo. Jokių rašytinių įrodymų dėl esą suteiktų advokato D. A. teisinių paslaugų byloje nėra. A. K., atstovaudamas ieškovo interesams AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdyboje, net nebuvo įtrauktas į valdybos sudarytą komisiją dėl AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ reorganizavimo studijos atlikimo. Nors jis dalyvavo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdybos posėdžiuose, jokios indikacijos ar menkiausių užuominų apie advokato teikiamas teisines paslaugas neužfiksuota. Teismas, nesivadovaudamas jokiais įrodymais, konstatavo, kad A. K. konsultavosi dėl priverstinio akcijų pardavimo, buvo rengtas ieškinio projektas. Teismas išimtinai vadovavosi A. K. paaiškinimais, tačiau nepagrindė, kokiu būdu Sutartis Nr. 8/6 buvo realiai vykdoma. Teismas apskritai nevertino, ar A. K. įrodė realų Sutarties Nr. 8/6 vykdymą, o apsiribojo 2008 m. spalio 23 d. ataskaitos loginiu vertinimu, tačiau, kokiu būdu pasireiškė teikiamų paslaugų realus suteikimas, sprendime nėra pagrįsta. Analizuojant A. K. pateiktus netiesioginius įrodymus dėl 2008 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodytų paslaugų teikimo, matyti, kad jokių teisinių pastabų dėl AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ reorganizavimo A. K. neteikė. Teismas išimtinai vadovavosi A. K. parodymais teismo posėdyje. Būtent šiuo atveju ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių paneigti A. K. minimas aplinkybes rašytiniais įrodymais, kadangi jie neegzistuoja, o ieškovo vadovas T. S. dar 2009 m. gruodžio 22 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aiškiai nurodė, kad bendrovės žinioje nėra jokių advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo rezultatų, todėl privaloma daryti loginį ir sisteminį argumentų vertinimą. Kadangi A. K. net nebuvo įtrauktas į AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdybos sudarytą reorganizavimo studijos rengimo komisiją, kritiškai vertintina 77,30 val. teisinio darbo valandų, kurios jokia forma (nei tiesiogine, nei netiesiogine) neatsispindi nei viename dokumente ir yra grindžiamos išimtinai A. K. išvedžiojimais. Galiausiai, 2008 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, kad analizuoti individualios įmonės pertvarkymo klausimai. Teismas sprendė, kad tai galėjo būti susiję su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ filialų pertvarkymo galimybėmis, tačiau nesant jokio identifikacinio detalumo nei sprendime, nei aptariamoje ataskaitoje, teismo išvada laikytina nepagrįsta. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris būtų susijęs būtent su advokato D. A. teiktomis teisinėmis paslaugomis dėl ieškovo akcijų paketo padidinimo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ – dalyvavimu derybose, kontaktavimu, sutarčių projektų rengimu ar pan. Sutarties Nr. 8/7 nuostatos suformuotos taip, kad ieškovas bet kuriuo atveju būtų netekęs sumokėto 3 000 Lt (868,86 Eur) avanso net ir tuo atveju, jei advokatas neatliktų jokių veiksmų. Negana to, advokatui net ir neatlikus jokių veiksmų ieškovas privalėtų sumokėti papildomus 2 500 Lt (724,05 Eur). Būtent tai ir patvirtina aplinkybė, kad advokatas D. A. po esą baigto projekto dėl akcijų paketo padidinimo nereikalavo, jam priklausančių 2 500 Lt (724,05 Eur) atlygio.
15.10. Teismas nustatė, kad A. K. sumokėti 62 704 Lt (18 160,33 Eur) advokatui D. A. buvo atlikti už Sutartimi Nr. 9/1 suteiktas teisines paslaugas, kurių atlikimą patvirtina 2009 m. sausio 29 d., 2009 m. vasario 26 d., 2009 m. kovo 19 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 9 d., 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. birželio 25 d., 2009 m liepos 29 d. advokato D. A. ataskaitos. Teismas, pripažindamas paslaugų suteikimą, iš esmės dėl kiekvienos ataskaitos vadovavosi analogiškais motyvais. Teismas iš esmės sprendimą grindė įvertinęs netiesioginius įrodymus ir A. K. paaiškinimus, tačiau teismas privalėjo kritiškai vertinti A. K. paaiškinimus byloje. Pastarasis yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi ir tendencingai galėjo teikti subjektyvius samprotavimus, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo. Sprendimo motyvai atskleidžia, kad netiesioginiai įrodymai ir A. K. nurodytos aplinkybės net nebuvo susijusios su teisinių paslaugų teikimu, kitaip tariant, net ir nekvestionuojant, kad civiliniame procese viena iš įrodinėjimo priemonių gali būti netiesioginiai įrodymai, pastarieji privalo būti susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nesusiklostė – A. K. teikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai iš tiesų yra susiję su bendrovės vykdyta ūkine-komercine veikla, tačiau jokia forma nepagrindžia aukščiau nurodytų advokato D. A. ataskaitų. Teismas privalėjo vertinti, ar atsakovai pagrindė teisinių paslaugų realų suteikimą, o ne vertinti ar advokato ataskaitose nurodytos (ne suteiktos) teisinio darbo valandos yra proporcingos ar ne. Įvertinti sugaišto teisinio darbo, įvertinto valandomis, pagrįstumą įmanoma tik turint objektyvius duomenis ar rašytinius įrodymus, todėl teismas apskritai negalėjo atlikti (ne)proporcingumo vertinimo. Teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę aplinkybei, kad A. K. beveik aštuonerius metus nebevadovauja bendrovei, todėl jo galimybės teikti įrodymus yra objektyviai ribotos. Teismas nevertino viso ataskaitose sugaišto laiko pagal Sutartį Nr. 9/1 (297,4 val.) ryšium su tuo, kad nėra nei vieno rašytinio dokumento ar dokumento projekto; advokatas atsisakė teikti bet kokią informaciją dėl esą suteiktų teisinių paslaugų savo paties klientui (Ieškovui); didžiausia dalis atsiskaitymo už teisines paslaugas vyko grynaisiais pinigais A. K. iš anksto nuimant įvairias pinigų sumas dar iki ataskaitų pateikimo. Galiausiai, teismas privalėjo įvertinti kaip neįrodytą realų Sutarties Nr. 9/1 vykdymą ryšium su aplinkybe, kad sugaištos 297,4 val. per tęstinį daugiau nei 6 mėnesių laikotarpį, tačiau nei vieno įrodymo byloje nėra. Aplinkybė, kad ieškovas ikiteisminiame tyrime nepateikė jokių įrodymų vertintina ne A. K. naudai, o ieškovo. Tai akivaizdžiai pagrindžia pats faktas, kad naujasis bendrovės vadovas T. S. inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl advokato D. A. teisinių paslaugų. Be to, aplinkybę, kad jokie teisinių paslaugų teikimo rezultatai (realus sutarčių vykdymas) neegzistavo patvirtina buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų parodymai ikiteisminiame tyrime.
15.11. Teismas priimtame sprendime nurodė, kad pagrindo taikyti advokatui D. A. civilinę atsakomybę nėra, kadangi Sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 nepripažintini tariamais sandoriais. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl aukščiau šiame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tuomet advokatui D. A. turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismas nevertino aplinkybės, kad advokatas ikiteisminiame tyrime nepateikė apskaitos registrų, kurie buvo privalomi vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi; nepateiktas gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas, kuri nustato Gyventojų besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklių 4-5 punktai. Nustačius, kad advokatas D. A. nesuteikė teisinių paslaugų Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 pagrindu, konstatuotina, kad A. K. ir advokatas D. A. siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta sutartis, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas pervedinėti Ieškovo pingines lėšas, todėl realiai nė viena iš šalių jokių teisių ir pareigų pagal ginčijamas Sutartis Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 neįgijo. Advokatas D. A. jokių paslaugų ieškovui neteikė, o abi Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 šalys sandorį sudarė tik dėl akių, todėl išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu. Taigi, teismas privalėjo pripažinti Sutartis Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 tariamaisiais sandoriais ir priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų A. K. ir advokato D. A. papildomai (ryšium su tuo, kad teismas priteisė 2 833,46 Eur) 37 538,68 Eur.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-287-10 medžiagoje esančių duomenų analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. K., veikusio ieškovo vardu, ir D. A. sudarytos trys teisinių paslaugų teikimo sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 yra akivaizdžiai niekinės. Ieškovas neįrodė, kad jomis nebuvo siekta sukurti teisinių padarinių. Be to, A. K. pateikė byloje rašytinius įrodymus bei paaiškinimus gautus iš trečiųjų asmenų, kurie paneigia ieškovo teiginius, kad neegzistuoja jokie rašytiniai dokumentai dėl teisinių paslaugų fakto pagal Sutartis Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1. Bendrovės akcininkui 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmus sprendimą atšaukti A. K. iš pareigų, visas bendrovės turtas bei dokumentai, pasirašytos sutartys kartu su ataskaitomis, akcininkų sprendimai, sutarčių registracijos žurnalai, parengtų dokumentų projektai bei kiti rašytiniai dokumentai, tame tarpe ir informacija elektroninėse laikmenose, 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos akcininko atstovui T. S.. Priėmimo-perdavimo akte aiškiai įvardintos sutarčių bylos, elektroninių laikmenų bazė ir programinė įranga bei akcininkų sprendimai, protokolai, rašytinių dokumentų projektai tiek UAB „Litas prie Lito“, tiek ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“, bei perduotos vykdomų projektų sutartys, kurių vykdymui ir sudarymui buvo reikalingos įvairių sričių specialistų konsultacijos, tame tarpe ir teisinės konsultacijos bei byloje pateiktos sutartys. Bylos nagrinėjamo metu liudytojas T. S. patvirtino, kad gavo rašytinius dokumentus, jų projektus ir visas materialines vertybes, tame tarpe ir elektroninių laikmenų bazę su programine įranga, kurios, kaip materialinės vertybės, nurodytos priede prie perdavimo akto buhalterinėje pažymoje. Šių bendrovės materialinių vertybių likutinė vertė perdavimo momentui sudarė 243 721,43 Lt, bendrovės valdymą perėmęs T. S. nepamena, kokius konkrečiai dokumentus bei sutartis gavo iš A. K., bet patvirtino, kad toliau vykdė bendrovės pasirašytas sutartis bei vykdomus projektus, tokius, kaip AB „Informacinės verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimas ir valdymas vystant Olandijos įmonės Cyklomedia Technology b.v. programines technologijas, Olandijos įmonės Anachron dėl elektroninių sąskaitų sistemos diegimo įmonėse ir kitus projektus pagal gautus dokumentus iš atsakovo.
16.2. Teismas teisingai vertino pateiktus byloje įrodymus, teikdamas, kad nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, kad ieškovas žalą kildina iš sutarčių, sudarytų ir vykdytų 2008-2009 metais. A. K., 2009 m. rugpjūčio 31 d. atšauktas iš UAB „Litas prie lito“ vadovo pareigų, yra perdavęs bendrovės dokumentus ir jo galimybės teikti įrodymus dėl teisinių santykių, iš kurių ieškovas kildina žalą, yra objektyviai ribotos. Teismas taip pat konstatavo, kad visomis bendrovės el. laikmenomis nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, disponavo vadovavimą bendrovei perėmę asmenys, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nebuvo pateikta tirti jokių bendrovės elektroninių laikmenų, el. susirašinėjimo. Neigiamai turėtų būti vertinama ieškovo pozicija, teigiant, kad A. K. nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių teisinių paslaugų faktą pagal Sutartis Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1, kurių egzistavimo faktą patvirtina pateikti byloje rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Akivaizdu, kad disponuodamas rašytiniais dokumentais, ieškovas sąmoningai klaidina teismą jų neteikdamas. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti UAB „Audito svarba“, kuri vykdė bendrovės buhalterinę apskaitą, atskiru priėmimo-perdavimo aktu. Visi dokumentai atitiko LR įstatymų reikalavimus ir standartus.
16.3. Kad teisinių paslaugų teikėjų atlikti ir ataskaitose nurodyti darbai buvo reikalingi, įrodo civilinėje byloje išdėstytos aplinkybės, faktai, teikiami rašytiniai įrodymai. Ieškovas visai nepaaiškina ir nepateikia dokumentų, objektyvių aplinkybių ir įrodymų, kad tokie darbai nebuvo atlikti ir jie neatitiko bendrovės vykdomų projektų tematikos. Vien ieškovo nuomonė, kad A. K. veiksmai, valdant įmonę, nelogiški ir neekonomiški, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad atlikti veiksmai padarė žalą bendrovei. Aplinkybė, kad bendrovės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, nes atsakovas, kaip bendrovės vadovas, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir bendrovės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo bendrovės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos sudarydamas teisinių paslaugų sutartis žymiai mažesnėmis, nei kitų paslaugų teikėjų, teikusių paslaugas iki sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 sudarymo, kainomis. Teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagos informaciją ir pasisakė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad advokatas D. A. gautas iš UAB „Litas prie lito“ pinigines lėšas apskaitydavo savo buhalteriniuose dokumentuose. 2012 m. vasario 9 d. Specialisto išvadoje Nr. 140-(06434)-IS 1-951 konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. advokato D. A. kasos knygoje yra visos grynųjų pinigų ūkinės operacijos su UAB „Litas prie lito“. Šios aplinkybės, vertinant jas kitų byloje esančių duomenų kontekste, patvirtina, kad ginčo objektu esančios teisinių paslaugų teikimo sutartys nebuvo fiktyvios. Taigi ginčo sutarčių nėra pagrindo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio kaip tariamų sandorių, nes bylos duomenys patvirtina, jog šios sutartys sudarytos siekiant sukurti teisinius santykius dėl teisinių paslaugų teikimo UAB „Litas prie lito“, jos buvo realiai vykdomos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas konstatuoti šių sutarčių negaliojimo faktą ex officio bei taikyti vienašalę restituciją negali būti tenkinamas.
16.4. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuodamas šalių teisę susitarti dėl atsiskaitymo būdo sutartyse, improvizuoja, darydamas jokiais įrodymais nepagrįstas išvadas bei kurdamas pinigų plovimo schemas, kas neatitinka byloje surinktų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų. Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00287-10 pažymėta, kad teisinės pagalbos sutartys, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai advokatui D. A. už teisines paslaugas, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, advokatas D. A. tinkamai apskaitė ir deklaravo pinigines lėšas, kurios buvo gautos pagal teisines pagalbos sutartis iš UAB „ Litas prie lito“. Taip pat visos piniginės operacijos, atliktos A. K. bendrovės vadovavimo laikotarpiu, patvirtintos rašytiniais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis, ataskaitomis ir kitais finansiniais dokumentais) bei atitiko buhalterinės apskaitos ir kitų LR įstatymų reikalavimus.
16.5. Pagal teisinių paslaugų Sutartis Nr. 8/6,Nr. 8/7, Nr. 9/1 atsiskaitymai su advokatu D. A. vyko už konkrečiai atliktus darbus einamojo mėnesio eigoje ir mėnesio pabaigoje, apibendrinus atliktus darbus ir išmokėtas sumas pasirašomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Tai išdėstyta ir Vilniaus apylinkės prokuratūros Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. apklausos protokole bei patvirtinta advokato D. A. apklausos metu. Vien tas faktas, kad ieškovo nuomone, kai kurios aptariamų teisinių sutarčių vykdymo aplinkybės yra įtartinos, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, neįrodo, kad A. K. atlikti veiksmai padarė žalą bendrovei.
16.6. Ieškovo tvirtinimas, kad bendrovė buvo nelikvidi ir nestabilios finansinės būklės, neatitinka tikrovės ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Pagal 2009 m. balandžio 15 d. finansinę ataskaitą už 2008 m., kapitalo rodiklius ir buvusią 2009 rugsėjo 1 d. bendrovės padėtį pradelstų ir neįvykdytų įsipareigojimų nebuvo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, reikalinga įvertinti įmonės turimą turtą per pradelstų įsipareigojimų prizmę, kurių iš esmės neatsispindi vien tik įmonės balansas. Ieškovo pateiktoje FNTT 2013 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr-1/11 nustatyta, kad 2008-2009 ūkiniais finansiniais metais bendrovė buvo nelikvidi, ir 2009 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki, t. y. po 4 mėnesių kai A. K. nutraukė darbo santykius su bendrove ir fiziškai negalėjo įtakoti bendrovės rezultatų. Taip pat nėra įrodyta, kad minėtoje išvadoje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, FNTT specialistas įvertinto įmonės turimą turtą per pradelstų įsipareigojimų prizmę. Vien aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo, savaime nereiškia bendrovės vadovo pareigos pažeidimo, numatyto Akcinių bendrovių 38 straipsnio 3 dalyje, juolab, jei įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar penkerius metus, t. y iki 2014 m. rugsėjo 25 d., vykdė veiklą, ką patvirtina byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis dėl bendrovės bankroto bylos, kuria bendrovė buvo pripažinta bankrutuojančia. Nuo pat įsteigimo bendrovės veikla buvo planuojama nuostolinga, pagrindinės investicijos buvo nukreiptos į AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų įsigijimą ir įmonės reorganizaciją pagal DNB Nord banko analitikų parengtą viziją iki trečių bendrovės veiklos metų, pagal iš anksto sudarytus ir suderintus su akcininkų finansinius planus bendrovės veiklai vykdyti, kurie buvo finansuojami akcininko įnašais, sudarius su bendrove paskolos sutartis ir be jų, akcininkui pervedant lėšas į bendrovės einamąją sąskaitą. Išskyrus paskolas, gautas iš akcininkų, kitų piniginių lėšų įmonės veiklai vystyti bendrovė neturėjo. Kaip nurodyta FNTT specialisto išvadoje Nr-1/11 UAB ,,Litas prie lito“ bendrovės akcininkas G. P. nuo 2008 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. sausio 1 d. buvo suteikęs bendrovei paskolų už 2 447 571,63 Lt. Akcininkas UAB „Lipnūs produktai“ nuo 2009 m. sausio 3 d. iki 2009 m. liepos 15 d. buvo suteikęs paskolų už 461 000 Lt. Teikdamas reikiamas pinigines lėšas įmonės veiklai vystyti ir 2009 m. balandžio 15 d. patvirtindamas savo parašu finansinę ataskaitą už 2008 metus, akcininkas žinojo apie kapitalo rodiklius ir esamą bendrovės padėtį. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, bendrovės vienintelis akcininkas neužtikrino nuo jo priklausančių bendrovės veiklai nustatytų teisės aktų reikalavimų laikymosi: ignoruodamas pareigą suformuoti reikiamo dydžio bendrovės kapitalą, kapitalizuojant suteiktas paskolas. Įstatinį bendrovės kapitalą iki 1 700 000 Lt papildomais įnašais akcininkas suformavo tik 2013 m. spalio 2 d., kas pažymėta registro 2016 m. birželio 15 d. pažymoje. Akivaizdu, kad šioje situacijoje akcininkas 2009 m. neatliko veiksmų, kurių galima būtų tikėtis iš rūpestingo akcininko. Priešingai, būdamas nesąžiningas, atliko veiksmus, bloginančius bendrovės finansinę padėtį.
16.7. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino liudytojų parodymus ir priimdamas sprendimą konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, buvusi UAB „Litas prie lito“ vadybininkė J. N., parodė, kad advokatas D. A. lankydavosi bendrovės buveinėje, bendraudavo su direktoriumi A. K.. Nors liudytoja nurodė, kad šį advokatą matė tik 3- 4 kartus, tokie parodymai savaime nepatvirtina, jog teisinės paslaugos pagal ginčo sutartis realiai nebuvo teiktos. Pagal teisinių konsultacijų pobūdį, tokios paslaugos gali būti teikiamos ir telefonu, kitų techninių komunikavimo priemonių pagalba, ne tik susitinkant su bendrovės vadovu bendrovės buveinėje ar perduodant dokumentus, parengtus popieriniu būdu. Kita vertus, pagal ginčo sutartis advokatas teisines paslaugas turėjo teikti bendrovės vadovui, t. y. atsakovui A. K., o ne kitiems bendrovės darbuotojams, iš kurių vienas (informacinių technologijų specialistas A. V.) dirbo netgi ne bendrovės buveinėje, o kitose patalpose. Dėl to argumentai, kad kiti bendrovės darbuotojai ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino teisinių paslaugų realaus teikimo bendrovei, negali būti laikomas įrodančiu ieškovo poziciją, jog teisinės paslaugos pagal ginčo Sutartis bendrovei nebuvo suteiktos. Ieškovo pozicija, nurodant kad liudytojos J. P. parodymų teismas iš viso nevertino, teigiant, kad šis liudytojas buvo susijęs tiesiogiai su bendrovės buhalterijos vedimu, nenurodant kaip ir kokiu pagrindu, neturi jokios įrodomosios vertės. J. P. A. K. bendrovės vadovavimo laikotarpiu nebuvo bendrovės darbuotoja. Tas pats taikytina ir kitų ikiteisminio tyrimo medžiagoje minėtų liudytoju atžvilgiu. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, nenurodo įstatymo pažeidimų, kurių pagrindu bendrovės vadovui atsirastų pareiga apie kiekvieną susitikimą ar sutartį informuoti savo bendradarbius, tuo labiau, kad vienas iš jų dirbo kitose patalpose, kitas – kitame kabinete, o buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė buvo kitame miesto kvartale.
16.8. Nurodydamas, kad A. K. pasirašydavo tik advokato D. A. pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, bet nepasirašė nei vienos advokato darbų atlikimą patvirtinančioje ataskaitos, prieštarauja paties ieškovo byloje pateiktiems rašytiniams dokumentams – daugumoje advokato darbų atlikimo ataskaitų kopijų matyti A. K. parašai su įrašyta pavarde, nurodant pareigas, be to, parašai galėjo būti ir kitoje ataskaitos lapo pusėje.
16.9. Teismas pagrįstai pripažino realų teisinių paslaugos sutarčių vykdymą, o ieškovo apeliaciniame skunde aprašomos aplinkybės ir argumentai neįrodo, kad sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 nebuvo realiai vykdomos. Teismas pagrįstai pripažino, kad teisinių paslaugų sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 buvo reikalingos bendrovei, ir A. K., jas sudarydamas, nepažeidė fiduciarinių vadovo pareigų. Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad minėtos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos ir nereikalingos bendrovei. Naujasis vadovas T. S., liudydamas teisme, patvirtino, kad po atsakovo atleidimo iš vadovo pareigų toliau naudojosi teisininkų konsultacijomis, vykdant bendrovės veiklą. Be to, ieškovas neįvardija kitų teisinių konsultacinių bendrovių (Sorainen advokatų kontora), kurių paslaugomis buvo naudojamasi žymiai didesniais įkainiais. Ikiteisminio tyrimo metu advokatų kontora Sorainen taip pat buvo kviečiama apklausai, tačiau, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo normomis, atsisakė tai padaryti, skirtingai nei advokatas D. A., kuris geranoriškai tyrėjams suteikė informaciją. Ieškovas, komentuodamas E. S. advokatų kontoros teisnių sutarčių įkainius ir juos lygindamas su advokato D. A. teiktų paslaugų įkainiais bei darbo apimtimis, nepateikia jokių argumentų dėl jų didesnio ekonominio naudingumo ar reikalingumo bendrovei, tik teigia, kad jų kvalifikacija buvo žymiai didesnė, nei advokato D. A..
Šalies argumentai
17. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Akcininkui 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmus sprendimą atšaukti A. K. iš pareigų, visas bendrovės turtas bei dokumentai, pasirašytos sutartys kartu su ataskaitomis, akcininkų sprendimai, sutarčių registracijos žurnalai, parengtų dokumentų projektai bei kiti dokumentai, tame tarpe ir informacija elektroninėse laikmenose, priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos akcininko atstovui T. S.. Ieškovo teiginius, kad bankroto administratoriui nebuvo pateiktos jokios bendrovės veiklos sutartys, dokumentai, jų projektai bei advokato D. A. teisines paslaugas pagrindžiantys dokumentai, paneigia naujojo Bendrovės vadovo T. S. pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame aiškiai įvardintos sutarčių bylos, elektroninės laikmenos ir akcininkų sprendimai, protokolai, dokumentų projektai tiek UAB „Litas prie lito“, tiek ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ bei perduotos vykdomų projektų sutartys, kurių vykdymui ir sudarymui buvo reikalingos įvairių sričių specialistų konsultacijos, tame tarpe ir teisinės konsultacijos. Bylos nagrinėjamo metu liudytojas T. S. patvirtino, kad gavo dokumentus ir materialines vertybes, tik nepamena kokius konkrečiai ir patvirtino, kad toliau vykdė Bendrovės sutartis bei projektus.
17.2. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Jei bendrovės vadovas, neatsižvelgiant į jo dalykinę reputaciją, pats neprisiėmė pareigos pasiekti konkretų komercinį, investicinį ar kitą ekonominį rezultatą, jo civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien tuo, kad jis nepasiekė konkretaus rezultato, pavyzdžiui, nespėjo laiku įgyvendinti projekto, kadangi jis yra tęstinis, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir jo kaltę, t. y. nerūpestingumą arba tyčią. Būdamas ieškovo vadovu, atsakovas sugebėjo deramai organizuoti darbą, imdavosi veiklos, turėdamas planą, kartu su akcininku rūpindavausi ištekliais plano įgyvendinimui, prisiimdavo įsipareigojimus, kurių Bendrovė nepažeisdavo. Visada veikė įmonės naudai, nepažeidė įmonės interesų ir elgėsi lojaliai. Ne kiekvienas įmonės vadovo sudarytas nuostolingas sandoris reiškia įmonės vadovo neteisėtus veiksmus. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, kokiomis sąlygomis buvo priimtas vadovo sprendimas sudaryti tam tikrą sandorį, ar vadovui reikėjo greitai priimti rizikingą sprendimą, ar priimtas sprendimas atitinka protingos verslo rizikos standartus ir svarbiausia, ar įmonės vadovas laikėsi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kitų jam įstatymuose nustatytų fiduciarinių pareigų. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo CK 6.193 straipsnio 1 punktu, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai ir neatskleidė sutarties esmės. Organizuojant Bendrovės veiklą dėl AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų supirkimo iš mažųjų akcininkų, su advokatu D. A. 2008 m. spalio 6 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis Nr. 8/7, kurios esmė buvo susitarti dėl sąlygų planuojamam akcijų įsigijimui, t. y. pravesti derybas su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ bendrovės smulkiaisiais akcininkais pagal sutarties priedą Nr. 1 dėl galimo akcijų pardavimo bendrovei, siekiant, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ bendrovės valdomas akcijų paketas padidėtu nuo 35,56 proc. iki 40-45 proc. Galutinį sprendimą už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis pirkti akcijas iš AB „ Informacinio verslo paslaugų įmonės“ smulkiųjų akcininkų priimdavo bendrovės UAB „Litas prie lito“ akcininkai, tam papildomai skirdami piniginių lėšų. Bendrovė UAB „ Litas prie lito“ 2008-2009 m. laikotarpiu nuosavų pajamų neturėjo ir bendrovės veikla buvo finansuojama išskirtinai akcininkų įnašais. Šią aplinkybę patvirtina finansinės apskaitos duomenys pateikti byloje. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi sutartimi šalys susitarė, kad mokestis už sutartyje Nr. 8/7 numatytas vykdytojo paslaugas, t. y. pravestas derybas, organizuojant bendrovės veiklą dėl AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų supirkimo iš mažųjų akcininkų, siekiant įsigyti 40-45 procentus akcijų, yra 8 000 Lt, pridedant papildomai turėtas išlaidas. Šiuo atveju viso sumokėta suma su papildomomis išlaidomis advokatui pagal sutartį sudarė 12 783,36 Lt, kuri dalimis pilnai buvo apmokėta iki 2008 m. pabaigos pagal buhalterinės apskaitos taikomus standartus. Advokatas jokių pretenzijų bendrovei UAB „Litas prie lito“ dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas neturėjo ir neturi. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys susitarė dėl paslaugų teikimo tikslų, t. y. pravesti derybas dėl akcijų pirkimo sąlygų su smulkiaisiais akcininkais. Advokatui nebuvo duota užduotis supirkti akcijas bendrovės vardu. Paslaugų teikėjo, kaip ir bet kokio kito profesinės veiklos subjekto, pareiga yra ne pasiekti konkretų rezultatą, bet dėti geriausias pastangas bei sutarti dėl galutinio rezultato. Kas ir buvo padaryta. Tuo tarpu sutartis dėl akcijų įsigijimo, nurodant kainas, terminus bei kitas sąlygas, pasirašinėti privalėjo bendrovės UAB „Litas prie lito“ vadovas. Šią aplinkybę patvirtina AB „Finasta“ pateikta informacija dėl akcijų pirkimo.
17.3. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad bendrovė UAB „Litas prie lito“, manytina, liko įsiskolinusi advokatui už suteiktas paslaugas 2 500 Lt pagal paslaugų sutartį Nr. 8/7, apie kurią užsiminė advokatas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, neturi būti traktuojama kaip įvykęs faktas, kadangi byloje nesant įsiskolinimą advokatui patvirtinančių rašytinių duomenų, t. y., kad advokatui pagal sutartį Nr. 8/7 bendrovėje UAB „ Litas prie lito“ būtų susidaręs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, nepatvirtina įsiskolinimo egzistavimo.
Atsiliepimas
17.4. Byloje pateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės visiškai patvirtina mokėjimus advokatui už suteiktas paslaugas pagal paslaugų sutartis ir paneigia versiją dėl skolos susidarymo. Advokatas D. A. atsiliepime patvirtino, kad buvo teikiamos teisinės paslaugos pagal pasirašytas sutartis ir dėl teisinių paslaugų sutarčių ginčų nebuvo. Taigi advokatas tuo patvirtino, kad nėra jokių įsiskolinimų už suteiktas paslaugas ieškovui. Aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu advokato duodami parodymai, jog pagal sutartį Nr. 8/7 UAB „Litas prie lito“ jam liko skolinga 2 500 Lt, nepateikiant skolą patvirtinančių duomenų, o ir pačiam advokatui pareiškus, kad dėl nurodytų teisinių paslaugų sutarčių ginčo nebuvo, negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys skolos egzistavimą. Be to, byloje nėra duomenų, jog advokatas kreipėsi į UAB „Litas prie lito“ dėl 2 500 Lt skolos pagal sutartį Nr. 8/7. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad advokatas būtų įrašytas į bankrutuojančios UAB „ Litas prie lito“ kreditorių sąrašą.
17.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikti 9 783,36 Lt mokėjimą patvirtinantys dokumentai ir nepasiektas paslaugų sutartimi Nr. 8/7 aptartas rezultatas. Kaip matyti iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, visos advokatui sumokėtos piniginės lėšos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir sutartimis, tai patvirtina ir prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismo nuomonė, kad paslaugų sutartimi nebuvo pasiektas rezultatas, numatytas sutartyje Nr. 8/7, prieštarauja sutarties esmei, nes advokatas, teikdamas paslaugas, derėjosi su visais smulkiaisiais akcininkais, nurodytais sutarties priede Nr. 1 dėl akcijų pardavimo sąlygų, kas sudaro, kartu su bendrovės UAB „Litas prie lito“ valdomomis AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijomis, 48 procentus akcijų paketo, tuo pasiekiant paslaugų sutartyje Nr. 8/7 numatytus tikslus. Teismas neatskleidė paslaugų sutarties Nr. 8/7 esmės, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, bei nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių – tiek sutartį, tiek ir įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, dalies įrodymų, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas, iš viso nevertino, kai kurias išvadas išdėstė prieštaringai. Tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
18. Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo skundžiamoje dalyje, palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
18.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad advokato D. A. rengti dokumentai ir jų projektai, bendrovės pasirašytos sutartys kartu su advokato D. A. ataskaitomis, akcininkų sprendimai, sutarčių registracijos žurnalai, tame tarpe ir informacija elektroninėse laikmenose, buvo perduoti naujajam bendrovės vadovui T. S. 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo perdavimo aktu. Minėtame priėmimo-perdavimo akte nėra jokios nuorodos į perduodamas bet kokias elektronines laikmenas, nėra jokios indikacijos apie perduodamus rengtų dokumentų projektus ir pan. Taigi, A. K. ir teismo sprendime nurodyta aplinkybė nėra įrodyta. Tai patvirtina netiesioginis įrodymas – naujasis bendrovės vadovas T. S., perėmęs bendrovės valdymą, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo ir nurodė, kad bendrovėje nebuvo rasta jokių advokato D. A. paslaugų teikimo rezultatų (dokumentų projektų, korespondencijos ar pan.). Be to, Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pati bendrovė aiškiai patvirtina, kad negali pateikti jokių advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo rezultatų, kadangi jų savo žinioje neturi. Teismo sprendime plačiai aptartas advokato D. A. ataskaitas pateikė būtent pats advokatas tik ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, bendrovė neturėjo absoliučiai jokių pradinių ar tiesioginių duomenų apie advokato teiktas teisines paslaugas.
Šalies argumentai
18.2. Ieškovas prašo kritiškai vertinti A. K. melagingai nurodomą aplinkybę, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo-perdavimo akte, neva, nurodyta, kad perduodamos elektroninės laikmenos, dokumentų projektai (bendrovės ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“). Tokia informacija priėmimo-perdavimo akte nenurodyta ir neegzistuoja.
Atsiliepimas
18.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad naujasis bendrovės vadovas T. S. privalėjo perduoti bendrovės bankroto administratoriui visus advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo rezultatus (dokumentų projektus, gautą korespondenciją ir pan.). Minėta, kad naujasis bendrovės vadovas dar 2009 m. gruodžio 22 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo A. K. atžvilgiu pradėjimo, būtent dėl sudarytų Sutarčių Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1. Taigi advokato D. A. teisinių paslaugų rezultatų paieška ir kilę įtarimai iškilo dar 2009 m. (5 m. iki bendrovės bankroto). Be to, T. S. neperduoti ar slėpti neva A. K. perduotus advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo rezultatus nėra loginio paaiškinimo: nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl A. K. sudarytų sutarčių ir jų vykdymo, o ne T. S. veiksmų. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, be kita ko, nurodyta, kad ieškovo atstovė 2013 m. sausio 23 d. rašte pažymėjo, kad bendrovė neturi jokių advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo rezultatų. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatyta aplinkybė, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai atitiko LR teisės aktų reikalavimus, kaip nors susijusi su advokato D. A. teisinių paslaugų realaus vykdymo įrodinėjimu. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimo (pavyzdžiui, advokato išrašytų sąskaitų-faktūrų). Byloje keliamas advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo realaus vykdymo ir tai patvirtinančių įrodymų nebuvimo klausimas. Be to, nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kiek tai susiję su A. K. pateiktu apeliaciniu skundu, aiškiai nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti 9 783,36 Lt (2 833,46 Eur) sumokėtą sumą, viršijančią advokato D. A. sąskaitų-faktūrų bendrą sumą. Būtent dėl šios sumos ir pateiktas A. K. apeliacinis skundas. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo taip pat nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti advokato D. A. apskaitos registrai, kurie buvo privalomi vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, nepateiktas gyventojų individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas, kurį nustato Gyventojų besiverčiančių individualia veikla buhalterinės apskaitos taisyklių 4-5 punktai. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad bendrovė 2008 metais turėjo 636 321 Lt nuostolių; 2009 metais – 1 381 929 Lt nuostolių; nurodyta, kad nuosavo kapitalo bendrovė turėjo mažiau nei pusę, todėl vadovas privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą esamai padėčiai svarstyti. Taigi A. K. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį.
18.4. Atsakovo nurodyta teismų praktika ne tik neturi jokios sąsajos su nagrinėjama byla ir teisiniais klausimais, tačiau neturi precedentinės galios, nes šios bylos ir atsakovo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Atsakovo teigimu, 9 783,36 Lt (2 833,46 Eur) buvo sumokėti Sutarties Nr. 8/7 pagrindu. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Teismas, pagrįstai įvertinęs visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad 2 833,46 Eur nebuvo išmokėti pagal Sutartį Nr. 8/7 ir šiai sumai nėra jokios advokato D. A. teisinių paslaugų teikimo ataskaitos. Atmestini ir atsakovo teiginiai, kad jis 2 833,36 Eur sumokėjo pagal advokato D. A. 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 15/12/08. Minėtoje sąskaitoje aiškiai nurodyta, kad ji išrašyta „Už suteiktas teisines paslaugas pagal 2008 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 8/6“. Bylos medžiagoje esantis 2008 m. rugsėjo 24 d. advokato D. A. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 332680 patvirtina, kad būtent 9 783,36 Lt (2 833,46 Eur) iš A. K. buvo gauti 2008 m. rugsėjo 24 d. Šią informaciją patvirtina paties A. K. pasirašyta 2008 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaita Nr. 7, kurioje aiškiai matyti, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. 9 783,36 Lt (2 833,46 Eur) sumos sumokėjimas priskirtas 2008 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitui Serija LAT Nr. 332680. Pinigai buvo sumokėti 2008 m. rugsėjo 24 d., tuo tarpu Sutartis Nr. 8/7 buvo sudaryta tik 2008 m. spalio 6 d.
18.5. Atmestinas A. K. teiginys, kad advokatui priklausė likusi 5 000 Lt (1 448,10 Eur) advokato honoraro dalis pagal Sutarties Nr. 8/7 3 straipsnio 2 dalies b) punktą ir 4 783,36 (1 385,36 Eur) papildomų išlaidų. Sutarties Nr. 8/7 turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas – advokato D. A. honoraras ir papildomos išlaidos (jei tokių būtų) būtų mokamas tik tuo atveju, jei bendrovės akcijų paketas būtų buvęs padidintas iki 40-45 procentų AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“. Teismas sprendime, įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad akcijų paketas nebuvo padidintas iki sutartos procentinės išraiškos (40-45 procentų). Pats advokatas apklausoje ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad Sutarties Nr. 8/7 turinį ir jo honoraro reikalavimo galimybę suprato būtent kaip rezultato siekimą. Advokatas aiškiai nurodė, kad bendrovė jam lik skolinga 2 500 Lt (724,05 Eur) pagal Sutarties Nr. 8/7 3 straipsnio 2 dalies c) punktą. Pastarasis taikomas, jeigu bendrovės akcijų paketo padidinimas iki 40-45 procentų nepavyksta. Pastaroji sąlyga nebuvo įgyvendinta, todėl pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu nėra.
18.6. Sutartimi Nr. 8/7 šalys aiškiai susitarė dėl sutarties objekto ir dalyko. Objektą šalys susiejo su pasiektinu rezultatu (akcijų paketo padidinimo iki 40-45 procentų), o dalyką susiejo su advokato honoraru, kuris priklausė nuo veiksmo – derybų vedimo, akivaizdu, kad atsakovas turėjo sudaryti tokias teisinių paslaugų sutartis, kuriomis būtų mokama pagal sugaištą valandinį laiką pagal iš anksto nustatytą valandinį įkainį. Visgi, tokio tipo sutarties atsakovas nesudarė, o susitarė dėl konkretaus honoraro dydžio, jei būtų buvęs pasiektas rezultatas. Taigi teismas tinkamai įvertino Sutarties Nr. 8/7 turinį, pagrįstai vadovavosi CK nuostatomis dėl sutarties aiškinimo taisyklių ir CPK nuostatomis dėl įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų išaiškinimų. Byloje nėra jokių advokato papildomas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Nei vienoje advokato išrašytoje sąskaitoje-faktūroje už teisines paslaugas ar jo ataskaitose, kurias jis pateikė tik ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokių duomenų ar bet kokių indikacijų, kad teikiant paslaugas pagal Sutartį Nr. 8/7 jis būtų patyręs papildomų išlaidų.
18.7. Sutarties Nr. 8/7 tikslas ir rezultatas nebuvo pasiektas, nes akcijų paketas nebuvo padidintas iki 40-45 procentų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į A. K. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad advokatas nežinojo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų pardavimo sąlygų, bei į teiginį, kad bendrovė pasiliko teisę spręsti pati, su kuriais akcininkais sudaryti sandorius, patvirtina, jog advokatas jokių teisinių paslaugų bendrovei nesuteikė. Nesant byloje jokių derybų vykdymo rezultatų, akivaizdu, kad advokatas jokių teisinių paslaugų nesuteikė, o bendrovės vadovas dalyvavo bendrovės pinigų pasisavinimo schemoje.
18.8. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas įvertino nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytą informaciją apie tai, kad 2 833,36 Eur viršija tyrime pateiktų buhalterinių dokumentų sumą; byloje nėra jokios paslaugų teikimo ataskaitos, kuri pagrįstų šią sumą; vertino, ar 2 833,36 Eur galėjo būti sumokėta pagal A. K. sudarytas Sutartis Nr. 8/6 ir 8/7, ir pagrįstai sprendė, kad minėta suma buvo nepagrįstai sumokėta. Kiek tai susiję su atsakovo apeliaciniu skundu, teismas išsamiai įvertino tiesioginius įrodymus (veikiau jų nebuvimą), netiesioginius įrodymus, faktines aplinkybes ir nepažeidė CPK nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos bankrutuojančiai įmonei atlyginimo. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, o atsakovas A. K. ginčija sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo patenkintas. Nepaisant to, šalys apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo argumentus, susijusius su visų trijų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis ir jas pagrindžiančių / paneigiančių įrodymų vertinimu, todėl teisėjų kolegija pasisako kartu dėl visų šalių apeliaciniuose skunduose nurodomų faktinių aplinkybių ir teisinio vertinimo.
21. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas A. K., būdamas UAB ,,Litas prie lito“ vadovu, su atsakovu advokatu D. A. sudarė šias sutartis: 2008 m. birželio 1 d. Sutartį Nr. 8/6, kuria advokatas įsipareigojo veikti kaip bendrovės atstovas bendrovės vykdomos veiklos teisiniais klausimais; už teikiamas teisines paslaugas bendrovė įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką (210 Lt už vieną valandą) ir atlyginti papildomus nuostolius. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 2008 m. spalio 6 d. Sutartį Nr. 8/7, kuria advokatas įsipareigojo veikti kaip bendrovės atstovas klausimais dėl bendrovės akcijų paketo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ padidinimo iki 40-45 proc. bei atlikti šias funkcijas: pagal advokatui pateiktą akcininkų sąrašą derėtis su akcininkais dėl akcijų pirkimo kainos, parduodamo jų kiekio, pardavimo terminų; bendrovė įsipareigojo sumokėti advokatui honorarą bei atlyginti papildomas išlaidas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis galiojo iki 2008 m. lapkričio 1 d.; 2009 m. sausio 6 d. Sutartį Nr. 9/1, kuria advokatas įsipareigojo atstovauti klientui pagal atstovui pateiktas užduotis iškylančiais įvairiais teisiniais klausimais ir teikti informaciją, o bendrovė už teikiamas teisines paslaugas įsipareigojo advokatui mokėti honorarą pagal sugaištą laiką – 210 Lt už vieną valandą, ir atlyginti papildomas išlaidas. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d.
22. Tuo tarpu dėl to, ar minėtose sutartyse nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos, šalys nesutaria. Ieškovas įrodinėja, jog nurodytos sutartys yra tariamieji sandoriai, kurie yra niekiniai, todėl teismas turėtų konstatuoti jų negaliojimo faktą ir priteisti ieškovui pagal niekines sutartis sumokėtas pinigų sumas, iš viso 40 372,14 Eur. Tuo tarpu atsakovas A. K. atsikerta, jog sandoriai nebuvo tariami, jie buvo reikalingi bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymui, o teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos ir apmokėtos.
23. Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ginčijamos teisinių paslaugų sutartys buvo sudarytos siekiant sukelti jų šalims teisinius padarinius.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors byloje nebuvo pateikta faktinius advokato atliktus darbus iliustruojančių įrodymų, o tik advokato ataskaitos pagal konkrečias sutartis, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog sutartys dėl teisnių paslaugų bendrovei teikimo buvo sudarytos tik dėl akių, nesiekiant jomis sukurti teisinių padarinių, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo A. K., veikusio UAB „Litas prie lito“ vardu, ir atsakovo D. A. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutartys nėra akivaizdžiai niekinės.
26. Nors ieškovas su tuo kategoriškai nesutinka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, teisinių paslaugų sutarčių realų vykdymą patvirtina advokato D. A. pateiktos ataskaitos.
27. Iš 2008 m. birželio 1 d. Sutarties Nr. 8/6 3 straipsnio matyti, jog šalys susitarė, kad atlyginimas advokatui bus mokamas už jo atliktus darbus (suteiktas teisines paslaugas, kurios susiję su bendrovės vykdoma veikla) ir jiems atlikti sugaištą laiką pagal advokato parengtas atliktų darbų ataskaitas. Kitaip tariant, sutartyje buvo įtvirtintas teisinių konsultacijų, kurių viena valanda apmokama 210 Lt, teikimas. Toks susitarimas pagal savo esmę yra galimas, teisėtas ir paplitęs advokatų praktikoje. Už pagal Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas byloje yra pateiktos 5 advokato D. A. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos: 2008 m. birželio 28 d. (46,30 val., mokėtina suma – 9 717,44 Lt); 2008 m. liepos 25 d. (81,40 val., mokėtina suma – 17 094,13 Lt); 2008 m. rugpjūčio 26 d. (42,30 val., mokėtina suma – 8 900 Lt); 2008 m. spalio 23 d. (56,30 val., mokėtina suma – 11 898 Lt); 2008 m. lapkričio 25 d. (77,30 val., mokėtina suma – 16 300 Lt). Iš viso už pagal Sutartį Nr. 8/6 suteiktas teisines paslaugas mokėtina suma – 63 909,57 Lt (18 509,49 Eur).
28. Iš 2009 m. sausio 6 d. Sutarties Nr. 9/1 3 straipsnio taip pat matyti, kad šalys susitarė, jog atlyginimas advokatui bus mokamas už jo atliktus darbus (suteiktas teisines paslaugas, kurios susiję su bendrovės vykdoma veikla) ir jiems atlikti sugaištą laiką pagal advokato parengtas atliktų darbų ataskaitas. Už pagal Sutartį Nr. 9/1 suteiktas teisines paslaugas byloje yra pateiktos šios suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos: 2009 m. sausio 29 d. (42 val., mokėtina suma – 9 000 Lt); 2009 m. vasario 26 d. (45 val., mokėtina suma – 9 587 Lt); 2009 m. kovo 19 d. (1,4 val., mokėtina suma – 300 Lt); 2009 m. balandžio 27 d. (48 val., mokėtina suma – 10 250 Lt); 2009 m. gegužės 9 d. (54,5 val., mokėtina suma – 11 400 Lt); 2009 m. gegužės 26 d. (65,5 val., mokėtina suma – 13 537 Lt); 2009 m. liepos 29 d. (12 val., mokėtina suma – 2 530 Lt); 2009 m. birželio 25 d. (29 val., mokėtina suma – 6 100 Lt). Iš viso už pagal Sutartį Nr. 9/1 suteiktas teisines paslaugas mokėtina suma – 62 704 Lt (18 160,33 Eur).
29. Tuo tarpu iš 2008 m. spalio 6 d. Sutarties Nr. 8/7 1 ir 3 straipsnių matyti, kad šalys susitarė ne tik dėl konkrečių teisinių paslaugų suteikimo, bet ir dėl kitokios teisinių paslaugų apmokėjimo tvarkos, o būtent, advokatas D. A. įsipareigojo veikti dėl bendrovės akcijų paketo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ padidinimo iki 40-45 proc. – derėtis su akcininkais dėl akcijų pirkimo kainos, parduodamo jų kiekio, pardavimo terminų. Bendrovė įsipareigojo sumokėti advokatui 8 000 Lt honorarą bei atlyginti papildomas išlaidas. Sutartyje nustatyta tokia atlygio mokėjimo tvarka: sumokamas 3 000 Lt avansas, likę 5 000 Lt sumokami jeigu akcijų paketas padidinamas iki numatyto procento; jeigu akcijų paketas iki nurodyto procento nepadidinamas, sumokama 2 500 Lt likusio honoraro. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent šios sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atlygis advokatui už vykdant šią sutartį suteiktas paslaugas buvo susietas su rezultatu, t. y. pavykus supirkti tiek AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų, kad Bendrovės turimas akcijų paketas padidėtų iki 40-45 proc., advokatui būtų sumokėtas 8 000 Lt dydžio honoraras ir atlygintos patirtos papildomos išlaidos; jeigu akcijų skaičius iki nurodyto procento nebūtų padidintas, sutarta advokatui sumokėti 2 500 Lt honoraro.
30. Kaip teisingai nurodo ieškovas, pagrindas mokėti už teisines paslaugas yra advokato atlikti konkretūs darbai, pagrįsti ataskaita apie konkrečių paslaugų suteikimą, bet ne advokato išrašyta sąskaita.
31. 2008 m. birželio 28 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės paslaugos asmens duomenų apsaugos klausimais (46,30 val.). Atsakovas A. K. teismo posėdyje paaiškino ir pateikė į bylą įrodymus, jog bendrovė vykdė projektus, kuriems reikėjo teisinių žinių asmens duomenų apsaugos klausimais (pvz., siekiant sudaryti sutartį su Alytaus miesto savivaldybe dėl Alytaus miesto kartografavimo darbų). Atsakovo paaiškinimus netiesiogiai patvirtina kiti bylos duomenys, tarp jų ir tai, kad teisines konsultacijas tam tikrais asmens duomenų apsaugos klausimais teikė advokatų kontora „Saladžius ir partneriai“. Teisinių paslaugų ataskaitų, pateiktų advokatų kontoros „Saladžius ir partneriai“ ir advokato D. A., turinio analizė leidžia teigti, kad teisinės konsultacijos nebuvo analogiško pobūdžio ir turinio. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo bendrovei atstovavusi advokatė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. buvo vykdomi plačios apimties aplinkos stebėjimo produkto „CycloMedia“ įdiegimo Lietuvos rinkoje ir adaptavimo Lietuvos rinkai darbai. Plačios apimties projektui reikalingos nevienkartinės konsultacijos ir ne vienu aspektu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinės konsultacijos gali būti teikiamos ne tik rašytiniuose dokumentuose, bet ir kita šalims priimtina forma. Iš 2008 m. birželio 28 d. ataskaitos matyti, kad rašytinės konsultacijos buvo teikiamos ir elektroniniu formatu.
32. 2008 m. liepos 25 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos įvairiais viešųjų pirkimų klausimais (81,40 val.). Atsakovas A. K. nurodė, kad šioje ataskaitoje įvardytos teisinės paslaugos buvo reikalingos, nes bendrovė ketino dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. skelbtame konkurse Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimui. Ieškovo teigimu, viešai prieinamuose duomenyse jam nepavyko rasti tokio ar panašaus Nacionalinės žemės tarnybos organizuoto viešojo pirkimo nurodytu laikotarpiu, o į atsakovo A. K. išsiųstą užklausą Nacionalinė žemės tarnyba atsakymo nepateikė. Bylos duomenimis, atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės veikla buvo susijusi su ortografiniais, aerofotografavimo darbais. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad 2008 m. buvo iš anksto paskelbta apie 2009 m. pradžioje vyksiantį atvirą konkursą Lietuvos Respublikos teritorijos ortografiniams žemėlapiams sudaryti. Nors byloje nėra konkrečių įrodymų, kad bendrovė buvo pateikusi paraišką dalyvauti nurodytame konkurse, tačiau tokių įrodymų nebuvimas savaime nėra pagrindas teigti, jog 2008 m. liepos 25 d. ataskaitoje įvardytos teisinės paslaugos viešųjų pirkimų klausimais buvo akivaizdžiai nereikalingos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, bendrovės veiklos specifiką, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ta aplinkybė, kad atsakovas A. K., praėjus daugiau kaip 7 metams nuo vadovavimo bendrovei pabaigos, prisiminė, jog 2008 m. buvo skelbtas konkursas dėl Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo, rodo, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė galėjo turėti ketinimų jame dalyvauti. Viešųjų pirkimų sritis turi ypatumų, todėl neabejotina, kad bendrovei buvo reikalingos šios srities teisinės konsultacijos dalyvavimui tokiame viešajame konkurse pasirengti. Ataskaitoje detalizuota, kokiais konkrečiais aspektais buvo teiktos teisinės konsultacijos.
33. 2008 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos juridinio asmens organų kompetencijos, dalyvių susirinkimo sušaukimo, dalyvių balsavimo, balso teisės perleidimo, juridinio asmens sprendimų teisėtumo vertinimo, protokolų surašymo, papildymo, pakeitimo ir kt. klausimais (42,30 val.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB „Litas prie lito“ aktyviai įgyvendino savo, kaip AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcininko, teises, be to, atsakovas, kaip tuometis UAB „Litas prie lito“ vadovas, buvo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ valdybos narys ir aktyviai dalyvavo valdybos posėdžiuose, sprendžiant nurodytos įmonės veiklos klausimus, svarstant šios įmonės reorganizavimo galimybes. Tokie bylos duomenys pagrindžia 2008 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų reikalingumą, nes atsakovas turėjo pasirengti UAB „Litas prie lito“, kaip AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcininko, teisių tinkamam įgyvendinimui, taip pat dalyvavimui šios bendrovės valdybos darbe.
34. 2008 m. spalio 23 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos juridinių asmenų reorganizavimo klausimais (56,30 val.). Ataskaitoje nurodyta, kad teisinės konsultacijos teiktos viešųjų juridinių asmenų (valstybės ir savivaldybės juridinių asmenų) reorganizavimo klausimais. Atsakovas A. K. paaiškino, jog buvo konsultuojamasi konkrečiai AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimo klausimais. Šios akcinės bendrovės akcijų dalis priklauso valstybei. Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad dėl AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ ieškovo Bendrovė turėjo strateginių tikslų. Ta aplinkybė, kad bendro pobūdžio AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimo klausimai buvo aptarti DnB Nord 2008 m. balandžio mėn. parengtoje įsigijimo rizikos įvertinimo ataskaitoje, nepaneigia būtinybės papildomai konsultuotis, juolab kad ši įsigijimo rizikos įvertinimo atskaita rengta ne teisininko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimo klausimas buvo svarstomas ilgą laiką, valdybos narių nuomonės skyrėsi, todėl reikėjo teisinių konsultacijų reorganizavimo svarstymo metu iškylančiais aspektais. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad buvo teiktos konsultacijos dėl priverstinio akcijų pardavimo, ieškinio projekto rengimas ir derinimas su klientu dėl priverstinio akcijų pardavimo. Atsakovas A. K. paaiškino, kad buvo svarstoma teikti tokį ieškinį, tačiau išanalizavus teisines perspektyvas buvo nuspręsta nesikreipti į teismą. Ta aplinkybė, kad buvo konsultuojamasi dėl priverstinio akcijų pardavimo, teikiant ieškinį teismui, tačiau toks ieškinys nebuvo pateiktas, nepatvirtina, jog už šias teisines paslaugas patirtos išlaidos buvo aiškiai nepagrįstos.
35. 2008 m. lapkričio 25 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos dėl individualios įmonės pertvarkymo (bendrosios nuostatos), juridinio asmens teisinės formos pakeitimo, pertvarkomo juridinio asmens atsakomybės pagal prievoles iki įregistravimo ir po jo, pertvarkymo projekto derinimas su klientu dėl pertvarkymo tikslų, sąlygų, terminų, ataskaitų dėl pertvarkymo projekto rengimas, pertvarkomo juridinio asmens santykių su kreditoriais sureguliavimo klausimai, juridinio asmens veiklos tyrimo klausimai, ieškinio projekto rengimas ir derinimas, ginčo pasekmių analizė (77,30 val.). Atsakovas A. K., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, paaiškino, kad visos nurodytos konsultacijos buvo reikalingos analizuojant AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ reorganizavimo variantus. Atsakovo teigimu, teisinės konsultacijos dėl individualios įmonės pertvarkymo buvo suteiktos svarstant Informacinio verslo paslaugų įmonės filialų pertvarkymo galimybę. Atsakovo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, susijusių su jo, kaip tuomečio UAB „Litas prie lito“ vadovo dalyvavimo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ valdybos veikloje, siūlant šios įmonės reorganizavimo būdus, analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog šie netiesioginiai įrodymai pagrindžia atsakovo teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus dėl ieškovo kvestionuojamų teisinių paslaugų. Iš bylos duomenų matyti, jog AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ didesnio akcijų paketo įgijimas ir šios įmonės reorganizavimas buvo svarbūs UAB „Litas prie lito“ veiklos tikslai, reorganizavimo klausimas buvo sprendžiamas iš esmės visą atsakovo vadovavimo laikotarpį, sutiktina, kad tokioje veikloje reikėjo teisinių konsultacijų. Dėl ieškinio projekto rengimo ir ginčo pasekmių analizės atsakovas paaiškino, kad su advokatu buvo tariamasi dėl bylinėjimosi su Alytaus regione bendros atsiskaitymo knygelės atsiskaitymo sistemą be jokių sutarčių perėmusiu Swedbanku, tačiau, paanalizavus ginčo pasekmes, buvo nuspręsta nesibylinėti, o tartis geruoju dėl bendradarbiavimo. Ta aplinkybė, kad ieškinys nebuvo pateiktas teismui, savaime neįrodo, jog išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškinio rengimo klausimu patirtos akivaizdžiai nepagrįstai. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitos aptariamoje ataskaitoje išvardytos teisinės paslaugos nepripažintinos aiškiai nepagrįstomis, byloje esančių duomenų visumos analizė patvirtina, jog tokios teisinės paslaugos susijusios su atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės vykdyta veikla.
36. 2009 m. sausio 29 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės paslaugos elektroninio dokumento klausimais (42 val.). Atsakovas pateikė netiesioginius įrodymus nurodytų paslaugų reikalingumui pagrįsti ir paaiškino, kad šios konsultacijos buvo reikalingos siekiant panaudoti Cyklomedia Technology b. v. vizualizacijos programas VĮ Registrų centro teikiamų duomenų apskaitoje, buvo analizuojama padėtis, dėl to pirktos 2009 m. sausio 29 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. birželio 25 d. ataskaitose nurodytos teisinės konsultacijos. Iš ataskaitos matyti, kad buvo teikiamos konsultacijos žodžiu, taip pat rašytinės ir elektroniniu formatu.
37. 2009 m. vasario 26 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos tarptautinių atsiskaitymų ypatumų klausimais (45 val.).
38. 2009 m. sausio 29 d. ataskaitoje nurodyta, kad teiktos teisinės konsultacijos dėl elektroninio dokumento – asmens tapatybės kortelės (8 val.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog ginčijamoms konsultacijoms sugaišta per daug laiko, o ataskaitoje nurodyta suteiktų paslaugų apimtis nėra akivaizdžiai nepagrįsta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės vykdytus projektus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2009-02-26 atskaitoje įvardytos teisinės paslaugos yra aiškiai nepagrįstos ar akivaizdžiai per didelės apimties.
39. 2009 m. kovo 19 d. ataskaitoje nurodyta, kad suteiktos teisinės konsultacijos buhalterinės apskaitos klausimais (1,4 val.), kurių ieškovas iš esmės nekvestionuoja.
40. 2009 m. balandžio 27 d. ataskaitoje nurodyta, kad suteiktos teisinės konsultacijos dėl valstybės informacinių sistemų, taip pat informacinės sistemos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimais, bendrovės dokumentų tikrinimo, vertinimo, analizės (48 val.). Atsakovas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad šioje ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos buvo reikalingos vykdant projektus dėl miestų savivaldybių teritorijų vizualizacijos 3D formate, galimybės panaudoti vizualizacijos programas VĮ Registrų centro teikiamų duomenų apskaitoje, viešinamų internete žemėlapių demonstracinėse versijose, technologijų panaudojimo gelbėjimo tarnybų veikloje. Šioje ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos susijusios su bendrovės vystyta veikla, todėl nėra pagrindo pripažinti jas aiškiai nepagrįstomis, taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą apie šių paslaugų apimties akivaizdų nepagrįstumą.
41. 2009 m. gegužės 9 d. ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos dėl kelių tiesimo techninės ir teisinės reglamentacijos, antrinių žaliavų panaudojimo galimybių, garso izoliacijų ir kelių atitvarų techninės ir teisinės reglamentacijos, bendrovės dokumentų tikrinimo, vertinimo, analizės (54,5 val.). Atsakovas nurodė, kad pagal šią ataskaitą suteiktos teisinės konsultacijos buvo reikalingos derantis dėl bendradarbiavimo su akcininko rekomenduota Olandijos įmone Megatrax Benelux b. v. dėl kelių tiesimo, garso izoliacinių medžiagų gamybos technologijų panaudojant perdirbtas statybines atliekas; teisinės konsultacijos buvo dėl atliekų panaudojimo ir gaminių sertifikavimo.
42. 2009 m. gegužės 26 d. ataskaitoje nurodyta, kad teiktos teisinės konsultacijos elektroninės bankininkystės klausimais (65,5 val.). Iš ataskaitos matyti, jog konsultacijos teiktos ne tik raštu, todėl jų suteikimo faktas gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais, netiesioginiais įrodymais. Kadangi bendrovės veikla buvo susijusi su virtualios atsiskaitymo knygelės kūrimo projektu, kaip alternatyvios programos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ platformai ELAs, nėra pagrindo teigti, jog 2009 m. gegužės 26 d. ataskaitoje išvardytos teisinės paslaugos buvo akivaizdžiai nepagrįstos ar buvo aiškiai per didelės apimties.
43. 2009 m. birželio 25 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės konsultacijos elektroninio parašo klausimais (29 val.). Šioje ataskaitoje minimo konsultacijos susijusios su bendrovės vykdyta veikla, o byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog nurodytos paslaugos aiškiai nepagrįstos ar akivaizdžiai per didelės apimties.
44. 2009 m. liepos 29 d. ataskaitoje nurodyta, kad buvo suteiktos akcininkų susirinkimo protokolo rengimo, bendrovės duomenų tikrinimo, vertinimo, analizės paslaugos (12 val.). Šių paslaugų reikalingumą pagrindžia atsakovo į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas vadovavimo bendrovei metu aktyviai veikė kaip AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdybos narys, 2009 m. liepos 3 d. raštu siekė inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kaip šios įmonės akcininko UAB „Litas prie lito“ vadovas, dalyvavo akcininkų susirinkimuose. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, kad aptariamoje ataskaitoje įvardytos paslaugos buvo aiškiai nepagrįstos ar akivaizdžiai per didelės apimties.
45. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vidaus dokumentuose, taip pat ginčo sutartyse dėl teisinių paslaugų teikimo nenumatyta pareiga saugoti teisines paslaugas teikiančio advokato parengtus dokumentus, jų projektus. Kita vertus, atsakovas A. K. iš įmonės vadovo pareigų buvo atleistas 2009 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas nagrinėjamoje byloje žalą kildina iš sutarčių, sudarytų ir vykdytų 2008-2009 metais. Atleidžiant atsakovą iš vadovo pareigų jis 2008 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė bendrovės dokumentus akcininko atstovui, todėl jo galimybės teikti įrodymus dėl teisinių santykių, iš kurių ieškovas kildina žalą, yra objektyviai ribotos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo A. K. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad rašytiniai dokumentai, susiję su ginčijamų teisinių paslaugų teikimu, buvo elektroninėse laikmenose, kurias jis, atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, 2009 m. rugpjūčio 31 d. perdavė akcininko įgaliotam asmeniui. Iš advokato D. A. pateiktų teisinių paslaugų teikimo ataskaitų matyti, kad didžioji dauguma rašytinių konsultacijų buvo teikta el. formatu. Visomis bendrovės el. laikmenomis nuo 2008 m. rugpjūčio 31 d., kai atsakovas atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, disponavo vadovavimą bendrovei perėmę asmenys. Tuo tarpu į bylą nebuvo pateikta jokių bendrovės elektroninių laikmenų, el. susirašinėjimo ar panašiai, taigi nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą, kad tokie el. laiškai apskritai neegzistavo.
46. Kita vertus, pagrįsta ir pirmosios instancijos išvada, jog teisinių paslaugų teikimo sutartyse nebuvo susitarta, kokiu konkrečiu būdu advokatas privalo pateikti konsultacijas, parengtus dokumentų projektus, ar turi juos pas save išsaugoti, kiek laiko turi saugoti, ar privalo pridėti dokumentus, susirašinėjimo medžiagą prie ataskaitų ir pan. Bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nėra įtvirtintos pareigos saugoti bendrovėje dokumentų projektus, sutarčių, kurios buvo parengtos, tačiau nepasirašytos, projektus, tam tikriems klausimams spręsti gautų konsultacijų dokumentus ir pan.
47. Antra, teisėjų kolegija sprendžia, jog realų teisinių paslaugų sutarčių vykdymą patvirtina ataskaitų pagrindu advokato išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Advokatas D. A. pagal Sutartį Nr. 8/6 išrašė 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaitą Nr. 15/12/08 už teisines paslaugas 73 692,93 Lt (21 342,95 Eur) sumai; pagal Sutartį Nr. 8/7 išrašė 2008 m. spalio 14 d. sąskaitą Nr. 14/10/08 už teisines paslaugas 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai (avansas); pagal Sutartį Nr. 9/1 išrašė 2009 m. sausio 30 d. sąskaitą Nr. 30/01/09 už teisines paslaugas 9 000 Lt (2 606,58 Eur) sumai, 2009 m. vasario 27 d. sąskaita Nr. 27/02/09 už teisines paslaugas 9 597,00 Lt (2 779,48 Eur) sumai, 2009 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. 25/03/09 už teisines paslaugas 300 Lt (86,89 Eur) sumai, 2009 m. balandžio 29 d. sąskaitą Nr. 29/04/09 už teisines paslaugas 10 250 Lt (2 968,61 Eur) sumai, 2009 m. gegužės 9 d. sąskaitą Nr. 9/05/09 už teisines paslaugas 11 400 Lt (3 301,67 Eur) sumai, 2009 m. gegužės 29 d. sąskaitą Nr. 29/05/09 už teisines paslaugas 13 537 Lt (3 920,59 Eur) sumai, 2009 m. birželio 26 d. sąskaitą Nr. 26/06/09 už teisines paslaugas 6 100 Lt (1 766,68 Eur) sumai, 2009 m. liepos 30 d. sąskaitą Nr. 30/07/09 už teisines paslaugas 2 530 Lt (732,74 Eur) sumai. Atsakovas A. K. už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2008 m. spalio 14 d. bankiniu pavedimu, apmokėdamas sąskaitą Nr. 14/10/08, 2009 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu, apmokėdamas sąskaitą Nr. 9/05/09, o taip pat grynaisiais pinigais, kurie buvo įforminti pagal advokato D. A. išduotus 13 grynųjų pinigų priėmimų kvitų. Itin reikšminga aplinkybė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina realų teisinių paslaugų sutarčių vykdymą, yra ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad advokatas D. A. gautas iš UAB „Litas prie lito“ pinigines lėšas apskaitydavo savo buhalteriniuose dokumentuose. 2012 m. vasario 9 d. Specialisto išvadoje Nr. 140-(06434)-IS1-951 konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. advokato D. A. kasos knygoje yra visos grynųjų pinigų ūkinės operacijos atliktos su UAB „Litas prie lito“. Šios aplinkybės, vertinant jas kitų byloje esančių duomenų kontekste, patvirtina, kad ginčo objektu esančios teisinių paslaugų teikimo sutartys nebuvo fiktyvios.
48. Trečia, realų teisinių paslaugų sutarčių vykdymą patvirtina ir aplinkybė, jog vykdant veiklą, kuriai buvo įsteigtas ieškovas, iki ginčo sutarčių sudarymo bendrovei teisines paslaugas teikė advokatų kontora „Saladžius ir partneriai“ 2008 m. kovo 14 d. Sutarties pagrindu. Atsakovo A. K. pateikti į bylą įrodymai dėl jo vadovavimo laikotarpiu bendrovės vykdytų projektų, siektų tikslų, analizuojant juos advokato D. A. parengtų teisinių paslaugų ataskaitų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog ginčo sutarčių pagrindu buvo teikiamos teisinės konsultacijos tais klausimais, kurie buvo reikalingi ir aktualūs tuo metu vykdytoje ieškovo veikloje. Bendrovė, kuriai vadovavo atsakovas 2008-2009 m., vykdė specifinę veiklą, susijusią su investicijomis, ilgalaikiais projektais, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2013 m. gegužės 10 d. papildoma specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad bendrovė vykdė finansinę investicinę veiklą, kas patvirtina įvairaus pobūdžio teisinių konsultacijų poreikį, mat tokio pobūdžio veikloje daug klausimų sprendžiama konsultacijomis ir derybomis, kurios dažniausiais vyksta žodžiu, todėl negali turėti kažkokios materialios išraiškos.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant, ar ginčo sutartys realiai buvo vykdomos, reikšminga ir aplinkybė, kad advokato teisinių paslaugų ataskaitose nurodytos teisinių konsultacijų sritys atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo tuomečio UAB „Litas prie lito“ direktoriaus T. S. nurodytas Bendrovės veiklos sritis – ortografiniai, aerofotografavimo darbai, paslaugos elektroninėje erdvėje.
50. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja buvusi UAB „Litas prie lito“ vadybininkė J. N. taip pat parodė, kad advokatas D. A. lankydavosi ieškovo buveinėje, bendraudavo su direktoriumi A. K.. Nors liudytoja nurodė, kad šį advokatą matė tik 3-4 kartus, tokie parodymai savaime nepatvirtina, jog teisinės paslaugos pagal ginčo sutartis realiai nebuvo teiktos. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pagal teisinių konsultacijų pobūdį, tokios paslaugos gali būti teikiamos ir telefonu, kitų techninių komunikavimo priemonių pagalba, ne tik susitinkant su bendrovės vadovu bendrovės buveinėje ar perduodant dokumentus, parengtus popieriniu būdu. Kita vertus, pagal ginčo sutartis advokatas teisines paslaugas turėjo teikti bendrovės vadovui, t. y. atsakovui A. K., o ne kitiems bendrovės darbuotojams, iš kurių vienas (informacinių technologijų specialistas A. V.) dirbo netgi ne bendrovės buveinėje, o kitose patalpose. Dėl to argumentai, kad kiti bendrovės darbuotojai ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino teisinių paslaugų realaus teikimo bendrovei, negali būti laikomi įrodančiais ieškovo poziciją, jog teisinės paslaugos pagal ginčo sutartis bendrovei nebuvo suteiktos.
51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tai, kad byloje nėra konkrečių rašytinių dokumentų, jų projektų, parengtų teikiant teisines paslaugas pagal ginčo sutartis, savaime nėra pagrindas teigti, jog teisinės paslaugos šių sutarčių pagrindu realiai nebuvo teikiamos, todėl nėra pagrindo jas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio kaip tariamų sandorių, nes bylos duomenys patvirtina, jog šios sutartys sudarytos siekiant sukurti teisinius santykius dėl teisinių paslaugų teikimo UAB „Litas prie lito“, sutartys buvo realiai vykdomos. Taigi priešingai nei teigia apeliaciniuose skunduose ieškovas ir atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai, juos itin išsamiai ištyręs, įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir teisėtas, teisės normomis ir aktualia teismų praktiką pagrįstas išvadas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais nėra pagrindo.
52. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką, teisinės paslaugos buvo reikalingos. Tai patvirtina aplinkybė, kad nuo pat pirmos bendrovės veiklos dienos buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis su kita advokatų kontora, t. y. buvo perkamos teisinės paslaugos. Atsakovas šioje byloje logiškai pagrindė, jog sprendimą sudaryti teisinių paslaugų sutartis su advokatu D. A. lėmė tai, kad po kelių mėnesių veiklos, jis, kaip bendrovės vadovas, įvertino, jog išlaidos už teisines paslaugas yra per brangios, todėl nusprendė teisines paslaugas pirkti iš advokato, pasiūliusio mažesnį paslaugų įkainį. Ankstesnė advokatų kontora už teikiamas teisines paslaugas taikė 480 Lt valandinį įkainį, o ginčo sutartimis su advokatu D. A. susitarta dėl 210 Lt dydžio valandinio įkainio. Teisinių paslaugų sutartys, sudarytos dėl teisinių paslaugų teikimo už daugiau kaip du kartus mažesnį įkainį, savaime negali būti vertinamos kaip bendrovei ekonomiškai nenaudingas sandoris. Taigi teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas A. K., sudarydamas teisinių paslaugų teikimo sutartis su atsakovu advokatu D. A., nepažeidė fiduciarinių pareigų bendrovei, kurios vadovu tuo metu buvo. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčo sutartys buvo sudarytos bendrovės interesais, siekiant ekonomiškiau naudoti bendrovės lėšas paslaugoms, kurios reikalingos Bendrovės veikloje, įsigyti. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog advokatas, su kuriuo buvo pasirašytos teisinių paslaugų sutartys, yra atsakovo kursiokas, savaime taip pat nepaneigia, jog teisinės konsultacijos bendrovei buvo reikalingos, o taip pat, kad sudarytos sutartys realiai buvo vykdomos. Tai, kad atsakovas A. K. pats sutarčių sudarymo ir vykdymo metu studijavo teisę, nepaneigia sutarčių reikalingumo, o taip pat nėra pagrindas vertinti atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus, neracionalius ar prieštaraujančius įmonės interesams. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad teisinių paslaugų sutartys Nr. 8/6, Nr. 8/7, Nr. 9/1 buvo reikalingos bendrovei ir atsakovas A. K., jas sudarydamas, nepažeidė fiduciarinių vadovo pareigų. Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad minėtos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos ir nereikalingos bendrovei. Naujasis vadovas T. S., liudydamas teisme, patvirtino, kad po atsakovo atleidimo iš vadovo pareigų toliau naudojosi teisininkų konsultacijomis, vykdant bendrovės veiklą, kas tik dar kartą patvirtina atsakovo A. K. poziciją.
53. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad ieškovo vadovaujama įmonė 2008-2009 metais buvo nelikvidi ir neturėjo apyvartinių lėšų. Pasak ieškovo, nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovas 2008 metais turėjo 636 321 Lt nuostolių; 2009 metais – 1 381 929 Lt nuostolių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuosavo kapitalo ieškovas turėjo mažiau nei pusę, todėl vadovas privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą esamai padėčiai svarstyti. Būtent ši aplinkybė, ieškovo teigimu, pagrindžia, kad ginčo sutartys nebuvo reikalingos bendrovei ir buvo ekonomiškai nuostolingos (artino bendrovės bankroto procedūras), o išmokėta pinigų suma advokatui tik pablogino bendrovės ekonominę situaciją, dėl ko A. K. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį bei Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį.
54. Kaip matyt iš bylos medžiagos, ieškovui BUAB ,,Litas prie lito“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. rugsėjo 25 d.
55. Nagrinėjamam ginčui aktualus 2008-2009 m. laikotarpis. Iš UAB ,,Litas prie lito“ 2009 m. balandžio 15 d. finansinės ataskaitos už 2008 metus matyti, kad bendrovė turėjo turto už 5 388 128 Lt. Nors ataskaitos pateikimo metu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sutarė 6 024 449 Lt, tačiau pradelstų įsipareigojimų neturėjo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tesudarė 1 160 708 Lt, taigi įvertinus bendrovės veiklos specifiką nėra pagrindo konstatuoti, jog tuo metu, kai atsakovas A. K. buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, būtų egzistavę Įmonių bankroto įstatyme nustatyti pagrindai bankroto bylos inicijavimui. Juolab kad iki 2014 m. rugsėjo 25 d. bendrovė faktiškai vykdė veiklą. Kita vertus, teikdamas reikiamas pinigines lėšas įmonės veiklai vystyti ir 2009 m. balandžio 15 d. patvirtindamas savo parašu finansinę ataskaitą už 2008 metus, vienintelis bendrovės akcininkas G. P. žinojo apie kapitalo rodiklius ir esamą bendrovės padėtį, tačiau taip pat neinicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
56. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 2 833,46 Eur už be pagrindo advokatui D. A. išmokėtą honorarą. Ieškovas gi apskritai nepripažįsta, jog ši sutartis buvo realiai vykdoma, todėl atsakovas A. K. privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą.
57. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys pagrindžia, kad 2008 m. spalio 6 d. Sutartimi Nr. 8/7 sulygtos paslaugos (derėtis su akcininkais dėl akcijų pirkimo-pardavimo) faktiškai buvo teikiamos: advokato ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktame Sutarties Nr. 8/7 priede ranka įrašyti akcininkų telefonai; aktualiu laikotarpiu UAB „Litas prie lito“ įsigijo nuosavybės teise didesnį akcijų kiekį. Abejones dėl 2008 m. spalio 6 d. Sutarties Nr. 8/7 paneigia ir tai, kad pavedimui pagal šią sutartį vykdyti su advokatu D. A. buvo pasirašyta atskira 2008 m. spalio 6 d. atstovavimo sutartis (atstovauti UAB „Litas prie lito“ perkant AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijas (tartis dėl jų kainos, kiekio ir pardavimo terminų). Byloje nėra duomenų, kad aptariamu laikotarpiu derybas su akcininkais dėl akcijų pirkimo vedė koks kitas asmuo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad, vykdant nurodytą sutartį, advokatui buvo sumokėtas sutartas 3 000 Lt dydžio avansas pagal jo išrašytą 2008 m. spalio 14 d. sąskaitą Nr. 14/10/08. Juridinių asmenų registro duomenimis, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų skaičius – 32 674 vnt. Iš civilinėje byloje esančio AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Litas prie lito“ turėjo 11 619 akcijų; tuo tarpu 2009 m. balandžio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad UAB „Litas prie lito“ turi 11 915 akcijų, taigi nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu akcijų skaičius padidėjo nuo 35,56 proc. iki 36,47 proc. (296 akcijomis arba 0,91 proc.). 2017 m. vasario 6 d. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateikė atsakovui informaciją, kad, 2009 m. balandžio 16 d. duomenimis, UAB „Litas prie lito“ turimų akcijų skaičius – 11 915 akcijų (36,47 proc.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aptartų duomenų analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad UAB „Litas prie lito“ priklausančių AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ paketas nebuvo padidintas iki 40-45 proc., kaip buvo numatyta Sutartyje Nr. 8/7. 2013 m. sausio 31 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė turi 36,47 proc. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ akcijų, taigi pagal Sutarties Nr. 8/7 sąlygas atsakovas advokatas D. A. negalėjo gauti 8 000 Lt honoraro – be gauto 3 000 Lt avanso, jis galėjo prašyti tik 2 500 Lt.
58. Byloje nėra duomenų, kad advokatui pagal Sutartį Nr. 8/7, be sumokėto 3 000 Lt avanso, buvo sumokėta dar papildoma suma. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas D. A., duodamas parodymus, nurodė, jog pagal Sutartį Nr. 8/7 UAB „Litas prie lito“ jam liko skolinga 2 500 Lt. Kaip matyti iš sutarties teksto, atsiskaitymas pagal Sutartį Nr. 8/7 buvo susietas su rezultatu. Kadangi bendrovės akcijų skaičius nebuvo padidintas iki sutartyje numatyto procento, ką pripažino ir advokatas, jam priklausė tik 2 500 Lt papildomo honoraro. Byloje taip pat nėra duomenų, jog advokatas kreipėsi į UAB „Litas prie lito“ dėl likusios 2 500 Lt skolos pagal Sutartį Nr. 8/7. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti, reikalauti skolos ar ne. Atsakovui D. A. nekėlus pirmiau nurodytos skolos sumokėjimo klausimo, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nepasisakė dėl 2 500 Lt sumos, nesumokėtos pagal Sutartį Nr. 8/7. Tuo tarpu pagal pateiktus į bylą pinigų priėmimo kvitus, už teisines paslaugas pagal Sutartį Nr. 8/6 buvo sumokėta grynaisiais pinigais: 2008 m. birželio 30 d. – 9 717,44 Lt; 2008 m. liepos 28 d. – 17 094,13 Lt; 2008 m. rugpjūčio 28 d. – 8 900 Lt; 2008 m. rugsėjo 24 d. – 9 783,36 Lt; 2008 m. spalio 25 d. – 11 898 Lt; 2008 m. lapkričio 28 d. – 16 300 Lt, iš viso advokatui buvo sumokėta 73 692,93 Lt (21 342,95 Eur). Būtent tokiai sumai ir išrašyta 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaita Nr. 15/12/08. Kadangi nagrinėjamu atveju pateiktos ataskaitos tik dėl teisinių paslaugų 63 909,57 Lt sumai, o faktiškai išmokėta 73 692,93 Lt, t. y. 9 783,36 Lt daugiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią 9 783,36 Lt sumą (2 833,46 Eur) laikė žala, kurią bendrovė patyrė dėl jos buvusio vadovo veiksmų.
59. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei advokatas, nei A. K. ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat nagrinėjant šią bylą teisme, nepateikė teisinių paslaugų ataskaitos, kuri pagrįstų teisines paslaugas, už kurias advokatui 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo sumokėta 9 783,36 Lt suma. Nors atsakovas teigia, jog tokią ataskaitą, kaip ir kitas, jis pateikė UAB „Litas prie lito“, nepasilikdamas egzemplioriaus sau, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog advokatas tyrėjams pateikė visas turėtas paslaugų teikimo 2008-2009 m. ataskaitas, kas patvirtina, jog remiantis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), labiau tikėtina išvada, kad ataskaitos už 2008 m. rugsėjo mėn. advokatas nebuvo surašęs ir perdavęs ieškovui, vadinasi apmokėjimui už nesuteiktas paslaugas pagrindas nebuvo atsiradęs.
60. Taigi atsakovas A. K., sumokėdamas advokatui 9 783,36 Lt, nesant pateiktos ataskaitos apie suteiktas konkrečias teisines paslaugas, nesant kitų įrodymų apie konkrečių teisinių paslaugų suteikimą ir apimtį, veikė aiškiai aplaidžiai, todėl advokatui nepagrįstai išmokėta 9 783,36 Lt suma laikytina dėl atsakovo A. K., kaip tuomečio bendrovės vadovo, ieškovui padaryta žala, kurią jis privalo atlyginti, nes tam, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai).
61. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo.
62. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
63. Dėl kitų apeliantų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti. Jau minėta, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. 25330/07).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.