- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- e1-1446-1011/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38157-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2018-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. vengė teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. „Vengimas išlaikyti vaiką“, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-06 sprendimą vengė pareigos nuo 2004-08-13 išlaikyti savo dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokant po 86,89 Eur (300 litų) dydžio pajamų iki jos pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, tos pareigos sąmoningai nevykdė, dėl ko 2018-05-16 susidarė finansinis įsiskolinimas 17 160,39 Eur, ir toliau pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimu pakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004‑09-06 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymui dydį, sprendimą išlaikyti savo dukrą A. M. periodinėmis išmokomis po 225 Eur mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo priėmimo dienos (nuo 2018-09-06) iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tos pareigos sąmoningai nevykdė, dėl ko (duomenys neskelbtini) susidarė finansinis 4 296,02 Eur įsiskolinimas.
2020-02-28 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuoju apklaustas R. M. parodė, kad nebuvo gydytas dėl psichinių sutrikimų, nėra registruotas priklausomybės ligų centre, galvos traumų neturėjo, narkotinių medžiagų nevartoja. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Turi dvi dukras. Viena iš jų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kita E. M., gim. (duomenys neskelbtini). E. yra jo buvusios draugės G. dukra. Su G. buvo iki susipažįstant su A. mama J. M. Kada įregistravo santuoka su J. jis neprisimena, skyrybų datos irgi neatsimena. Apie 2004-09-06 ir 2018-09-26 teismo sprendimus dėl lėšų priteisimo žinojo, nors posėdžiuose nedalyvavo, buvo tinkamai informuotas apie lėšų priteisimą. Dabar tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko, ar minėtus teismo sprendimus gavo paštu, tačiau sprendimai buvo jam suprantami. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Kai buvo santuokoje su J., nuomojo butą (duomenys neskelbtini). Kai gyveno kartu, šeimą išlaikė jis, tuo metu jo žmona J. nedirbo. Šeimai skirdavo visus pinigus, kiek uždirbdavo, kokia tai buvo suma įvardinti negali, bet mokėdavo ir nuomą, ir apmokėdavo buitinius reikalus. Kokia yra skyrybų priežastis – nežino. 2004 metais J. M. jo paprašė, kad leistų A. išsivežti ne ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui į Angliją. Žmona sakė, kad važiuoja dirbti, išnuomos butą, ten jau yra jai darbas ir po mėnesio jis ten atvažiuos pas šeima. Jie nuėjo pas notarą, jis patvirtino leidimą dukrai A. išvažiuoti. J. su dukra A. išvažiavo, ir jis po kokių 6–10 mėnesių sužinojo, kad J. padavė dokumentus skyryboms. Kai žmona išvažiavo nuo pat pirmos dienos dingo ryšys. J. neleido jam bendrauti su dukra, pati taip pat su juo nebendravo. Nekeldavo telefono ragelio. 2007 m. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo panaikinimo ir dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo, R. M. Bet teismas tokio sprendimo nepriėmė, išleido daug pinigų, bet rezultato jokio nebuvo. Norėjo dukrą atsivežti iš Anglijos. Su A. M. motina J. M. ryšio visiškai nepalaiko. Vaikui jokios materialinės pagalbos neteikė, nes neturėjo būdu tai padaryti, vaiko mama taip pat vengė su juo bendrauti. Turto registruoto savo vardu neturi – nei mašinos, nei buto, nei pinigų banke. Pats važinėja viešuoju transportu. Nedarbingumo neturėjo. 2019 metais buvo registruotas darbo biržoje, sulaukdavo pasiūlymų dirbti, bet atsisakydavo, nes siūlė darbą už minimalią algą. Jokių pajamų iš darbo biržos negauna. Turėjo verslo liudijimą (dviračių remontas), galiojusi iki 2019-09-16, kad dirba kas antrą dieną, t. y pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Už dviračių remontavimą gaudavo grynais pinigais. Visą laiką dirbo su verslo liudijimu, vasaros sezonu taisė dviračius. Per visą sezoną jo uždarbis apytiksliai yra 3 000 Eur. Sezonas trunka 5–6 mėnesius, prasideda kovo–balandį, baigiasi rugsėjo–spalio mėnesiais. Iš tų pinigų nei karto nemokėjo vaikui pinigų. Nemokėjo, nes neturi pinigų, pačiam už tokią sumą sunku gyventi. Jokios bendrovės akcininkas nėra. Iš mokesčių inspekcijos jokių permokų niekad susigrąžinęs nebuvo. Jokių pašalpų iš valstybės negauna. Dabar, nuo 2020-02-27 vėl registravosi darbo biržoje. Tikisi darbo pasiūlymų. Planuoja prasidėjus sezonui vėl įsigyti verslo liudijimą dėl dviračių remonto. A. likimas jam rūpi, bet dėl to jis nedarė nieko, nes su ja nesusisiekia, gyvena toliau ir viskas. Jeigu J. pradėtų su juo bendrauti, jis su savo dukra A. bendrauti norėtų, ją auklėti taip pat norėtų. 2018-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl vengimo išlaikyti dukrą, tuo metu įsiskolinimas buvo 17 160,39 Eur. Tačiau ir po 2018-10-11 teismo sprendimo neturėjo galimybių mokėti lėšas dukros išlaikymui. Pagal 2018-10-11 teismo sprendimą paskirtą jam bausmę – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, atliko pilnai. Žino, kad įstatymas nustato pareigą rūpintis savo vaiku iki pilnametystės. Antstolis pagal 2004-09-06 ir 2018-09-26 teismo sprendimus vykdo išieškojimą vaiko naudai, bet ką antstolis išieškos, kai jis nieko neturi. Nedarbingumų, invalidumų ar apribotos galimybės dirbti nėra, vertina save kaip sveiką fizišką žmogų. Gyvena visą laiką Lietuvoje, užsienyje negyveno, ten gyventi nesiruošia. Planuoja ir toliau taisyti dviračius ir dirbti su verslo liudijimu. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 107–109).
2020-02-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. M. parodė, kad R. M. yra jos buvęs vyras, jie turi bendrą dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo 2000 m. iki 2004 m. jie gyveno kartu su R. M. (duomenys neskelbtini) m. oficialiai išsiskyrė. Kai gyveno kartu, R. M. rūpinosi jų šeima, duodavo pinigus. 2004 metais ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo jų dukrai A. M. Teismas 2004 metais priteisė iš R. M. po 300 Lt į mėnesį vaikui. Posėdyje R. M. nedalyvavo, bet, kiek jai yra žinoma, buvo tinkamai informuotas apie teismo sprendimą. Šiuo metu ji gyvena Londone kartu su savo dukromis A. ir A. (iš antros santuokos). Į Londoną gyventi išvyko 2005 metais. Po teismo sprendimo, kai R. M. buvo priteisti mokėjimai dukrai, R. M. nė vieną kartą nėra mokėjęs jokių pinigų ar kitaip prisidėjęs prie išlaikymo. R. M. visiškai nebendrauja su dukra, nei kitaip ieško ryšių su ja bendrauti. Po teismo sprendimo, kai 2018-10-11 R. M. buvo pripažinta kaltu dėl alimentų nemokėjimo dukros išlaikymui, pastarasis ir nuo tada nėra sumokėjęs jokių pinigų. Nuo to laiko, kai 2005 metais išvyko gyventi į Londoną, į Lietuvą buvo atvažiavusi tik 2008 metais, vasario mėnesį, kai pradėjo procesą dėl alimentų nemokėjimo ir kreipėsi su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, ir rugpjūčio mėnesį, kai buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje 2018-10-11 buvo priimtas teismo nuosprendis ir R. M. buvo nuteistas dėl vengimo išlaikyti dukrą A. M. 2020 metų artimiausiu laiku į Lietuvą neatvažiuos, ir kada planuoja atvykti į Lietuvą nežino. Savo reikalus tvarko per atstovę – advokatę V. Gražulytę (b. l. 26–27).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-09-06 įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 iš R. M. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokant 300 litų kas mėnesį nuo 2004-08-13 iki jos pilnametystės (b. l. 98).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimu pakeistas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004-09-06 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis ir priteista R. M. mokėti nepilnametės dukros A. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti J. M. (b. l. 18–21).
Antstolio G. Puodžiuko antstolio padėjėjos 2020-02-25 pažyma dėl išlaikymo įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0019/19/00099 matyti, patvirtina, kad R. M. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018-05-01 iki 2020-02-22, t. y. dukros A. M. pilnametystė, yra lygus 4 296,02 Eur (b. l. 87–88).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 146 str. numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 str. kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių šios pareigos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, Nr. 2K-164-699/2017ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Toks vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių – priverstinės bedarbystės, nedarbo dėl ligos, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-246-648/2016 ir kt.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimu pakeistas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2004-09-06 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis ir priteista R. M. mokėti nepilnametės dukros A. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti J. M.
Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; 2020-02-25 antstolio G. Puodžiuko pažyma dėl R. M. įsiskolinimo išlaikymo – patvirtina, kad R. M. nuo 2018-05-01 iki 2020-02-22 nemokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimu priteistų dukros A. M. išlaikymui skirtinų periodinių išmokų ir taip įsiskolino 4 296,02 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. savo kaltę iš esmės pripažino. Kita vertus taip pat aiškino, kad lėšų A. M. išlaikymui nemokėjo, nes J. M. vengė su juo bendrauti. O ir pats vertėsi sunkiai, nes dirbo pagal verslo liudijimą remontuodamas dviračius, šis darbas pasižymi sezoniškumu, per metus uždirbdavo apie 3 000 Eur.
Vertinant aptartus kaltinamojo motyvus, pirmiausiai pažymėtina, kad išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą antstolio G. Puodžiuko pradėtas 2019-01-30 (b. l. 65–66). Taigi, R. M., nežinodamas kur mokėti dukros A. M. išlaikymui priteistas periodines išmokas, galėjo šias išmokas mokėti tiesiogiai antstoliui, ar pasidomėti J. M. bankos sąskaitos rekvizitais. Antstolio G. Puodžiuko 2019-10-24 pažymoje nurodoma, kad R. M. su juo vengė bendrauti. Taigi, kaltinamojo tvirtinimas, kad jis nežinojo kaip mokėti lėšas nepilnametės dukros išlaikymui, objektyviai nėra pagrįstas. Be to, R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pats yra darbingas, fiziškai sveikas. Todėl žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas nepilnametės dukros išlaikymui, jis turėjo ieškotis geriau apmokamo darbo, neapsiriboti minimaliomis pajamomis.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 sprendimą privalėjo J. M. mokėti savo nepilnametės dukros A. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį periodines išmokas (iki 2018 m. rugsėjo mėn. – 120,88 Eur, o vėliau iki 2020-02-22 – 225 Eur) ir galėdamas šią pareigą vykdyti pilnai ar iš dalies, jos sąmoningai nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2018-05-16 iki 2020-02-22 visiškai nemokėjo priteistų alimentų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais R. M. įvykdė BK 164 str. numatytą nusikaltimą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Kaltinamasis R. M. su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.
Skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigtas nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas teistas ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant R. M. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: teisiamas antrą kartą (b. l. 113); registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 123).
Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. M. BK 164 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių trukmė yra kiek ilgesnė negu vidutinė, t. y. 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį visuomenės labai neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.
R. M. iškelta byla išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį visuomenės labai neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.
R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 110).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 164 str. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį visuomenės labai neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., R. M. paskirtą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant kiekvieną mėnesį visuomenės labai neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, jo vykdymas bus perduotas nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnybai (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui, esančiam Kareivių g. 1, Vilniuje).