- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-181-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07682-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. K., ir A
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Violetai Budžienei,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir A. L., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti (sau vartoti), įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas: ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdama du tikslus, t. y. turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti bei neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti (sau vartoti), iš nenustatyto asmens įgijo 0,021 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,00133 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurių dalį – 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,00008 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 2020-04-09 apie 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė A. L.; kitą dalį - 0,019 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,00125 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ji neteisėtai laikė savo bute esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2020-04-10, 13.40 val., Vilniaus apskrities VPK pareigūnai kratos metu nurodytame bute rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinių medžiagų – metadono ir karfentanilio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo sušvelninti jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi teisiamojo posėdžio metu, į tai, kad ji, 2019 m. rugsėjo 19 d. išėjusi iš įkalinimo įstaigos, bandė kabintis į gyvenimą, buvo susiradusi darbą, išsinuomojusi gyvenamąjį būstą, tačiau ją iš darbo atleido, po ko ji puolė į didelę neviltį, depresiją ir pradėjo vėl vartoti narkotikus. Ji teisme prisipažino pardavusi narkotines medžiagas kaltinime nurodytam asmeniui, tačiau tikina, kad pastoviai narkotikų nepardavinėjo ir neplatino. Vis tik teismas, skirdamas jai bausmę, nepakankami įvertino jos begalinį norą ir pastangas stoti į dorą gyvenimo kelią.
4. Pažymi, jog ji šiuo metu kuria naują gyvenimą, vasario mėnesi oficialiai su vyru įregistruos santuoką. Sutuoktinio šeima ją priima gyventi. Ji tiki ir žino, kad jos gyvenimas pasikeis, nes ji bus toli nuo Vilniaus ir nuo narkotines medžiagas vartojančių draugų bei pažįstamų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Posėdžio metu nuteistosios V. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistosios V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. K. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apeliantės keliamo paskirtos bausmės klausimo.
8. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. yra nuteista už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, būtų pažeidęs aukščiau nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tuo pačiu nuosprendžiu konstatuotą apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas įvertino, jog V. K. nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė, vienok, šios aplinkybės nenurodant kaltinamajame akte, taip pat prokurorei neprašant, teismas jos nepripažino nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir nuteistosios teisinės padėties nesunkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją (įvykdytos dvi baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių viena (BK 259 straipsnio 1 dalis) – nesunkus nusikaltimas, kita (BK 260 straipsnio 1 dalis) – sunkus nusikaltimas, padaryti pavojingi nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantė nusikalstamas veikas įvykdė, būdama net aštuonis kartus teista, daugiausiai už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, praėjus nedideliam laikotarpiui - vos daugiau nei 6 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, daug kartų bausta administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra.
11. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus skundžiamo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs reikšmingų aplinkybių ar tai, kad bausmės parinkimui svarbias aplinkybes būtų vertinęs atsietai (kažkuriai jų suteikdamas nepagrįstai didelę reikšmę). Nepaisant nurodytų iš esmės neigiamų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų padarymą V. K. paskyrė bausmes, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Visa tai, leidžia spręsti, jog paskirta bausmė nėra pernelyg griežta.
12. Apeliaciniu skundu prašant dar švelnesnės bausmės, yra dėstomos aplinkybės, kurios, nuteistosios įsitikinimu, yra reikšmingos ir sudaro pagrindą skirti dar švelnesnę bausmę nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. V. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, jos pastangų pasitaisyti ir šeiminius ryšius. Analizuodama apeliantės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl įvykdytų nusikaltimų skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti. Tuo pagrindu atitinkamai konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri turėjo įtakos skiriant bausmę. Taigi, dar kartą vertinti minimą aplinkybę ir jos pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Kitos V. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su bandymu keisti gyvenimo būdą, planais kurti šeimą ir gyventi su būsimo sutuoktinio šeima toliau nuo Vilniaus ir narkotines medžiagas vartojančių asmenų, nėra išskirtinės.
13. Taigi, aptartų argumentų visuma leidžia konstatuoti, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pagrindas švelninti jai paskirtą bausmę. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji nutyli visą eilę aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, o vardina tik tas, kurios arba buvo jau įvertintos, arba savo pobūdžiu yra įprastinės ir neleidžiančios spręsti apie netinkamą padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistosios asmenybės įvertinimą. Kolegijos vertinimu, tenkinus V. K. apeliacinį skundą ir sušvelninus nuteistajai, kuri nusikalto turėdama neišnykusį teistumą, paskirtą bausmę, tokia bausmė, būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliktų savo funkcijų, nerealizuotų bausmės paskirties ir tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Konstatuotina, kad per švelni bausmė ne tik nenubaus V. K., bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jos, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nuteistosios V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. 2021 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-1024 nurodoma, kad iš nuteistosios V. K. valstybės naudai priteistinos 126,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės darbo užmokestis.
15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą parinko nuteistajai V. K. advokatę Kristiną Sandaraitę-Butvilienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi buvo paskirta nuteistosios gynėja (7 t., b. l. 130-131).
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajai V. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios V. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios V. K. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.