- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1285-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02284-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys AB „Swedbank“ bankas, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas S. B. byloje teismui pateikė priešieškinį. Ieškovė 2020 m. birželio 9 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra kompensacija už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto sumažinimą, pareiškė naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - ieškovės M. B. piniginių reikalavimų užtikrinimui prašė areštuoti atsakovui S. B. priklausančias pinigines lėšas 1 325 117,73 Eur sumai, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose ir priklausančias atsakovui S. B. arba esančias pas kitus trečiuosius asmenis, tačiau priklausančias atsakovui S. B.. Prašyme nurodė, jog atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido už itin žemą kainą, neatlikęs akcijų rinkos vertės nustatymo ar įmonės audito, savo artimai giminaitei - seseriai. Įmonės vertė, šalims būnant santuokoje padidėjo kone 20 kartų, o įmonės vertės padidėjimas pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas sumažino šalims priklausančią bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, dėl ko ieškovei atsiranda teisė į kompensacijos išmokėjimą. Žalos atlyginimo suma sudarytų beveik 2 mln. Eur, ši suma yra ženkli, todėl yra grėsmė, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Mano, kad atsakovo elgesys, taip pat galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas. Pažymėjo, kad atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, jis valdo banko sąskaitas užsienyje, todėl galimai gali turimas lėšas pervesti į užsienį. Taip pat nurodė, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, gyvenamasis namas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, apsunkintas hipoteka. Todėl mano, kad šiuo atveju yra tikslinga areštuoti atsakovo pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas nurodė, jog ieškovė prašymą grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, nurodytomis pirminiame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2019 m. rugpjūčio 19 d. pateiktame ieškinyje), t. y. kad atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, turi ir valdo banko sąskaitas užsienyje, dėl ko jam būtų nesunku nuslėpti pinigines lėšas, taip pat tuo, kad ieškovas skyrybų proceso metu dažnai atsakovei pabrėžia, jog ieškovė neturi tokių pačių teisių kaip ieškovas į jų bendrą turtą. Pažymėjo, kad teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl 1 584 994,87 Eur piniginių lėšų arešto atsakovo atžvilgiu. Teismas pasisakė, kad vien aplinkybė dėl banko sąskaitų užsienyje turėjimo ar asmens pilietybė nesuponuoja išvados dėl asmens nesąžiningumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1673-392/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto taikymo paliko nepakeistą nurodydamas, jog remiantis tik ieškovės prielaidomis dėl reikalavimo pagrįstumo, suvaržyti asmens teisę disponuoti jam priklausančiomis lėšomis nebūtų pakankamas pagrindas. Teismo vertinimu, ieškovė su patikslintu ieškiniu nenurodė esminių, prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų dėl ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymo galimo apsunkinimo. Vien naujo įrodymo, kad atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. turėjo sąskaitą L. banke, apie kurią neinformavo teismo, pateikimo teismas nelaikė pakankamu aplinkybėms, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikyti įrodytomis. Sprendė, kad prašymo tenkinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, pažeistų ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovo teisės disponuoti jam priklausančiomis lėšomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 12 nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovės M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. B. atžvilgiu tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas ieškovės patikslinto ieškinio nelaiko preliminariai nepagrįstu, tačiau neįvertino ar egzistuoja grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdomas arba jo vykdymas pasunkės. Jokie argumentai šiuo aspektu nenurodyti. Taip pat nebuvo įvertinta ir atsakovo (ne)sąžiningumo aplinkybė.
4.2. Teismui įpareigojus šalis pateikti duomenis apie savo turimas banko sąskaitas, atsakovas nenurodė, kad valdo banko sąskaitas užsienyje, o taip pat ir nepateikė duomenų apie tokių banko sąskaitų likučius. Be to, atsakovas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido savo seseriai, įmonės vertinimas atliktas nebuvo, sudarytoje sutartyje nurodyta kaina dešimtimis kartų mažesnė už įmonės akcijų buhalterinę vertę, duomenų apie pinigų priėmimą-perdavimą pagal šį sandorį taip pat nėra, išskyrus tik pačioje akcijų pirkimo pardavimo sutartyje atliktą įrašą. Pažymi, kad pagal CK 6.67 straipsnį, nesąžiningumas preziumuojamas tais atvejais, kai sandoris sudaromas su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Mano, jog sandorio sudarymo aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip šalies nesąžiningumas. Atsakovui buvo žinoma ieškovės pozicija dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Akcijų pardavimo sandoris buvo įregistruotas tuo metu, kai šalių derybos klostėsi nesėkmingai bei atsakovas savo veiksmais (pakeisdamas durų spynas ir neperduodamas naujai pagamintų raktų ieškovei) apribojo ieškovės galimybes patekti į bendrus namus ir šiuo turtu naudotis. Apeliantės nuomone, tokie duomenys galėjo būti pakankamas pagrindas vertinti atsakovo nesąžiningumą, bei tuo pačiu teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Ieškovės nurodytos aplinkybės išanalizuotos ir įvertintos nebuvo.
4.3. Ieškinio suma yra itin didelė. 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovas akcentavo, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, kad jis negauna pajamų.
4.4. Areštavus lėšas, yra leidžiami atitinkami atsiskaitymai, nustatoma suma, kuria galima disponuoti; tokiu būdu yra užtikrinamos atsakovo galimybės turėti lėšų pragyvenimui ir būtiniesiems atsiskaitymams. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones atsakovo interesai nebūtų pažeidžiami, tačiau tuo pačiu metu būtų apsaugomi ir ieškovo teisėti interesai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas S. B. atsiliepime prašo ieškovės M. B. 2020 m. birželio 22 d. atskirąjį skundą atmesti; paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra, pusę baudos sumos skiriant atsakovui S. B.. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo piniginių lėšų areštas yra neproporcinga byloje siekiamiems tikslams.
5.2. Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, neįrodė realios grėsmės tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nepaneigė aplinkybės, kad pritaikyti ribojimai būtų nepagrįsti, neekonomiški ir neproporcingi, bet savo procesiniais veiksmais klaidino teismą, nuslėpė nuo teismo esminius faktus. Ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra daugiau negu pakankamos šioje byloje.
5.3. Ieškovė nesąžiningai nutyli, jog ji neteisėtai vienasmeniškai užvaldžiusi šeimos turtą - visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių vertė net 1 393 000 Eur. Ieškovė nutyli, jog ji savo iniciatyva inicijavo neteisėtą atsakovo atleidimą iš darbo iš šeimos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) odontologo-burnos chirurgo pareigų. Ieškovė žino, kad atleidus atsakovą iš darbo, jis jokių tokio dydžio pajamų nebegauna. Ieškovė nutyli, jog ji nesirūpina bendru šeimos turtu, neprisideda prie kredito už namą ir žemės sklypą mokėjimų, komunalinių mokesčių ir kitų turto išlaikymo mokesčių mokėjimo; tokiais veiksmais tyčia sąmoningai didina atsakovo patiriamų nuostolių dydį; nesąžiningai siekia vien turto bei atsakovo teisių suvaržymo, nutylėdama savo pačios įsipareigojimus kreditoriams bei atsakovui.
5.4. Atsakovas pateikė teismui visus duomenis apie visas savo valdomas sąskaitas bankuose. Jokių kitų sąskaitų kredito įstaigose atsakovas neturi. Atskirajame skunde dėstomi teiginiai visiškai neatitinka tikrovės, yra melagingi.
Šalies argumentai
5.5. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises. Bylos šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo principų įgyvendinimui yra reikšmingas ir pačios ieškovės sąžiningumas. Atsakovo manymu, ieškovė piktnaudžiauja savo teise užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, kai nėra jokios galimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Ieškovė tikėtinai nesiekia realaus ieškinio reikalavimų patenkinimo ir tikrasis jos tikslas yra kelti atsakovui nepatogumus, piktnaudžiaujant laikinųjų apsaugos priemonių institutu ir galimai siekiant nesąžiningų asmeninių ambicijų ir turtinių interesų patenkinimo.
5.6. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas tomis pačiomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau įvertintomis aplinkybėmis ir (i) esant tikėtinai nepagrįstiems Ieškovės patikslintame ieškinyje dėstomiems reikalavimams bei (ii) nesant būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o (iii) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų ne tik pažeisti protingumo ir proporcingumo principai, (iv) bet ir be pateisinamos priežasties sukelta reikšminga žala ir iš esmės apribotos atsakovo teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovas su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, Prokūrą, 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3375-727/2020, Pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kredito grąžinimo grafikus, išrašus iš banko sąskaitų.
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėtas atsakovui apie nepranešus, naujai teikimais įrodymais atsakovas grindžia atsikirtimus į ieškovės atskirąjį skundą, jie su atsiliepimu buvo išsiųsti ieškovei, t.y. jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo pateiktus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, jog ieškovė nenurodė esminių prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų dėl ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymo galimo apsunkinimo. Dėl šios priežasties, t. y. pirmosios instancijos teismui nekonstatavus tikėtino ieškinio nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisakys tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ne/buvimo.
12. Iš ieškovės prašymo bei atskirojo skundo matyti, kad ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti turtinio 1 325 117,73 Eur sumos reikalavimo įvykdymą; teigia, kad tokia suma yra didelė. Pažymėtina, kad šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
13. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino ar egzistuoja grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdomas arba jo vykdymas pasunkės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertinęs ieškovės prašymo motyvus, laikė, jog jie nepakankami konstatuoti grėsmę dėl ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymo galimo apsunkinimo; nutartyje aptartas ir ieškovės pateiktas papildomas įrodymas apie atsakovo turėtą sąskaitą L. banke.
14. Atskirajame skunde akcentuojant atsakovo nesąžiningumą, pažymėta, kad teismui įpareigojus pateikti duomenis apie savo turimas banko sąskaitas, atsakovas nenurodė, kad valdo banko sąskaitas užsienyje, o taip pat ir nepateikė duomenų apie tokių banko sąskaitų likučius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė iš esmės nedetalizuodama duomenų apie atsakovo turtą (ir jo vertę), paminėtų atsakovo veiksmų nesusiejo su jo galimu siekiu paslėpti turimą turtą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
15. Kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019).
16. Be to, apeliantė visiškai neatsižvelgė į skundžiamos nutarties motyvus, kad šioje byloje teismas, spręsdamas ankstesnį ieškovės prašymą jau 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje jau pasisakė, kad vien aplinkybė dėl banko sąskaitų užsienyje turėjimo ar asmens pilietybė nesuponuoja išvados dėl asmens nesąžiningumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
17. Atskirojo skundo argumentus dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo savo seseriai, kaip atsakovo nesąžiningumo patvirtinimą, ieškovė buvo nurodžiusi atskirajame skunde dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1673-392/2019 šiuos argumentus laikė deklaratyviais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą netaikytina.
18. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad prašymo tenkinimas remiantis iš esmės vien minėta nauja aplinkybe (kad atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. turėjo sąskaitą Libano banke, apie kurią neinformavo teismo), esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kurioje analogiški kiti ieškovės argumentai įvertinti kaip nepagrįsti, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, pažeistų ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Apeliantė atskirajame skunde neatskleidė naujos aplinkybės įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė areštuoti atsakovui S. B. priklausančias pinigines lėšas esančias jo banko sąskaitose arba priklausančias atsakovui ir esančias pas trečiuosius asmenis, pareikštų reikalavimų, t. y. 1 584 994,87 Eur sumoje. Tai, kad ieškovė pakeitė reikalavimo faktinį pagrindą, neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimui. Taigi, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamos nutarties išvados yra nepagrįstos.
Dėl prašymo skirti baudą
19. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės piktnaudžiavimas, reiškiant analogišką pirminiam prašymui ir apeliaciniam skundui apeliacinį skundą, yra akivaizdus, sąmoningas ir ilgalaikis, prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant atsakovui.
20. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai yra pažeisti, įstatymas suteikia teisę kreiptis teisminės gynybos. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad dalis ieškovės prašymo argumentų iš esmės sutapo su argumentais, dėl kurių pasisakyta sprendžiant ankstesnį jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė patikslinusi ieškinio reikalavimus, teikė papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti ieškovės elgesio piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo apeliantei atmestinas (CPK 95 straipsnis).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovo S. B. prašymą dėl baudos ieškovei (apeliantei) M. B. skyrimo.