Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. B. (2020 m. sausio 15 d., vasario 3 d. ir vasario 10 d. teismo posėdžiuose), jo atstovei advokatei Gintarei Gumuliauskienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ vadovui R. R., atsakovo atstovams advokatei Editai Radzevičiūtei, advokatui Artūrui Vaišvilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mir Global“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-7136, priimto darbo byloje Nr. APS-131-16219, kuriuo buvo atmestas darbuotojo S. B. prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos išieškojimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mir Global“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Ieškiniu prašo pripažinti 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo sprendimą nutraukti 2017 m. vasario 20 d. darbo sutartį Nr. 39 neteisėtu, nustatyti, jog 2017 m. vasario 20 d. tarp ieškovo S. B. ir atsakovo UAB „Mir Global“sudaryta darbo sutartis Nr. 39 laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovo S. B. naudai iš atsakovo UAB „Mir Global“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nustatyti, kad ieškovas S. B. negali būti grąžintas į darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir priteisti ieškovo S. B. naudai iš atsakovo UAB „Mir Global“ kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, priteisti 15 000 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I., psl. 1-15).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Taip pat pastebi tai, jog inicijuoto ginčo aspektas platesnis nei tik eilinis darbo ginčas. Nagrinėjamo ginčo santykių turinys, kaip matyti iš bylos medžiagos ir nustatytų virš minėtų aplinkybių bei pačių šalių teismo posėdyje išsakytų pozicijų, gana specifinis: tai nėra paprastas darbo ginčas, jame persipynę ir akcininkų interesai, akivaizdūs šeimyniniai interesai, ko ginčo kontekste nepastebėti negalima ir kas, teismo manymu, turi būti priimta domėn vertinant nagrinėjamo turinio reikalavimus bei pasisakant dėl atleidimo faktinių pagrindų (CK 1.5 str.).

Dėl atleidimo iš darbo pagrindų ir teisėtumo.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 4 dalis). Būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje numatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pažeidimo, kuri pasireiškia kaltu veikimu ar neveikimu. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad į tos pačios darbo dienos pabaigą ieškovui mėgintas įteikti atsakovo surašytas įsakymas dėl jo atleidimo, rodo, jog darbdavys net neketino sulaukti galimo darbuotojo pasiaiškinimo, ir netiesiogiai patvirtina darbdavio neigiamą nusistatymą darbuotojo atžvilgiu ir jo siekį atsikratyti ieškovu. Šią išvadą patvirtina ir paties atsakovo vadovo paaiškinimas apie jo įsidarbinimo įmonės vadovu aplinkybes, kuomet M. B. pokalbio pradžioje įvardijo siekį naujam vadovui – ,,susitvarkyti su klinikoje dirbančiu sutuoktiniu“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012, pažymėta, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti konstatuojama ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus bei darbuotojo elgesį įvertinus atitikties norminių darbo teisinius santykius reglamentuojančių bei lokalinių teisės aktų aspektu. Pagal galiojančias kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. AB „Autrolis“, bylos Nr.3K-3-635/2005; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.P.-G. v, VĮ Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr.3K-3-107/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Darbdavys į bylą nepateikė ieškovo pareiginių nuostatų ar darbo aprašo, ir neneigė, jog tokių nebuvo, o tuo nevykdė jam, kaip darbdaviui darbdaviui tenkančios virš minėtos pareigos tinkamai organizuoti darbą, suformuoti būtinus su darbuotojo įdarbinimu ir darbu susijusius aktus. R. R. apklausos metu patvirtino, kad atėjęs į įmonę, dokumentuose rado betvarkę, kėlė klausimą dėl darbo laiko apskaitos ir grafikų sudarymo, kas nedviprasmiškai rodo, kad darbo laiko grafikai įmonėje nebuvo sudaromi ir jokia darbo laiko apskaita nebuvo vykdoma. Ant atsakovo į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir grafikų (el. b. t. II, psl. 59-64) nėra ieškovo supažindinimo su jais parašų, o paties R. R. bei liudytojų teismui pateiktų paaiškinimų plotmėje nėra pagrindo manyti, kad jie buvo surašomi nurodytu laiku, o ne atgaline data. Atsakovo pateiktos 2009 m. birželio 15 d. Vidaus tvarkos taisyklės, su kuriomis ieškovas supažindintas pasirašytinai, atėjimo į darbą ir darbo įmonėje tvarkos faktiškai nereglamentuoja (el. b. t. III, lapas 51-55, 56), yra tik nuoroda į darbo dienos laiko pradžią ir pabaigą. To nereglamentuoja ir naujoji taisyklių redakcija, be to, nėra duomenų, kad ieškovas buvo supažindintas su vėlesne – 2019 m. balandžio 17 d. šių taisyklių redakcija (el. b. t. III, lapas 57-61).

Byloje esančios ieškovo pateiktos sms žinutės (el. b. t. I, psl. 55-61) patvirtina ieškovo nurodytus teiginius, jog gydytojai apie atėjimą į darbą klinikoje yra iš vakaro informuojami sms žinutėmis priklausomai nuo turimos pacientų registracijos, apie kurią gydytojai iš anksto nežino. Kitu atveju nėra įmanoma paaiškinti jų siuntimo poreikio. Žinučių turinys, siuntimo laikas ir sistemiškumas patvirtina tokią ieškovo išreikštą poziciją, kuria netikėti teismas, atsižvelgiant į šalių išsakytą poziciją, liudytojų paaiškinimus, atsakovo įmonės veikslos specifiką, netikėti negali.

Jokių duomenų, kad ieškovui dėl to anksčiau būtų reiškiamos pretenzijos, nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas per visą darbo laiką atsakovo įmonėje būtų baustas drausmine tvarka už panašius ar kitokius pažeidimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė darbuotojo kaltų veiksmų, o taip pat nenustatė ir jokios žalos darbdaviui padarymo.

Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas kritiškai vertina ir tą aplinkybę, kad atsakovas reikalavimą pasiaiškinti ieškovui surašė ir įteikė po penkių jo nebuvimo darbe dienų, o ne anksčiau, pvz., po dienos ar dviejų jam neatvykus į darbą, lyg ir žinodamas, kad ieškovas kuriam laikui yra išvykęs ir šią aplinkybę sąmoningai naudodamas prieš jį.

Taigi teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nustatytus faktus, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą pravaikšta, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, darbo santykių ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, kitas aplinkybes, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014), daro išvadą, jog nebuvo pakankamao pagrindo atsakovui virš minėtas dienas laikyti ieškovo pravaikštomis.

Neginčytina, jog kiekvienas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir esant nustatytam pažeidimui, jam turi būti taikoma atsakomybė. Tačiau atsakomybė turi atitikti padarytą pažeidimą. Pareiga įvertinti pažeidimo sunkumą ir tinkamai parinkti drausminę nuobaudą tenka darbdaviui. Pastarasis, net gi turint pagrindą manyti, kad ieškovas atliko pažeidimą, paskirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą jam su virš minėtais procedūriniais pažeidimais ir akivaizdžiai skubotai, šiuo atveju tinkamai šios pareigos neatliko, numanomo pažeidimo sunkumo ir galimų neigiamų pasekmių sau nesvarstė.

Teismo manymu, ieškovui taikyta drausminė nuobauda nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neproporcinga kaip pirmą kartą padarytam pažeidimui (jeigu ieškovo veiksmus vertinti kaip pažeidimą) ir yra labiau sąlygota atsakovo įmonės akcininkų ir ieškovo šeimyninio konfliktų buvimo nei darbo teisinių santykių konteksto.

Išnagrinėto ginčo plotmėje akivaizdu, jog atleidimą sąlygojo ne darbiniai, o kiti ginčo šalių nesutarimai. Pakankamo pagrindo manyti, kad darbuotojas būtų padarę drausminius nusižengimus, už kuriuos pagrįstai galima būtų skirti griežčiausią nuobaudą, teismo manymu, nėra. Minėta, nagrinėjamo ginčo kontekste nustatytas akivaizdus atsakovo įmonės akcijas įsigijusių asmenų ir jų asmeninių šeimyninių santykių nesutarimų momentas. Tačiau pareiga įrodyti, jog darbuotojo veiksmais buvo padarytas reikšmingas darbo drausmės pažeidimas, sąlygojantis galimą darbuotojo atleidimą, kuris procedūriškai realizuotas tinkamai, ir kad dėl jo įmonei galimai atsirado žala, tenka darbdaviui, o pastarasis šioje byloje šių įvardintų aplinkybių, o taip pat realios žalos buvimo nepatyrė ir šio (žalos padarymo) neįrodinėjo.

Taigi, apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažintinas neteisėtu ir ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – naikintina. Todėl esant virš išdėstytam ieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas tenkina.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.

DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 231 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas įvertinęs tai, kad darbuotojas neprašo grąžinti jį į darbą, atsižvelgęs į jo atleidimo iš darbo aplinkybes laiko, kad grąžinti darbuotoją į darbą yra netikslinga, į darbą jo negrąžina, todėl, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas jo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo bei laiko, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas iš darbo pas atsakovą atleistas neteisėtai, po atleidimo iš darbo toliau dirba kitose analogiška veikla užsiimančiose įmonėse, kuriose dirbo ir būdamas atsakovo darbuotoju, ką rodo byloje esanti medžiaga ir duomenys iš VSDFV registro. Iš VSDFV registro duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovo pajamos po atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje yra labai ženkliai sumažėjusios: ieškovo vidutinis darbo užmokestis atsakovo įmonėje sudarė 21 997,85 Eur, 1 darbo dienos – 2 639 Eur (el. b. t. III, psl. 49), paraleliai tuo metu jam dirbant UAB ,,Implamedica“ ir UAB ,,Tavo odontologijos centras“ jis gaudavo papildomai dar virš 1 300 Eur pajamų. Po atleidimo atsakovo įmonėje ieškovas dirbo UAB ,,Implamedica“, IMPLAMEDIKA UAB ir MB ,,Os Perfectum“ ir jo pajamos čia 2019 m. rugsėjo mėn. sudarė 871,15 Eur, spalio mėn. 1 097,95 Eur, lapkričio mėn. 1 267,75 Eur, gruodžio mėn. 1 144,35 Eur, sausio mėn. 1 673,60 Eur, vasario mėn. 1 446 Eur., t. y. pajamų vidurkis siekia vidutiniškai 1 421,32 Eur (1 446 + 1 673,60 + 1 144,35 / 3) į mėnesį ir 67,68 Eur į dieną (1 421,32 / 21 d. d.).

Aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų atsakovo įmonei sunkias finansines pasekmes (šiuo nesirėmė ir pats atsakovas), teismas nenustatė. Todėl vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgdamas į ieškovo po atleidimo gautas pajamas, kurios minusuotinos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, teismas ieškovui iš atsakovo priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 144 035,71 Eur (neatskaičius mokesčių) (7 mėn. x (21 997,85 (mėnesio pajamų vidurkis dirbant pas atsakovą) – 1 421,32 (pajamų vidurkis po atleidimo)) ir po 2 571,32 Eur (2 639 Eur (vienos darbo dienos pajamų vidurkis dirbant pas atsakovą) – 67,68 Eur (vienos darbo dienos pajamų vidurkis po atleidimo)) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

Taip pat ieškovui, atsižvelgiant į jo darbo atsakovo įmonėje trukmę (2,5 metų), teismas ieškovui priteisia jam priklausančią vieną jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – t. y. 21 997,85 Eur (neatskaičius mokesčių), kurios dydžiui po atleidimo gautos pajamos įtakos neturi, todėl nėra minusuojamos.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Kaip teismas jau nustatė aukščiau, ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurio teismas nepatvirtino Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, taigi, teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad jis iš darbo buvo atleistas blogiausiai darbo rinkoje vertinamu pagrindu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog darbuotojo atleidimo iš darbo procedūra vyko nesilaikant įstatymo numatytų procedūrinių reikalavimų, darbdavys nesikooperavo ir nebendravo su darbuotoju tikslu išsiaiškinti tikrąsias jo neatvykimo priežastis, tuo pažeisdamas DK 24 straipsnio nuostatas, išreiškęs išankstinį nusistatymą darbuotoju ir elementariai nemandagiai kišdamasis į tos dienos ieškovo suplanuotus pacientų priėmimus, trikdydamas ieškovo, kuris, kaip rodo bylos medžiaga, reprezentavo savo įmonę, nešė jai didelį pelną, darbą. Teismas laiko, kad darbuotojo atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, toks atleidimo mechanizmas neabejotinai sukėlė ieškovui tam tikrus nepatogumus ir emocinius trikdžius, galimai neigiamai įtakojo pacientų nuomonę apie jį ir pan.. Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nustatytas aplinkybes atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš atsakovo įmonės priteisiant 1 000 Eur neturtinę žalą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

Procesiniai klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 21 997,85 Eur (neatskaičius mokesčių), nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas faktiškai tenkino visus ieškovo reikalavimus, nes neturtinės žalos atlyginimo sumos dydis yra vertinamojo pobūdžio, todėl tenkinus ieškinį ieškovas įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje yra 2 904 Eur (el. b. t. III, psl. 63-67, t. IV, 1-2). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina pilnai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Iš atsakovo, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 2 227,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.).

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas ieškovo darbo byloje pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ įvykdytą darbo sutarties su ieškovu S. B. nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu.

Laikyti, kad tarp ieškovo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) 2017 m. vasario 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 39 nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mir Global“ S. B. negrąžinti.

Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) 144 035,71 Eur (vieną šimtą keturiasdešim keturis tūkstančius trisdešimt penkis Eur 71 cnt) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 2 571,32 Eur (du tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt vienas Eur 32 cnt) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) 21 997,85 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt septyni Eur 85 cnt) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) 1 000 Eur (vienas tūkstantis Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) 2 904 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturi Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalį dėl ieškovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) priteistos 21 997,85 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt septyni Eur 85 cnt) (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Mir Global“ (į. k. 301794709) 2 227,50 Eur (du tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni Eur 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. DGKS-7136 darbo byloje Nr. APS-131-16219 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.