- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-392-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10181-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- J. I.
- Advokatai
- Atas Molis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. I. (J. I.) ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. I. (J. I.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 80 MGL, t. y. 4 000 Eur dydžio bauda.
Išaiškinta, kad paskirtą baudą J. I. (J. I.) įpareigotas sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinta, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Š. K. išaiškinta, kad jis turi teisę savo interesus apginti pareiškiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. I. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, t. y., turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. kovo 13 d. telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui Ž. S. pranešė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2023 m. kovo 13 d. apie 05.35 val. bendrovei priklausančiu automobiliu Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, žinodamas, kad eismo įvykis įvyko 2023 m. kovo 11 d. apie 04.00 val., dėl ko Ž. S., nežinodamas apie J. I. pateiktus melagingus duomenis, telefonu (duomenys neskelbtini) pranešė AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykusį eismo įvykį ir taip inicijavo žalos apmokėjimą, tačiau žalos apmokėjimo negavo dėl nuo J. I. valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Lietuvos draudimas“ pastebėjo melagingus duomenis ir žalos atlyginimo neišmokėjo. Tokiu būdu pasikėsino UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą – AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį, turtą – 1 724 Eur.
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendyje konstatavo, jog nors J. I. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl pasikėsinimo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką, visiškai įrodyta iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojų Š. K., Ž. S., T. A. parodymais, AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais rašytiniais įrodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais rašytiniais įrodymais, tarnybiniais pranešimais, raštais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skirdamas J. I. bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas J. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 13), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 6–11), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 18), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 17), dirba. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad padaryta viena nusikalstama veika nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką J. I. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika susijusi su turtinės naudos siekimu, asmuo dirba, gauna stabilias pajamas, jam parinktina baudos bausmė, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatant 80 MGL, t. y. 4 000 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. I. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir J. I. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį, nuosprendį.
3.1. Apeliantai skunde apygardos teismui teigia, jog J. I. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką, tačiau savo parodymais iš esmės nurodė visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apeliantas pripažino, jog „paaiškinime pareigūnams melagingai nurodė įvykio dieną, nes bijojo būti atleistas iš darbo, tikrasis įvykis įvyko toje pačioje vietoje, tik ne 2023 m. kovo 13 d., kuomet buvo pranešta policijai, o 2023 m. kovo 11 d., tikslo įgyti svetimą turtą neturėjo. Vairuotojo pažymėjimą turi penkiolika metų, ilgą laiką gyveno užsienyje, kur automobiliu nevažinėjo, pradėjo važinėti tik grįžęs į Lietuvą. Pats „Kasko“ draudimo nei Lietuvoje, nei užsienyje nebuvo turėjęs, todėl, kaip pildomi draudimo dokumentai, nežinojo. Su „Kasko“ draudimo sutartimi jis nebuvo supažindintas, pats tuo nesidomėjo. Apie tai, kad apgadintas darbdaviui priklausantis automobilis, draustas „Kasko“ draudimu, sužinojo 2013 m. kovo 13 d., paskambinus įmonės darbuotojui Ž. S., kuris atsakingas už automobilių parką.
3.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui akcentuojama, jog J. I. dar nepradėjus jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo medžiagoje dėl 2023 m. kovo 11 d. įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos, nežinodamas patikrinimo medžiagoje esančių duomenų, 2023 m. kovo 17 d. duodamas paaiškinimą jau prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog įvykis įvyko ne 2023 m. kovo 13 d., o 2023 m. kovo 11 d. apie 04.00 val. Dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 2023 m. kovo 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. balandžio 6 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo byloje 2023 m. kovo 17 d. apeliantui J. I. davus paaiškinimus, 2023 m. kovo 17 d. iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo gautas elektroninis laiškas dėl draudiminio įvykio, kuris neva įvyko 2023 m. kovo 13 d. ir kurio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis Volkswagen Caddy. Pastebėtina, kad elektroniniame laiške nurodoma, jog automobilį vairavo J. I., neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog aplinkybė, kad nuteistasis neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tik patvirtina jo parodymus dėl automobilių ne vairavimo, o įvertinus 2024 m. balandžio 17 d. teisiamojo posėdžio metu draudimo atstovo, liudytojo T. A. parodymus, jog įvykį padarius neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, įvykis būtų pripažintas nedraudiminiu ir draudimo išmoka nebūtų išmokėta / žala nebūtų atlyginta.
3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pats įvykis - apeliantas J. I. vairuodamas automobilį Volkswagen Caddy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą, realiai įvyko, policijos pareigūnų įvykio forminimo dieną buvo nurodyta klaidinga data - ne 2023 m. kovo 11 d., o 2023 m. kovo 13 d., kuri vėliau nedelsiant, t. y. dar neišmokėjus draudimo išmokos ir nenurodžius į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigines lėšas, 2023 m. kovo 17 d., t. y. po keturių dienų J. I. paneigta, o jo prisipažinimas dėl tikrosios įvykio datos ir visų aplinkybių nurodymo, manytina neduoda pagrindo konstatuoti esminės apgaulės ir tiesioginės tyčios suklaidinti AB „Lietuvos draudimas“ atlikti draudiminės išmokos išmokėjimą.
3.4. Apeliantai teigia, jog esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-851/2001). Nenustačius apgaulės ar esminio nukentėjusiųjų teisių suvaržymo, civiliniai santykiai nepersikvalifikuoja į baudžiamuosius, tačiau nukentėjusiųjų teisės gali būti ginamos civilinio proceso tvarka. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad J. I. parodymus dėl automobilio „Kasko“ draudimo patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, liudytojas Ž. S., atsakingas už automobilių parką, kuris 2024 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. I. paskambino jam ryte apie 07.00 - 09.00 val. ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis, kad atsitrenkė į stulpą. Kur tiksliai tai įvyko, neklausė. Tada jis automatiškai pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes įmonė turi „Kasko“ draudimą. Pagal draudimą apie įvykį turi būti pranešama iš karto. Netikėti šio liudytojo parodymais, nėra jokio pagrindo. Skunde taip pat teigiama, kad išskirtinai tikėti policijos žiūryklėje esančiais duomenims (1 t., b. l. 83) nėra absoliutaus pagrindo, nes pirmiausia, tai operatorius ranka suveda tekstą iš pasakojimo. Palyginus kitą - BIRT ataskaitų žiūryklę, kurios data 2023 m. kovo 13 d. 15.08 val., gavus pranešimą iš liudytojo Š. K., joje nurodyta, kad „2023 m. kovo 13 d. į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą kreipėsi Š. K., kuris nurodė, kad J. I. vairuodamas Volkswagen Caddy 2023 m. kovo 11 d. apgadino šviesos stulpą ir tokiais būdais bando sukčiavimo būdu gauti pinigų iš „Kasko“ draudimo“. Š. K. liudytoju buvo apklaustas 2023 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu ir 2024 m. kovo 8 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau iš jo parodymų matyti, jog su J. I. jis bendravo ribotai, t. y. nuteistasis nepasakė jam savo vardo ir pavardės, juolab, liudytojas nedalyvavo procese, kuomet buvo atvykę policijos pareigūnai ir dokumentavo įvykio vietą, apklausose apie „Kasko“ draudimą jokių aplinkybių nenurodė. Iš nurodyto galima daryti patikimą išvadą, jog Š. K. niekaip negalėjo žinoti nuteistojo vardo ir pavardės, automobilio „Kasko“ draudimo aplinkybių ir jų nurodyti skambinant 2023 m. kovo 13 d. pagalbos telefonu 112, o atsakingiems pareigūnams nurodyti minėtoje 2023 m. kovo 13 d. 15.08 val., BIRT ataskaitų žiūryklėje.
3.6. Apeliantai skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodo, jog teismų praktikoje konstatuojama, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl negali būti laikoma nusikaltimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka BK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ žala nepadaryta, J. I. savo 2023 m. kovo 17 d. paaiškinimais iki žalos išmokėjimo užkirto kelią išmokėti draudimo išmoką, savanoriškai atlygino AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, todėl manytina, jog formaliai vertinant nuteistojo veiką, ji nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir sudarytų nesunkaus nusikaltimo sunkumą / pavojingumą. Taigi, įvertinus išdėstytą, manytina, kad baudžiamosios bylos perdavimas kaltinamuoju aktu į teismą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, pagal esamas ir nustatytas byloje aplinkybes, neabejotinai yra ultima ratio principo pažeidimas, kas leidžia manyti, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, nesant J. I. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų byloje negauta.
Šalies argumentai
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo J. I. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas tenkinamas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis J. I. bei jo gynėjas advokatas Atas Molis, nesutikdami su J. I. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, prašydami J. I. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir pripažino J. I. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, nes teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, neleidžia neabejotinai spręsti, kad J. I. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje
7. BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
8. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma tik civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį, ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.).
9. Baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei kaip tikrų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2012, 2K-556/2012, 2K-14-788/2018).
10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2023 m. kovo 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ žalų teisės ir proceso valdymo skyriaus žalų tyrimo eksperto raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono policijos komisariatui, kuriame nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ gavo pranešimą apie tai, kad 2023 m. kovo 13 d. apie 05.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. I., gimęs (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, o taip pat J. I. vairavo automobilį neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pateiktas automobilio apžiūros aktas, kurį sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas G. L.. Administruojama žala Nr. (duomenys neskelbtini), numatoma draudimo išmoka sudaro 3 500 Eur. 2023 m. kovo 20 d. Kauno rajono policijos komisariatas informavo AB „Lietuvos draudimas“, kad eismo įvykis – (duomenys neskelbtini), automobiliu Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio žalos atlyginimo kreipėsi J. I., įvyko ne kaip nurodyta pranešime apie įvykį – 2023 m. kovo 13 d., o 2023 m. kovo 11 d. Atsižvelgiant į tai, J. I. pateikė žinomai melagingus duomenis apie įvykį. Rašte nurodyta, jog vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, AB „Lietuvos draudimas“ mano, kad galimai yra siekiama apgaule gauti draudimo išmoką už sugadintą automobilį Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klastojant įvykio aplinkybes, dokumentus ir pateikiant žinomai neteisingus duomenis, todėl AB „Lietuvos draudimas“ prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 11-12). Taigi, nagrinėjamu atveju būtent dėl šios aplinkybės ištyrimo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, tyrimo metu tokios aplinkybės atskleistos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ikiteisminio tyrimo metu J. I. buvo apklaustas tris kartus. 2023 m. balandžio 6 d. apklausiamas įtariamuoju jis atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 27-28). 2023 m. gegužės 9 d. vykusios apklausos metu J. I. parodė, jog 2023 m. kovo 11 d. apie 04.00 val., važiuodamas Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, dėl ko buvo apgadintas elektros stulpas. Po eismo įvykio buvo susijaudinęs, todėl iš eismo įvykio pasišalino ir grįžo į namus. Kadangi įvykis buvo šeštadienį, per savaitgalį J. I. supratęs, kad nieko blogo nenutiko, atvyko į įvykio vietą ir paskambino 112, pranešdamas, kad sukėlė eismo įvykį. Atvykęs į eismo įvykio vietą J. I. pastatė automobilį šalia elektros stulpo, kuris jau buvo pakeistas. Kol laukė policijos pareigūnų, prie jo buvo priėjęs nepažįstamas vyras, kuris jam kažką pasakė, tačiau neatsimena ką, o taip pat neatsimena ir ką pats atsakė nepažįstamajam. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog sukėlė eismo įvykį šiandien, t. y. 2023 m. kovo 13 d. ryte, kodėl pateikė melagingą paaiškinimą nurodyti negali, galimai dėl išgąsčio, kadangi buvo neseniai pradėjęs dirbti ir bijojo būti atleistas iš darbo. Policijos pareigūnai paklausė, ar automobilis Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas, tuomet J. I. paskambino už UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoparką atsakingam asmeniui Ž. S., paklausė, ar automobilis draustas, pastarasis jam atsakė, kad taip, todėl J. I. pareigūnams patvirtino, jog minėtas automobilis yra draustas. J. I. nurodė, jog žino, kad po to buvo iškviestas vilkikas automobiliui išgabenti, kiek atsimena, jį iškvietė pats, tačiau tikslių aplinkybių neprisimena. Taip pat žino, kad automobilis buvo transportuotas į „(duomenys neskelbtini)“, kur J. I. pildė kažkokius dokumentus, tačiau kokius tiksliai nurodyti negali. Apklausoje J. I. nurodė, jog neturėjo tikslo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tiksliai negali atsakyti kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad įvyko eismo įvykis, taip pat neatsimena kokią eismo įvykio datą nurodė. Kiek atsimena, apie įvykį informavo tik Ž. S.. Apklausiamas J. I. taip pat nurodė, jog yra nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jam paskirta 1 300 Eur bauda, o su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašęs sutartį dėl žalos, kurią pastarajai padarė sugadinęs elektros stulpą, atlyginimo. Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti išmoką ne dėl to, kad J. I. nurodė melagingą eismo įvykio datą, o dėl to, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko jau yra nubaustas (2 t., b. l. 32-35). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 1 d. apklaustas J. I. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus bei papildė, jog trylika metų gyveno Anglijoje, Lietuvoje neturėjo nei vieno automobilio, kuris būtu draustas Kasko draudimu, nežinojo, kokia tvarka išmokamas žalos atlyginimas. Kai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos buvo pradėta administracinė teisena, J. I. iškart prisipažino, jog pasišalino iš įvykio vietos (2 t., b. l. 43-45). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. spalio 26 d. teisiamajame posėdyje apklausiamas J. I. parodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pažymėdamas, kad kai buvo pradėta administracinė teisena dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nuvykęs iškart paaiškino bei prisipažino, kad padarė įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos būtent kovo 11 d., o ne kovo 13 d. Apklausiamas kaltinamojo procesiniu statusu asmuo taip pat nurodė, jog policijai dėl eismo įvykio pasakė, kad įvykis buvo ne tą dieną, pateikė, kad data buvo melaginga. Į tikslinamuosius teismo klausimas J. I. atsakė, jog vairuoja tik įmonės automobilį, turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau Lietuvoje vairuoja tik vienerius metus. Darbuotojams įmonėje duoda draudimo lapą, o kokia ten nustatyta tvarka jis nežino, tikrai niekada nebuvo ir nėra linkęs sukčiauti. Ž. S. paskambino telefonu, tačiau neatsimena, ar prie policijos pareigūnų, tačiau pastarieji jau buvo atvykę į įvykio vietą. J. I. Ž. S. pasakė, kad padarė autoįvykį, tačiau neatsimena, ar pasakė kada. Taip pat apklausiamas asmuo parodė, jog kažkokius dokumentus dėl žalos pildė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neatsimena kokius, kadangi nėra gyvenime susidūręs su tokia situacija. Vairuotojo pažymėjimą turi penkiolika metų, tačiau užsienyje automobilio nevairavo, pradėjo vairuoti tik grįžęs į Lietuvą. Atsakydamas į gynėjo klausimus J. I. nurodė, jog padarius įvykį suprato, kad reikia kreiptis į policiją, tačiau nežinojo, kad reikia pranešti draudimui, o taip pat draudimo bendrovei apie įvykį pranešė ne jis. Į teismo klausimus atsakydamas nurodė, jog paaiškinimo neturi, kodėl pradžioje nurodė, kad įvykis buvo kovo 13 d., o pradėjus administracinę teiseną nurodė, jog kovo 11 d. ir supranta, kad pasielgė blogai. Į prokurorės klausimus atsakydamas J. I. nurodė, jog materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta nebuvo, „Kasko“ draudimo sutartis nebuvo jam parodyta, jis su ja supažindintas nebuvo, o pats taip pat nesidomėjo.
12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog liudytojas Ž. S. iš esmės tiek apklaustas 2023 m. gegužės 24 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-71), tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes dėl nagrinėjamo įvykio. Liudytojas nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra atsakingas už automobilių parką, o J. I. yra darbų vadovas, nagrinėjamo įvykio metu įmonėje pradėjęs dirbti visai neseniai, jam buvo priskirtas įmonės automobilis Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, 2023 m. kovo 13 d. ryte jam paskambino J. I. ir pasakė, kad įvyko autoįvykis, jis atsitrenkė į stulpą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog paskambinęs J. I. Ž. S. pasakė, kad apie įvykį pranešė policijai bei paklausė, ar automobilis Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas „Kasko“ draudimu. Pažymėtina, jog būtent šių aplinkybių apklausiamas teisme liudytojas nenurodė, tačiau teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, pagarsinus Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino. Liudytojas, atsakydamas į prokuroro tikslinamuosius klausimus nurodė, jog nebūna, kad įmonės darbuotojai informuojami apie draudimus, nes niekas nesitiki, kad kažkas nutiks, todėl jo manymu, J. I. nežinojo, jog yra „Kasko“ draudimas. Liudytojas Š. K., kuris buvo apklaustas 2023 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53-56) bei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. kovo 8 d. teisiamajame posėdyje iš esmės taip pat nurodė tokias pat įvykio aplinkybes abiejų apklausų metų, o būtent, jog 2023 m. kovo mėnesį naktį iš 10 d. į 11 d. buvo įvykis, miegodamas gatvėje išgirdo garsų smūgį, galvojo, jog šaudo fejerverkai, tačiau vėliau suprato, kad kažkas atsitrenkė, nuo ko dingo elektra, buvo išverstas aukštos įtampos elektros stulpas. 2023 m. kovo 11 d. liudytojas iškvietė avarines tarnybas, avarinė tarnyba iškvietė policiją, kadangi matėsi, jog įvykęs eismo įvykis, ant išversto stulpo matėsi mėlyni dažai. 2023 m. kovo 13 d. apie 7.30 val. ryte, pamatė prie to paties stulpo stovintį mėlynos spalvos automobilį, kuris stovėjo nuo stulpo nutolęs apie dešimt centimetrų. Atvykus policijos pareigūnams liudytojas į įvykio aplinkybes nesikišo, pareigūnai dirbo savo darbą. Liudytojas J. I. pasakė, jog jo metalinė detalė įvado pritvirtinta, tačiau jis nieko neatsakė ir išvažiavo, todėl Š. K. kreipėsi į policiją. 2024 m. balandžio 17 d. teisiamajame posėdyje apklaustas AB „Lietuvos draudimas“ atstovas T. A. nurodė, jog jam ši žala iškart sukėlė įtarimą, buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kuris buvo užregistruotas 2023 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. I. vairuodamas automobilį Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą. Buvo pranešta, kad įvykis įvyko 05.35 val. ryte, automobilis priklauso įmonei. Vėliau draudimo įmonėje 2023 m. kovo 20 d. gauta informacija iš Kauno policijos komisariato, kad įvykis įvyko ne kovo 13 d., bet kovo 11 d. Pagal draudimo įstatymą netikslus laikas, vieta laikoma aplinkybių klastojimu. Į tikslinamuosius teismo klausimus liudytojas atsakė, jog vertinant ar yra draudiminis įvykis, yra skirtumas kada padarytas eismo įvykis, jeigu data ar laikas klastojami, tai laikoma sukčiavimu, dokumento klastojimu.
13. Kaip jau buvo nurodyta, baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei kaip tikrų. Šioje byloje ginčo dėl to, jog autoįvykis įvyko 2023 m. kovo 11 d. nėra. Iš baudžiamojoje byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjime dalyvavo J. I. bei jo atstovas advokatas Atas Molis. Atvykęs į bylos nagrinėjimą J. I. paaiškino, kad su nusižengimu sutinka pilnai ir gailisi, transporto priemones vairuoja apie septyniolika metų, anksčiau į eismo įvykius papuolęs nebuvo. Nurodė, jog iš įvykio vietos išvažiavo dėl patirto streso, vėliau, praėjus stresui grįžo į eismo įvykio vietą ir norėjo įforminti eismo įvykį, kadangi vairavo darbovietei priklausantį automobilį. Taip pat nurodė, jog pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės nebuvo susijusios su jo neblaivumu, kadangi J. I. alkoholio nevartojo ir nebuvo apsvaigęs. J. I. pripažino, kad atvykęs po kelių dienų į įvykio vietą norėdamas užregistruoti eismo įvykį, policijos pareigūnams nurodė klaidingas įvykio aplinkybes, t. y. nuslėpė, kad eismo įvykis buvo prieš kelias dienas (2 t., b. l. 108-112). Šios aplinkybės parodo, kad eismo įvykis buvo realus, jis nebuvo inscenizuotas, J. I. inkriminuojama nusikalstama veika dėl to, kad jis nurodė neteisingą eismo įvykio dieną.
14. Siekiant įvertinti, ar kaltinamojo veiksmai turi sukčiavimo požymius, būtina nustatyti, kokiu tikslu buvo nurodomi neteisingi duomenys draudimo bendrovei. Būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė ir tyčia. J. I. pateiktas kaltinimas buvo būtent dėl to, jog jis turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. kovo 13 d. įmonės atsakingam asmeniui Ž. S. pranešė žinomai melagingus duomenis, t. y., nurodė ne tą datą kada išties įvyko autoįvykis. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog ne pats J. I. kreipėsi į draudimo įmonę nurodydamas ne tą įvykio datą, o būtent Ž. S., būdamas atsakingas įmonėje už automobilių parką, sulaukęs J. I. skambučio, nedelsiant kreipėsi į „Kasko“ draudimą nurodydamas autoįvykio datą bei aplinkybes. Šis asmuo turėjo visus įgaliojimus dėl jo žinioje buvusio sugadinto turto kreiptis į draudimo bendrovę bei pateikė pretenziją ne dėl svetimo turto įgijimo, o būtent dėl įmonei priklausančio turto. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog realiai įmonė turėjo teisę kreiptis dėl draudimo išmokos, nes automobilis buvo apgadintas realaus, o ne fiktyvaus eismo įvykio metu. Tuo tarpu tolimesnis išmokos išsiieškojimas iš dėl įvykio kalto asmens, jei tam yra sąlygos, yra civilinių santykių sritis. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog baudžiamojoje byloje nepaneigta J. I. versija, jog jis nežinojo apie jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto automobilio draudimą, dėl ko būtent 2023 m. kovo 13 d., policijos pareigūnams paklausus, ar automobilis draustas „Kasko“, jis iškart skambino Ž. S.. Tokią išvadą patvirtina būtent ir paties liudytojo Ž. S. parodymai, t. y. pastarasis nurodė, jog įmonės darbuotojai prieš išduodant jiems automobilius, niekaip nesupažindinami su automobilių draudimais bei jų sąlygomis, o taip pat neinformuojami kokia draudimo įmonė draudžia automobilius. Nurodytos aplinkybės parodo, jog kaltininkas neturėjo tyčios apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, šiuo atveju draudimo išmoką. Akivaizdu, kad J. I. patekęs į eismo įvykį dėl nežinojimo ir streso neteisingai pasielgė įvykio metu. Vėliau jam susivokus, norėjo situaciją išspręsti tinkamai, todėl nuvykęs į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, tačiau tai nepatvirtina, jog jis turėjo tyčią neteisėtai gauti išmoką. Manytina, kad jei įmonės darbuotojai būtų iš anksto informuojami apie automobilių draudimą, jei jiems būtų paaiškinama, kaip jie turi elgtis eismo įvykio metu, šiuo atveju būtų išvengta kaltinamojo neadekvataus elgesio ir neapgalvotų situacijų. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį būtent kaip vienu iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių J. I. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, rėmėsi liudytojo Ž. S. parodymais, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju J. I. kaltė neįrodyta. Vien J. I. nesąžiningumas, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškė dėl baimės bei susijaudinimo dėl padaryto autoįvykio, kreipiantis į Ž. S. (tikrosios autoįvykio datos nuslėpimas), nenustačius konkrečių eismo įvykio inscenizavimo veiksmų, patvirtinančių apgaulės ir išankstinės tyčios požymius, nėra pakankama sąlyga kilti baudžiamajai atsakomybei už pasikėsinimą sukčiauti. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog J. I. viso proceso metu teigtas aplinkybes, jog jis darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjęs sąlyginai neseniai, Lietuvoje po grįžimo iš užsienio iki minėto autoįvykio nebuvo vairavęs jokio kito nei įmonės išduoto automobilio, o taip pat užsienyje ilgą laiko tarpą nevairavo, kadangi jos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nepaneigtos.
15. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog jie nesudaro pagrindo J. I. veiksmų vertinti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, tenkinant nuteistojo J. I. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-594/2024, 2K-95-1073/2024).
Dėl J. I. patirtų bylinėjimosi išlaidų
16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje dalyvavęs J. I. gynėjas advokatas Atas Molis per baigiamąsias kalbas prašė jo ginamojo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, spręstinas klausimas dėl J. I. baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų (ne)atlygintinumo.
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui J. I. gynėjas advokatas Atas Molis pateikė 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), adresuotą J. I., už teisinių konsultacijų teikimą, gnybą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur sumai, taip pat pridėtas J. I. 2023 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas pagal minėtą sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 189-190). 2023 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), adresuotą J. I., už teisinių konsultacijų teikimą, gynybą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur sumai, taip pat pridėtas J. I. 2023 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas pagal minėtą sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 191-192). Taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gynėjas advokatas Atas Molis pateikė 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), adresuotą J. I., už teisinių konsultacijų teikimą, pasiruošimą ir dalyvavimą/gynybą 2024 m. balandžio 17 d. teisiamajame posėdyje 363 Eur sumai, taip pat pridėtas J. I. 2024 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas pagal minėtą sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 193-194).
18. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).
19. Visgi, kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).
20. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimu metu J. I. savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, nereiškė nepagrįstų prašymų, nors pirmasis suplanuotas teisiamasis posėdis buvo atšauktas gavus gynėjo advokato Ato Molio prašymą. Byla teisiamajam posėdžiui buvo perduota 2023 m. rugsėjo 13 d., o nuosprendis priimtas 2024 m. gegužės 17 d., taigi bylos nagrinėjimas truko apie aštuonis mėnesius, iš viso buvo surengti penki teisiamieji posėdžiai, kurie kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokolų, iš viso truko apie 2,5 val. Atsižvelgtina į tai, jog advokatas Atas Molis J. I. iš esmės gynė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (nuo 2023 m. balandžio 6 d.), 1 863 Eur dydžio suma laikytina ne per didele, atitinkanti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei kitus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nustatytus proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.
21. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, išteisindamas asmenį, priima sprendimą dėl būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti, todėl J. I. iš Lietuvos Respublikos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka priteistina 1 863 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo J. I. (J. I.) ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. I. (J. I.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
J. I. (J. I.) taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Išaiškinti Š. K., kad jis turi teisę savo interesus apginti pareiškiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Priteisti J. I. (J. I.) iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti 1 863 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus) už patirtas proceso išlaidas, skirtas J. I. (J. I.) gynėjo advokato Ato Molio teisinėms paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.