- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- eI3-1863-816/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00939-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijai, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. CSPR-165, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (toliau – Registro tvarkytojas) 2024 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. SPR4-2066 (14.5 E), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (toliau – Kadastro tvarkytojas) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. SPR5-4828 (14.4 E), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja 2023 m. priėmė G. S. palikimą. Teigia, kad G. S. iki 1991 m. sausio 1 d. turėjo užregistruotą namų valdą su ūkiniais pastatais, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į matininką dėl nekilnojamojo daikto (namų valdos su ūkiniais pastatais, esančios adresu: (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos parengimo. Matininkė parengė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bylą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai) Statinių kadastro duomenų bylą. Pareiškėja kelis kartus kreipėsi į atsakovą su prašymais įrašyti Statinius į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti G. S. nuosavybės teises į juos. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė įregistruoti G. S. daiktines teises į Statinius.
Pažymi, kad sprendimas atmesti prašymą įregistruoti Statinius buvo grindžiamas vieninteliu argumentu, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos (toliau – Seniūnija) pažymoje nenurodyti registruojamų pastatų unikalūs numeriai. Pareiškėja, gavusi neigiamą atsakymą, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir įsiregistruoti nuosavybės teises, registravosi konsultacijai pas atsakovą. Konsultacijos metu atsakovo specialistas jai paaiškino, kad šiuo atveju ji turėtų užsakyti pateiktą posistemėje „Matininkas“ kadastrinių matavimų bylą, ją atspausdintą teikti seniūnei, kuri, gavusi fizinę bylą, turėtų sutikrinti jos duomenis ir byloje nurodytus pastatų unikalius numerius įrašyti į pažymą. Teigia, kad šią procedūrą seniūnė atsisakė atlikti, nurodydama, kai, pirma, byla su pastatų unikaliais numeriais yra būtent atsakovo duomenų bazėje ir atsakovas suteikia pastatams unikalius numerius, antra, ji neturi jokios kompetencijos ir specialistų, kurie yra kompetentingi sutikrinti prašomus duomenis, trečia, ji negali įrašyti į pažymą duomenų, kurių nėra seniūnijos disponuojamuose dokumentuose, šiuo atveju ūkinėje knygoje, o be to, tuo metu, kuomet buvo vedamos knygos, pastatai unikalių numerių neturėjo, lygiai taip pat, kaip žmonės neturėjo asmens kodų. Po šio buvo parengtas 2024 m. vasario 22 d. raštas Nr. K2-17 ir pateiktas pareiškėjai. Pareiškėjos vertinimu, tai įrodo, kad atsakovas neatlieka prašomų veiksmų dėl to, kad seniūnė atsisako atlikti atsakovo nepagrįstus, perteklinius prašymus, t. y. suformuluoti pažymą, įrašant į ją duomenis – unikalius prašomų įregistruoti statinių numerius, kurių seniūnijos ūkinėse knygose objektyviai nėra ir būti negali, tačiau iš pateiktos kartu su kitais lydinčiais dokumentais nekilnojamojo turto bylos posistemėje „Matininkas“ atsakovas statinių unikalius numerius turi ir pats objektyviai gali, ir tikėtina privalo, atlikti tuos veiksmus, kuriuos primeta seniūnui.
Nurodo, kad praktika prašyti seniūno pažymoje nurodyti statinių unikalius numerius yra formuojama naujai, anksčiau tokių perteklinių reikalavimų atsakovas pažymos dėl senų statinių turiniui nekėlė. Be to, siūlymas spausdinti iš atsakovo sistemos ir nešti fizinę statinių kadastro bylą seniūnui yra visiškai nelogiškas ir neatitinka jokių protingumo ir ekonomiškumo kriterijų, o reikalavimas seniūnui tikrinti duomenis, kuriais disponuoja atsakovas, taip pat vertina kritiškai.
Pareiškėjos vertinimu, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, keliamų individuliam administraciniam sprendimui. Komisijos sprendimas nemotyvuotas, vadovautasi ginčui neaktualia teismų praktika.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad dabar prašymas įregistruoti pastatus ir G. S. nuosavybės teises į juos yra atmestas dėl to, kad pridėtas dokumentas – 2024 m. vasario 15 d. seniūno pažyma Nr. K9-2 - tarimai neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų ir dėl to atsakovas negali identifikuoti prašomo registruoti daikto. Taigi, abu viešojo administravimo subjektai skirtingai aiškina teisės normas, t. y. koks turi būti pažymos turinys ir ši situacija sukuria tiesiogines neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai, ji yra situacijos įkaitė, negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, be to patiria nepagrįstų išlaidų, gaišta savo laiką.
Teigia, kad senų statinių registravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – Registro nuostatai). Pažymi, kad Registro nuostatose įtvirtintame sąraše yra nurodyta, kad atsakovui turi būti pateikiama seniūno išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, kuri taip pat yra specifinė, jos turinys yra saistomas išimtinai ūkinėse knygose esančių įrašų ir turi jį atitikti. Pažymos turiniui yra keliamas labai konkretus reikalavimas – ji turi atitikti įrašus iš ūkinių knygų, jokių kitų reikalavimų nenumatyta. Pareiškėja, priešingai nei teigia atsakovas, pateikė tinkamą seniūnės pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, joje nurodyta informacija yra tiksli ir teisinga. Ūkinėse knygose niekada nebuvo, nėra ir nebus duomenų, kuriuos prašo atsakovas įrašyti į šią pažymą – unikalių statinių numerių, kadangi tuo istoriniu laikotarpiu unikalūs numeriai neegzistavo. Šių argumentų atsakovas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Nurodo, kad atsakovui yra pateikti visi tinkami, būtini ir pakankami dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 2.1 papunktyje ir Registro nuostatų 78 punkte, kuriais iš esmės ir yra grindžiami skundžiami sprendimai.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja su 2024 m. vasario 27 d. prašymu pateikė Liudijimą, 2024 m. vasario 15 d. Pažymą, 2024 m. vasario 22 d. raštą, 2023 m. spalio 20 d. Statinių kadastro bylą ir šių dokumentų pagrindu siekė įregistruoti Registre tiek Statinius, tiek mirusio G. S. nuosavybės teisę į juos. Prašymo nagrinėjimo metu pateiktos 2023 m. spalio 20 d. Statinių kadastro bylos duomenimis, Statiniai pastatyti 1972 metais. Pažymoje nurodyta, kad „pagal įrašą Rumšiškių seniūnijos 1991–1995 m. m. namų ūkinėje knygoje Nr. 1, psl. 142, asmeninė sąskaita Nr. 71, pil. G. S. vardu iki 1991 m. sausio 1 d. užregistruota namų valda su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini)“. Taigi iš pateiktos Pažymos negalima identifikuoti Statinių, nes šioje pažymoje nėra nurodyta, kokie konkretūs pastatai, nurodant jų unikalius numerius, priklauso G. S., t. y. Pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Registro nuostatų 78 punkto reikalavimų. Pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad vienas iš reikalavimų, keliamų dokumentams, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra tai, kad dokumente turi būti nurodytas nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (žr. 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-918/2008), taip pat žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys gali būti pateikti tik NTRĮ (žr. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią NTRĮ redakciją) 22 straipsnyje išvardintuose dokumentuose, o pateiktos neišsamios informacijos atveju registro tvarkytojas neturi diskrecijos vadovautis duomenimis, kurie yra pateikti pagal minėtą normą teisinio registravimo pagrindu nelaikomame dokumente (žr. 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1195-662/2023). Dėl to nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Registro tvarkytojui registruojant nuosavybės teises į Statinius turi pakakti to, jog Registro posistemėje „Matininkas“ yra pateikta Statinių kadastro byla su Statinių unikaliais numeriais.
Pažymi, kad pateikta Pažyma neatitinka Registro nuostatų reikalavimų, nes joje nėra registravimui Registre būtinų, Statinius identifikuojančių, duomenų, todėl Pažyma nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis G. S. nuosavybės teisę į Statinius. Vien tai, kad tuo metu, kai buvo vedamos ūkinės knygos, pastatai unikalių neturėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad seniūnas, rengdamas Sąraše numatytą pažymą, neturi galimybės identifikuoti, ar ūkinėje knygoje įrašyti pastatai yra tie patys Statiniai, kuriems šiuo atveju sudaryta Statinių kadastro byla. Skunde nurodoma, kad darant įrašus ūkinėse knygose žmonės neturėjo asmens kodų, tačiau ši aplinkybė nebuvo kliūtis Pažymoje nurodyti G. S. asmens kodo.
Teigia, kad siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus savivaldybės ar archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose pagrindu, turi būti taikomi sistemiškai NTRĮ, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ), Registro nuostatai ir Sąrašas. NTRĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Registro objektų registravimo tvarka nustatoma Registro nuostatuose. Sistemiškai aiškindamas Registro nuostatų 20.4 papunkčio, 78 punkto ir Sąrašo 2 punkto normas, teigia, kad reikalavimas, jog dokumente, kurio pagrindu prašoma įregistruoti Registro objektą, turi būti nekilnojamojo daikto, susijusio su Registro objekto įregistravimu, unikalus numeris, taikomas visiems Registro nuostatų 20.4 papunktyje išvardintiems dokumentams (taip pat ir savivaldybės ar archyvo išduotai pažymai apie įrašus ūkinėse knygose).
Pasisakydama dėl Statinių kadastro bylos, kaip nuosavybės teisės įregistravimo pagrindo, pažymi, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad tik NTRĮ (žr. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią NTRĮ redakciją) 22 straipsnyje nurodyti dokumentai, o ne kadastro duomenys, yra pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-28-602/2020), todėl 2023 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo daikto byla taip pat nepatvirtina nuosavybės teisės į Statinius.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad sutinka su skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su Rumšiškių seniūnijos 2024 m. vasario 15 d. išduota pažyma Nr. K9-2 ir jos turiniu. Pažymi, kad, vadovaujantis Registrų nuostatais, savivaldybė turi pareigą išduoti aiškaus turinio dokumentą – pažymą apie tai, kas įrašyta ūkinėse knygose, o ne apie sklype esančių ar pastatytų statinių duomenis. Ūkinės knygos, kurios nėra perduotos archyvams, yra saugomos teritoriniu principu, Savivaldybės administracijos filialuose – seniūnijose. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės pareigą teikti pažymas apie įrašus ūkinėse įgyvendina atitinkamos seniūnijos, kuriose yra saugoma konkreti ūkinė knyga, seniūnai.
Teigia, kad seniūnai, veikdami pagal Registro nuostatus, gali pateikti tik aiškaus turinio dokumentą – pažymą, kurioje gali būti nurodyta tik ta informacija, kuri yra įrašyta ūkinėse knygose, t. y. seniūnai negali pateikti jokių kitų duomenų, ar juos papildyti kitais statinius identifikuojančiais duomenimis. Veikdami kitaip, t. y. nurodydami VĮ Registrų centro prašomus duomenis, seniūnai veiktų ultra vires, ir jų išduotas dokumentas neatitiktų įrašų ūkinėse knygose, t. y. toks dokumentas būtų neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Dėl to, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. CSPR-165 nustatytą aplinkybę, jog „Registro tvarkytojas padarė pagrįstą išvadą, jog pateikta Pažyma neatitinka Registro nuostatų reikalavimų, nes joje nėra registravimui Registre būtinų, Statinius identifikuojančių, duomenų“ laiko nepagrįsta, nes ūkinėse knygose nėra ir negali būti tokių duomenų, kokių reikalauja Registro tvarkytojas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2025 m. kovo 31 d. posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl seniūnijos pažymos, nes joje nėra nurodyti pastatų unikalūs numeriai. Pažymėjo, kad atsakovė negali išplėsti seniūnijos kompetencijos reikalaudama, kad seniūnija į pažymą įrašytų duomenis ne tik iš ūkinės knygos, bet ir iš kadastro bylos. Be to, atsakovė atsiliepime į skundą nepagrįstai nurodo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tokiu būdu nepagrįstai atsisakydama vykdyti jai kaip viešojo administravimo subjektui priskirtas pareigas. Reaguodama į atsakovės atstovo teismo posėdyje išsakytus teiginius, kad pažyma turėjo ir kitų trūkumų (yra nekonkreti), pažymėjo, kad jokių kitų trūkumų, apart unikalių numerių pažymoje įrašymo, atsakovė nenurodė.
Teismo 2025 m. kovo 31 d. posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pagrindas įregistruoti pastatus Nekilnojamojo turto registre yra seniūno pažyma, o ne kadastro byla. Atstovo teigimu, seniūnija pastatų unikalius numerius turėjo nurodyti pažymoje remdamasi kadastro byla. Be to, atstovas nurodė, kad seniūnijos pažyma yra abstrakti, t. y., nėra nurodyti konkretūs statiniai ir kiti duomenys apie statinius. Taip pat teigė, kad seniūnija neturėjo išduoti pažymos.
Teismo 2025 m. kovo 31 d. posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė pareiškėjos argumentus, susijusius su pažymos vertinimu. Pažymėjo, kad pažymoje yra atkartojami ūkinėse knygose esantys duomenys. Atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškina teisės aktus, teigdama, kad pažymoje seniūnija turėjo nurodyti duomenis iš kadastro bylos, nes tokios tvarkos nenustato teisės aktai.
Teismo 2025 m. kovo 31 d. posėdyje apklausta specialistė (matininkė) nurodė, kad ji atliko ginčo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir suformavo kadastro bylą. Kadastrinė byla buvo patikslinta gavus archyvinius nekilnojamojo turto duomenis. Pažymėjo, kad seniūnijos pažymose niekada nebūna nurodytų senų pastatų unikalių numerių. Seniūnijų pažymos būna labai išsamios, o kitos tokios, kaip nagrinėjamoje byloje. Specialistei pakako seniūnijos pažymoje nurodytų duomenų kadastro bylai suformuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruoti nuosavybės teisę į Statinius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad:
Pareiškėjos atstovė 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu, kuriuo prašė įrašyti – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), daržinės, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daržinė), tvarto, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tvartas), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau bendrai – Statiniai) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti G. S. nuosavybės teisę į Statinius. Kartu su prašymu pateikė 2023 m. gegužės 15 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), notaro 2023 m. spalio 9 d. Liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Liudijimas), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos 2024 m. sausio 29 d. Pažymą Nr. K9-1 „Dėl pastatų priklausomybės“ (toliau – Pažyma). Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ buvo pateikta matininkės N. A. S. 2023 m. spalio 20 d. parengta elektroninė Statinių kadastro duomenų byla.
Kadastro tvarkytojas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. SPR5-2546 (14.4 E) nusprendė pareiškėjos prašymą įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, nes: Statinių kadastro byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. Daržinei klaidingai nurodyta statinio kategorija (pastato aukštis viršija 5 m, todėl negali būti priskirtas I grupės nesudėtingiems statiniams), Namui nenurodyta atliktų remonto darbų rūšis; Pažymoje nenurodyti Statinių unikalūs numeriai, klaidingai nurodytas savininko vardas. Kadastro tvarkytojas pareiškėją informavo, jog dėl Statinių kadastro byloje nustatytų trūkumų pašalinimo turi kreiptis į bylas parengusią matininkę. Kadastro tvarkytojas 2024 m. vasario 5 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 4, 11 punktais.
Registro tvarkytojas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. SPR4-1374 (14.5 E) nusprendė pareiškėjos prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti G. S. nuosavybės teisę į Statinius atmesti, nes Kadastro tvarkytojui priėmus 2024 m. vasario 5 d. sprendimą, Statinių kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (Registro nuostatai) 32 punktu, Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Be to, Pažyma išduota vadovaujantis ūkinių knygų įrašais, kurie yra atlikti 1991–1995 metais, todėl Pažyma, kaip neatitinkanti Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, (toliau – Sąrašas) nuostatų, negali būti teisiniu pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises. Registro tvarkytojas 2024 m. vasario 9 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis NTRĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 6 punktu.
Pareiškėja 2024 m. vasario 27 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruoti G. S. nuosavybės teisę į Statinius. Su prašymu buvo pateiktas Liudijimas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos 2024 m. vasario 15 d. Pažyma Nr. K9-2 ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos 2024 m. vasario 22 d. raštas Nr. K2-17. Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ pateikta 2023 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo daikto byla.
Registro tvarkytojas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą Registre įregistruoti G. S. nuosavybės teisę į Statinius atmesti, nes 2024 m. vasario 15 d. Pažymoje nenurodyti Statinių unikalūs numeriai. Vadovaujantis Registro nuostatų 78 punktu, kartu su prašymu pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, juose turi būti nurodyti Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti būtini duomenys, nekilnojamojo daikto, susijusio su Registro objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, unikalūs numeriai. Registro tvarkytojas 2024 m. kovo 4 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis NTRĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 3 punktu.
Kadastro tvarkytojas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, nes vadovaujantis Registro nuostatų 30 punktu, nekilnojamieji daiktai gali būti įregistruojami Registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į juos, o Registro tvarkytojas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu atsisakė įregistruoti G. S. daiktines teises į Statinius. Kadastro tvarkytojas 2024 m. kovo 5 d. sprendimą priėmė vadovaudamasis NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 9 punktu.
Pareiškėjos atstovė Komisijai pateikė 2024 m. kovo 26 d. skundą, kuriame nurodė pareiškėja, gavusi Registro tvarkytojo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir Kadastro tvarkytojo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą, konsultavosi su VĮ Registro centro darbuotoju, kuris pareiškėjai paaiškino, kad ji turėtų atspausdintą 2023 m. spalio 20 d. Statinių kadastro bylą teikti seniūnei, kuri, gavusi fizinę bylą, turėtų sutikrinti jos duomenis ir byloje nurodytus Statinių unikalius numerius įrašyti į pažymą. Skunde nurodoma, kad šią procedūrą seniūnė atsisakė atlikti, nurodydama, jog, pirma, 2023 m. spalio 20 d. Statinių kadastro byla su Statinių unikaliais numeriais yra būtent Registrų centro duomenų bazėje ir Registrų centras suteikia pastatams unikalius numerius, antra, seniūnė neturi jokios kompetencijos ir specialistų, kurie yra kompetentingi sutikrinti prašomus duomenis, trečia, ji negali įrašyti į pažymą duomenų, kurių nėra seniūnijos disponuojamuose dokumentuose, šiuo atveju ūkinėje knygoje, o be to, tuo metu, kuomet buvo vedamos knygos, Statiniai unikalių numerių neturėjo, lygiai taip pat, kaip žmonės neturėjo asmens kodų. Seniūnė 2024 m. vasario 22 d. rašte seniūnė nurodė, kad šiuo atveju ūkinėje knygoje nėra nekilnojamuosius daiktus identifikuojančių unikalių numerių, todėl išduoti pažymos su Statinių unikaliais numeriais seniūnija negali. Pareiškėja teigė, kad pateikė tinkamą seniūnės pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, joje nurodyta informacija yra tiksli ir teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., tai yra iki Instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, jeigu pastatai buvo pastatyti (įgyti) iki šios Instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose asmens (statytojo ar įgijėjo), kuriam prašoma įregistruoti nuosavybės teises, vardu iki 1991 m. liepos 25 d. yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų. Iš to išplaukia, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki Instrukcijos įsigaliojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015, 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2020).
Nagrinėjamu atveju iš 2023 m. spalio 20 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas 1978 m. (statinio kategorija: neypatingas statinys); tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas 1975 m. (statinio kategorija: II grupės nesudėtingasis); daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyta 1975 m. (statinio kategorija: II grupės nesudėtingasis); ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas 1988 m. (statinio kategorija: I grupės nesudėtingasis); kanalizacijos šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytas 1980 m. (statinio kategorija: I grupės nesudėtingasis). 2024 m. vasario 15 d. Pažymoje nurodyta, kad „pagal įrašą Rumšiškių seniūnijos 1991–1995 m. m. namų ūkinėje knygoje Nr. 1, psl. 142, asmeninė sąskaita Nr. 71, pil. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu iki 1991 m. sausio 1 d. užregistruota namų valda su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde, teigia, kad G. S. iki 1991 m. sausio 1 d. turėjo užregistruotą namų valdą su ūkiniais pastatais, esančią adresu: (duomenys neskelbtini).
Seniūnijos 2024 m. vasario 15 d. Pažymoje nurodyta, kad „pagal įrašą Rumšiškių seniūnijos 1991–1995 m. namų ūkinėje knygoje Nr. 1, psl. 142, asmeninė sąskaita Nr. 71, pil. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu iki 1991 m. sausio 1 d. užregistruota namų valda su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini)“. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra pateikta skundžiamuose sprendimuose minima 1991–1995 m. namų ūkinė knyga, taip pat byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad G. S. iki 1991 m. sausio 1 d. turėjo užregistruotą namų valdą su ūkiniais pastatais, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūniją pateikti 1991–1995 m. ūkinę knygą ar jos patvirtintą kopiją, taip pat ankstesnių metų ūkines (-ę) knygas (-ą) ar jų (-os) kopijas (-ą) (jeigu tokios yra), susijusias su namų valda ir ūkiniais pastatais: esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos 1991–1995 m. ūkinės knygos Nr. 1, patvirtintos kopijos matyti, kad G. S. 1991 m. sausio 1 d. užregistruota nuosavybė ūkio valdai: gyvuliams, 1990 m. iš viso 0,60 ha žemei, 1991 m. – 2,5 ha žemei (iš to skaičiaus pastatai, krūmai, miškai, daubos, visuomeniniai keliai: 1990 m. – 0,01, 1991 m. – 0,003), pasėliams. Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad G. S. iki 1991 m. sausio 1 d. turėjo užregistruotą namų valdą su ūkiniais pastatais, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl to, darytina išvada, kad tiek Registro tvarkytojas, tiek Kadastro tvarkytojas, tinkamai įvertino faktinę situaciją, t. y. 2024 m. vasario 15 d. Pažymos negalima identifikuoti G. S. iki 1991 m. priklausiusių Statinių, nes šioje pažymoje nėra nurodyta, kokie konkretūs pastatai (jų skaičius, paskirtis, parametrai, kiti statinius identifikuojantys duomenys) iki 1991 m. buvo sukurti G. S. priskirtoje namų valdoje. Ir nors Registrų tvarkytojo sprendime nurodoma, kad neregistravimo pagrindas yra Seniūnijos pažymoje nenurodyti konkretūs pastatai, nurodant jų unikalius numerius, teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nustatyta, kad 2024 m. vasario 15 d. Pažyma neatitinka Registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Registro nuostatų 78 punkto reikalavimų, nes nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad G. S. iki 1991 m. sausio 1 d. turėjo kadastrinių matavimų byloje fiksuotą namų valdą su ūkiniais pastatais, esančią adresu: (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nurodyti dokumentai, o ne kadastriniai duomenys, yra pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-442/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, sprendžia, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja teritoriniam registratoriui teikdama 2024 m. sausio 29 d. prašymą įrašyti – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti G. S. nuosavybės teisę į Statinius, nepateikė nuosavybės teises į ginčo Statinius patvirtinančių dokumentų, o su prašymu pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir 2024 m. vasario 15 d. Pažyma, įvertinus namų ūkinės knygos duomenis, kuriais remiantis ji parengta, nepatvirtina G. S. namų valdoje buvus konkrečius pastatus (tam tus pastatus), dėl ko pateikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui kartu su prašymu duomenys ir dokumentai nesudarė pagrindo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti G. S. nuosavybės teises į Statinius, kadangi nelaikytini asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įrodančiu dokumentu.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–938/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 .2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Paminėtos nuostatos reiškia, jog Nekilnojamojo turto registro įstaigai nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą.
Pagal Registro įstatymo 4 straipsnį Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-5 89/2010). Taigi, nei VĮ Registrų centras, nei jo teritoriniai padaliniai, atsižvelgdami į įstatymų leidėjo priskirtą kompetenciją, nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas. Kadangi ginčo atveju teritoriniam registratoriui nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis G. S. iki 1991 m. sausio 1 d. turėjo užregistruotą konkretizuotą namų valdą su konkrečiais identifikuotais ūkiniais pastatais, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), todėl tiek teritorinio registratoriaus, tiek ir Centrinio registratoriaus skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nekilnojamųjų objektų ir atitinkamai daiktinių teisių įregistravimo, iš esmės pagrįsti bei teisėti. Prie prašymo administracinėje procedūroje pateiktų dokumentų pagrindu negalimas aptariamų statinių įregistravimas kadastre ir nuosavybės teisių į juos užregistravimas.
Dėl Kadastro sprendimo pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, NKTĮ normas, reglamentuojančias Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Kadastrą, yra konstatavęs, kad kadastro tvarkytojui inter alia (be kita ko) privalu pateikti informaciją, aktualią kadastro duomenų įrašymui atlikti, kuri atskleidžia ir iki prašomo atlikti duomenų įrašymo veiksmo esančią faktinę daikto teisinę padėtį (NTKĮ 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Išaiškinta, kad pateiktų dokumentų tikrinimo metu Kadastro tvarkytojas, atlikdamas veiksmus, numatytus Kadastro nuostatų 88 punkte – tikrindamas, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, – turi teisinių priemonių, kad būtų išvengta dvigubo nuosavybės teisės registravimo Registre (žr., pvz., 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Registro tvarkytojo, Kadastro tvarkytojo ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos V. T. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.