Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (tačiau juridiškai laikomas neteistu):

1) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Subendrinus su Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi viešųjų darbų bausmę pakeitė į 13 parų arešto. Bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 14 parų arešto bausme, bausmę atliko;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 24 parų arešto bausme, bausmę atliko;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 28 parų arešto bausme, bausmę atliko;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18⁰⁰ val. krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam S. K. tuščiu šampano buteliu penkis kartus į galvos sritį, padarydamas viršugalvio žaizdą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis E. M. iš dalies pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, aiškino, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, be to, jam sudavė tik 1-2 kartus.

Teisiamajame teismo posėdyje buvo apklausti nukentėjusysis S. K. ir liudytojas R. B..

Nukentėjusysis S. K. 2023 m. rugpjūčio 17 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. lapkričio 14 d., 2024 m. sausio 9 d. buvo apklaustas.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 30 d. protokole užfiksuota garso įrašo, kaltinamajam skambinant į BPC, apžiūra.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas J. B. 2023 m. rugpjūčio 12 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo ROIK 0123000474215“.

Apžiūros 2023 m. rugpjūčio 12 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresnysis tyrėjas M. M. 2023 m. rugpjūčio 13 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės“.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėja N. S. 2023 m. rugpjūčio 14 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl įvykio patikslinimo ROIK 0123000474215“.

Asmens apžiūros 2023 m. rugpjūčio 17 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo kūno apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 30 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas L. J. 2023 m. spalio 9 d. pateikė išvadą Nr. G 1465/2023(04).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. lapkričio 14 d. protokole nurodyta, kad nukentėjusysis S. K. pateikė nešiojamo pakrovėjo be pavadinimo dangtelį, telefono „(duomenys neskelbtini)“ dangtelį, dantų plokštelės dalį.

Daiktų apžiūros 2023 m. lapkričio 14 d. protokole su foto lentelėmis aprašyta nukentėjusiojo S. K. pateiktų daiktų apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 15 d. apklaustas liudytojas R. B..

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko ir nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Taip pat nekyla ginčas dėl to, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį kaltinamajam į veido sritį. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiajam sudavė tuščiu šampano buteliu per galvą vieną kartą, gal du, o ne penkis, kaip nurodyta kaltinime. Be to, pasak kaltinamojo, jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, jo bijojo, nes žinojo, kad nukentėjusysis nešiojasi peilį. Taigi būtina aptarti, ar nagrinėjamu atveju egzistavo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinosios ginties situacija.

BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgiant į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinosios ginties teisėtumo sąlygas yra šios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022).

Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023).

Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Klausimai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, spręstini vertinant bylos aplinkybių visumą: kėsinimosi intensyvumą, puolančiųjų skaičių ir naudojamas priemones, konflikto dalyvių jėgų santykį, besikėsinančiojo asmenybę ir kt. Svarbu įvertinti ir anksčiau besikėsinančiojo ar kitų su juo susijusių asmenų padarytus nusikalstamus veiksmus prieš besiginantįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-7-326/2013).

Pažymėtina ir tai, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas, fiziškai stipresnis ar silpnesnis. Smurtinis užpuolimas paprastai sukelia besiginančiajam stresą, išgąstį ir sumišimą. Todėl įstatyme įtvirtinta būtinosios ginties koncepcija neriboja priemonių, kuriomis galima gintis, taip pat nereikalauja, kad jos visiškai atitiktų puolimo metu naudojamas priemones ar kad būtinąja gintimi išvengta žala atitiktų besikėsinančiajam padarytos žalos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428//2010, 2K-7-48-495/2024).

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisme ištirtų duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo konfliktas. Konflikto priežasties nė vienas neprisimena (arba nenurodo). Prieš tai abu šiek tiek sportavo ir vartojo alkoholį. Kaltinamasis jautėsi lengvai apsvaigęs. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis pirmas sudavė jam smūgį. Jis nenorėjo, kad nukentėjusysis muštų. Galėjo būti, kad besikumščiuodami abu nukrito ant žemės, ritosi, ir kaltinamasis, norėdamas apsiginti, sudavė šampano buteliu nukentėjusiajam į galvą. Sako, kad sudavė lengvai, nenaudojo jėgos. Nukentėjusysis dengėsi, sušuko ir kaltinamasis atsitraukė. Mano, kad per stipriai gynėsi, tačiau nukentėjusįjį laiko neprognozuojamu, ginkluotą peiliu (tą kartą peilio nematė).

Nukentėjusysis neneigė, kad pirmasis sudavė kaltinamajam, abu susigrūmė ir kaltinamasis pervertė jį ant žemės. Atsidūręs ant žemės, nukentėjusysis nebesipriešino, peilio su savimi neturėjo, ir buvo neutralizuotas, kaltinamajam sudavus į galvos sritį tuščiu šampano buteliu. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jam sudavė į galvą iki penkių kartų. Fizinio skausmo stiprumą vertino 5 balais iš 10. Vėliau kaltinamasis pasiėmė jo užlenkiamą peiliuką ir supjaustė, subadė jo asmeninius daiktus bei dokumentus, buvusius kuprinėje (nukentėjusysis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, glausdavosi pas draugus, pažįstamus, kt.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pargriautas ant žemės nukentėjusysis kaltinamojo sveikatai ir/ar gyvybei nebekėlė realaus ir akivaizdaus pavojaus BK 28 straipsnio prasme. Kaltinamasis pervertino grėsmę ir labiau vedinas keršto, o ne gynimosi sumetimais santykinai sunkiu daiktu (tuščiu šampano buteliu) sudavė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą (galvos sritį). Tai buvo sąmoningi atsakomieji veiksmai (reakcija) į pasibaigusį nukentėjusiojo neteisėtą kėsinimąsi, kol šie prieš tai abu stovėjo ir prasidėjo konfliktas. Pažymėtina, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir panašiai, o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Muštynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-9/2007, Nr. 2K-394/ 2007, Nr. 2K-428/2008, Nr. 2K-489/2011, kt.).

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Nedirba, bet turi oficialaus darbo Lietuvoje stažo su pertraukomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 2022-2023 m. 3 kartus baustas administracine tvarka. Nėra informacijos apie paskutinių baudų sumokėjimą. 2015-2016 m. 2 kartus teistas už nusikaltimus finansų sistemai, 2018 m., 2020 m., 2022 m., 2023 m. teistas už nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bet baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia (BK 97 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis teisme atsiprašė nukentėjusiojo; be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kai šis be pateisinamos priežasties puolė kaltinamąjį ir kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą (BK 59 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. B. 2023 m. spalio 25 d. nutarimu skyrė kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) švelniausią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigodamas nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju.

Perdavus baudžiamąją bylą į teismą, kaltinamajam kelis kartus buvo siųsti teismo šaukimai, policijos pareigūnai nesėkmingai jo ieškojo ir bandė atvesdinti. Švelniausia kardomoji priemonė buvo pakeista į dvi griežtesnes: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimą, taip pat paskelbta kaltinamojo paieška.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viso teisminio nagrinėjimo metu pažeidinėjo griežtesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir nepateikė asmens dokumento, aiškindamas, kad jį prarado, nors šis faktas oficialiai neužregistruotas, būtų neefektyvu skirti laisvės apribojimą ir tikėtis, kad probacijos tarnybos pareigūnai galės kontroliuoti jo elgesį. Tas pats pasakytina ir apie viešuosius darbus.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą (po nukentėjusiojo smūgio kaltinamajam į veidą būtų pakakę jį pargriauti), būdą, smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, jo trukmę parinkdamas mažesnį už vidurkį (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 3 mėn. iki 1 m. ir skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra teismas gali skirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5-6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaip minėta, kaltinamasis buvo teistas arešto bausme, nepasižymi drausmingu elgesiu, todėl netaikomas arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai (kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 10⁰⁰ val. iki 12⁰⁰ val.) registruotis policijos įstaigoje (Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK adresu Purienų g. 48, Šiauliuose) ir asmens dokumento paėmimas – paliekamos galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinio ieškinio priteisti turtinės žalos atlyginimą

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 9 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo, jeigu jis bus pripažintas kaltu, 118,97 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą.

Kaltinamasis neginčijo ieškinio teisinio ir/ar faktinio pagrindo arba turtinės žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. str. 5 d.).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 12 d. nutartimi, siekdami užtikrinti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 9 d. civilinį ieškinį dėl 118,97 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nuo 2024 m. liepos 25 d., iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla ir įsiteisės baigiamasis procesinis dokumentas, pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į lėšas – 118,97 €, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo vardu atidarytas sąskaitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) optinė duomenų laikmena su garso įrašo skaitmenine kopija, skambinant į BPC, ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) nešiojamo pakrovėjo be pavadinimo dangtelis, telefono „(duomenys neskelbtini)“ dangtelis, dantų plokštelės dalis, pateiktas nukentėjusiojo, vėliau apžiūrėti ir jam grąžinti, paliekami jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 parų bausmę.

Išaiškinti E. M., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. Nr. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jeigu to prireiktų.

E. M. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai (kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 10⁰⁰ val. iki 12⁰⁰ val.) registruotis policijos įstaigoje (Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK adresu Purienų g. 48, Šiauliuose) ir asmens dokumento paėmimą (E. M. nepateikė asmens dokumento) – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskebtini), 2023 m. lapkričio 9 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti (duomenys neskelbtini), kuri administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, iš E. M. 118,97 € turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo.

Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartimi patęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 118,97 €, esančias ar galinčias patekti į E. M. vardu atidarytas sąskaitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), kol jis visiškai atlygins civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini), priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 118,97 €, bet leidžiant E. M. disponuoti 840 €/mėn. savo reikmėms ir leidžiant pervesti lėšas (118,97 €) (atsiskaityti) su civiliniu ieškovu (duomenys neskelbti) (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) optinę duomenų laikmeną su garso įrašo skaitmenine kopija, skambinant į BPC, ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

2) nešiojamo pakrovėjo be pavadinimo dangtelį, telefono „(duomenys neskelbtini)“ dangtelį, dantų plokštelės dalį, pateiktą nukentėjusiojo S. K., vėliau apžiūrėtus ir jam grąžintus, palikti jo neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.