- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- eB2-1806-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01454-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- M. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Neoninė idėja“ nemokumo administratoriaus K. K. pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Neoninė idėja“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neoninė idėja“ nemokumo administratorius K. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Neoninė idėja“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad M. I. veiksmai sukėlė UAB „Neoninė idėja“ tyčinį bankrotą; apriboti M. I. teisę 3 metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Pareiškime nurodo, kad pagal įmonės VĮ Registrų centrui teikto 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto už 158 601 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 2 377 Eur, debitoriai – 64 443 Eur. Įmonės įsipareigojimai sudarė 154 814 Eur. Kadangi išieškoti visas debitorines skolas mažai tikėtina, todėl spręstina, kad įmonė jau 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Pagal įmonės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto tik už 37 169 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 3 525 Eur, debitoriai – 33 392 Eur. Įmonės įsipareigojimai sudarė 153 551 Eur. Bendras įmonės nuostolis – 167 242 Eur. Įmonės vadovas M. I. neinicijavo bankroto proceso, nors tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punktą.
3. E. M. ir UAB „Neoninė idėja“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė sutartį, kurios pagrindu bendrovė pasiskolino iš E. M. 146 000 Eur. Pagal šią sutartį skolininkas įsipareigojo skolą sumokėti pagal grafiką, pradedant mokėti kas mėnesį nurodytas įmokas. Pirmoji skolos mokėjimo data 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Neoninė idėja“ susitarimo tinkamai nevykdė, todėl 2021 m. birželio 3 d. buvo gautas vykdomasis įrašas Nr. 26726 dėl 146 000 Eur neįvykdytos piniginės prievolės išieškojimo, kuris perduotas antstoliui S. M. dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šiai dienai UAB „Neoninė idėja“ skola E. M. yra 207 843,78 Eur, kuri patvirtinta 2022 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Neoninė idėja“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad UAB „Neoninė idėja“ jau nuo 2020 m. spalio mėn. vėlavo atsiskaityti su E. M.. Nurodo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. M. I. sumokėjo paslaugų teikėjui TUCKER COMMUNICATIONS LIMITED 30 152,07 Eur. Pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 28 M. I. paėmė iš kasos 43 778 Eur atsiskaitymui su paslaugų teikėjui OUT THERE RESEARCH LIMITED ir juos sumokėjo. Pareiškėjo nuomone, minėti grynųjų pinigų mokėjimai paslaugų teikėjams TUCKER COMMUNICATIONS LIMITED ir OUT THERE RESEARCH LIMITED lėmė, kad įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais, buvo nukreipti prieš pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus ir pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
4. Veiksmai, kurie leidžia konstatuoti tyčinį įmonės bankrotą atlikti laikotarpiu, kai įmonei vadovavo M. I.. Todėl teismas turėtų nustatyti, kad M. I. veiksmai sukėlė įmonės tyčinį bankrotą ir blogino nemokios bendrovės finansinę padėtį. Pareiškėjo nuomone, įmonės vadovas M. I. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, todėl dėl šių priežasčių prašo apriboti 3 metų terminui teisę M. I. būti juridinio asmens vadovu ar kolegialaus valdymo organo nariu. Pažymi, kad M. I. valdė netinkamai, neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos, veikė nuosekliai ir kryptingai, siekdami sumažinti / eliminuoti galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais – įmonei esant nemokiai. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas nustatyti M. I. neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo M. I. atsiliepimu prašo netenkinti pareiškimo pripažinti UAB „Neoninė idėja“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad pareiškėjas teigdamas, jog įmonė buvo nemoki jau 2020 m. gruodžio 31 d., pateikia įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, kurie neatitinka įmonės nemokumo sampratos, t. y. nurodo, kad 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas viršijo įsipareigojimus. Pareiškėjo pozicija dėl įmonės nemokumo grindžiama niekuo nepagrindžiamu vertinimu, jog yra maža debitorinių skolų išieškojimo tikimybė. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo pateikti duomenis paneigia jo teiginį, jog įmonė buvo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d. Pažymi, jog bankroto byla įmonei iškelta netrukus po 2021 finansinių metų pabaigos, t. y. 2022 m. vasario 8 d. nutartimi, t. y. faktiškai iš karto po finansinės atskaitomybės 2021 m. gruodžio 31 d. preliminarių duomenų nustatymo. Akivaizdu, jog bankroto bylos įmonei iškėlimas nebuvo uždelstas. Todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad įmonės vadovas nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos.
6. Pareiškėjui savo poziciją grindžiant 2021 m. birželio 3 d. vykdomojo rašto išdavimu, suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi mokėjimai (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.) buvo atlikti iki vykdomojo įrašo Nr. 26726 dėl 146 000 Eur neįvykdytos piniginės prievolės išieškojimo, išdavimo. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais, atsiskaitydama su paslaugų teikėjais TUCKER COMMUNICATIONS LIMITED ir OUT THERE RESEARCH LIMITED. Iki mokėjimų atlikimo šios įmonės taip pat buvo įmonės kreditoriais.
7. Aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises arba teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo neatliko jokių veikų, kurios galėtų būti vertinamos kaip atitinkančios privedimo prie bankroto veikomis. Pareiškėjas nepagrindė egzistuojant tyčinio bankroto požymiams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
9. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
11. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
12. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
13. Be to, pagal anksčiau aprašytą teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.
14. Įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendžiama, jog šiuo atveju negalima teigti, kad UAB „Neoninė idėja“ nemokumas kilo dėl tyčinių jos vadovo M. I. veiksmų.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Neoninė idėja“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 2 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas K. K.. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2017 m. gruodžio 11 d. įmonės direktoriumi buvo M. I.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi paskyrė UAB „Neoninė idėja“ vadovui M. I. 300 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Įmonės vadovas M. I. perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus 2022 m. liepos 15 d.
16. Pareiškėjas prašydamas pripažinti UAB „Neoninė idėja“ bankrotą tyčiniu nurodo, jog įmonės vadovas M. I. neinicijavo bankroto proceso, nors tokią pareigą turėjo pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą, o grynųjų pinigų mokėjimai paslaugų teikėjams TUCKER COMMUNICATIONS LIMITED ir OUT THERE RESEARCH LIMITED lėmė, kad įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais, buvo nukreipti prieš pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus ir pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
17. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).
18. Nagrinėjamu atveju yra poreikis nustatyti aplinkybes, susijusias su bent vienu iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
19. Įmonės mokumo faktą 2020 m. metams patvirtina įmonės balansas, iš kurio matyti, kad įmonė turto turėjo už 158 601 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 154 814 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 138 468 Eur, per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) sudarė 64 443 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. M. ir UAB „Neoninė idėja“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė sutartį, kurios pagrindu bendrovė pasiskolino iš E. M. 146 000 Eur. Pagal šią sutartį skolininkas įsipareigojo skolą sumokėti pagal grafiką, pradedant mokėti kas mėnesį nurodytas įmokas, tačiau UAB jau nuo 2020 m. spalio mėn. vėlavo atsiskaityti su E. M.. E. M. buvo sumokėta tik 7 245 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ilgalaikiai įsipareigojimai buvo tik vienam kreditoriui, o lyginant trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų (16 346 Eur) santykį su pusės balansinio turto verte, akivaizdu, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą per 2020 m. įrašyto turto vertės, o tai reiškia, kad bendrovė, baigdama 2020 finansinius metus, buvo moki. Vadinasi įmonės vadovui M. I. nekilo pareiga 2020 m. pabaigoje inicijuoti bankroto procesą.
20. Pagal 2021 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą matyti, kad įmonė turėjo turto už 37 169 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 153 551 Eur, įmonė veikė nuostolingai (nuostolis 330 543 Eur), o per vienerius metus gautinos sumos sudarė 33 392 Eur. Įvertinus finansinės atskaitomybės dokumentus darytina išvada, jog 2021 m. įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Tačiau dar 2021 m. gruodžio 16 d. kreditorius E. M. kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Neoninė idėja“ ir 2022 m. vasario 8 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bankroto bylos iškėlimas įmonei nebuvo uždelstas.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
22. Kaip minėta, E. M. ir UAB „Neoninė idėja“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė sutartį, kurios pagrindu bendrovė pasiskolino iš E. M. 146 000 Eur. Pagal šią sutartį skolininkas įsipareigojo skolą sumokėti pagal grafiką, pradedant mokėti kas mėnesį nurodytas įmokas, tačiau UAB „Neoninė idėja“ jau nuo 2020 m. spalio mėn. vėlavo atsiskaityti su E. M.. Kadangi UAB „Neoninė idėja“ susitarimo tinkamai nevykdė, todėl 2021 m. birželio 3 d. buvo gautas vykdomasis įrašas Nr. 26726 dėl 146 000 Eur neįvykdytos piniginės prievolės išieškojimo, kuris perduotas antstoliui S. M. dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šiai dienai UAB „Neoninė idėja“ skola E. M. yra 207 843,78 Eur. Įmonės vadovas M. I. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. sumokėjo paslaugų teikėjui TUCKER COMMUNICATIONS LIMITED 30 152,07 Eur. Pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 28 M. I. paėmė iš kasos 43 778 Eur atsiskaitymui su paslaugų teikėjui OUT THERE RESEARCH LIMITED ir juos sumokėjo.
23. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog įmonė 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo tinkamai nevykdė, mokėjimus atliko paslaugų teikėjui TUCKER COMMUNICATIONS LIMITED ir OUT THERE RESEARCH LIMITED, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Nemokumo administratorius nepateikė jokių argumentų ir konkrečių įrodymų apie sąmoningą UAB „Neoninė idėja“ blogą valdymą, siekimą išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas minėtų sandorių neginčija. Įmonės vadovas nurodo, jog siekiant įeiti į naują rinką, kreipėsi į minėtas užsienio įmones dėl paslaugų suteikimo. Nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad minėtais įmonės vadovo veiksmais įmonė sąmoningai buvo privesta prie nemokumo būklės ar padaryta žala kreditoriams, kas sudarytų pagrindą pripažinti UAB „Neoninė idėja“ bankrotą tyčiniu.
24. Kadangi civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesusiformavo teismo įsitikinimas, jog UAB „Neoninė idėja“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuoto asmens – vadovo M. I. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Neoninė idėja“ bankrotas yra tyčinis.
25. Nenustatęs esminių tyčinio bankroto elementų – sąmoningo blogo valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nemokumo ar jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo, teismas neturi pagrindo pripažinti UAB „Neoninė idėja“ bankrotą tyčiniu. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo pareiškimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
nutaria:
pareiškimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.