Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: K. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad 2012 m. gruodžio 18 d. A. K., pareiškėjos tėvas, nutraukė santuoką su D. K., pareiškėjos motina. Nuo pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo, A. K. nutraukė visus šeimyninius ryšius, nelankė pareiškėjos, nemokėjo pareiškėjai priteisto išlaikymo. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjos, A. K. susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis 2017 m. gegužės 23 d. sudarė 7 194,58 Eur. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. A. K. mirė. Dėl palikėjo turto paveldėjimo galėjo kreiptis du asmenys, t. y. pareiškėja, kuri palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, arba pareiškėjos sesuo K. K.. Po palikėjo mirties, iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, palikėjo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų nesudarė. Pareiškėja teigė 2023 m. birželio 13 d. sulaukusi pilnametystės, todėl jai atsirado teisė išreikšti valią dėl palikėjo turto paveldėjimo bylos užvedimo. Pareiškime nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju palikimo atsiradimo metu ir visą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėja buvo nepilnametė ir objektyviai negalėjo išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja teismą informavo, kad nežino paveldimo turto ir/ar skolų masės. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo K. K. neprieštarauja ir su pareiškimu sutiko.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 4 d. 11:00 val. bei nustatė suinteresuotiems asmenims terminą atsiliepimams į pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikti.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Atsiliepime teigė, jog nėra aišku, dėl kokių priežasčių palikėjo palikimas pareiškėjos nebuvo priimtas pakankamai ilgai per įstatyminius atstovus, taip pat, reikėtų įsitikinti, jog palikėjo palikimas nebuvo priimtas kitų jo įstatyminių įpėdinių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. K. mirė 2020 m. rugsėjo 20 d. Mirties vieta – Lietuva.

7. Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-8220 nustatyta, kad A. K. sutuoktinė – D. K., vaikai – K. K. ir N. K.. A. K. mirė ištuokoje.

8. Remiantis antstolio Rimanto Vižainiškio 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K. buvo išieškomi išlaikymo pinigai pareiškėjai dar būnant nepilnametei, įsiskolinimas siekė 7 194,58 Eur.

9. Iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas nebuvo registravęs jokių testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė.

10. Suinteresuotas asmuo K. K. (mirusiojo dukra) 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu nurodė, kad jai yra žinoma apie tėvo A. K. mirtį. Teigė, po palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neketina kreiptis. K. K. atsiliepime nurodyta, kad ji neprieštarauja pareiškimui.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. K. mirties. Terminas palikimui priimti po A. K. mirties baigėsi 2020 m. gruodžio 2 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

15. Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes tik 2023 m. birželio 13 d. pareiškėja sulaukė pilnametystės, o palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ir neturėjo galimybės tinkamai išreikšti savo valią dėl palikėjo turto paveldėjimo bylos užvedimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėja elgtųsi nesąžiningai. Atvirkščiai, iš pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl minėtų susiklosčiusių aplinkybių, o pareiškėjai sulaukus pilnametystės, ji aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių paveldėjimo teises įgyvendinti kuo operatyviau. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimui prieštaravimų nepateikė kita pirmos eilės įpėdinė – pareiškėjos sesuo (palikėjo dukra) K. K.. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo.

16. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po tėvo A. K. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

17. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama priimti palikimą po tėvo A. K. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. rugsėjo 2 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.