Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. K. atskiruosius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-471-620/2016 pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovas T. K., institucija teikianti išvadą byloje Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. bei 2016 m. balandžio 5 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove I. K. ir nustatydamas atsakovo T. K. laikiną bendravimo su vaikais tvarką bei priteisdamas iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsižvelgęs į byloje turimus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į nepilnamečių vaikų amžių, jų, kaip augančių ir fiziškai besivystančių asmenų poreikius, teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui šiame bylos nagrinėjimo etape, pakankama laikytina 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui.

Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja yra pagrįstas, kadangi šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būtent su ieškove (duomenys neskelbtini)., kur vaikai lanko darželį, mokyklą, sporto užsiėmimus. Teismas nustatė, kad ieškovė rūpinasi vaikais, juos prižiūri, nuveda į mokymosi įstaigas, domisi jų pasiekimais, todėl sprendė, kad nustatant laikiną nepilnamečių gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu pažeisti nebus. Atsižvelgęs , kad šalių nepilnamečiai vaikai yra berniukai, taip pat į jų amžių, į tai, kad lanko sporto užsiėmimus, sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl nešvarių vaikų drabužių ar higienos nesilaikymo neįrodo ieškovės netinkamo motinos pareigų vykdymo. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė darytų žalingą įtaką vaikams ar kitaip veiktų vaikus psichologiškai neigiamai. Nenustatė, kad nepilnamečiai vaikai yra labiau prisirišę prie atsakovo, todėl sprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos keitimas nebūtų tinkama priemonė, užtikrinanti vaikų interesus augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje, turint nustatytą dienos režimą.

Teismas ieškovės siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pakoregavo, tenkino ieškovės prašymą iš dalies, atsižvelgęs į ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat į abiejų tėvų lygias teises bendrauti su vaikais, į vaikų interesus, jų amžių, jų poreikį bendrauti su abiem tėvais, būti abiejų prižiūrimiems, į atstumą tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir į maksimalų suvienodinimą abiejų tėvų praleidžiamo laiko su nepilnamečiais vaikais, taip pat į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus pasiūlymus dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Nurodė, kad nustatant laikiną bendravimo tvarką su vaikais siektina, jog vaikai bent jau dienomis, kai lanko darželį/mokyklą, visuomet nakvotų tuose pačiuose namuose, jiems įprastoje aplinkoje, o su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrautų savaitgaliais/per šventes pagal iš anksto nustatytą konkretų grafiką. Sprendė, kad tokiu atveju būtų ne tik maksimaliai užtikrinama teisė vaikams augti stabilioje ir saugioje aplinkoje, bet ir akivaizdžiai sumažėtų šalių konfliktinių situacijų, nes jos būtų priverstos laikytis teismo nustatyto konkretaus grafiko.

Atsakovas T. K. atskiraisiais skundais prašo Rokiškio rajono apylinkės 2016 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų tėvu T. K. bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė, išveždama vaikus, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą abiem tėvams vienodai su jais bendrauti bei auklėti ( LR CK 3.156 str.). Ieškovė pažeidė vaikų interesus, nes pakeitė vaikų mokymosi vietą bei darželį. Vaikai buvo atskirti nuo mokyklos ir darželio draugų, taip pat mokytojų ar auklėtojų, bei sporto užsiėmimų. Vaikai turėjo iš naujo susirasti draugų, prisitaikyti prie naujos aplinkos, prie kurios jie buvo jau pripratę. Ieškovė neturi galimybės tinkamai išlaikyti vaikų, nes šiuo metu niekur nedirba, gyvena pas tėvus. Ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamečių vaikų higiena. Teismas nutartyje nieko nepasisako apie nešvarias vaikų ausis, nesutvarkytus rankų ir kojų nagus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovas gyvena Lietuvoje, yra atsakingas, turi pastovų darbą, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, turi pastovias pajamas ir išlaiko savo du nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiai vaikai gyvendami su atsakovu, turėtų puikias gyvenimo sąlygas, būtų aprūpinti pastoviu dėmesiu, nes šiuo metu atsakovas gyvena su savo seserimi J. K., kuri šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko, turi daug laisvo laiko, kurį galėtų skirti atsakovo vaikams. Nepilnamečiai vaikai su atsakovu sutaria taip pat gerai kaip su ieškove. Atsakovas nėra grasinęs apie vaikų paėmimą ir negražinimą. Atsakovas siūlė ieškovei kilusias problemas spręsti taikiai, geranoriškai ar pasitelkiant į pagalbą psichologus. Atsakovas, dėl to, jog žmona neleidžia jam pasimatyti su vaikais nekeldavo konfliktų, o tiesiog išvažiuodavo, nekeldamas problemų nei sau, nei aplinkiniams, taip pat atsižvelgdamas į vaikų interesus nekeldavo jiems streso. Siekdamas kuo taikiau išspręsti esamą situaciją, atsakovas 2016-03-18 kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, vaikų teisių apsaugos skyrių dėl pagalbos esamoje situacijoje. Šios faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas, priešingai nei teigia ieškovė, nėra konfliktiškas ar keliantis vaikams nesaugumo jausmą. Iš antstolės R. M. faktinių aplinkybių protokolo užfiksuotų susirašinėjimų su įvairiais asmenimis, yra pagrindas suabejoti teismo objektyvumu sprendžiant klausimą dėl atsakovo T. K. nepilnamečių vaikų pastovios gyvenamosios vietos. Ieškovė pažeidė kaip sutuoktinės pareigą būti ištikima. 2016-02-17 antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0064/16/131, antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/16/10 yra užfiksuoti socialinio komunikavimo programoje ,,Skype‘‘ pokalbiai I. K. ir vyriškos lyties asmenų. Iš pokalbių turinio matyti, ieškovės neištikimybės faktai, šeimos finansinės padėties apsunkinimo faktai, planai išvykti į kitas užsienio šalis išsivežant ir sutuoktinių vaikus. I. K. turėdama lytinių santykių su kitais vyrais, pažemino atsakovą ir taip pat negerbė mažamečių vaikų. Bendraudama su kitais vyrais I. K. sunkino šeimos finansinę padėtį. Faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, jog ieškovė atlikdavo finansinius mokėjimus, kurie gerino svetimų žmonių finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove I. K. ir nustatydamas atsakovo T. K. laikiną bendravimo su vaikais tvarką bei priteisdamas iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei įvertinimas.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.).

Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktika byloja, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Visapusiškas šių juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus išsamų teisminį tyrimą, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės, o, sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra atliekamas preliminarus nurodytų juridinių faktų vertinimas, nes teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia bylos iš esmės (CPK 144 str. 1 dalis), todėl šioje proceso stadijoje neturi galimybės visapusiškai ištirti ir įvertinti, su kuriuo iš tėvų nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bus geriausiai užtikrinti jo interesai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. K. ir T. K. yra nepilnamečių A. K. g. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim., (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė I. K. ir jos nepilnamečiai vaikai A. K. ir D. K. nuo 2015-12-22 gyvena (duomenys neskelbtini). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-01 išvadoje nurodoma, kad minėtas namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams G. ir R. S.. Skyrius, įvertinęs dabartinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nurodė, kad joje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos laisvalaikiui, mokymuisi, poilsiui. Vaikai turi visas reikalingas lavinimo priemones, žaislus, apyvokos daiktus. Taip pat pažymėjo, kad jautėsi glaudus ryšys tarp visų šeimos narių: nepilnamečių vaikų, jų motinos – ieškovės ir kartu gyvenančių senelių. Iš (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio 2016-03-09 pažymos matyti, kad D. K. nuo 2016-01-01 lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio „Boružėlių“ grupę, jį į darželį atveda ir iš jo pasiima mama I. K.. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016-03-09 pažymoje nurodoma, kad A. K. nuo 2016-01-02 mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1-oje klasėje. Vaiko pasiekimais domisi mama, ji nuolat lydi sūnų į mokyklą ir pasiima po pamokų. Rokiškio rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro 2016-03-10 rašte pažymima, kad A. K. nuo 2016-02-01 lanko (duomenys neskelbtini) ledo ritulio grupę. Vaikų sveikata yra prižiūrima Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, VšĮ - Obelių ambulatorijoje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams yra suteiktos tinkamos ir jų poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja yra pagrįstas, kadangi šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būtent su ieškove (duomenys neskelbtini)., kur vaikai lanko darželį, mokyklą, sporto užsiėmimus. Iš minėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė rūpinasi vaikais, juos prižiūri, nuveda į mokymosi įstaigas, domisi jų pasiekimais, todėl sutiktina, kad nustatant laikiną nepilnamečių gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu pažeisti nebus. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nėra pareiginga mama, kadangi jis susitikęs su vaikais pastebėjo, kad jų drabužiai nėra švarūs, nėra rūpinamasi jų higiena. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Įvertinus tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra berniukai, atsižvelgiant į jų amžių, į tai, kad jie lanko sporto užsiėmimus, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad, atsakovo minėtos aplinkybės dėl nešvarių vaikų drabužių ar higienos nesilaikymo neįrodo ieškovės netinkamo motinos pareigų vykdymo. Šiuo atveju vertintina tai, kad šalių vaikai, kaip ir dauguma kitų tokio amžiaus vaikų, yra judrūs, mėgsta žaisti kieme, kur bežaisdami dažnai išsipurvina drabužius, susitepa rankas kojas, kitas kūno vietas, o taip pat – neišvengia nugriuvimų, lengvų nubrozdinimų, mėlynių ant kūno ir pan. Byloje nėra duomenų, kad vaikai į darželį ar mokyklą būtų atvedami nešvariais drabužiais, nešvarūs ir pan. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė darytų žalingą įtaką vaikams ar kitaip veiktų vaikus psichologiškai neigiamai. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat nenustatyta aplinkybių, jog nepilnamečiai vaikai yra labiau prisirišę prie atsakovo, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos keitimas nebūtų tinkama priemonė, užtikrinanti vaikų interesus augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje, turint nustatytą dienos režimą. Taigi, vaikų teisės nėra pažeidžiamos, jie gyvena saugiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikas nėra daiktas, vienos iš šalių nuosavybė ir jo negalima tampyti į vienos ar kitos į šalies pusę. Vaikams, kurie būtų grąžinti tėvui, nors dabar jau kurį laiką gyvena su motina, o vėliau teismui nusprendus ieškinį tenkinti ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtų padaryta nepalyginai didesnė socialinė, psichologinė žala, nei gyvenimas su ieškove jos gyvenamojoje vietoje iki ginčo išsprendimo. Atsakovo teismui pateikti programos „Skype“ pokalbiai neįrodo, kad ieškovė siekia vaikus perkelti gyventi į Jungtinę karalystę

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, iki byloje bus atliktas išsamus teisminis tyrimas ir visapusiškai įvertinti aukščiau šio procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti juridiniai faktai, šalių nepilnamečių vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė siekia nutraukti santuoką esant kito sutuoktinio kaltei, taip pat išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijus klausimus. Taigi, akivaizdu tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai, kurie gali neigiamai įtakoti šalių nepilnamečius vaikus, todėl teismas pagrįstai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tėvo teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant yra užtikrinta (CK 3.170 str. ). Pažymėtina, jog šalims sugebant tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, šalys gali nukrypti nuo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Apelianto teiginiai, jog priimant ginčijamą nutartį teismas buvo šališkas, vertintini kritiškai, nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas nerodo teismo šališkumo, nes byloje nenustatyta, jog laikinoji bendravimo tvarka ieškovei suteiktų kokias nors išimtines teises nepilnamečių vaikų atžvilgiu ar prieštarautų įstatymams. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka buvo koreguota, atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat į abiejų tėvų lygias teises bendrauti su vaikais, į vaikų interesus, jų amžių, jų poreikį bendrauti su abiem tėvais, būti abiejų prižiūrimiems, į atstumą tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir į maksimalų suvienodinimą abiejų tėvų praleidžiamo laiko su nepilnamečiais vaikais, taip pat į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus pasiūlymus dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo ir ieškovės galimybėmis išlaikyti vaiką. Šie argumentai gali būti vertintini tiek, kiek jie reikšmingi siekiant preliminariai įvertinti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatydamas priteistino laikino materialinį išlaikymo vaikui dydį, atsižvelgė į visumą nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių ir jas preliminariai įvertino teisingai. Teismas, atsižvelgęs į byloje turimus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į nepilnamečių vaikų amžių, jų, kaip augančių ir fiziškai besivystančių asmenų poreikių apimtį, pagrįstai sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui šiame bylos nagrinėjimo etape, pakankama laikytina 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Atsakovas kelia niekuo nepagrįstas abejones, ar pinigai, kurie skirti laikinam nepilnamečių vaikų išlaikymui, pasieks vaikus. Atsakovo teismui pateikti programos „Skype“ pokalbiai neduoda pagrindo nurodytoms abejonėms, neįrodo, kad ieškovė būtų dariusi atsakovo įvardintiems „susirašinėjime“ figūruojamiems asmenims perlaidas.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. nutartis palikti nepakeistas.