- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-411-886/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. gegužės 12 d. ieškiniu (CBP-9105), patikslintu 2022 m. spalio 4 d. (DOK-123945), prašė panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir universitetas, LSMU, atsakovas, apeliantas) 2022 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 2022-SCD-0161 dėl A. K. išbraukimo iš Valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo.
2. Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes ieškovas savo vandališkais veiksmais apgadino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir automobilį Audi. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovas nesulaukęs įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pašalino ieškovą iš Valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo, kadangi jis pažeidė atsakovo lokalinius teisės norminius aktus. Dekanė paaiškino, kad buto gyventojai ir automobilio valdytojai yra arabai, o universitetas prevenciniais tikslais apsidraudė nuo tautinės neapykantos bei būsimų arabų – Izraelio konfliktų. Ieškovas nesutinka, kad konfliktas yra tautinis, ieškovas nepažeidė LSMU Studijų nuostatų 376.5 punkto „Smurtas prieš akademinės bendruomenės narius ar kitus asmenis, Universiteto turto naikinimas arba tokių veiksmų provokavimas“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2022 m. spalio 22 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-130839) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimas priimtas, nepažeidus universiteto teisės aktuose nustatytos tvarkos. Universitetas ieškovo veiksmus įvertino kaip šiurkštų pažeidimą, nustatytą LSMU Studijų Reglamento (toliau – ir Reglamentas) 376.5 papunktyje, todėl pritaikyta ieškovo padaryto pažeidimo sunkumui proporcinga nuobauda – šalinimas iš universiteto (Reglamento 375.4 papunktis). Teismo nuosprendžio priėmimas yra asmens veiksmų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – ir BK) nuostatas, o ginčo įsakymo priėmimas yra universitete studijuojančių studentų veiksmų įvertinimas pagal Reglamentą. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodomus dekanės I. J. paaiškinimus. Studijų sutarties nutraukimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Panaikino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2022 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 2022-SCD-0161 dėl A. K. išbraukimo iš Valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo. Priteisė ieškovui iš atsakovo 144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas įsakymą išbraukti ieškovą iš studentų sąrašo, vadovavosi Reglamento, patvirtino LSMU senato 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 148-03 (2022 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 156-02 redakcija), XIV skyriaus nuostatomis. Teismas vertino, kad LSMU veiksmai atlikti, nepažeidžiant minėtų Reglamento nuostatų, juose nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovo atstovo argumentai, jog ieškovo išbraukimas iš studentų sąrašo yra skubotas ir neteisėtas (atitikimo teisės aktuose nustatytam procesui prasme), yra nepagrįsti.
6. LSMU kaip aukštajai mokyklai yra suteikta autonomija, dėl ko ji, be kita ko, vidiniais teisės aktais turi teisę nustatyti drausminės atsakomybės taikymo, nuobaudų skyrimo studentams tvarką, todėl teismas laikė nepagrįstais ieškovo atstovo argumentus, kad atsakovas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, nes nubaudė ieškovą, nesulaukus apkaltinamojo nuosprendžio.
7. Nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo principai turėtų būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką. Pagal Reglamentą galėjo būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš LSMU. Taigi atsakovas galėjo taikyti ieškovui vieną iš šių nuobaudų, o griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš LSMU – turėtų būti taikoma tik šiurkščiai pažeidus studento pareigas bei sukėlus neigiamas esmines pasekmes atsakovui.
8. Kai byloje kyla ginčas dėl drausminės nuobaudos ieškovui taikymo, jos teisėtumo ir pagrįstumo, kai kaip nuobauda už pažeidimus galimas ne tik pašalinimas iš mokyklos, bet ir švelnesnės nuobaudos – pastabos, papeikimo, griežto papeikimo – taikymas, tačiau nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos parenkama konkreti drausminė nuobauda, esant tokiai situacijai, teismai pagrįstai, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, rėmėsi vertinamaisiais kriterijais, suformuluotais kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant ginčus dėl drausminių nuobaudų skyrimo darbo santykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017). Teismas sprendė, kad tokie patys kriterijai turėtų būti taikomi ir šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vertinant ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – pašalinimą iš universiteto, teismas atsižvelgė į tai, kad nors ieškovas siekė spręsti konfliktinę situaciją su universiteto bendruomenės nare netinkamu būdu (niokodamas jos turtą), tačiau byloje nenustatyta, kad padarytas pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamų padarinių. 2022 m. kovo 18 d. konfliktas tarp ieškovo ir jo kaimynės įvyko ne LSMU pastatuose, teritorijoje ar studentų bendrabutyje, o prie privataus buto durų ir lauke prie ieškovo kaimynės valdomo automobilio. Ieškovo veiksmus, nukreiptus prieš jo kaimynę, išprovokavo ne su LSMU vykdoma veikla susiję veiksniai, o ieškovo teigimu, juntamas cigarečių dūmų kvapas jo gyvenamojoje vietoje – privačiame bute. Taigi veiksmai, už kuriuos ieškovas pašalintas iš LSMU, nėra susiję su LSMU, jo veikla, ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartimi, išskyrus aplinkybę, kad abi konflikto šalys buvo LSMU studentai. Tačiau net ir šio fakto ieškovas ir jo kaimynė vienas apie kitą nežinojo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo veiksmai buvo nukreipti prieš kaimynę, suvokiant, kad tai yra tos pačios akademinės bendruomenės narys.
10. Teismas laikė svarbiomis aplinkybes, apibudinančias ieškovo asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atlygino turtinę žalą. LSMU komisijos posėdžio metu ieškovas taip pat prisipažino apie 2022 m. kovo 18 d. atliktus veiksmus prieš kaimynę. Ieškovas nėra turėjęs konfliktų su kitais studentais ir kitais kaimynais. Be to, teismas įvertino tai, kad šalių sudaryta sutartis truko pakankamai ilgą laiką, ieškovas LSMU studentu buvo ketvirti metai, studijuoti jam buvo likę dveji metai.
11. Teismas sprendė, kad ieškovo veiksmus vertinti kaip sunkų, šiurkštų pažeidimą yra neteisinga. Bylos duomenys apie ieškovo veiksmų padarymo aplinkybes bei ieškovo asmenybę, jo elgesį po konflikto su kaimyne, neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas. Nustatytų bylos aplinkybių kontekste atsakovo pritaikyta nuobauda – pašalinimas iš LSMU – neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, yra per griežta. Nors ieškovo veiksmai formaliai atitiko Reglamento 376.5 punktą (ieškovas smurtavo psichologiškai – ieškovo kaimynė išsigando, patyrė šoką – prieš asmenį, kuris buvo to paties universiteto narys), tačiau griežčiausios nuobaudos taikymas ieškovui buvo neproporcingas pažeidimui.
12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra valstybinė aukštoji mokykla, teismas sutiko su atsakovo atstove, kad šalių sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui netaikytina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo apsauga.
13. Ieškovo atstovo argumentą, kad ieškovas nubaustas taip griežtai dėl to, kad LSMU prevenciniais tikslais apsidraudė nuo tautinės neapykantos ir būsimų arabų – Izraelio konfliktų, teismas laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovas LSMU 2022 m. gruodžio 15 d. apeliaciniu skundu (DOK-153459) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. K. patikslintą ieškinį atmesti, atitinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1 Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažindamas, kad ieškovo veiksmai atitinka Reglamento 376.5 papunktį, bet paneigdamas, kad tai yra šiurkštus pažeidimas, tokiais savo veiksmais kartu ir koreguoja teisės aktus, priimtus ne tik universiteto (Reglamentas), bet ir Lietuvos Respublikos Seimo (Statutas). Pažeidimas ir šiurkštus pažeidimas Reglamente išskirti į skirtingus punktus. Studentui atlikus pažeidimą, gali būti skiriama viena iš Reglamento 375 punkte nurodytų nuobaudų. Pažeidimo atveju Reglamento 375 punkte yra nurodytos nuobaudų opcijos. Reglamento 376 punkte įtvirtinti šiurkštaus pažeidimo atvejai ir kartu nustatyta pašalinimo iš universiteto opcija. Šiurkštus pažeidimas lyginant su pažeidimu, iš esmės skiriasi savo pobūdžiu ir dėl pažeidimo atsiradusiais neigiamais padariniais. Universitetas apsibrėžė konkretų baigtinį atvejų sąrašą, kurie kvalifikuojami kaip šiurkštus pažeidimas.
14.2 Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos studentui paskyrimą. Nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo principai turėtų būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką. Universitetų autonomijos principo aspektu Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės. Pirmosios instancijos teismo argumentai, grindžiantys universiteto ieškovui pritaikytos drausminės nuobaudos neproporcingumą ieškovo padarytiems veiksmams, įvertintiems Reglamento 376.5 kontekste, savaime negali būti pagrindas universitetui sąmoningai ignoruoti būtent šiurkštaus pažeidimo padarymo pasekmių, įtvirtintų Reglamento 376 punkte.
14.3 Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nenustatyta, jog padarytas pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamų padarinių. Išvada, kad griežčiausia nuobauda studentui – šalinimas iš universiteto – gali būti taikoma tik nustačius neigiamus padarinius universitetui yra neteisinga per se, nes statute įtvirtintos saugomos aukščiausios vertybės, kurių pažeidimas pirmiausia sukelia pasekmes ne universitetui, o konkretiems nukentėjusiesiems. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, iš universiteto negalėtų būti šalinami studentai, kurie žemina žmonių orumą, diskriminuoja, priekabiauja, nes tokiais savo veiksmais jie pirmiausia sukelia neigiamas pasekmes ne universitetui. Toks Statuto aiškinimas visiškai paneigtų šių teisės akto nuostatų tikslą.
14.4 Tokiu savo elgesiu ieškovas sukūrė nesaugią aplinką ne tik už universiteto ribų, bet ir universitete, nes ir ieškovas, ir jo kaimynė yra abu to paties universiteto studentai, universiteto bendruomenės dalis.
14.5 Atsižvelgus į tai, jog ieškovo netinkamas elgesys sietinas su universiteto vardu, universiteto reputacija gali būti ne tik sugadinta, bet universitetas dėl savo atitinkamų veiksmų stokos (netinkamų veiksmų prevencijos), gali prarasti ir labai didelę dalį studentų, kas sukeltų ir turtinę žalą. Universitete šiuo metu studijuoja 379 studentai, atvykę iš Švedijos Karalystės. Ieškovo kaimynė, kurios atžvilgiu buvo nukreipti ieškovo veiksmai, yra iš Švedijos Karalystės. Kiltų didelė grėsmė prarasti tokį skaičių studentų, jei ieškovo kaimynė papasakotų likusiai universiteto bendruomenės daliai, atkeliavusiai iš Švedijos Karalystės, apie susiklosčiusią situaciją, ir tai, jog universitetas, sužinojęs apie tokią susidariusią situaciją tarp dviejų to pačio universiteto narių, visiškai nesiimtų jokių priemonių.
14.6 Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika darbo bylose, kuriose nagrinėti drausminės nuobaudos skyrimo klausimai. Tačiau šiuo atveju, kai studento įvykdytas pažeidimas atitinka šiurkštaus pažeidimo sąlygas, tai griežčiausia bausmė yra preziumuojama, išplėstinės argumentacijos galima būtų tikėtis tokiose situacijose, kai už šiurkštų pažeidimą būtų taikoma ne griežčiausia bausmė, o švelnesnė, dėl tam tikru atveju buvusių lengvinančių aplinkybių.
14.7 Nepriimtinas pirmosios instancijos teismo motyvas, esą įvertintina tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis truko pakankamai ilgą laiką, ieškovas LSMU studentu buvo ketvirti metai, studijuoti jam buvo likę du metai. Vadovaujantis tokia argumentacija, aukštesnių kursų studentams už analogiškus pažeidimus turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, kas akivaizdžiai pažeistų studentų lygiateisiškumo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2011 yra pasisakęs, tai, jog akademiniam sąžiningumui nusižengęs studentas studijuoja aukštesniame kurse, negali būti pagrindas diferencijuoti nuobaudas už akademinį nesąžiningumą ir jas taikyti kitaip nei žemesnio kurso studentams. Taip būtų pažeistas studentų lygiateisiškumas ir sąžiningos konkurencijos principas. Visiems studentams, nepaisant kurso, kuriame jie studijuoja, turi būti taikomas vienodas sąžiningumo standartas. Priešingu atveju drausminė nuobauda už akademinį studentų nesąžiningumą prarastų bendrosios prevencijos funkciją, skatintų ir ugdytų studentų nebaudžiamumo, taip pat ir nesąžiningumo būseną.
14.8 Teismo intervencija į aukštosios mokyklos autonomiją (keičiant jos priimtus sprendimus) yra ribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2011, pasisakoma, kad:„... teismo pateiktas ... paskirtos nuobaudos taikymo ... vertinimas pažeidžia universitetų autonomijos principą, nes, esant teismų pripažintam akademinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumui ir teisėtumui, jos taikymo ... klausimas priskirtinas universiteto diskrecijai. Nurodyta teismo intervencija į aukštosios mokyklos autonomijos principą neadekvati siekiamam tikslui ir neatitinka bylos šalių interesų pusiausvyros principo“.
Atsiliepimas
15. Ieškovas 2023 m. sausio 6 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-2592) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
15.1 Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad ieškovo veiksmai atitinka Reglamento 376.5 papunktį, bet paneigdamas, kad tai yra sąlyginai šiurkštus pažeidimas, nepadarė įsikišimo į aukštosios mokyklos autonomiją, kas atitinka bylos šalių interesų pusiausvyros principus. Nebuvo nustatytas šiurkštaus pažeidimo atvejis, ieškovo veiksmai neatitiko Reglamento 376.5 papunktyje nustatytą šiurkštaus pažeidimo atvejo. Šiurkštus pažeidimas, lyginant su pažeidimu, iš esmės skiriasi savo pobūdžiu ir dėl šio pažeidimo atsiradusiais neigiamais padariniais, kurių, šiuo atveju, nebuvo. Universitetas, nepagrįstai nustatęs šiurkštaus pažeidimo atvejį, nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo suteikta autonomija ir teisėmis, remdamasis Statuto bei Reglamento nuostatomis, be reikalo pašalino 4 kurso studentą iš sąrašo, atsižvelgus, kad ieškovo veiksmai neturėjo būti kvalifikuotini kaip šiurkštus pažeidimas.
15.2 Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos studentui paskyrimą. Pagrįstai pasisakė, jog nustatytų bylos aplinkybių kontekste atsakovo pritaikyta nuobauda – pašalinimas iš LSMU – neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, yra per griežta. Teisingumo ir protingumo principai buvo aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką. Universitetų autonomijos principo aspektu Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti (bet nepiktnaudžiauti) įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės. Bet teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje, yra viršesne institucija.
15.3 Byloje nenustatyta, kad padarytas pažeidimas sukėlė atsakovui arba kaimynei neigiamų padarinių. Išvada, kad griežčiausia nuobauda studentui – šalinimas iš universiteto – gali būti taikoma tik nustačius neigiamus padarinius universitetui, yra teisinga, nes atsakovas laikosi dvigubų standartų, kai ne visus studentus vienodai šalina iš universiteto, o tik pasirinktinai, pagal jo neaiškų vidinį vertinimą. Tokiais veiksmais atsakovas sukūrė nesaugią aplinką ne tik ieškovui, bet diskredituoja savo universiteto reputaciją. Universitete šiuo metu studijuoja studentai, atvykę iš Izraelio. Kadangi ieškovas yra Izraelio valstybės pilietis, kiltų didelė grėsmė prarasti tokį skaičių studentų, jeigu ieškovas papasakotų likusiai universiteto bendruomenės daliai, atkeliavusiai iš Izraelio valstybės, apie susiklosčiusią situaciją ir tai, jog universitetas, pažeidžia savo paskirtį – teikti paslaugas, ir vykdo teisingumą vienos iš studentų grupių naudai.
15.4 Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika darbo bylose, kuriose nagrinėti drausminės nuobaudos skyrimo klausimai, rėmėsi vertinamaisiais kriterijais, suformuluotais kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant ginčus dėl drausminių nuobaudų skyrimo darbo santykių bylose. Atsakovo įsikišimas į teismų kompetenciją neatitinka bylos šalių interesų pusiausvyros principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, tenkintas ieškovo reikalavimas ir panaikintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2022 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2022-SCD-0161 dėl A. K. išbraukimo iš Valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Ieškovas A. K. ir atsakovas LSMU 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Užsienio kalba studijuojančio studento studijų sutartį Nr. TR4-/18-222 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas priimtas studijuoti LSMU Medicinos fakultete vientisųjų studijų programoje „Medicina“ valstybės nefinansuojamoje vietoje 6 metų laikotarpiui (DOK-71614 priedas).
19. 2022 m. kovo 18 d. tarp ieškovo ir jo kaimynės įvyko konfliktas.
20. Ieškovo kaimynė, kuri, kaip ir ieškovas, yra LSMU studentė. Ieškovė 2022 m. kovo 24 d. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą su 2022 m. kovo 21 d. skundu dėl ieškovo elgesio 2022 m. kovo 18 d. (e. b. l. 46–49, 54).
21. Dėl ieškovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09326-22, kuris nutrauktas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi (DOK-12945 priedas, el. bylos 2 tomo 167-168 lapai). Ieškovas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. tuo, kad jis 2022 m. kovo 18 d. nuo 22.00 val. iki 22.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinėje įžūliu ir vandališku elgesiu tyčia triukšmavo, šaukė, metaliniu svarmenų strypu trankė ir taip apgadino šio namo 14 buto duris bei prie pastato buvusį automobilį „Audi“ (Švedijos registracija) tyčia spardė ir trankė rankomis, tuo padarė apgadinimus automobilio išorėje, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, perdavė A. K. kito asmens (šeimos nario) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams. Nutartyje nurodyta, kad A. K. visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, visiškai atlygino turtinę žalą, neteistas, administracine tvarka nebaustas.
23. LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė profesorė I. J., remdamasi komisijos išvadomis, 2022 m. balandžio 25 d. pateikė LSMU rektoriui teikimą braukti ieškovą iš studentų sąrašų, pažeidus Reglamento 376.5 punktą (DOK-71614 priedas).
24. LSMU rektorato 2022 m. balandžio 25 d. posėdžio metu rektoratas pritarė dekanės teikimui (DOK-71614 priedai).
25. LSMU rektorius 2022 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 2022-SCD-0161 „Dėl braukimo iš studentų sąrašo“, kuriuo išbraukė nuo įsakymo pasirašymo datos iš valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo MF Medicinos (anglų k.) vientisųjų studijų programos IV k. 33 gr. studentą A. K., pažeidus Reglamento 376.5 punktą: „Smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas“ (DOK-71614 priedas).
26. LSMU informavo ieškovą apie jo išbraukimą iš studentų sąrašo elektroniniu laišku 2022 m. balandžio 29 d. (CBP-9105 priedas).
Dėl apeliacinio skundo
27. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažindamas, kad ieškovo veiksmai atitinka Reglamento 376.5 papunktį, bet paneigdamas, kad tai yra šiurkštus pažeidimas, koreguoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto, reglamento nuostatas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, grindžiantys universiteto ieškovui pritaikytos drausminės nuobaudos neproporcingumą ieškovo padarytiems veiksmams, įvertintiems Reglamento 376.5 kontekste, savaime negali būti pagrindas universitetui sąmoningai ignoruoti būtent šiurkštaus pažeidimo padarymo pasekmių, įtvirtintų Reglamento 376 punkte. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, iš universiteto negalėtų būti šalinami studentai, kurie žemina žmonių orumą, diskriminuoja, priekabiauja, nes tokiais savo veiksmais jie pirmiausia sukelia neigiamas pasekmes ne universitetui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
29. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus.
30. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Statuto (toliau – Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-973, 16 punkte nustatyta, kad universitetas turi teisę: 8) priimti ir šalinti studentus ir klausytojus šio statuto nustatyta tvarka.
31. Statuto 213 punkte nustatyta, kad už studento pareigų pažeidimus Studijų reglamento nustatyta tvarka Universitetas gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: 1) pastabą, 2) papeikimą, 3) griežtą papeikimą, 4) pašalinti iš universiteto.
32. Statuto 214 punkte nustatyta, kad studentas gali būti pašalintas iš universiteto Mokslo ir studijų įstatymo, Studijų reglamento nustatyta tvarka, jeigu šiurkščiai pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, nusižengė studento pareigoms ar etikos principams. Šiurkščiu pažeidimu laikoma: 5) smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas.
33. Reglamento 375 punktas numato, kad studentams ir klausytojams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos įstatymų, Universiteto statuto bei kitų teisės aktų reikalavimus, šio Reglamento nuostatų ir kitų Universiteto vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Universiteto etikos kodeksą, gali būti skiriamos tokios nuobaudos: 375.1. pastaba; 375.2. papeikimas; 375.3. griežtas papeikimas; 375.4. šalinimas iš Universiteto.
34. Reglamento 376 punktas numato, kad studentas ar klausytojas gali būti pašalintas iš Universiteto Mokslo ir studijų įstatymo, šio Reglamento nustatyta tvarka, jeigu šiurkščiai pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo, Universiteto statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, nusižengė studento ar klausytojo pareigoms ar etikos principams. Šiurkščiu pažeidimu laikoma: 376.5. smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas.
35. Ginčijamu LSMU rektoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2022-SCD-0161 „Dėl braukimo iš studentų sąrašo“, nuo įsakymo pasirašymo dienos išbrauktas iš valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo MF Medicinos (anglų k.) vientisųjų studijų programos IV k. 33 gr. studentas A. K., pažeidus Reglamento 376.5 punktą: „Smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas“ (DOK-71614 priedas).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi LSMU Komisijos 2022 m. kovo 31 d. išvadoje, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytas aplinkybes, paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo veiksmai buvo nukreipti prieš kaimynę, suvokiant, kad tai yra tos pačios akademinės bendruomenės narys. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki kilusio konflikto ieškovas ir jo kaimyne vienas kito nepažinojo; konfliktas įvyko ne LSMU pastatuose, teritorijoje ar studentų bendrabutyje, o prie privataus buto durų ir lauke prie ieškovo kaimynės valdomo automobilio; ieškovo teigimu, jo veiksmus, nukreiptus prieš kaimynę, išprovokavo jo gyvenamojoje vietoje – privačiame bute juntamas cigarečių dūmų kvapas.
37. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas paskirtos griežčiausios nuobaudos ir konflikto metu ieškovo atliktų veiksmų santykį, pagrįstai laikė svarbiomis aplinkybes, apibudinančias ieškovo asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi, atlygino turtinę žalą; LSMU komisijos posėdžio metu ieškovas prisipažino apie 2022 m. kovo 18 d. atliktus veiksmus prieš kaimynę; ieškovas nėra turėjęs konfliktų su kitais studentais ir kitais kaimynais; ieškovas LSMU studentu buvo ketvirti metai, studijuoti jam buvo likę dveji metai.
38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo veiksmai LSMU padarinių nesukėlė. Teismas taip pat vertino ir ieškovo asmenybę, jo santykį su kaimyne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, griežčiausios nuobaudos taikymą turi lemti ne vien tik pažodinis Reglamente nurodomo šiurkštaus pažeidimo vienos iš opcijų – 376.5. smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas, vertinimas, tačiau ir tokiais veiksmais sukeltų pasekmių mastas.
39. Apelianto teigimu, atsižvelgus į tai, jog ieškovo netinkamas elgesys sietinas su universiteto vardu, universiteto reputacija gali būti ne tik sugadinta, bet universitetas dėl savo atitinkamų veiksmų stokos (netinkamų veiksmų prevencijos), gali prarasti ir labai didelę dalį studentų, kas sukeltų ir turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai vertinami tik kaip galimos situacijos modeliavimas, kuris nėra pagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais.
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvu dėl pakankamai ilgos šalių sudarytos studijų sutarties trukmės (ieškovas LSMU studentu buvo ketvirti metai, studijuoti jam buvo likę dveji metai) aukštesnių kursų studentams už analogiškus pažeidimus turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, kas akivaizdžiai pažeistų studentų lygiateisiškumo principą. Kaip nustatyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybių visumą, o ne tik tai, kuriame kurse studijuoja ieškovas ar kiek jam buvo likę laiko studijuoti, ir tai negali būti laikoma studentų lygiateisiškumo principo pažeidimu.
41. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, universiteto autonomijos principui apeliantas nepagrįstai suteikia pranašumą prieš asmens teises, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas pagrįstai buvo pašalintas iš studentų sąrašų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).
42. Esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Mokslo ir studijų tvarkos nustatymas patenka į mokyklos autonomijos ribas. Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymas yra universiteto diskrecija, kuri apima ir teisę nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir pagrindus. Tačiau autonomijos teisė nereiškia, kad nagrinėdamas teisminį ginčą dėl studento išbraukimo iš valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo teismas negali vertinti tokio įsakymo priėmimo pagrįstumo, nes toks aiškinimas prieštarautų teisminės gynybos prieinamumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo apeliantės teisės nustatyti studentų pašalinimo iš studentų sąrašų pagrindus, o tik vertino šių pagrindų taikymo konkrečiu ginčo atveju ir drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir proporcingumą padarytam pažeidimui. Remiantis šiais argumentais, apeliantės argumentai, kad teismo intervencija į aukštosios mokyklos autonomiją (keičiant jos priimtus sprendimus) yra ribota, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys konstituciniam teisminės gynybos principui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bylos faktinius duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
46. Netenkinus atsakovo ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) nepriteisiamos.
47. Ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.