Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5430-1232/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5430-1232/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas ir iš atsakovės ieškovei priteista 925,51 Eur skola, 18,84 Eur delspinigiai, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas už akių priimtas atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

3. Teisme 2025 m. liepos 22 d. gautas atsakovės procesinis dokumentas, pavadinimu „Skundas“, dėl procesinių dokumentų tyčinio neįteikimo, kuriuo prašoma: 1) išsiųsti atsakovei nurodytu adresu ieškinio kopiją ir visus priedus, pateiktus prie ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinio, bei šios bylos kopiją visa apimtimi su viršelio ir lydraščio kopijomis; 2) pratęsti terminą skundui parengti, kada jai bus paskirtas Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokatas.

4. Teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pateikto procesinio dokumento trūkumus, t. y. jeigu ji nesutinka su teismo priimtu sprendimu už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apmokėti jį įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad už teikiamą pareiškimą yra sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų pateikto procesinio dokumento trūkumų, jos pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

5. Teisme 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas atsakovės atskirasis skundas, kuriuo atsakovė prašė panaikinti teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį, pratęsti terminą skundui parengti dėl neteisėto ir nepagrįsto sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovės atskirasis skundas dėl teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties panaikinimo atsisakytas priimti. Minėta nutartimi atsakovei iki 2025 m. rugsėjo 23 d. pratęstas terminas teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartyje nustatytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovės procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8. Teismas konstatavo, kad trūkumai ne tik iki teismo nustatyto termino, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 23 d., bet ir nutarties priėmimo dieną nepašalinti. Teismas pažymėjo, kad prašymas pakartotinai pratęsti trūkumų šalinimo terminą nepateiktas, todėl atsakovės procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė T. Ž. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutarties panaikinimo laikyti tinkamai ir laiku paduotu bei jį išnagrinėti; priteisti 600 Eur dydžio atlyginimą už šio skundo parengimą, 3 Eur pašto išlaidų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos įstatymo numatyta tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį atsakovė registruota pašto siunta gavo tik 2025 m. spalio 12 d. Apeliantės teigimu, teismas jos pateiktą procesinį dokumentą atsisakė priimti šališkai. Byloje priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas už akių jai nebuvo tinkamai įteiktas; atsakovei nebuvo pranešta apie šios bylos pradėjimą. Pažymi, jog atsakovei iki šiol Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje nėra paskirtas advokatas; atsakovė nėra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemos naudotoja, yra neįgali, slaugoma, turi didelių specialiųjų poreikių senatvės pensininkė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad ši byla nėra teisminga Alytaus apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria teismas atsakovės pateiktą procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo šališkumo

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, nurodo, kad, jos manymu, teisėja sąmoningai ir šališkai atsisakė priimti jos pateiktą procesinį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

15. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų nuspręsti dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai taip pat negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

17. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas jau sprendė bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo klausimą ir Alytaus apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo atmestas, o 2025 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovės prašymus dėl teisėjos nušalinimo atsisakyta priimti.

18. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teisėjos subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apeliantės teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 21 straipsnis, 42 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo atsisakymo priimti pagrįstumo

19. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

20. Remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, išskyrus teismo nutartis, susijusias su žyminiu mokesčiu, kurios gali būti skundžiamos (CPK 100 straipsnio 2 dalis).

21. Remiantis CPK 315 straipsnio 4 dalimi, teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

22. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties.

23. Pažymėtina, kad teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pateikto procesinio dokumento trūkumus, t. y. jeigu ji nesutinka su teismo priimtu sprendimu už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apmokėti jį įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad už teikiamą pareiškimą yra sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartis atsakovei išsiųsta 2025 m. liepos 29 d. ir asmeniškai įteikta 2025 m. rugpjūčio 31 d.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė 2025 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo atsakovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5430-1232/2025, pratęsti terminą skundui parengti dėl neteisėto ir nepagrįsto sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovės atskirasis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutarties panaikinimo atsisakytas priimti. Minėta nutartimi atsakovei iki 2025 m. rugsėjo 23 d. pratęstas terminas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartyje nustatytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis pratęsti terminą atsakovės 2025 m. liepos 22 d. pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimui atsakovei išsiųsta 2025 m. rugsėjo 10 d. jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), įteikta atsakovei asmeniškai 2025 m. rugsėjo 22 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovei teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartyje dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo buvo išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nurodytų pateikto procesinio dokumento trūkumų, jos pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

26. Konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad apeliantei nebuvo sudarytos sąlygos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartyje išdėstytiems trūkumams pašalinti. Priešingai nei apeliantė teigia, jai buvo pratęstas terminas net iki 2025 m. rugsėjo 23 d. pašalinti teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartyje nurodytus trūkumus. 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis registruotąja pašto siunta jai įteikta 2025 m. rugsėjo 22 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų prašiusi teismo pakartotinai pratęsti trūkumų šalinimo terminą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Dėl teismingumo

27. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ši byla nėra teisminga Alytaus apylinkės teismui. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

28. Visas civilines bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

29. Pagal CPK 62² straipsnio 1 dalį, bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (toliau – kompiuterinė programa), apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu (CPK 62² straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas šį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtina bylą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga (CPK 62² straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 175² straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų, kuriems byla teisminga, patalpose (CPK 62² straipsnio 4 dalis).

30. Vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintu dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu (toliau – Aprašas), galiojusiu ieškinio pateikimo dieną (2025 m. balandžio 30 d.), bylos, LITEKO elektroninės bylos kortelėse turinčios priskirtą požymį dėl jų skirstymo CPK 62² straipsnio nustatyta tvarka, priskiriamos bendrai skirstomoms byloms ir jų skirstymas LITEKO vyksta automatiniu būdu (Aprašo 19¹.2 papunktis). Modulis, nustatydamas CPK 62² straipsnio nustatyta tvarka skirstytinos bylos paskyrimą teisėjui, pagal Apraše nustatytus kriterijus sudaro šią bylą galinčių nagrinėti visuose apylinkių teismuose (jų rūmuose) dirbančių teisėjų eilę (Aprašo 19¹.3 papunktis). CPK 62² straipsnio nustatyta tvarka skirstytinos šios bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, kategorijos: dokumentinis procesas (CPK 427 straipsnio 2 dalis); dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 431 straipsnis); ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

31. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad ši nagrinėjama byla dėl nedidelės ieškinio sumos pritesimo (1 087,35 Eur) gali būti nagrinėjama pagal CPK 441 straipsnio 2 dalį rašytinio proceso tvarka. Todėl šiuo atveju civilinė byla centralizuoto paskirstymo būdu buvo perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismui, tuo aspektu apeliantės argumentai dėl teismingumo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjo skyrimo protokolai skelbiami viešai interneto svetainėje http://liteko.teismai.lt/protokolai/. Pažymėtina, kad kitos galimybės teismuose skirstyti bylas teisėjams, t. y. nesinaudojant centralizuoto paskirstymo funkcionalumais, nėra.

32. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.