Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. atstovės advokatės R. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-18151-454/2017 pagal pareiškėjos L. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016, suinteresuoti asmenys L. Z., S. J. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. Z. kreipėsi su prašymu į Kauno apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir pakeisti Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio mėn. 9 d. sprendimą - priteisti iš atsakovo L. Z. ieškovui S. J. 917,09 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą netaikydamas CK 6.270 straipsnio 5 dalies normų, nes ieškovui S. J. žala buvo padaryta dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos. Teismas turėjo taikyti CK 6.270 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėja negalėjo įtakoti atsakovo L. Z. automobilio valdymo, dėl jos ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu pastoviai L. Z. naudojamo smurto. Tai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio mėn. 8 d. ir 2016 m. sausio mėn. 20 d. nuosprendžiai. Atsakovas L. Z. yra pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti pareiškėją. Be to, pareiškėja dar 2014 m. kovo mėnesį kreipėsi į antstolę, kad minėtą automobilį areštuotų ir paimtų iš atsakovo L. Z.. Nurodė, kad automobilį, kuriuo žala buvo padaryta ieškovui S. J., valdė ir juo naudojosi bei disponavo pareiškėjos sutuoktinis atsakovas L. Z.. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. Z. negalėjo parduoti automobilio be pareiškėjos valios ir sutikimo. Be to, pareiškėja dar 2014 m. kovo mėnesį kreipėsi į antstolę, kad minėtą automobilį areštuotų ir paimtų iš atsakovo L. Z..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016.

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus bei prie prašymo pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016, padarė teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Teismas nustatė, kad ginčo automobilio savininkė autoįvykio metu buvo pareiškėja. Pareiškėja, teigdama, kad ginčo automobilis be jos žinios buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui, nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio perdavimas, jei toks buvo, įvyko jai nieko nežinant. Pareiškėjos ir L. Z. santuoka buvo nutraukta jau po civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 nagrinėto autoįvykio. Prie prašymo pateikti nuosprendžiai patvirtina, kad L. Z. smurtavo ir grasino pareiškėjos atžvilgiu, tačiau šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjos argumentų apie valdymo teisės į automobilį perdavimo aplinkybių. Teismas konstatavo , kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2017 teismo konstatuotų aplinkybių, kurių pagrindu priimtas sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio mėn. 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjos nurodyto pagrindo, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą taikydamas CK 6.270 straipsnio 1 dalį bei šiuo pagrindu tenkindamas ieškinį ir netaikydamas CK 6.270 straipsnio 5 dalies normos. Ieškinyje ir sprendime nurodyta, kad autoįvykis įvyko dėl to, kad į ieškovo vairuojamo automobilio galinę dalį trenkėsi automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino;

1.2. Teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė procesines teisės normas;

1.3. Teismo argumentai yra nelogiški ir prieštarauja protingumo principui. Jokia teisės norma neįpareigoja pareiškėją prašyme atnaujinti procesą nurodyti kasacinio teismo praktiką;

1.4. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų: pareiškėjos paaiškinimo administracinėje byloje, kad automobilio naudotojas ir valdytojas metus laiko iki įvykio buvo L. Z., L. Z. paaiškinimo, kad automobilį jis pardavė, 2015 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-31048638-15, kad L. Z. nenurodė duomenų apie asmenį, kuris vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, antstolės G. A. rašto, iš kurio matyti, kad pareiškėja dar 2014 m. kovo mėnesį kreipėsi į antstolę, kad minėtą automobilį areštuotų ir paimtų iš atsakovo L. Z., pateiktų teismo kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio mėn. 8 d. ir 2016 m. sausio mėn. 20 d. nuosprendžių, iš kurių matyti, kad L. Z. prieš pareiškėją naudojo smurtą bei grasino ją nužudyti. Nurodytų įrodymų neįvertinimas įtakojo, kad teismas nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, neišnagrinėjo prašymo atnaujinimo pagrindo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nepritaikė CK 6.270 straipsnio 3 dalies normos, kuri nustato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Neteisėti L. Z. veiksmai pasireiškė, kad jis automobilį pardavė be sutuoktinės sutikimo (CK 3.92 str. 6 d.). Teismas neįvertindamas nurodytų įrodymų nukrypo nuo teismų formuojamo praktikos;

1.5. Teismas atsisakydamas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė atskirojo skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus.

7. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 366 straipsnio 1dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016, priteisė ieškovui S. J. solidariai iš atsakovų L. Z. ir L. Z. 917,09 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 414 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. 14:45 val. Vandžiogalos g. ties Obelynės g. į ieškovo S. J. vairuojamo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, remiantis ieškovo paaiškinimais, trenkėsi automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kauno apskrities VPK 2015 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 20NT-38504628-15 teisena nutraukta nesuradus automobilio ir nenustačius automobilio vairuotojo. Atsakovas L. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-31048638-15 yra nubaustas pagal ATPK 133 (1) straipsnio 1 dalį dėl to, kad policijos pareigūnams pareikalavus, nenurodė duomenų apie asmenį, kuriam galimai pardavė automobilį, kuris vėliau galimai sukėlė 2014 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykį. Dėl eismo įvykio apgadintam ieškovui S. J. priklausančiam automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis yra 917,09 Eur (3166,53 Lt). Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio metu buvo registruotas atsakovės L. Z. vardu ir buvo neapdraustas teisės aktų nustatyta tvarka. Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio metu savininkais buvo L. Z. ir jos sutuoktinis L. Z. (CK 3.87 str. 1 d.). Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatavo, kad nei vienas iš atsakovų nei L. Z., nei L. Z., būdami automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais neįvykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje (toliau – TPVCAPDĮ) nustatytos pareigos nenaudoti neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės ir neleisti neapdraustos transporto priemonės kitam asmeniui, todėl už jiems nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės padarytą žalą atsakovai privalo atsakyti solidariai CK 6.270 straipsnio pagrindu kaip 2014 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio metu žalą padariusios transporto priemonės valdytojai.

12. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), įvardija tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime netinkamai taikė atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą reglamentuojančias teisės normas: nepagrįstai taikė CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, o privalėjo taikyti CK 6.270 straipsnio 3 ir 5 dalių normas, kurių pagrindu iš pareiškėjos žalos atlyginimas neturėjo būti priteistas.

13. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 str. 2 d.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 str. 3 d.). Didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 str. 5 d.).

14. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino L. Z. paaiškinimo administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-31048638-15, kur L. Z. pripažino, kad ginčo automobilį pardavė ir tai padarė neturėdamas pareiškėjos sutikimo. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis) yra registruota pareiškėjos L. Z. vardu. Minėta transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išregistruota 2014 m. spalio 1 d. Duomenų, kad ginčo transporto priemonė yra registruota kito asmens vardu byloje nėra. Iš pareiškėjos pateikto antstolės G. A. 2014 m. kovo 26 d. pranešimo pareiškėjai matyti, kad pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 0088/14/00196 dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš L. Z. prašė antstolės areštuoti ginčo automobilį ir paimti jį saugojimui. Antstolė nurodė, kad L. Z. vardu yra registruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bus areštuotas išlaikymo įvykdymo užtikrinimui. Iš minėto pranešimo matyti, kad ginčo automobiliui areštas negalėjo būti taikomas ne dėl to, kad jis buvo parduotas, bet dėl to, kad jis nebuvo registruotas L. Z. vardu.

15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (pirkimo-pardavimo sutarties), patvirtinančių apie ginčo automobilio pardavimą kitam asmeniui. L. Z. ir L. Z. santuoka yra nutraukta Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio metu ginčo automobilio savininkais buvo L. Z. ir jos sutuoktinis L. Z. (CK 3.87 str. 1 d.), kuriems ir kilo pareiga CK 6.270 straipsnio 1 dalies bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio pagrindu atlyginti ginčo automobiliu padarytą žalą ieškovui S. J..

16. Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėja turi būti atleista nuo atsakomybės atlyginti žalą CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu motyvuojant tuo, jog galimybę valdyti ginčo automobilį pareiškėja prarado dėl L. Z. neteisėtų veiksmų. Savo teiginiams pagrįsti pareiškėja pateikė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. ir 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžius. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pateiktuose nuosprendžiuose nėra nustatyta aplinkybių nurodytų CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu L. Z. yra nuteistas už fizinio smurto sukėlimą savo mažamečiui vaikui K. Z., o 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu už grasinimą nužudyti pareiškėją. Pažymėtina, kad L. Z. nusikalstama veika pareiškėjos atžvilgiu padaryta 2015 m. kovo 29 d., t. y. jau po 2014 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio.

17. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 Kauno apylinkės teismas netaikydamas CK 6.270 straipsnio 5 dalies normų padarė esminę klaidą. Atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytas aplinkybes, šios įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos, kadangi dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi tik vienas iš nukentėjusių eismo įvykio metu – ieškovas S. J.. Kito dalyvavusio eismo įvykyje automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas nebuvo nustatytas.

18. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti neesminiai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 padarė teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo esminės įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.