- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- eA2-18151-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00154-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- L. Z.
- Atsakovas
- L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos L. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 pagal S. J. ieškinį atsakovams L. Z., L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-06-08 teisėjo rezoliucija buvo priimtas pareiškėjos L. Z. prašymą, kuriuo prašoma atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 ir priimti naują sprendimą ieškovui žalą priteisti iš atsakovo L. Z..
Šalies argumentai
Savo prašyme pareiškėja nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą ji sužinojo tik 2017 m. balandžio 21 d., kai antstolis R. B. areštavo sąskaitą. Todėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas nepraleistas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės normos taikymo klaidą, kadangi LR CK 6.270 str. 2 dalis nustato, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo ar kitokiu teisėtu pagrindu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilį valdė naudojo ir juo disponavo atsakovas L. Z., kuris kaip nurodė automobilį pardavė, automobilis buvo parduotas be pareiškėjos sutikimo. Teismo išvada, kad sutuoktinis L. Z. negalėjo parduoti automobilio be L. Z. valios ir sutikimo, nes tai yra daiktas, kuriam būtina teisinė registracija yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Todėl teismas turėjo taikyti LR CK 6.270 str. 3 d., kuri nustato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsakovo L. Z. sudarytos automobilio pirkimo pardavimo sutarties pareiškėja nepatvirtino, todėl sutinkamai su LR CK 3.92 str. 6 dalimi laikoma, kad toks sandoris sudarytas be sutuoktinio sutikimo. Todėl teismas netinkamai taikė teisės normas nepritaikė LR CK 6.270 str, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos atsakovės žalos atlyginimą. Todėl atnaujintinas procesas ir ieškinys pareiškėjos atžvilgiu atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į prašymą nurodė, kad palaiko civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 išsakytus argumentus, bei, kad prašymo tenkinimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, prašymo išsprendimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovas S. J. ir atsakovas L. Z. atsiliepimų į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-01-18 teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieškovo S. J. ieškinį atsakovams L. Z., L. Z., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 3-4). Atsakovams L. Z. ir L. Z. adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, bei teismo šaukimai į posėdžius įteikti CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka (b. l. 67, 87, 113). Kauno apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimu ieškovo ieškinys buvo pilnai patenkintas iš dalies, iš atsakovų L. Z. ir L. Z. solidariai priteista žalos atlyginimas (b. l. 134-135). Teismo sprendimas atsakovams L. Z. ir L. Z. įteiktas nebuvo (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.
2017-05-31 atsakovė L. Z. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 ir priimti naują sprendimą žalą ieškovui priteisti iš atsakovo L. Z. (b. l. 145-146).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 str. 1 d. nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; LAT 2007 06 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 02 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009).
Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas — papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti.
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT 2006 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.), pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.).
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, remdamasis CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. prieš A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. R. N. v. Utenos apskrities viršininko administracija bylos Nr. 3K-3-7/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005).
Pareiškėja nurodo, kad jos nuomone priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 buvo padaryta aiški materialinės teisės normos taikymo klaida. Teismas netinkamai taikė LR CK 6.270 straipsnį, nes atsakovui L. Z. be pareiškėjos atsakovės L. Z. žinos perleidus nuosavybės teises į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja atsakovė negali atsakyti už 2014-09-19 įvykusio autoįvykio padarinius.
Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso-toliau LR CPK 178, 185 str. ).
Įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, bei prie prašymo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 padarė teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Nors pareiškėja nurodo, kad 2014-09-19 autoįvykio metu automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jos žinios buvo perleistas trečiajam asmeniui. Tačiau, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-3562-615/2016 minėto automobilio savininkė autoįvykio metu buvo pareiškėja L. Z.. Ši aplinkybė konstatuota ir teismo 2016-11-09 priimtame sprendime. Teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ištyrė visas aplinkybes bei administracinio teisės pažeidimo bylos, kuri buvo pradėta po autoįvykio, medžiagą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje tiek L. Z., tiek L. Z. kategoriškai neneigė aplinkybių, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jiems priklausė nuosavybės teise (civilinės bylos Nr. 2-3562-615/2016 b.l. 24-25). Pareiškėja, teigdama, kad ginčo automobilis be jos žinios buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui, nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio perdavimas, jei toks buvo, įvyko jai nieko nežinant. Iš pareiškėjos pateikto Kauno apylinkės teismo 2014-11-18 sprendimo galima konstatuoti, kad L. Z. ir L. Z. santuokos nutraukimo metu ginčo automobilis jau nebuvo registruotas pareiškėjos vardu. Tačiau pažymėtina, kad santuoka buvo nutraukta jau po civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 nagrinėto autoįvykio (autoįvykis įvyko 2014-09-19). Tad autoįvykio metu ginčo automobilis, kaip santuokos metu įgytas turtas, nors ir registruotas L. Z. vardu, priklausė tiek L. Z., tiek ir L. Z.. Prie prašymo pateikti nuosprendžiai patvirtina, kad 2014-09-13 bei 2015-03-29 L. Z. smurtavo ir grasino L. Z. atžvilgiu, tačiau šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjos argumentų apie valdymo teisės į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo aplinkybių. Priimdamas teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2017 teismas konstatavo, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu nebuvo apdraustas teisės aktų nustatyta tvarka, už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, jis neturi teisės leisti naudotis kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės, autoįvykio metu ginčo automobilio savininkai buvo L. Z. ir L. Z.. Teismas sprendime ne tik taikė materialinės teisės normas, bet ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, ir sprendė, kad atsakovai L. Z. ir L. Z. solidariai atsakingi ieškovui už jam padarytą žalą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti bei užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2017 teismo išsamiai išnagrinėtoje byloje konstatuotų aplinkybių, kurių pagrindu priimtas sprendimas. Pateiktame prašyme yra išdėstyta visa eilė samprotavimų ir išaiškinimų, kaip civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 išnagrinėtu atveju turėjo būti taikomas Civilinis kodeksas. Tačiau teisminę teisės normų taikymo nagrinėjamose bylose praktiką formuoja ne bylose dalyvaujantys asmenys, o aukštesnės instancijos teismai. Jokiomis konkrečiomis aukštesnių instancijų teismų nutartimis, kurios būtų priimtos analogiškuose ginčuose, pareiškėja savo prašyme nesiremia. Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai yra tiktai subjektyvi jos nuomonė dėl teisės normų taikymo civilinėje byloje išnagrinėtame ginče, kuri galėtų sudaryti apeliacinio skundo faktinius pagrindus, tačiau negali būti proceso atnaujinimo baigtoje civilinėje byloje pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas 2016-11-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 netinkamai taikė teisės normas ir padarė aiškią materialinės teisės taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
2017-06-08 nutartimi, patenkinus pareiškėjos L. Z. prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 vykdymas iki kol bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo (b. l.154-155). Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3562-615/2016 .
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-06-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00246, vykdomoje antstolio R. B. kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3562-615/2016 dėl 1331,09 Eur ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš L. Z. išieškotojo S. J. naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.