Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-10 · Civilinė byla Nr. e2A-588-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
e2A-588-357/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
I. K.
Trečiasis asmuo
Mindaugui Augustaičiui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-588-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06298-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.4.3.;3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui Mindaugui Augustaičiui dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017-08-08 civilinėje byloje Nr. e2-8911-797/2017 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės I. K. ieškovei A. B. 1090,34 Eur skolą, 144,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1234,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą, ieškinį atmesti, nes ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, nenurodyta, už kokį laikotarpį prašo priteisti sumas, kiek sumokėjo, kokie skaitiklių parodymai, kaip skaičiuoja delspinigius. Nurodo, jog su ieškove atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį grynais pinigais už nuomą ir komunalinius patarnavimus, ieškovei atėjus į nuomojamą butą. 150 Eur avansą įskaitė į mokamą sumą sutarties sudarymo dieną. Nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)atsakovė teigia gyvenusi iki 2017-04-30 ir tą dieną išsikėlė su daiktais į Savivaldybės suteiktą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su ieškove atsiskaitė prieš išsikeldama iš buto, pretenzijų tada ieškovė nereiškė. Kadangi socialinis būstas buvo apleistas, tuoj po jo suteikimo 2017 m. sausio mėnesį dar negalėjo gyventi, todėl, tik jį suremontavus, balandžio pabaigoje jame apsigyveno. Nurodo, jog dar gyvenant ieškovės bute, 2017 m. kovo mėn. ieškovė buvo atsivedusi buto pirkėją ir įteikė jai įspėjimą dėl išsikėlimo iki 2017-04-30. Atsakovė teigia, kad jį pasirašė, bet įspėjimo kopijos negavo. Buto raktus atidavė ieškovės sutuoktiniui antstoliui A. B. jo kontoroje, kuris jokių pretenzijų nereiškė. Nesutinka mokėti už komunalinius patarnavimus, kuriais nesinaudojo, jai nežinoma, kas tris mėnesius, jai išsikėlus, bute gyveno ir naudojo elektrą bei vandenį. Prieštaravimus grindžia socialinio būsto nuomos sutartimi bei sutartimis dėl vandens tiekimo, šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo.Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodo, jog kitos nuomos sutarties sudarymas nepanaikina su ieškove pasirašytos nuomos sutarties. Atsakovė vengė mokėti mokesčius, dažnai prašydavo palaukti pinigų. Teigia, kad atsakovė jos bute gyveno nuo 2016-10-06 iki 2017-07-22, nors ieškovė tiksliai negali pasakyti, kada atsakovė su šeima išsikraustė iš nuomojamo buto, bet taip sprendžia, kad iki liepos 22 d., nes tada ieškovei buvo pranešta iš policijos ir bendrijos pirmininkės, kad jos bute yra palikti atviri langai, kad ieškovė pati pasirūpintų savo turtu. Atidarytą rado tik viena virtuvės langą, ne visus. Nurodo, jog savo bute nuo 2017 m. kovo mėnesio nėra buvusi, nes iki liepos mėnesio vidurio ar pabaigos buvo išvykusi į užsienį. Jai nežinoma, ar atsakovė perdavė jos buto raktus sutuoktiniui A. B.. Teigia, kad įspėjimo atsakovei apie išsikėlimą neįteikė, bet pripažino, jog buvo į butą atėjusi su drauge ir paaiškino, jog jei nemokės mokesčių, turės išsikraustyti. Pripažino, jog skelbimas buvo įdėtas dėl jos buto pardavimo Skelbiu.lt gal 2017 m. balandžio mėn., vėliau – rugpjūčio mėn. Šiuo metu butas yra parduotas. Ji atsakovės neįspėjo, kad važiuos į užsienį, jai nežinoma tiksli atsakovės išsikėlimo iš buto data. Ji prašo skolos už buto nuomą nuo 2017-02-26 iki 2017-07-22 ir už komunalinius patarnavimus iki 2017-07-22. Teigia, kad ieškovė yra sumokėjusi komunalinius mokesčius, todėl prašo priteisti iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminarus sprendimas pakeistas. Teismas priteisė iš atsakovės I. K. ieškovei A. B. 300 Eur nuomos mokesčio skolą, 41,40 Eur delspinigius, 198,49 Eur skolą už komunalinius mokesčius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 539,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. B. valstybei 145 išlaidų už atstovavimą.Teismas nurodė, nors ieškovė teigė, kad atsakovė su šeima gyveno jos bute iki 2017-07-22, bet šios aplinkybės neįrodė. Pati ieškovė patvirtino, jog negali atsakyti, iki kada atsakovė gyveno nuomojamame bute, mano, kad galėjo gyventi iki 2017-07-22, nes tada sužinojo, jog ieškovės bute niekas nebegyvena ir yra palikti atviri langai, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja apklausta bendrijos pirmininkė J. D., kuri parodė, kad nepažįsta atsakovės, ją mato pirmą kartą, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog būtent atsakovė iki 2017-07-22 gyveno 13 bute ar kad ji paliko atvirus langus. Liudytoja gyvena kitoje laiptinėje, negali atsakyti, kas gyveno bute iki liepos 22 d., nes nematė ir bute nesilankė, tik parodė, kad valytoja skundėsi, jog laiptinėje rūkoma, primėtyta nuorūkų. Liudytoju apklaustas M. A. patvirtino, jog iš buto išsikėlė su atsakove ir vaikais 2017 m. balandžio pabaigoje, o raktus atsakovė nunešė antstoliui A. B., kaip buvo liepusi ieškovė. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos 2017-10-10 pažyma patvirtina, kad nuo 2017-04-30 DNSB (duomenys neskelbtini)buto nuomininkė I. K. gyvena šiuo adresu. Savivaldybės būsto nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovei buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini)sutartis pasirašyta 2017-01-09. Byloje iš atsakovės, liudytojo M. A. parodymų matyti, jog nuo 2017-01-09 atsakovė socialiniame būste neapsigyveno, nes butas buvo apleistas, todėl M. A. jį suremontavus per 3-4 mėn., tik tada į jį įsikėlė 2017-04-30. Kaip minėta, tai patvirtina ir bendrijos pirmininkės pažyma. Byloje taip pat nustatyta, kad buto raktai buvo sugrąžinti ieškovės sutuoktiniui pačios ieškovės nurodymu, ši aplinkybė nebuvo paneigta. Ieškovė tvirtino, jog ji nebuvo Lietuvoje nuo 2017 m. vasario mėnesio pabaigos ar kovo pradžios iki pat liepos mėnesio vidurio ar pabaigos. Esant šiai aplinkybei, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė su ieškove pasirašyti patalpų perdavimo - priėmimo akto, kaip numatyta sutarties 3.2.9 p. ir pačiai ieškovei grąžinti raktų.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės A. B. adresas ieškinyje, nuomos sutartyje bei perdavimo-priėmimo akte yra nurodytas (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats kaip ir antstolio A. B. kontoros, tuo adresu raktai ir buvo perduoti (Infolex duomenys). Ieškovė patvirtino, jog po bendrijos pirmininkės pranešimo, kad bute atidaryti langai, ji atėjo į butą kitą dieną ir rado tik vieną atidarytą virtuvės langą, ne visus, kaip teigė bendrijos pirmininkė. Tai, kad langas buvo atidarytas, neįrodo, jog būtent iki tos dienos atsakovė gyveno nuomojamame bute, gali būti, kad jis buvo nevisiškai uždarytas ir galėjo, esant stipriam vėjui, atsidaryti. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog atsakovė įrodė, kad su šeima nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik iki 2017-04-30 ir išsikėlė į socialinį būstą, todėl spręstinas nuomos mokesčio priteisimo/nepriteisimo klausimas tik iki 2017-04-30, nes ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė gyveno nuomojame bute iki 2017-07-22, neįrodyta.Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis numatė, jog nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 26 d., sumoka nuomotojui susitarto dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį, o nuomojamų patalpų komunalinių paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį, nuomininkas sumoka ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (sutarties 2.1, 2.3 p., 3 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia mokėjimo už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus tvarka: atsakovė (dažniausiai jos draugas M. A.) paskambindavo ieškovei, kai turėdavo pinigus ir ji atvykdavo į butą jų pasiimti, jokių raštelių dėl pinigų perdavimo – priėmimo šalys nepasirašydavo, teigė, kad pasitikėjo vieni kitais. Buvo atvejis, kai pinigus ieškovė gavo į jos nurodytą sąskaitą. Kadangi nustatyta, jog atsakovė su šeima iš nuomojamo buto išsikėlė 2017-04-30, todėl nagrinėtinas tik nuomos mokesčio ir kitų mokesčių klausimas iki 2017-04-30. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2017-02-26. Atsakovė atsikerta, kad sumokėjo mokesčius prieš išsikeldama, tačiau šios aplinkybės atsakovė neįrodo. Ieškovės pateikta skambučių ir SMS žinučių išklotinė patvirtina, jog paskutinis mokėjimas atliktas vasario 25 d., kad kovo 29 d. buvo skola ir už patarnavimus, kad gegužės 17 d. į ieškovės klausimą, kada planuojate sumokėti, atsakovės draugas atsako, kad mėnesį vėluojama ir kad apmokės. Esant tokiems rašytiniams įrodymams ir nesant atsiskaitymo dokumentų, jog atsakovė yra sumokėjusi už 2017 m. kovo ir balandžio mėnesius nuomos mokesčio, teismas sprendė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei už du mėnesius po 150 Eur, t. y. 300 Eur nuomos mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės.Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė delspinigių priteisimo prašo tik nuo nesumokėto nuomos mokesčio. Atsakovė liko skolinga ieškovei 300 Eur nuomos mokesčio už du mėnesius. Sutarties 2.4 p. numatė, kad pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas sumoka visas mokėtinas nuomotojui pagal šią sutartį sumas per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo dienos. Pagal sutarties sąlygas laikytina, jog nuomos mokestį, atsakovė, išsikrausčiusi iš ieškovės buto, skaičiuojant 30 kalendorinių dienų terminą nuo 2017-04-30 turėjo sumokėti iki 2017-05-30, tačiau nėra duomenų apie jo sumokėjimą, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 2017-05-31. Ieškovė delspinigius skaičiavo iki 2017-08-07. Delspinigiai suma už laikotarpį nuo 2017-05-31 iki 2017-08-07 sudaro 41,40 Eur (300 Eur x 0,2 proc. x 69 uždelstų d. sk.).Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog už komunalinius patarnavimus iki 2017-04-30 yra sumokėjusi ir kad nėra skolų. Taip pat teismas sprendė, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktas sąskaitas tuo laikotarpiu, kai atsakovė dar gyveno nuomojamame bute (iki 2017-04-30) ir kuriose yra fiksuotos skolos, susidariusios iki 2017-04-30. Iš UAB ,,Šiaulių vandenys“ sąskaitos matyti, jog skola iki 2017-04-30 yra 36,83 Eur, skola AB ,,Šiaulių energija“ iki 2017-04-30 yra 145,10, kurios priteistinos iš atsakovės. Už dujas teismas taip pat priteisė skolą iki 2017-04-30, kuri yra 16,56 Eur. Apie elektros sunaudojimą ir mokėjimą namo bendrijai tikslūs duomenys, kokia skola buvo, ar iš viso buvo iki 2017-04-30, nepateikti, ieškovės ši aplinkybė neįrodyta, todėl nėra galimybės spręsti dėl jų priteisimo. Iš susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog 2017-05-17 ieškovei yra išsiųsta žinutė apie tai, kad atsakovė yra permokėjusi, todėl nesant įrodymų apie minėtas turėtas skolas iki 2017-04-30, jos nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės prieštarauja priimtam sprendimui. Bylą nagrinėjant teisme buvo įrodyta, jog atsakovė bute gyvena iki ieškinio reikalavime nurodytos datos, liko skolinga, todėl teismui netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta nuomojamo buto bendrijos pirmininkė, kuri kategoriškai ir išsamiai patvirtino aplinkybes, jog buto nuomininkai išsikraustė ne 2017 m. balandžio mėnesio 30 d., o žymiai vėliau, tai yra vasaros pabaigoje, palikdami atvirus langus ir būtent apie tai buvo informuota ieškovė, kuri būtent tuo laiku sužinojo apie nuomininkų išsikraustymą ir likusias skolas.Pagal buto komunalinių paslaugų apskaičiavimo duomenis matyti, jog bute buvo naudojamas vanduo, elektra ir kitos komunalinės paslaugos, todėl niekam iki buto pardavimo bute negyvenus, išskyrus atsakovę su šeima, komunalinių paslaugų naudojimas įrodo, kad nuomininkė išsikraustė žymiai vėliau nei neteisingai siekia įrodyti teismui.Atsakovė butą Gumbinės gatvėje remontavo savo pastangomis, lėšų nebuvo pakankama, remontas užsitęsė, todėl nepagrįsta tikėti atsakovės teiginiais, jog buvo suspėta išsikraustyti 2017 m. balandžio 30 d. kuomet ieškovės bute gyveno, naudojo komunalines paslaugas.Atsakovė nepasinaudojo teismo siūlyta galimybe apklausti dabartinės gyvenamosios vietos pirmininkę, tikslu įrodyti gyvenimo pradžios terminą, rėmėsi vien neinformatyviu pranešimu, kuris neturi pakankamos įrodomosios galios ir laikytinas nepatikimu.

Atsiliepimu į ieškovės A. B. apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo netenkinti apeliacinio skundo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas argumentuotai pasisakė, kodėl nesirėmė liudytojos (bendrijos pirmininkės) paaiškinimu. Kadangi ieškovė nepageidavo, kad teismo posėdyje būtų apklaustas M. A., ir kad jis paaiškintų dėl SMS, tai šios aplinkybės ir nebuvo visiškai ištirtos. Ieškovė nepateikė lentelės, kuri patvirtintų, kiek kiekvieną mėnesį atsakovė išnaudojo elektros, vandens, dujų, kiek už tą mėnesį sumokėjo ir kiek nesumokėjo, todėl darytina išvada, kad ieškovė apskritai nepateikė neginčytinų įrodymų šioje byloje. Ieškovės pasyvumas (nereiškė atsakovei pretenzijų po balandžio 30 d., nesilankė savo bute ir kt.) patvirtina, kad ji nebuvo rūpestinga, neįrodė, kad bute atsakovė gyveno ilgiau, nei teismas nustatė.

Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai vertino įrodymus, o tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė už 2017 m. kovo ir balandžio mėnesius ieškovei nesumokėjo nuomos ir kitų mokesčių. Prieš išsikeldami iš ieškovės buto atsakovė su M. A. visiškai atsiskaitė 2017 m. balandžio mėnesį, o už kovą – kovo pabaigoje. Su ieškove atsakovė atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį, ieškovė ateidavo į nuomojamą butą su sąskaitomis ir pasakydavo, kiek reikia sumokėti už komunalinius patarnavimus, prašoma suma ieškovei buvo atiduodama grynais pinigais, labai retai pavedimu, taip pat buvo mokamas 150 Eur nuomos mokestis. Sutarties sudarymo dieną atsakovės sumokėtas ieškovei 150 Eur avansas buvo įskaitytas į mokamą sumą. Todėl jei atsakovė nebūtų sumokėjusi nuomos mokesčio už kovą ir balandį, teismas, įskaitęs avansu sumokėtą 150 Eur, iš atsakovės galėtų priteisti tik 150 Eur. Tokiu atveju delspinigiai turėjo būti paskaičiuoti nuo 150 Eur, o ne nuo 300 Eur.

Ieškovė A. B. atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad šalys 2016-10-06 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti 150 Eur per mėnesį nuomos mokestį bei buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Šalys sutarė, kad patalpos išnuomojamos iki 2017-10-06.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad bylą nagrinėjant teisme buvo įrodyta, jog atsakovė bute gyvena iki ieškinio reikalavime nurodytos datos, liko skolinga, todėl teismui netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, buvo priimtas neteisėtas sprendimas.CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė su šeima gyveno jos bute iki 2017-07-22.Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pati ieškovė negalėjo patvirtinti, iki kada atsakovė gyveno nuomojamame bute, manė, kad galėjo gyventi iki 2017-07-22, nes tada sužinojo, kad ieškovės bute niekas nebegyvena ir yra palikti atviri langai, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino liudytoja apklausta bendrijos pirmininkė J. D., kuri nurodė nepažįstanti atsakovės, ją matė pirmą kartą, todėl negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad būtent atsakovė iki 2017-07-22 gyveno 13 bute ar kad ji paliko atvirus langus. Liudytoja gyvena kitoje laiptinėje, negalėjo atsakyti kas gyveno bute iki liepos 22 d., nes nematė ir bute nesilankė. Liudytoju apklaustas M. A. patvirtino, jog iš buto išsikėlė su atsakove ir vaikais 2017 m. balandžio pabaigoje, o raktus atsakovė nunešė antstoliui A. B., kaip buvo liepusi ieškovė. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos 2017-10-10 pažyma patvirtina, kad nuo 2017-04-30 (duomenys neskelbtini)buto nuomininkė I. K. gyvena šiuo adresu. Savivaldybės būsto nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovei buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini)sutartis pasirašyta 2017-01-09. 2017-01-09 atsakovė socialiniame būste neapsigyveno, nes butas buvo apleistas, todėl M. A. jį suremontavus per 3-4 mėn., tik tada į jį įsikėlė 2017-04-30. Aplinkybė, kad buto raktai buvo sugrąžinti ieškovės sutuoktiniui pačios ieškovės nurodymu, nebuvo paneigta.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė su šeima gyveno jos bute iki 2017-07-22.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nes teismas neteisingai vertino įrodymus. Atsakovės manymu, teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė už 2017 m. kovo ir balandžio mėnesius ieškovei nesumokėjo nuomos ir kitų mokesčių.Kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia mokėjimo už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus tvarka: atsakovė paskambindavo ieškovei, kai turėdavo pinigus ir ji atvykdavo į butą jų pasiimti, jokių raštelių dėl pinigų perdavimo – priėmimo šalys nepasirašydavo. Ieškovės pateikta skambučių ir SMS žinučių išklotinė patvirtina, jog paskutinis mokėjimas atliktas vasario 25 d., kad kovo 29 d. buvo skola ir už patarnavimus, kad gegužės 17 d. į ieškovės klausimą, kada planuojate sumokėti, atsakovės draugas atsakė, kad mėnesį vėluojama ir kad apmokės. Esant tokiems rašytiniams įrodymams ir nesant atsiskaitymo dokumentų, jog atsakovė yra sumokėjusi už 2017 m. kovo ir balandžio mėnesius nuomos mokestį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei už du mėnesius po 150 Eur, t. y. 300 Eur nuomos mokesčio.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutarties sąlygas laikytina, jog nuomos mokestį, atsakovė, išsikrausčiusi iš ieškovės buto, skaičiuojant 30 kalendorinių dienų terminą nuo 2017-04-30 turėjo sumokėti iki 2017-05-30, tačiau nėra duomenų apie jo sumokėjimą, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 2017-05-31. Ieškovė delspinigius skaičiavo iki 2017-08-07. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2017-05-31 iki 2017-08-07 sudaro 41,40 Eur (300 Eur x 0,2 proc. x 69 uždelstų d. sk.).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktas sąskaitas tuo laikotarpiu, kai atsakovė dar gyveno nuomojamame bute (iki 2017-04-30) ir kuriose yra fiksuotos skolos, susidariusios iki 2017-04-30, pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog už komunalinius patarnavimus iki 2017-04-30 yra sumokėjusi ir kad nėra skolų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad iš UAB ,,Šiaulių vandenys“ sąskaitos matyti, jog skola iki 2017-04-30 yra 36,83 Eur, skola AB ,,Šiaulių energija“ iki 2017-04-30 yra 145,10 Eur, skola už dujas iki 2017-04-30 – 16,56 Eur.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos apeliantams nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė