Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Gyvi stogai“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gyvi stogai“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ūkininko D. R. ir atsakovo ūkininko D. R. priešieškinį ieškovui UAB "Gyvi stogai" dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Teismas, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus, dėl byloje ginčytinos sąskaitos sprendė, kad labiau tikėtina, nei priešingai, jog prekės nebuvo pateiktos gavėjui, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, atsakovas neturėjo ir neturi pareigos už jas sumokėti. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad iš bylos medžiagos ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, kad prekės dvi dušo kabinos, keturi praustuvai, keturi vonios čiaupai, 4 klozetai ir 196 kv.m. kiliminės dangos Dedroit ( viso 25991.61 Lt sumai) iš tikrųjų buvo atvežtos į statybos objektą ir perduotos gavėjui. UAB „MFL“ buvęs direktorius D. G., liudijęs teisme, negalėjo pasakyti, kuris iš jo darbuotojų atvežė ieškovui, liudytojo žodžiais pilną krovininį automobilį prekių pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija MFL Nr.02253, nors jo bendrovėje tuo metu dirbo tik keli darbuotojai, kurie nuveždavo prekes užsakovams. Kaip niekas neįvardijo ir asmens (UAB „Gyvi stogai“ darbuotojo), kuris tas prekes priėmė. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Senukų prekybos centras“ 2014-06-26 rašte nurodyta, kad jų sistemoje esančioje PVM sąskaitos- faktūros (serija MFL Nr.02253) kopijoje pažymėta, jog UAB „MFL“ šios sąskaitos pagrindu nepardavė jokių prekių. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su 2011-09-02 ieškovo subrangovo ir tiekėjo UAB "MFL" išrašyta sąskaitą MFL Nr.02253, pagal kurią UAB ,MFL" turėjo pateikti ieškovui- pristatyti į atsakovo statybvietę užsakytas prekes, kurių bendra vertė 25.991,01 Lt, padarė išvadą, kad pardavėjas (UAB "MFL") savo pareigos perduoti perkamus daiktus ieškovui, kad šis juos pristatytų galutiniam pirkėjui atsakovui, neįvykdė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, negavęs prekių, neprivalėjo už jas apmokėti. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas, atsiskaitydamas pagal Statybų rangos sutartį Nr. 12117-AK, dėl savo neapdairumo, suklydęs, sumokėjo ieškovui 10 000 Lt daugiau nei ieškovas suteikė jam paslaugų ir pateikė prekių. Ieškovas negalėjo nežinoti, apie tai, kad atsakovas, apmokėdamas už pagal sutartį Nr. 12/l7-AK atliktus darbus, ieškovui permokėjo 10 000 Lt. Ieškovo paaiškinimai, kad ši permoka atsakovui buvo grąžinta niekuo neparemti byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas grąžino aukščiau minėtą pinigų sumą atsakovui, o jo teiginys, neva tai E. Š. 3000 Lt pervedimas A. R. įrodo, jog tai buvo permokos dalies grąžinimas, negali būti tokiu pripažintas, nes permoka susidarė iš sutartinių santykių tarp juridinio asmens ir fizinio asmens (ūkininko), kurie privalo laikytis finansinę atskaitomybę reglamentuojančių įstatymų nuostatų. Pinigus grąžinti turėjo ieškovas, kaip bet kuris kitas juridinis asmuo, privalanti visas ūkines operacijas tinkamai dokumentuoti, tačiau dokumentų, įrodančių, kad ieškovas grąžino permoką atsakovui, teismui nebuvo pateikta. Todėl permoka turi būti grąžinta atsakovui remiantis LR CK 6.238 straipsniu Pažymėjo, kad atsakovas, nebūdamas statybos darbų specialistu, pasitikėdamas darbus atlikusia įmone (UAB "Gyvi stogai"), jos savininku ir direktoriumi E. Š., pasirašė ieškovo parengtus ir jam pateiktus atliktų darbų aktus, tarp jų ir tuos, kurių ieškovas faktiškai neatliko. Nesutiko su ieškovo pozicija, kad kai užsakovas(atsakovas) pagal darbų perdavimo-priėmimo aktus priėmė darbus, tai ieškovui nekyla prievolė spręsti ar pretenzija dėl statybos darbų broko yra pagrįsta. Teismas priteisdamas iš atsakovo atliktų darbų defektų šalinimui bei nebaigtų darbų pabaigimo kaštus vadovavosi eksperto T. M. 2014 07 28 parengta Defektų ir nebaigtų statybos darbų nustatymo ir kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140728, kurioje konstatuota, kad UAB "Gyvi stogai" padarytų defektų bei nebaigtų darbų pabaigimo kaštai sudaro 55 454,30 Lt / 16 060,68 Eur.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ginčas byloje yra kilęs iš rangos teisinių santykių, šalims nesutariant dėl tarpusavio atsiskaitymų abipusiu susitarimu nutraukus sutartį, nuostolių statybos darbų brokui ištaisyti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Šalys 2009 08 24 sudarė Statybos rangos sutartį Nr.TR01 (t.1, b.l.12-14) (toliau tekste ginčo sutartis), kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo už iš anksto aptartą tvirtą 989 336,38 Lt kainą atlikti rastinių pagalbinio ir gyvenamojo namų statybos darbus, pradėdamas juos 2009 08 04 ir baigdamas 2010 08 01 (sutarties 2,1., 5.1.punktai). Sutartą kainą sudarė 434 185,02 Lt už pagalbinio namo baigimo statyti (įrengti) darbus ir 555 151,36 Lt už gyvenamojo namo statybos darbus. Sutarties 1.2 punkte numatyta jog ieškovas (rangovas) darbus atlieka pagal atsakovo parengtą projektą savo jėgomis, savo medžiagomis ir savo darbo priemonėmis, o atsakovas (užsakovas) priima atliktus darbus ir apmoka už juos (4.2.punktas). Sutartos kainos apmokėjimas turėjo vykti etapais (2.4 punktas) per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo turėjo būti sumokėtas 15 000 Lt avansas. Tolesni mokėjimai turėjo būti atliekami po kiekvieno atlikto statybos darbų etapo darbus įforminus priėmimo - perdavimo aktais, pagal rangovo pateiktą sąskaitą faktūrą, per 10 dienų nuo jos pateikimo atsakovui (užsakovui) dienos. Pagal teismui pateiktas PVM-sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo aktus atsakovas priėmė darbų už 405 289.46 Lt, ir pagal nuo 2011-05-25 iki 2012-05-21 atliktus bankinius pavedimus pervedė ieškovui 379 298.46 Lt.

2012 03 01 ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti ginčo rangos sutartį (t.1,b.l. 42) abipusiu susitarimu, nurodydamas jog nuo 2011 m. lapkričio mėn. atsakovas nebemoka už atliktus darbus, ryšium su Snoro banko bankrotu, nebegaudamas finansavimo.

Paskutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas atsakovo pasirašytas 2012 05 17 priimti šlaitinių stogų dengimo nendrėmis darbai už 48 901, 07 Lt arba 59 170, 29 Lt su PVM. Šiai sumai 2012 05 17 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 12068. Tačiau atsakovas šios sąskaitos faktūros neapmokėjo ir 2012 05 23 pareiškė ieškovui pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų (t.1, b.l. 39,40) bei pareikalavo pretenzijoje nurodytus darbus ištaisyti per dvi savaites nuo pretenzijos gavimo dienos. 2012. 07 20 atsakovas išsiuntė ieškovui pakartotinį prašymą ištaisyti statybinį broką (t.1,b.l. 41) Byloje duomenų, kad ieškovas į atsakovo pretenziją būtų atsakęs nėra, tačiau yra 2013 06 04 ieškovo (apelianto) pretenzijos kopija, iš kurios turinio matyti, apeliantas pareikalavo sumokėti 25 991 Lt už atliktus darbus. 2013 06 20 atsakymu į pretenziją atsakovas nurodė jog suskaičiavus trūkumus ir broką jis gavo 39 325 Lt sumą, neįtraukus stogo remonto kainos, kuria pažadėjo patekti vėliau ir pateikė priešpriešinių įskaitymų suvestinę, pagal kurią išeina jog ieškovas skolingas atsakovui 23 334 Lt.

Dėl defektų šalinimo ir darbų pabaigimo kaštų priteisimo

Ginčo rangos sutarties 3.1, 3.2, 3.7, 3.8, 3.10, 3.11. punktais apeliantas įsipareigojo prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku, darbus atlikti nenusižengiant projekto, STR, ir kitų normų reikalavimams, atsižvelgiant į užsakovo (atsakovo) pageidavimus; pasirašyti galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą; garantuoti tinkamą statybinių medžiagų, gaminių ir dirbinių priėmimą, organizuoti pirkimą, transportavimą, sandėliavimą ir taupų naudojimą; darbams naudoti tik naujas ir su užsakovu suderintas medžiagas; garantuoti, kad atlikti darbai atitiks projekte nustatytas savybes, bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų jų vertę arba tinkamumą projekte numatytam panaudojimu, suteikti atliktiems darbams ne mažesnę kaip 5 metų garantiją Garantinio laikotarpio metu atsiradus trūkumų ir užsakovui pateikus raštišką pretenziją ne vėliau kaip per 30 dienų pašalinti trūkumus, jeigu jie neturi būti pašalinti anksčiau. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada jog atsakovas pretenzijas apeliantui dėl atliktų darbų kokybės pareiškė nepraleidęs garantinio termino (t.1, l.39-41,128-140). Teismas spręsdamas ginčą šioje dalyje tinkamai taikė materialines teisės normas rėmėsi CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei 6.698 straipsniu numatančiais rangovo atsakomybę už trūkumus atsiradusius per garantinį terminą ir atmetė apelianto teiginius jog užsakovas (atsakovas) priėmęs darbus, neturėjo teisės reikšti pretenzijų dėl jų kokybės, nes pagal minėtas įstatymo nuostatas rangovas per garantinį laiką privalo užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Teismas taip pat teisingai pastebėjo jog atsakovas, nebūdamas statybos darbų specialistu, pasitikėdamas darbus atlikusiu apeliantu, jos savininku ir direktoriumi E. Š., pasirašė ieškovo parengtus ir jam pateiktus Atliktų darbų aktus, tarp jų ir tuos, kurių apeliantas nebuvo atlikęs, nes ne visi darbų trūkumai ir defektai buvo akivaizdūs. Kadangi apeliantas kviečiamas neatvyko įvertinti, ar atsakovo išsiųstoje pretenzijoje nurodyti darbai iš ties atlikti nekokybiškai, todėl atsakovas 2011-11-09 surašė Statybos darbų broko aktą Nr. 201110 (t.2, b.l.157-158). Nutraukus Statybos rangos sutartį, atsakovas, naujai įvertino Ieškovo atliktus darbus, atliktų darbų bei pateiktų medžiagų kokybę, ir pastebėjo, kad ne visi darbai atlikti kokybiškai. Todėl 2012-05-23 ieškovui išsiuntė antrą pretenziją, kurioje nurodė naujai pastebėtus konkrečius Ieškovo atliktų darbų trūkumus: vandentiekio vamzdžiai esant minusinei temperatūrai užšąla (aktas Nr. 8037 p. 10); deformavosi karkasinė siena, dėl ko suskilinėjo keraminės sienų plytelės (aktas Nr. 8054, FI5-1-4); nepaklota kiliminė danga su garso izoliacija (aktas Nr. 8054 p. 12); neveikia vienas maišytuvas (aktas Nr. 8054 kodas N17-1 8); suskilinėjo evakuaciniai laiptai, neįrengti turėklai (aktas Nr. 8054 p. 11); neveikia viena durų spyna (aktas Nr. 8051 kodas R7- 68-2); katilinėje ir pagalbinėje patalpoje neizoliuoti elektros laidai (aktas Nr. 8037 p. 13); nepilnai nutinkuotas kaminas (aktas Nr. 8036 kodas N l5P-0507); nendriniame stoge byra nendrės, atsivėrė skylė (Aktas Nr. 8024 kodas N 12P-0609); išsipūtė viena karkasinė siena (Aktas Nr. 8050 kodas NF9-12-1); gyvenamojo namo pirmojo aukšto tualetai įrengti ne pagal projektą, nepaliekant nišos sieninėms spintoms (aktas Nr. 8059 kodas FIO-9-5); išlinko pagalbinio pastato fasadinė vėjalentė (t.2, b.l.159-160). Kadangi ieškovas į atsakovo raštiškas pretenzijas nereagavo, pastarasis 2012-07-20 parengė dar vieną pranešimą dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų ir ji išsiuntė ieškovui registruotu laišku. Jame dar kartą priminė Ieškovui apie 2012-05-23 pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, bei informavo ieškovą, kad planuoja įvertinti broko ištaisymo darbų vertę.

Ieškovo nekokybiškai atliktiems statybos darbams nustatyti ir įvertinti atsakovo užsakymu ekspertizę atliko ekspertas T. M., atstovaujantis VšĮ "Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė", besispecializuojantis išskirtinai žalų dydžio nustatyme ir įvertinime, turintis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas statant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (Kvalifikacijos atestatas Nr. 30685), o taip pat teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas bei atlikti kai kuriuos projekto rengimo darbus - vykdyti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą (Kvalifikacijos atestatas Nr. 25113),(t.2. b.l.193-194). Statybos darbų ekspertas įvertino apelianto atliktus darbus, naudotas medžiagas bei 2014 07 28 pateikė Defektų ir nebaigtų statybos darbų nustatymo ir kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140728, kurioje konstatavo, kad UAB "Gyvi stogai" padarytų defektų bei nebaigtų darbų pabaigimo kaštai sudaro 55 454,30 Lt ( 16 060,68 Eur).

Apeliantas kvestionuoja teismo pasirinkimą sprendimą byloje priimti remiantis atsakovo pateikta minėta atskaita ir nurodo jog teismas šį sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs įrodymus bei bylos aplinkybes nevertindamas ir nesiremdamas kitais įrodymais, ieškovo į bylą pateiktais 2015-01-21 Ypatingo statinio statybos vadovo ir Ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo V. P. pažyma apie atsakovo pateiktą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė" atliktą ekspertizę, kurioje išdėstytos konkrečios pastabos dėl atsakovo pateiktos ataskaitos, siūloma tikslinti defektų ekspertizės aktą, kartu pateikiama alternatyvi 2015-01-21 defektų šalinimo lokalinė sąmata, pagal kurią defektų šalinimo suma yra lygi 23 610 Lt. Pasak apelianto UAB „Tomaldras" 2015-02-20 defektų identifikavimas ir jų ištaisymo būdų aprašymas bei UAB „Gyvi stogai" vertinimas taip pat patvirtina, jog atsakovo pateikti defektų ir nebaigtų statybos darbų kaštai yra apskaičiuoti netinkamai. Su šiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Teismas skirtingai nei teigia apeliantas nurodė savo pasirinkimo motyvus nurodydamas jog neturi pagrindo abejoti atsakovo pasirinkto eksperto išvadomis ir paskaičiavimais, nes apelianto pateiktus darbų įvertinimus atliko specialistas, kurio kvalifikacijos atestate nenurodyta šio asmens teisė vertinti statybos darbų kainas ir jas nustatyti (t.3., b.l.179). Todėl šalims neprašant skirti papildomos ekspertizės teismas turėjo nuspręsti, kuris iš įrodymų patikimesnis ir apsispręsdamas CPK numatytų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LATY 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog dalį darbų, kurie yra įtraukti į pateiktą Defektų ir nebaigtų statybos darbų nustatymo ir kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140728 (21. 170-189) atliko ne ieškovas, bet kiti asmenys, kurie nebuvo ieškovo subrangovais ir kad šie defektai egzistavo dar prieš pasirašant 2009-08-24 Statybos rangos sutartį Nr.'TROl ir, kad atsakovas informavo ieškovą apie rąstinės sienos defektus jos įlinkimą, elektroniniu laišku atsiųsdamas šios sienos nuotrauką, kas apelianto nuomone patvirtina, kad darbų trūkumai atsirado dar iki ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl pastato statybos darbų užbaigimo, todėl ieškovui jo nuomone neatsiranda pareigos atlyginti su šiais darbais susijusių defektų. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini. Šalys ginčo sutartimi tarėsi dėl pagalbinio namo užbaigimo ir sutarė tvirtą kainą už visus darbus, todėl laikytina, kad apeliantas, kaip verslininkas statybos darbų specialistas turėjo apžiūrėti pastatą prieš pasirašydamas sutartį ir defekto ištaisymo darbus įkalkuliuoti į sąmatą ir sutartą kainą, nes jis tarėsi statybą užbaigti ir darbus atlikti kokybiškai.

Dėl ne pristatytų prekių pagal 2011 09 02 sąskaitą faktūrą Serija Nr. 02253

Apeliantas nurodė nesutinkąs su teismo motyvais, jog prekės nebuvo pristatytos, o darbai neatlikti. Teigia jog prekių pristatymą patvirtina faktas, kad atsakovas 2011 09 30 priėmė ir pasirašė sąskaitą faktūrą Nr. 8054 bei 2011-09-30 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 8054, kad 2012-05-23 pretenzijoje atsakovas aiškiai pripažino gavęs prekes, dėl kurių gavimo vėliau tarp šalių kilo ginčas. Tačiau minėtoje pretenzijoje apie nepateiktas prekes iš viso nekalbama, o minėta sąskaita išrašyta už pagalbinio namo statybos darbus neišskiriant medžiagų ar įrangos kainų ir jų neįvardijant, kad tokios medžiagos ar įranga buvo panaudota juos atliekant. Akte taip pat įvardinti konkretūs darbai tačiau taip pat nėra galimybių spręsti jog šiems darbai atlikti naudojant, montuojant 2011 09 02 sąskaitoje faktūroje Serija Nr. 02253 įvardijamas prekes. Taip pat ir 2013-12-18 atsakovo atsiliepime į ieškinį nėra, kaip nurodo apeliantas aiškiai pripažįstama, kad pagal 2011-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija GS Nr. 8054 ir 2011-09-30 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 8054 prekės buvo gautos, šiame dokumente minimi tik atlikti darbai. Tai kad 2013-06-04 ieškovo pretenzijoje atsakovui patvirtinama atsakovo 25 991 Lt įsiskolinimas ieškovui, tai kad 2013-08-31 atsakymu į pranešimą atsakovas pripažino savo skolą ieškovui taip pat nepatvirtina prekių gavimo fakto. Priešingai nei nurodo apeliantas pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus vertino jų visumą ir nuodugnia įrodymų analize ir priėmė tikėtiną išvadą jog labiau tikėtina kad prekės nebuvo pateiktos, ne pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios procesinės teisės normų, nenukrypdamas nuo aukščiau minėtos kasacinio teismo praktikos.

Teismas, savo išvadą, kad prekės pagal UAB“MFL“ pateiktą 2011-09-02 sąskaitą –faktūrą Nr.02253 nebuvo atvežtos ir perduotos gavėjui UAB “ Gyvi stogai“, dėl ko atsakovas neturėjo ir neturi pareigos už jas sumokėti, grindė įrodymų visumos analize. Teismas pažymėjo, kad liudydamas teisme UAB „MFL“ buvęs direktorius D. G., negalėjo pasakyti, kuris iš jo darbuotojų atvežė ieškovui, lo žodžiais pilną krovininį automobilį prekių pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija MFL Nr.02253, nors bendrovėje tuo metu dirbo tik keli darbuotojai, kurie nuveždavo prekes užsakovams. Liudytojas taip pat neįvardijo asmens (UAB „Gyvi stogai“ darbuotojo), kuris tas prekes priėmė. Teismas rėmėsi UAB „Senukų prekybos centras“ 2014-06-26 raštu kuriame nurodyta, kad jų sistemoje esančioje PVM sąskaitos- faktūros (serija MFL Nr.02253) kopijoje pažymėta, jog UAB „MFL“ šios sąskaitos pagrindu neparduota jokių prekių (t.2., b.l.24,41,103) ir kad sąskaitoje nurodyti prekių kodai priklauso visiškai kitoms prekėms: akmens vatai „Paroc Extra“, garso izoliacinei plėvelei, medsraigčiui, plytelių klijams „Briko B3 Plus“ (t.2.,b.l.83). Teismas taip pat pagrįstai atmetė UAB“MFL“ direktorius D. G. paaiškinimus, kuriais apeliaciniame skunde remiasi ir apeliantas, t.y. kad nurodyti aukščiau paminėtoje sąskaitoje prekių kodai nebūtinai turi sutapti su UAB „Senukų prekybos centras“ prekių kodais, nes minėtas liudytojas negalėjo nenurodyti iš kokios prekybos įmonės prekes, nurodytas sąskaitoje faktūroje, įsigijo, bei kodėl sąskaitoje įrašė neatitinkančius išvardintoms prekėms kodus, kuriais pažymėtos UAB“Senukai“ prekės, tačiau ne tos, prie kurių tie kodai parašyti sąskaitoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „MFL“ , nesulaukusi apmokėjimo už neva tai pristatytas UAB „Gyvi stogai“ prekes nereikalavo iš šios bendrovės skolos apmokėjimo ir jokios pretenzijos jai nepateikė, kol to nepadarė BUAB“MFL“ bankroto administratorius. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas Valstybinei mokėjimo agentūrai teikė prašymą finansuoti dėl 25 991 Lt mažesnės sumos, nei UAB "Gyvi stogai" išrašyta sąskaitų bendra suma, nes jis (atsakovas) nesumokėjo bendrovei "Gyvi stogai" 25 991 Lt sumos. Šią aplinkybę patvirtino VšĮ „krašto tvarkymo projektai“ konsultantas, teikęs atsakovui paslaugas rengiant ir Nacionalinei mokėjimų agentūrai teikiant dokumentus dėl patirtų išlaidų dalinio finansavimo (t.4,b.l.26-27). Jis patvirtino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 21 480,17 Lt plius PVM -visa suma – 25 991 Lt, nepripažino tinkama išlaidų finansavimui, nes atsakovas šios sumos nesumokėjo, todėl ir negavo paramos, kas atsakovui visiškai nenaudinga, nes paneigdamas prekių pristatymą jis negavo finansavimo iš NMA. Teismas taip rėmėsi faktu jog atsakovas kreipėsi į policiją dėl galimai suklastotos PVM sąskaitos faktūros (serija MFL Nr.02253) ir Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kas rodo atsakovo pastangas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių aukščiau paminėtoje sąskaitoje faktūroje išvardytos prekės nepasiekė gavėjo (t.3.b.l.115,125, T.4,b.l.17-19). Taigi, teismas skirtingai nei nurodė apeliantas išsamiai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus ir padarė išvadas apibendrinęs jų visumą, kuri logiškai vertinant visas faktines aplinkybes, jų tarpusavio ryšį, leidžia vertinti jog labiau tikėtina, kad prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MFL Nr.02253 nebuvo pateiktos. Sutiktina ir su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe jog tokios teismo išvados teisingumą patvirtina ir tai, kad apeliantas 2012-11-02 išrašė ir UAB „MFL" pateikė debetinę sąskaitą Nr. GSDEB0000002, kuria nurodė, kad šiai įmonei grąžina prekių už 28.159 Lt. Tačiau UAB „MFL" bankroto administratoriui atsisakius priimti minėtąją kreditinę sąskaitą, apeliantas ją panaikino, o tariamą skolą nusprendė išieškoti iš atsakovo ir tai kad apeliantas 2013-03-01 el. laišku informavo atsakovą, jog išrašė UAB „MFL" debetinę sąskaitą, o iš atsakovo prašo sumokėti tik šioje sąskaitoje nurodytą pridėtinės vertės mokestį - 4.887,10 Lt.

Dėl 10 000 Lt avanso (permokos gražinimo)

Byloje nėra ginčo, kad permoka susidarė pagal šalių 2007-12-17, sudarytą Statybos rangos sutartį Nr.12/17-AK (t.2, b.l.131-134), pagal kurią apeliantas įsipareigojo svečių pastato stogą apdengti nendrėmis ir kad galutinai atsiskaitant už atliktus darbus atsakovas per klaidą pervedė apeliantui 10 000 daugiau nei pastarajam priklausė už atliktus darbus. Apeliantas šio fakto neneigia, bet teigia jog 10 000 Lt permoką atsakovui yra gražinęs. Nurodė jog avansas buvęs sumokėtas grynais, tačiau vėliau atsakovui pageidaujant pinigines operacijas vykdyti atliekant bankinius pavedimus, ieškovas 7 000 Lt grąžino grynais pinigais, o 3 000 Lt sumokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 08301741 į atsakovo sutuoktinės A. N. R. sąskaitą. Nurodė jog priešingai nei teisme nurodė atsakovo sutuoktinė apelianto (ieškovo) savininko ir direktoriaus E. Š. su A. R. nesiejo jokie teisiniai santykiai. Pinigus ieškovas pervedė atsakovo žmonai dėl to, kad toks buvo atsakovo prašymas dėl minėtos permokos grąžinimo. Atsakovas taip pat pageidavo, kad likusi suma, t.y, 7 000 Lt, jam būtų grąžinta grynais, kas ir buvo padaryta. Šioje dalyje kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai jog tokie apelianto paaiškinimai apie permokos gražinimą neįrodyti. Kadangi permoka susidarė vykdant šalių pasirašyta sutartį tarp juridinio asmens (apelianto) ir ūkininko (atsakovo), mokėjimo pavedimas, kuriuo vienas fizinis asmuo E. Š. pervedė kitam fiziniam asmeniui A. N. R. neįrodo, jog šio pervedimo paskirtis buvo būtent šios permokos dalies grąžinimas, nes teisme apklausta A. N. R. nurodė jog E. Š. tokiu būdu gražino dalį 5000 Lt paskolos sumos, kurią iš jos buvo pasiskolinęs kaip fizinis asmuo iš fizinio asmens. Todėl apeliantui nepateikus jo buhalterijoje apskaitytų kitokių permokos gražinimo įrodymų, laikytina jog 3000 skolos dalies apeliantas atsakovui negražino. Apeliantas teigia gražines likusią permokos dalį 7000 Lt atsakovui grynais tačiau taip pat nėra pateikęs šią aplinkybę galinčio įrodyti kasos išlaidų orderio. Todėl apeliacinis skundas šioje jo dalyje taip pat atmetamas

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė ir išsamiai ištyrė visas bylos teisingam išsprendimui reikiamas faktines aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė materialines ir procesines teisės normas ir šalių sutarties nuostatas . Apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis apeliantui bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos, o atsakovas įrodymų apie jo turėtas išlaidas į bylą nepateikė. Todėl šios išlaidos nepriteisiamos nei vienai iš šalių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.